Traumuoto vaiko dantuko priežiūra ir ką daryti, kai jis iškrito
Neturėtumėte būti sportininku, kad patirtumėte dantų traumą. Jas patiria maždaug kas dešimtas vaikas - nukritęs ar susistumdęs. Dažniausiai nuo traumų nukenčia viršutinio žandikaulio kandžiai. Apsisaugoti nuo galimų dantų traumų beveik neįmanoma. Net jeigu vaikui griežtai uždrausite bėgioti ar laipioti karstynėmis, dar nereiškia, kad į jį niekas, bėgdamas pro šalį, neatsitrenks.
Sveiki dantys - sveiko organizmo atspindys, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius pokyčius, įskaitant ir dantų klibėjimą. Specialistė pabrėžia, kad nesvarbu, traumą patyrė pieninis ar nuolatinis dantis, abiem atvejais reikėtų skubėti pas odontologą.
Dantų traumos vaikams: dažnos priežastys ir tipai
Dantų traumos ir jų priežastys yra gana dažnos tiek pieniniams, tiek nuolatiniams dantims. Tyrimai rodo, kad net kas dešimtas vaikas patiria kokią nors dantų traumą. O pačios traumos gali būti įvairios - nuo nuskilimo iki danties išmušimo, kuris traktuojamas kaip sudėtingiausia danties trauma. Priežastys taip pat pačios įvairiausios. Mažesniame amžiuje vaikas gali nukristi, atsimušti į vonios, lovos kraštą ir pan., o kai vaikai pradeda eiti į mokyklą, pastebima, kad dantys gali nukentėti kontaktiniame sporte, įvairiuose fizinio lavinimo užsiėmimuose, konfliktinėse situacijose.
Dažnesnės dantų traumos gresia tiems, kurie turi netaisyklingą sąkandį. Kai dantys atsikišę į priekį, dantų traumų tikimybė padidėja net iki 40 proc. Dantų traumos gali būti labai įvairios - tai danties kraštelio, kandamojo krašto nuskilimas, danties išmušimas, panirimas, lūžusi šaknis, lūžęs vainikas ir daugelis kitų. Visais atvejais reikėtų skubiai kreiptis į odontologą ir atlikti klinikinius tyrimus, padaryti rentgeno nuotrauką, kad pamatytume visus galimus pažeidimus.
Ką daryti patyrus danties traumą?
Reikėtų kuo skubiau kreiptis į odontologą, geriausia - per valandą, ką įrodo ir atlikti tyrimai. Išmuštą dantį ar jo fragmentą tinka įdėti į pieną, kontaktinių lęšių skystį, kartais tam gali pasitarnauti ir kiaušinio baltymas. Jeigu vaikas jau tokio amžiaus, kad supranta, kas nutiko, geriausia dantuką laikyti burnoje, užkištą už skruosto.
Bet kokiu atveju, jei vaikas išsimušė dantį, dantuką būtina surasti. Tai svarbu, kad mažylis jo nenurytų, nepaspringtų. Kuo skubiau važiuokite pas gydytoją. Norint prigydyti dantį, laikas labai svarbus. Nevalykite vaiko žaizdos jokiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis, tegul jis neskalauja burnos jokiais skysčiais. Į medicinos įstaigą dantuką vežkite ne popierinėje nosinaitėje, o paties vaiko burnoje. Seilės - idealiausia aplinka, kad dantukas išliktų gyvas. Jei mažylis visiškai atsisako dėti išmuštą dantuką į burną, galite dantį pamerkti į pieno indelį. Svarbiausia nepalikti danties sauso, kad nesudžiūtų. Tik gydytojas gali nustatyti, ar įmanoma įsodinti išmuštą dantuką.
Danties tvarkymas po traumos
Jeigu danties fragmentas yra nulūžęs be smulkesnių dalelių, jis gali būti priklijuojamas plombine medžiaga. Visiškai išmuštas dantis ar paslankus, paniręs dantis yra replantuojamas - įsodinamas į burnos gleivinę. Jis įstatomas į buvusią vietą ir įtveriamas specialaus įtvaro pagalba, kuris tvirtinamas prie gretimų dantų. Priklausomai nuo traumos sudėtingumo, jis nešiojamas tam tikrą laiko tarpą, o situaciją stebi odontologas.
Klibančio nuolatinio danties priežastys
Klibėjimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Viena iš priežasčių, kodėl dantis gali klibėti, yra trauma. Po stipraus danties sutrenkimo (traumos), nors dantukas ir liko vietoje, būtina apsilankyti pas odontologą, šį dantį būtina stebėti, dažnu atveju reikia sugydyti kanalus, nes traumos metu yra pažeidžiamas danties pariodonto raištis, įvyksta infekcija, vystosi cista, kuri ardo kaulą prie danties šaknies. Dantis tampa paslankus, nes aplink dantį suirės kaulas. Žmogus ilgą laiką to gali nejausti ir nežinoti.
Klibėti dantis gali ir dėl uždegiminių procesų. Panašu, jog uždegiminis procesas jau buvo, peršalote, pasilpo imunitetas ir uždegimas paūmėjo.
Ką daryti, jei vaikui kliba nuolatinis dantis?
Jei dantis nėra visiškai išmušamas, bet kliba, dažnai jį dar galima išgelbėti ir tai vadinama daliniu išnirimu. Svarbu danties nejudinti net liežuvio galiuku, ką dažnai mėgsta daryti vaikai. Jį gali tekti įtverti. Gydytojas specialiu įtvaru tvirtina jį prie gretimų dantų. Šiuo atveju rekomenduojama minkšta dieta maždaug septynias dienas ir danties periodiškas sekimas pas odontologą.
Pieniniai dantys: svarba ir priežiūra
Pieniniai dantys yra svarbūs, kadangi užlaiko vietą nuolatiniams dantims ir ateityje gali turėti įtakos sąkandžiui, todėl jeigu tik galima atstatyti pieninius dantis, odontologas būtinai taip ir padarys. Pieniniams dantims tenka tikrai reikšmingas vaidmuo - jie padeda žandikauliui tinkamai vystytis ir augti. Be to, pieniniai dantukai itin svarbūs tinkamam nuolatinių dantų augimui. Pavojus kyla todėl, kad kiti dantys mėgina užpildyti laisvą vietą, o tai reiškia, kad nuolatiniai dantys gali išsidėstyti chaotiškai. Neretai tokia situacija iškreipia ir vaiko sąkandį. Be to, per anksti netekus pieninių dantų, žandikaulio vystymasis gali vykti lėtai, o dantų eilė tokiu atveju dėliosis netolygiai.
Pieninius dantis šalinti būtina, jei: dantis pažeistas karieso ir negali būti gydomas; pieninis dantis dar nepradėjo klibėti, o nuolatinis jau kalasi; dantenose atsiranda fistulių arba ant dantų šaknų susiformuoja cistų; nuolatinio danties užuomazga gali žūti dėl uždegiminių procesų dantenose; pieninio danties šaknis skaidosi lėtai ir gali trikdyti nuolatinio danties kalimąsi. Pasitaiko ir kitokių priežasčių, dėl kurių būtina šalinti pieninį dantį. Pavyzdžiui, jei vaikas jaučia diskomfortą dėl klibančio danties, kuris ilgą laiką neiškrenta pats, arba jei vaikas jaučia skausmą valgydamas. Be to, nestabilus dantis gali sukelti dantenų uždegimą. Jei jūsų mažylio pieninis dantis pažeistas arba vargina lėtinės ligos - pulpitas ar periodontitas - pieninio danties šalinimo vaikų dantų gydytojo kabinete išvengti greičiausiai nepavyks.
Pieninių dantukų konstrukcija išskirtinė, todėl juos šalinti būtina atsargiai. Pieninių dantų alveolių sienelės plonesnės, o šaknys yra ilgesnės už nuolatinių dantų šaknis. Paprastai gydytojas pieninį dantį traukia be nuskausminamųjų, jei dantukas kliba pakankamai. Tik uždegimų atvejais, kai tenka skubiai šalinti dantį, taikoma anestezija.
Vis tik jei nėra jokio poreikio apsilankyti pas gydytoją, o dantų keitimasis vyksta be komplikacijų, tereikia palaukti, kada dantis ims klibėti, ir pašalinti jį natūraliu būdu. Jei dantena toje vietoje, kur buvo dantukas, kraujuoja, dezinfekuokite ją tirpale suvilgytu vatos tamponu. Rekomenduojama 1-2 dienas nevalgyti labai kieto, rūgštaus, karšto maisto. Geriau minkšta dieta: košės, jogurtai, trintas maistas. Svarbu nebijoti valyti dantukų ir prižiūrėti kaip įprastai: valyti dantų šepetėliu du kartus per dieną (ryte ir vakare), tiesiog nevalyti šalia žaizdelės (tos vietos, kur iškrito dantukas), kad šereliais nebūtų pažeistas susiformavęs krešulys. Žinokite, naujas nuolatinis dantukas turi pasirodyti per 6 mėnesius.
Traumuotų dantų priežiūra
Reikia nepamiršti, kad pažeistų ir traumuotų dantų stebėjimas yra visai kitoks nei sveikų dantų, remiamasi kitokiomis priežiūros rekomendacijomis. Jeigu vos nuskilo danties kraštelis, gal ir nereikia skubėti tą pačią akimirką pas odontologą, tačiau kitą dieną jau rekomenduočiau apsilankyti tam, kad gydytojas apžiūrėtų ir patartų, ką daryti toliau. Tai jau įspėjimas, kad vaikas traumą gali patirti ir antrą kartą, tad reikėtų tam būti pasiruošus, kad žinotumėte, ką daryti. Tiek tėvai, tiek vaikas ar jį prižiūrintis asmuo turėtų nesutrikti ir žinoti, kur laikyti dantuką, ką daryti toliau ir kur kreiptis.
Kaip išvengti dantų traumų?
Vienintelis realus patarimas mažųjų sportininkų (ypač kontaktinių sporto šakų, tokių kaip krepšinis, futbolas, rankinis, boksas) tėvams - pratinti vaikus naudoti iš specialaus plastiko lydinio pagamintą dantų apsaugą, t. y. specialias kapas, kokias prieš rungtynes dedasi profesionalūs sportininkai. Jas galima įsigyti sporto prekių parduotuvėse, tačiau šios nėra itin patogios. Labiau nusilaužti dantį rizikuoja netaisyklingo sąkandžio savininkai, kurių viršutinio žandikaulio priekiniai dantys atsikišę labiau nei apatinio. Tokiu atveju būna nesučiauptos lūpos ir žmogus atrodo tarsi šiek tiek prasižiojęs. Jei sąkandis įprastas, normalus, griūvant ar kur nors atsitrenkus paprastai visų pirma sužeidžiami minkštieji audiniai (dažniausiai - lūpos), kurie ir sulaiko dalį smūgio jėgos.
Norint išvengti nelaimingų įvykių, labai svarbu apsaugoti vaiko galvytę. Vaikams, kurie važinėja dviračiais, riedučiais ir riedlentėmis, būtinai nupirkite šalmą. Vaikai, kurie sportuoja ledo ritulį, boksą, krepšinį ir kitas sporto šakas, kur didelė traumų rizika, turi nešioti šalmą ir dantų apsaugines kapas. Jų galima įsigyti sporto prekių parduotuvėse arba individualias pasigaminti pas savo odontologą. Laiku kreipiantis į gydytoją, išmuštą nuolatinį dantuką galima įsodinti ir prigydyti.
Pirmoji pagalba vaikams – dantų traumos
Pieninių dantų keitimasis į nuolatinius
Pieninių dantų keitimasis į nuolatinius yra nulemtas gamtos, ir jo laikas bei trukmė svyruoja labai nedaug. Pieniniai dantukai paprastai ima kristi dar vaikui nepradėjus lankyti mokyklos, o žavingos bedantės šypsenos pirmokų rugsėjo pirmosios šventėje jau yra tapusios kone tradicija. Vis tik daugeliui tėvų rūpi, ar reikėtų šalinti klibantį pieninį dantuką? O gal geriau palaukti, kai jis pats iškris? Kai kurie tėvai sako, kad klibantis dantukas trukdo valgyti bei kalbėti, todėl jie veda savo vaikus pas dantų gydytoją. Kada dantį traukti reikia, o kokiais atvejais geriau kantriai palaukti?
Maždaug 5-7 vaiko gyvenimo metais prasideda mišraus sąkandžio laikotarpis - pradeda kristi pieniniai dantukai ir dygti nuolatiniai. Dantų dygimo pradžios laikas sąlygojamas daugelio veiksnių. Pastebėta, kad vėlesnė dantų kaita dažniau pasitaiko vaikams turintiems genetinių sutrikimų, sisteminių ligų (tokių kaip rachitas, inkstų nepakankamumas, anemija) esant hormonų disbalansui. Vėlesnis dygimas taip pat būdingas vaikams, kurie gimė neišnešioti, per mažo svorio. Tačiau šiame laikotarpyje nemažiau svarbi ir visavertė mityba - esant baltymų stokai ir vaikams turintiems viršsvorio - dantų kaita dažnai būna lėtesnė. Jei pieninių dantukų dygimas buvo vėlesnis nei įprasta, tikėtina, kad ir jų kritimas bus vėlesnis.
Pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys išdygsta apie 6-7 gyvenimo metus. Jie dažnai painiojami su pieniniais dantimis ir manoma, kad jie iškris bei bus pakeisti nuolatiniais. Palyginus su tuo, kaip skausmingai dygo pieniniai krūminiai dantys, tai jų netekimas bus lengvesnis procesas, ypač tėvams. Vėliau apie 9-12 gyvenimo metus jūsų vaikas neteks pieninių iltinių dantų, o apie 10-12 gyvenimo metus ir antrųjų krūminių. Augant vaikui, auga ir žandikaulis. Apie 13 gyvenimo metus, jūsų vaikas jau turėtų turėti visus iškritusius pieninius dantis bei 28 išdygusius nuolatinius dantis. Išimtis taikoma protiniams dantims.
Nuolatiniai dantys dažniausiai pradeda dygti 5-6 metų vaikams ir visi nuolatiniai dantys turėtų būti burnoje (išskyrus protinius dantis) 13 metų vaikui. Tačiau kai kuriems vaikams nuolatiniai dantys nedygsta tuo pačiu laiku kaip bendraamžiams arba visai nepasirodo.
Galimos priežastys, kodėl nuolatiniai dantys nedygsta: Genetiškai nulemtas vėlyvesnis dantų dygimas. Nėra vietos dantų lanke. Nėra nuolatinio danties užuomazgos. Sustorėjęs kaulas ar/ir dantena. Yra papildomas dantis, trukdantis dygimui.
Kai auga nuolatiniai dantys, jie dažniausiai dygsta tiesiai po pieniniais dantimis ir taip rezorbuoja („ištirpdo”) jų šaknis, todėl pieniniai dantukai pradeda judėti ir iškrenta, o jų vietoje pasirodo nuolatiniai dantukai. Tačiau ne visada taip nutinka. Kartais nuolatinis dantis ima dygti, o pieninis neiškrenta, ir taip susiformuoja dvi eilės dantų. Ši situacija pasitaiko gana dažnai, ypač apatiniame žandikaulyje (nors gali pasitaikyti bet kur burnoje). Tokiu atveju pieninis dantis gali būti paslankus arba nelabai paslankus (t.y. gali nedaug klibėti). Dažnu atveju odontologo kabinete neiškritęs pieninis dantukas yra pašalinamas. Pašalinus pieninį dantuką dažnai liežuvio judesiai padeda nuolatiniam dantukui atsistoti į dantų lanką.
| Amžius | Įvykiai |
|---|---|
| 5-7 metai | Prasideda mišraus sąkandžio laikotarpis: krenta pieniniai dantys, dygsta nuolatiniai. |
| 6-7 metai | Dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. |
| 7-8 metai | Pirmasis apsilankymas pas gydytoją ortodontą, jei kyla įtarimų dėl netaisyklingos padėties. |
| 9-12 metų | Netenkama pieninių iltinių dantų. |
| 10-12 metų | Netenkama antrųjų pieninių krūminių dantų. |
| Apie 13 metų | Susiformuoja nuolatinių dantų sąkandis (išskyrus protinius). |
| Vėlyva paauglystė | Pradeda dygti protiniai dantys (ne visiems). |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
