Vaikų gerklės skausmas ir bėrimai: Priežastys, simptomai ir gydymas

Pavasarį norisi daugiau pabūti bundančioje gamtoje, pasimėgauti vis dažniau nusišypsančia saule, bet ir šiuo nuostabiu metų laiku daugelis kosėdami ir karščiuodami atsiduria lovoje. Iš tiesų, pavasaris taip pat - peršalimo ligų metas. Tikimybė užsikrėsti kvėpavimo takų liga pavasarį nemaža, nes keičiantis sezonams organizmas susilpnėja. Negauname pakankamai vitaminų, žiemą jau pavargome nuo kovos su sunkiomis sezoninėmis ligomis - tiek gripu, tiek COVID-19. O dabar išsekusį organizmą ir vėl puola infekcijos. Be to, norime kuo greičiau atsikratyti kepurių ir šiltų striukių, o oras permainingas: ryte šalta, dieną šilta. Tik spėjame peršalti ir virusai jau prasiskverbia į organizmą. Peršalti gali ir pernelyg šiltai aprengtas vaikas. Mažylis suprakaituoja, tada jį perpučia pavasarinis vėjelis, o jeigu vaikas dar ir sušlampa kojas, braidydamas per balas, kaipmat užpuola liga.

Vaikų odos bėrimai dažnai kelia nerimą tėvams, nes jų priežastys gali būti labai įvairios - nuo visiškai nekenksmingų reakcijų iki rimtesnių ligų. Todėl svarbu mokėti atskirti situacijas, kai pakanka namų priežiūros, nuo tų, kai reikia laiku kreiptis į specialistą, kad būtų išvengta nereikalingos rizikos. Bėrimas vaikui dažnai atsiranda netikėtai ir gali greitai išplisti, todėl tėvams kelia daug nerimo. Vaikų oda yra itin jautri, plonesnė nei suaugusiųjų ir greičiau reaguoja į infekcijas, alergiją, temperatūros pokyčius ar net paprastą sudirginimą.

Gerklės skausmas vaikams: Priežastys ir simptomai

Gerklės skausmas vaikui - vienas dažniausių simptomų, dėl kurio tėvai kreipiasi į gydytoją. Jis gali būti tiek lengvos virusinės infekcijos požymis, tiek rimtesnės bakterinės ligos simptomas. Mažylis tampa irzlus, nenori valgyti, kartais sunku nuryti net skysčius.

Ūmines kvėpavimo takų virusines infekcijas, dažnai vadinamas tiesiog peršalimu, dažniausiai sukelia virusai, kurie pažeidžia visus viršutinius kvėpavimo takus arba atskiras jų dalis. Virusai perduodami per orą lašeliais. Taip pat užsikrečiama per rankas, daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus. Patekę į organizmą virusai sparčiai dauginasi nosiaryklėje. Ligų sukėlėjai lengvai perduodami, todėl peršalimo ligos greitai plinta darbo kolektyvuose ir ugdymo įstaigose. Didžiausia tikimybė užsikrėsti tose vietose, kur daug žmonių.

Paprasto peršalimo simptomai puikiai visiems žinomi: sloga, nosies užgulimas, niežėjimas, čiaudulys, gerklės skausmas, bendras organizmo silpnumas, padidėjęs nuovargis, mieguistumas, temperatūra, šaltkrėtis. Bet kokį gerklės uždegimą lydi skausmas, perštėjimas, išsausėja gleivinė.

Faringitas (Ryklės uždegimas)

Dažniausia gerklės skausmo priežastis būna faringitas - ryklės uždegimas, sukeltas virusų. Faringitas - tai ūmus ryklės gleivinės ir pogleivio uždegimas. Dažniausia vaikų faringito priežastis - virusai, kurie sukelia 70-80 proc. šių infekcijų. Didžiausias sergamumo ūminiu faringitu laikotarpis - nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario, kai nusilpsta vaiko imunitetas.

Sergantis faringitu vaikas skundžiasi gerklės perštėjimu, parausta ir paburksta ryklės gleivinė. Faringito atveju gerklę labiausiai skauda pirmoje dienos pusėje, skausmas sustiprėja ryjant, gali kamuoti sausas kosulys, pakyla nedidelė kūno temperatūra, paprastai iki 37,5oC.

Virusinis faringitas gana lengvai praeina savaime per 3-4 dienas, užtenka vietinio poveikio preparatų. Šiuo atveju specialus gydymas nereikalingas. Bet, nustačius bakterinę infekciją, gali būti skiriamas gydymas antibiotikais. Gydant bet kokį faringitą svarbu numalšinti ryklės skausmą, sudrėkinti bei dezinfekuoti ryklės gleivinę, vartoti vietinius uždegimą slopinančius preparatus, kad palengvintume skausmą ir kitus nemalonius pojūčius.

Laringitas (Gerklų uždegimas)

Tai virusinės infekcijos sukelta gerklų, kurioje yra balso stygos, liga, sukelianti jų gleivinės uždegimą ir patinimą, dėl to pasunkėja kvėpavimas. Gerklų uždegimas dažniausiai yra virusinės peršalimo ligos komplikacija. Laringito kaltininkai paragripo, respiracinis sincitijaus virusas, adenovirusas.

Liga prasideda staiga, į lojimą panašiu kosuliu. Į gerklas ir trachėją patekę virusai ten sukelia uždegimą, todėl gleivinė parausta ir paburksta. Sergant laringitu taip pat būdingas gerklės skausmas, kutenimas ir niežėjimas. Ligoniui sunku ir skausminga kalbėti, užkimsta balsas, sunkiau įkvėpti, atsiranda stridoras (garsus dusulys įkvepiant), kamuoja kosulio priepuoliai. Gydant laringitą svarbu nuolat drėkinti patalpas, viena pagrindinių gydymo priemonių - tyla, vaikas turi kuo mažiau kalbėti, patariama nekalbėti garsiai, pasveikti padeda ramybė ir geras poilsis. Vaikui būtina duoti daug šiltų skysčių: arbatos, sriubų.

Tonzilitas (Angina)

Paradoksalu, bet gomurio tonzilės, nors ir priklauso organizmo limfinei sistemai, saugo ją nuo infekcijų, pačios neretai būna pažeidžiamos uždegimo. Dėl peršalimo susilpnėjus imunitetui anginą gali sukelti virusai - rinovirusai, adenovirusai ir kt., bet ligos priežastis gali būti ir bakterijos - streptokokai, stafilokokai ir kt.

Bakterijų sukelta pūlinga angina dažniau serga vaikai. Ūminiu tonzilitu galima susirgti ir geriant daug šaltų gėrimų, prisivalgius ledų, pačiulpus varveklių. Bakteriniu tonzilitu dažniausiai serga 5-14 metų vaikai. Vienas iš pirmųjų bakterinio tonzilito požymių yra stiprus ryklės skausmas, kuris gali plisti į ausis.

Ant tonzilių atsiranda daug apnašų, labai skauda ryjant seiles ir maistą, suprastėja bendra savijauta. Susirgus angina dažnai atsiranda ir didesnis karščiavimas (38oC), kamuoja galvos ir ryklės skausmas, stiprėjantis antroje dienos pusėje, taip pat jaučiamas bendras silpnumas, vangumas. Be to, ligą dažnai lydi karščiavimas, ištinsta ir pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai. Sergantį ūminiu tonzilitu vaiką būtinai turi apžiūrėti gydytojas, nes būtina nustatyti, ar ligą sukėlė bakterijos, ar virusai. Bakterinei ligai gydyti gali būti skiriami antibiotikai. Labai svarbu iki galo išsigydyti ūminį tonzilitą, nes ligai kartojantis ji gali pereiti į lėtinę formą. „Dehidratacija - kita rimta anginos komplikacija, kuri gali būti pavojinga vaiko gyvybei“, - įspėja LOR gydytoja. Pasak jos, diagnozavus bakterinį tonzilitą, reikia vaikui nedelsiant paskirti tinkamą antibakterinį gydymą, kad liga nesikomplikuotų kur kas sveikatai pavojingesnėmis būklėmis.

Gydytoja I. Tamošaitienė sako, jeigu gerklės skausmai būna itin dažni ir užsitęsia, peršalimai komplikuojasi bakterinėmis infekcijos, vaikui tenka kas 2 mėnesius arba dažniau vartoti antibiotikus, būtina pasikonsultuoti su LOR gydytoju. „Tonzilių pašalinimas, skirtingai nei anksčiau, dabar nėra dažniausiai atliekama vaikų LOR operacija. Dabar stengiamasi išsaugoti gomurines tonziles, kaip vietinį vaiko imunitetą. Pasikartojančių ligų priežastis ne visuomet slypi tonzilėse, - pabrėžia gydytoja. - Svarbu įvertinti, ar tonzilės dar atlieka apsauginę funkciją, ar jos jau tapo infekcijos židiniu, kurį reikia šalinti operaciniu būdu.“

Bėrimai vaikams: Nuo kasdienių iki rimtesnių būklių

Vaikų oda yra ženkliai jautresnė nei suaugusiųjų, todėl bet koks dirgiklis ar infekcija greitai pasireiškia matomais pokyčiais. Pagrindinė priežastis - nevisiškai susiformavęs odos barjeras. Oda dar geba sulaikyti mažiau drėgmės, lengviau išsausėja ir prasčiau apsaugo nuo aplinkos poveikio. Dėl to net nedidelis dirginimas gali sukelti paraudimą, niežulį ar smulkaus bėrimo atsiradimą. Kūdikių ir mažų vaikų odoje taip pat daugiau paviršinių kraujagyslių, todėl net silpnas uždegimas gali atrodyti ryškesnis. Infekcijos - virusinės ar bakterinės - vaikams pasireiškia intensyviau, o alerginės reakcijos gali vystytis greičiau dėl aktyvesnio imuninės sistemos atsako.

Bėrimas - tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga. Nors dažniausiai odos išbėrimas pasireiškia ir pakitusiu odos reljefu, pvz. Kaip atskirti, kurie požymiai rodo alerginę reakciją, o kada bėrimą sukelia infekcija - virusinė ar bakterinė?

Štai greita santrauka apie bėrimo priežastis vaikams:

• Ką tai reiškia? Bėrimas yra odos reakcija į alergiją, virusus, bakterijas, sudirginimą ar temperatūros pokyčius.
• Kada tikėtina infekcija? Kai vaikas karščiuoja, bėrimas plinta, atsiranda pūslelės, skausmas ar bendras silpnumas.
• Kada tikėtina alergija? Kai bėrimas atsiranda staiga, niežti, yra ryškiai raudonas ir susijęs su maistu, kosmetika ar aplinka.
• Kada tai gali būti sudirginimas? Kai bėrimas lokalus, nėra karščiavimo ir atsiranda po seilių, servetėlių ar temperatūros pokyčių.

Infekciniai bėrimai, susiję su gerklės skausmu

Infekciniai bėrimai vaikams dažniausiai pasireiškia kartu su kitais simptomais - karščiavimu, silpnumu, gerklės skausmu, galvos skausmu ar apetito sumažėjimu. Bėrimai gali būti smulkūs, stambūs, dėmėti ar pūsleliniai, priklausomai nuo infekcijos tipo. Infekciniai bėrimai paprastai progresuoja greičiau, atsiranda naujų pažeidimų arba keičiasi jų forma.

• Skarlatina: Tai smulkus, šiurkštus bėrimas, atsirandantis kartu su gerklės skausmu ir karščiavimu.
• Rankų-pėdų-burnos liga: Keleto skirtingų virusų sukeliama liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną. Smulkūs raudoni taškeliai ant rankų, pėdų ir aplink burną, kartais su pūslelėmis. Smulkus bėrimas yra skausmingas, neniežtintis.
• Virusiniai eksantemai: Išplitę smulkūs bėrimai, dažnai lydimi karščiavimo.
• Vėjaraupiai: Sukelti Varicella zoster viruso pasireiškia nedideliais, raudonais, niežtinčiais spuogeliais, kurie įspaudimo metu nepabąla. Tai niežtinčios pūslelės, kurios plinta bangomis ir virsta šašais.
• Parvovirusas B19 (Penktoji liga): Nors daugiausia infekcinės eritemos atvejų fiksuojama žiemą ir pavasarį, tačiau virusas aktyviausias orams šylant, tad tuo metu gali kilti ligos protrūkių. Odos raudonis, bėrimai: pirmiausia parausta skruostai, po to atsiranda rožinės spalvos skausmingų papulių, dėmelių. Angliškai ši liga vadinama „slapped cheek syndrome“, t.y. „žaistu skruostu sindromas“. Įprastai susergama per 1-2 sav. (5-15 d.) nuo kontakto su užsikrėtusiuoju. Tačiau šis virusas klastingu laikomas dėl to, kad užkrėsti kitus galima likus ~10 dienų dar iki pasirodant bėrimams. Taigi, mažiausiai savaitę nuo ligos pradžios jokių simptomų ligonis gali nejusti, o vėliau atsiranda bėrimas ant skruostų, besitęsiantis iki kelių dienų. Po to bėrimas išplinta po visą kūną (dažniausiai rožinių darinių ant galūnių, liemens). Jis išlieka iki 1-3 sav., vietomis šviesėja, iš tolo primena tinklą. Specifinio parvovirusinės infekcijos gydymo nėra, įprastai taikomas simptominis gydymas.

Kiti infekciniai ir uždegiminiai odos bėrimai

Be minėtų, yra ir kitų bėrimų, kurie gali atsirasti vaikams:

• Impetigas: Labai užkrečiama bakterinė infekcija, kuria dažniausiai serga vaikai. Paprastai ji prasideda kaip raudona dėmė arba pūslė, kuri greitai plyšta, palikdama gelsvą, medaus pavidalo plutelę. Impetigas dažniausiai atsiranda aplink nosį ir burną.
• Užkrečiamasis moliuskas: Dažna virusinė infekcija, sukelianti mažus, kietus, perlamutrinius arba kūno spalvos iškilimus su būdingu įdubimu centre. Nors molluscum contagiosum paprastai yra nekenksmingas ir kartais laikui bėgant išnyksta savaime, jis yra užkrečiamas ir gali plisti.
• Grybelinės odos infekcijos (dermatofitozės): Jie dažnai atrodo kaip raudonos, apvalios dėmės su pakilusiu, žvynuotu kraštu ir šviesesniu centru.
• Niežai: Vis dar plačiai paplitusi, labai užkrečiama liga, kurią sukelia maža odos erkė, gyvenanti odos raginiame sluoksnyje. Pagrindinis niežų simptomas yra itin stiprus, varginantis niežėjimas, kuris ypač sustiprėja vakarais, naktį ir po šilto dušo ar vonios. Bėrimas dažniausiai pasireiškia kaip maži, rausvi guzeliai ar pūslelės, dažniausiai tarp pirštų, ant riešų ir ant pilvo.
• Laimo ligos bėrimas: Sukeltas erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos. Skiriamieji bruožai - raudona dėmė, apsupta raudonos „aureolės“, kitaip vadinama „buliaus akimi“.
• Blusų įkandimai: Blusos, dažniausiai kankinančios mūsų mylimus keturkojus, taip pat sėkmingai gali sukandžioti ir mus. Blusų įkandimai nėra bėrimas, tačiau atrodo labai panašiai, tad neretai yra palaikomi bėrimu. Kaip ir vėjaraupių bėrimai, taip ir blusų įkandimai yra nedideli, raudoni, niežtintys spuogeliai.

Alerginiai bėrimai

Alerginiai bėrimai vaikams gali atsirasti staiga - nuo kelių minučių iki kelių valandų po kontakto su alergenu. Jie dažnai būna ryškiai raudoni, niežtintys, kartais susidaro patinusios dėmėlės ar dilgėlinę primenantys iškilimai. Alerginiai bėrimai dažnai išlieka vietiniai, stipriai niežti ir gali vedžioti tėvus klaidinga kryptimi, jei neseniai buvo įvestas naujas maistas ar priemonė.

• Atopinis dermatitas (egzema): Viena dažniausių lėtinių vaikų odos ligų, pasireiškianti sausomis, raudonomis, niežtinčiomis odos sritimis, dažniausiai ant skruostų, kaklo ir galūnių sąnarinių paviršių.
• Dilgėlinė (urtikarija): Dilgėlinei būdingi staigūs, intensyviai niežtintys bėrimai. Jie yra rausvos spalvos, tankūs ir iškilę, panašūs į dilgėlių įgėlimus. Jie gali atsirasti ir išnykti per kelias valandas, keisdami savo vietą.
• Kontaktinė alergija: Odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje, pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje. Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas.
• Maisto alergija: Nepaslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Tačiau, jei vaikučiui diagnozuojama tikroji greito tipo alergija riešutams, sojai, žuviai ar jūros gėrybėms - tikimybė, kad su amžiumi mažylis taps nebejautrus šiems maisto produktams - menka.

Kaip atskirti bėrimų tipus?

Iš pirmo žvilgsnio tiek infekcinis, tiek alerginis bėrimas vaikams gali atrodyti panašiai - paraudimas, taškeliai, dėmės ar smulkūs spuogeliai. Tačiau jų eiga ir lydintys simptomai dažnai skiriasi. Infekcinis bėrimas dažniausiai pasireiškia kartu su karščiavimu, vangumu ar kitais bendrais simptomais, o alerginis - ryškiai niežti ir atsiranda staiga po kontakto su alergenu. Norint geriau suprasti skirtumus, svarbu stebėti kelis dalykus: kada bėrimas atsirado, kaip greitai jis plinta, ar yra karščiavimas ir kaip vaikas jaučiasi. Toliau pateiktoje lentelėje matyti, kokie požymiai dažniausiai padeda atskirti šiuos du bėrimų tipus.

Bėrimų ir gerklės skausmo gydymas bei kada kreiptis į gydytoją

Tėvai dažnai nori padėti vaikui dar prieš kreipiantis į gydytoją. Gerklės skausmas vaikui yra nemalonus, bet daugeliu atvejų nesudėtingas simptomas, kurį galima greitai palengvinti tinkamomis priemonėmis. Tėvams svarbu stebėti vaiko būklę, padėti jam gerti pakankamai skysčių, užtikrinti ramybę ir tinkamą aplinką. Vaiko bėrimo gydymas turi būti toks, kad padėtų, o ne dar labiau sudirgintų odą. Todėl pirmasis žingsnis visada yra priežasties nustatymas: ar bėrimas yra infekcinis, ar alerginis. Skirtingos priežastys reikalauja visiškai skirtingo priėjimo, todėl labai svarbu nepasikliauti atsitiktinėmis priemonėmis arba stipriais kremais be gydytojo rekomendacijos.

Gerklės skausmo palengvinimas

Prireikus galima išgerti vaistą nuo temperatūros, pavartoti kosulį palengvinantį preparatą, nosies užgulimą mažinančius lašus ar purškalus. Rekomenduojama gerti daug skysčių ir, žinoma, gydytis namuose. Jeigu ryklės uždegimą sukėlė virusas, svarbiausia, kad vaikelis gertų daug skysčių. Skysčiai padeda sumažinti temperatūrą, nes karščiuojant padažnėja kvėpavimas ir organizmas išgarina vandenį per kvėpavimo takus; prakaituojant taip pat netenkama skysčių, tad reikia skysčių atsargas papildyti. Kitas dalykas - gerklės sausumas didina skausmą ir blogina gijimą, o geriant gerklytė drėkinama. Tad svarbu ligoniukams duoti daug gerti, didesniems - kažką dar ir čiulpti, kad gamintųsi daugiau seilių, būtų kuo daugiau drėgmės: ji slopins gerklės skausmą, padės sveikti.

Labai dažnai viršutinių kvėpavimo takų uždegimas reiškiasi ne tik ryklės skausmu, bet ir sloga. Todėl mažyliui, kuris nemoka išsišnypšti, reikia išvalyti nosį, kad jis galėtų laisvai kvėpuoti (plauti druskų tirpalais, įlašinti vietinio poveikio gleivinės paburkimą mažinančių lašų į nosį). Jei vaikas nėra alergiškas, perdėm jautrus, padus, krūtinę galima patrinti eterinių aliejų (pvz., eukaliptų) tepalu - tai kartu ir aromaterapija, pakenkti tikrai neturėtų.

Visus tirpalus, purškiklius ar pastiles geriausia naudoti po valgio ir bent pusvalandį po to nevalgyti ir negerti. Čiulpiant pastiles burnos ertmėje ilgiau išlieka didesnė vaisto koncentracija. Šie vaistai skatina seilių liaukų sekreciją, todėl drėkinama gerklės gleivinė, sumažėja sausumas, perštėjimas ir gerklės skausmas. Be to, išsiskyrus daugiau seilių, atsiranda daugiau jose esančio fermento lizocimo, dalyvaujančio apsauginėse organizmo reakcijose bei padedančio kovoti su uždegimu. Vaistinėse galima įsigyti purškalų, čiulpinukų, šiek tiek malšinančių gerklės skausmą. Dauguma medikų mano, kad pakanka vaikui duoti uždegimą mažinančių vaistų, daug skysčių, kad nebūtų sausas oras namuose, ir to turėtų pakakti. Na, galima purkšti vyresniems vaikams, tačiau jokiu būdu ne kūdikiams. Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau cheminių preparatų jam galima duoti.

Infekcinio bėrimo gydymas

Infekciniai bėrimai dažnai pasireiškia kartu su karščiavimu, silpnumu ar kitais simptomais, todėl gydymas dažniausiai yra simptominis ir orientuotas į bendros savijautos gerinimą.

Ką galima daryti:

• leisti vaikui pailsėti ir vengti intensyvios veiklos;
• skirti pakankamai skysčių;
• jei yra karščiavimas - naudoti paracetamolį arba ibuprofeną (pagal gydytojo rekomendacijas);
• išlaikyti odą švarią, nuplauti drungnu vandeniu be agresyvių prausiklių;
• vengti kosmetikos ir kvepalų ant pažeistų vietų;
• neliesti, nespausti ir nešalinti pūslelių ar šašų.

Esant tam tikroms infekcijoms, gydytojas gali rekomenduoti specifinį gydymą:

• Herpes simplex - antivirusiniai tepalai arba geriamieji vaistai.
• Impetigo - vietiniai arba geriamieji antibiotikai.
• Skarlatina - gydoma antibiotikais, nes tai bakterinė infekcija.

Infekciniai bėrimai dažniausiai praeina per 5-14 dienų, tačiau svarbu stebėti, ar būklė nemažėja.

Alerginio bėrimo gydymas

Alerginis bėrimas paprastai atsiranda staigiai ir intensyviai. Pažeista oda dažnai niežti, parausta, atsiranda dilgėlinės tipo iškilimų. Gydymo pagrindas - pašalinti alergeną ir nuraminti odą.

Rekomenduojamos priemonės:

• švelniai nuplauti bėrimo vietą šiltu vandeniu;
• vengti kvapių, spalvotų ar alkoholio turinčių priemonių;
• naudoti bekvapius drėkinamuosius kremus vaikams;
• stebėti, ar bėrimas susijęs su maistu, kosmetika, skalbikliu ar vabzdžių įkandimu;
• esant stipriam niežėjimui - pasitarti su gydytoju dėl antihistamininių vaistų.

Jei bėrimas atsiranda kartu su akių ar lūpų patinimu, kvėpavimo pokyčiais ar vėmimu - tai gali būti pavojinga alerginė reakcija, todėl būtina skubi pagalba.

Ko nedaryti gydant bėrimus

Kad ir kokia būtų priežastis, tėvai turėtų vengti šių klaidų:

• nenaudoti stiprių kortikosteroidų kremų be gydytojo paskyrimo;
• netepti daugybės skirtingų priemonių vienu metu;
• nenaudoti agresyvių šveitiklių ar dezinfekcinių gelių;
• neleisti vaikui kasytis - tai gali sukelti infekciją;
• neišspausti bėrimų ir neliesti jų neplautomis rankomis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dauguma vaikų bėrimų yra nepavojingi ir praeina savaime, tačiau yra situacijų, kai reikalinga gydytojo apžiūra. Tėvams svarbu stebėti ne tik patį bėrimą, bet ir bendrą vaiko būklę: ar jis tampa vangus, ar kyla temperatūra, ar bėrimas plinta. LOR gydytoja I. Tamošaitienė sako, kad per metus vaikui skaudėti gerklę gali ir keliolika kartų, tačiau tėvams visuomet būtina išlikti budriems, nes, rodos, paprastas simptomas gali komplikuotis į pavojingą būklę.

Vos tik atsiradus pirmiems gerklės skausmo simptomams, rekomenduojama stebėti vaiko būklę. Jei vaikui gerklę skauda ilgiau nei 5-7 dienas, būklė taikant simptominį gydymą negerėja, vaikas karščiuoja ir jo bendra būklė blogėja, atsisako valgyti ir gerti, kamuoja bloga nuotaika, vargina seilėtekis, dažnai verkia, reikėtų kreiptis į LOR gydytoją ir atlikti LOR tyrimus. Gydytoja sako, dažnai kartojantis gerklės skausmui, neretai pasikeičia ir vaiko kvėpavimas per nosį. „Tėvai vis dažniau pastebi, kad vaikas būna išsižiojęs, miego metu atsiranda knarkimas, kuris kartais būna lydimas net kvėpavimo sustojimo epizodais. Pastebėjus bet kuriuos šiuos simptomus, taip pat būtina kreiptis į LOR gydytoją“, - pabrėžia gydytoja I. Tamošaitienė.

Neįprasta bėrimo išvaizda ir tai, ar jis sukelia vaikui skausmą, yra labai svarbūs požymiai, rodantys, kad reikia kreiptis į dermatologą. Tam tikri požymiai gali tiesiogiai rodyti rimtas virusines ar bakterines infekcijas, parazitų invazijas ar kitus rimtus audinių pažeidimus, todėl pastebėję įtartinų pokyčių, nedelsdami kreipkitės į specialistą. Odos būklės niekada nereikėtų vertinti atskirai nuo bendros vaiko sveikatos. Net jei bėrimas nėra pavojingas, jis gali sukelti didelį diskomfortą ir paveikti kasdienį vaiko gyvenimą. Nuolatinis, stiprus niežulys, trukdantis miegoti ir susikaupti, arba vizualiai matomas bėrimas ant veido ir rankų, sukeliantis emocinį diskomfortą ir norą vengti socialinės veiklos, yra pakankamai rimta priežastis kreiptis į gydytoją.

Norint nustatyti tikslią diagnozę, pirmiausia surenkama išsami ligos istorija (anamnezė) - tėvų klausiama apie nusiskundimų atsiradimą, pokyčius, vaiko mitybą, vartojamus vaistus ir kitus veiksnius. Po to atliekamas išsamus odos tyrimas. Prireikus taip pat skiriami papildomi tyrimai ir analizės. Tai gali būti kraujo tyrimai uždegimui ar specifinių antikūnų kiekiui nustatyti, odos išgrandų mikroskopinis tyrimas grybeliams ar parazitams nustatyti arba net odos biopsija, jei įtariama retesnė ar sunkesnė liga. Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Vienas tiksliausių greito tipo alergijų diagnostikos algoritmų - išsamus specifinių IgE kraujo tyrimas + diagnozės patvirtinimas gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete, atliekant provokacinius mėginius. Šiuo metu tiksliausiai tą padaryti leidžia alergijų diagnostika molekuliniame lygmenyje (tiriant įsijautrinimą ne tik alergenų ekstraktams, bet ir atskiroms molekulėms, sudarančioms kiekvieną alergeną).

tags: #vaikui #isberta #gerkle

• Projektai Panevėžio globos namuose
• Notariškai patvirtintas sutikimas kelionei
• Išsami informacija apie Vilnių keliautojams
• Iššūkiai makščiai po gimdymo
• Patarimai gupijų veisimui