Vaikų žarnyno ligos: nuo infekcijų iki sutrikimų

Žiemą suaktyvėja visokiausi virusai, taip pat ir tie, kurie sukelia viduriavimus, itin dažnai jie atakuoja vaikus. Žarnyno infekcijomis susargdinantiems virusams plisti yra palankios uždaros patalpos, kuriose šaltuoju sezonu vaikai praleidžia didžiąją laiko dalį ir artimai bendrauja. Todėl užkratas sparčiai perduodamas mokyklose ir darželiuose. Vaikai lengvai pasidalina virusais žaisdami su tais pačiais žaislais, valgydami neplautomis rankomis.

Virusinė žarnyno infekcija gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, tačiau dažniausia ši liga iki 5 metų vaikams. Susergama virusui patekus į burnos ertmę ir beveik visada dėl to pykina, vemiama ir viduriuojama. Virusai plinta per išmatas, per užkrėstą vandenį, maistą, ir patekę į organizmą sukelia virškinamojo trakto gleivinės uždegimą. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, tačiau paveikęs jis gali išskirti virusų dar keletą dienų.

Žarnyno infekcijas sukelia įvairūs virusai: rotavirusai, norovirusai, astrovirusai, adenovirusai ir kiti. Laikas, per kurį pasireiškia pirmieji ligos požymiai, dažniausiai 1-5 dienos. Viduriavimas paprastai tęsiasi iki 7 dienų, tačiau dėl skysčių trūkumo nulemtos dehidratacijos vaiką gali tekti paguldyti į ligoninę.

Dehidratacijos pavojus ir jos požymiai

Viduriuodamas ir vemdamas vaikas greitai netenka daug skysčių ir elektrolitų (kalio, natrio, gliukozės), kuriuos būtina greitai atkurti. Todėl svarbu pastebėti dehidratacijos požymius ir iš karto pradėti vaiką girdyti specialiais tirpalais, kurių galima įsigyti vaistinėje. Netekęs daug skysčių vaikas verkia be ašarų, suretėja šlapinimasis, sumažėja seilių, liežuvis pasidaro sausas ir su apnašom, išsausėja ir suskeldėja lūpos, suglemba oda.

Pavojingiausia yra rotavirusinė infekcija, nes ji sukelia ilgiausiai trunkantį viduriavimą ir karščiavimą, netenkama daugiausiai elektrolitų. Rotavirusine infekcija nuo 6 mėnesių iki 3 metų perserga dauguma vaikų. Išvengti šios infekcijos galima pasiskiepijus.

Pirmoji pagalba ir probiotikų svarba

Jeigu viduriuojantis vaikas nevemia, temperatūra nėra aukšta, gali užtekti skysčių ir probiotikų, kuriuos reikia pradėti duoti kuo greičiau. Kad išvengtumėte dehidratacijos, viduriuojantį vaiką girdykite vandeniu ir arbatomis (tinka mėlynių, kmynų, ramunėlių arbatos), gerti jis turi dažnai ir po truputį. Nuo pat viduriavimo pradžios vaikui patariama duoti probiotikų.

Infekcijos sukeltas žarnyno gleivinės uždegimas sutrikdo virškinimą, nes viduriuojant visada pažeidžiama bakterijų pusiausvyra ir svarbu atkurti normalią žarnyno mikrobiotą. Tai padaryti padeda probiotikai. Jie sumažina viduriavimų skaičių, o veiksmingumas didesnis pradėjus vartoti viduriavimo pradžioje. Probiotikai ne tik suretina viduriavimus, bet ir pagerina virškinimą, sustiprina imunitetą.

Probiotikai yra ne tik sveikatai naudingos gerosios bakterijos. Vienas iš nebakterinių probiotikų yra mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Išskirtinės šio mieliagrybio savybės, kad jis yra 10 kartų didesnis už bakteriją, todėl gali pašalinti iš žarnyno daugiau patogeninių mikroorganizmų. Saccharomyces Boulardii sudaro palankias sąlygas žarnyne daugintis gerosioms bakterijoms, išskiria fermentus, kurie neleidžia patogenams prisitvirtinti prie žarnyno gleivinės. Vartojant šio mieliagrybio preparatą viduriavimo metu ne tik atkuriama žarnyno mikrobiota, bet ir mažiau netenkama skysčių, pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas ir imunitetas.

Higienos svarba ir aplinkos dezinfekcija

Pradėjusio viduriuoti vaiko neleiskite į darželį ar mokyklą ir kreipkitės į gydytoją. Ligoniukui skirkite atskirą kambarį, kurį dažnai vėdinkite ir valykite. Žarnyno infekcijas sukeliantys virusai yra atsparūs ir jiems sunaikinti neužtenka paprastų buitinių valiklių. Todėl grindų plovimui naudokite dezinfekuojančias priemones su chloru, paviršius bei įrenginius valykite buitiniais dezinfekantais. Ypač kruopščiai valomas ir dezinfekuojamas vonios kambarys, klozetas, durų rankenos, laiptų turėklai. Sergantis vaikas turi valgyti iš atskirų indų, jo patalynė ir rankšluosčiai taip pat turi būti individualūs. Ligonio indai ir stalo įrankiai plaunami karštu vandeniu ir dezinfekuojančiu indų plovikliu.

Tuštinimosi sutrikimai vaikams

„Išmatų nelaikymas yra gerokai retesnė problema. Ji vargina apie 2-5 proc. visų vaikų iki paauglystės, tačiau tikslių paplitimo duomenų nėra, kadangi ši problema neretai slepiama nuo aplinkinių ir medikų. Kiti su tuštinimusi siejami sutrikimai: tuštinimasis su krauju, tiesiosios žarnos iškritimas tuštinimosi metu, skausmas ir paraudimas išangės srityje bei kt.“, - pasakojo VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja vaikų chirurgė R. Dagilytė.

Vidurių užkietėjimas ir jo komplikacijos

Vidurių užkietėjimas sudaro apie ketvirtadalį visų vaikų gastroenterologų konsultacijų. Deja, anot gydytojos, dažniausiai tėvai kreipiasi į medikus, kai pastebi vaiko vidurių užkietėjimo sukeltas komplikacijas: pilvo skausmai, pablogėjęs apetitas, išmatų ar šlapimo nelaikymas, kraujas tuštinantis, iškrentanti tiesioji žarna tuštinimosi metu, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos. Tą, pasak vaikų chirurgės R. Dagilytės, puikiai iliustruoja ir viena Olandijoje atlikta studija, kurios duomenimis, net 50 proc. vaikų, kenčiančių nuo vidurių užkietėjimo, nesuvokia arba slepia šią problemą nuo tėvų ir gydytojų. Tėvams nepasidomėjus vaiko tuštinimosi ir šlapinimosi įpročiais, problema nepradedama spręsti laiku ir į medikus tėvai kreipiasi tik jau atsiradus komplikacijoms, kuomet neretai tenka bendrauti jau ir su vaikų chirurgais.

Dažniausi tuštinimosi sutrikimai ir jų priežastys

Tik apie 5 proc. vidurių užkietėjimo ir išmatų nelaikymo priežasčių, gydytojos teigimu, yra sąlygota organinių priežasčių: įgimtos žarnyno ar stuburo anomalijos, paveldimų, skydliaukės ar nervų sistemos ligos ir pakenkimai.

Funkcinis vidurių užkietėjimas

Dažniausia (90-95 proc.) vaikų vidurių užkietėjimo priežastis - funkcinis vidurių užkietėjimas, t.y. kai nėra nustatoma organinė liga, sukelianti vidurių užkietėjimą. „Funkcinis vaikų vidurių užkietėjimas dažniausiai yra sąlygotas skausmingo tuštinimosi, dėl ko vaikas pradeda vengti tuštinimosi. Neretai tėvai pažymi, kad norėdamas tuštintis vaikas slepiasi, sutraukia sėdmenų raumenis, siūbuoja pirmyn ir atgal. Tačiau taip vaikas nebando pasituštinti, o kaip tik pajutęs norą tuštintis siekia sulaikyti šį procesą, - pasakojo R. Dagilytė. - Toks išmatų sulaikymas sukelia išmatų susikaupimą storojoje žarnoje, kurioje iš išmatų rezorbuojamas vanduo, tad, kaupiantis išmatoms, jos vis labiau kietėja ir sekančio pasituštinimo metu vaikas vėl gali jausti skausmą“.

Taip palaipsniui, anot specialistės, formuojasi uždaras ratas, kurio centre - vaiko baimė tuštintis. Ilgainiui tiesiojoje žarnoje kaupiantis išmatomis, ji pertempiama, mažėja jos receptorių jutimas, todėl vaikas gali nustoti jausti norą tuštintis net ir tada, kai tiesiojoje žarnoje yra susikaupęs kritinis kiekis išmatų. Tuomet aplink kietas išmatų sankaupas apibėga skystos išmatos ir pradeda vystytis pseudo-obstrukcinis išmatų nelaikymas.

Pasak vaikų chirurgės, neretai tėvai kreipiasi dėl vaiko viduriavimo, kelnaičių tepliojimo, nustemba, kad iš tiesų vaiko tiesioji žarna yra pertempta išmatų ir jis kenčia nuo vidurių užkietėjimo. „Atsiranda socializacijos problemų, patyčios dėl nuolat sklindančio nemalonaus kvapo iš kelnaičių. Toks uždaras ratas neretai pradeda formuotis, atsiradus vaiko rutinos ar mitybos pokyčiams, pradėjus mokytis tuštintis ne į sauskelnes, ligų metu ar po stresinių įvykių, tokių kaip darželio lankymas, gyvenamosios vietos pasikeitimas, tėvų santykių problemos“, - paaiškino gydytoja R. Dagilytė.

Išmatų nelaikymas

Išskiriamos dvi išmatų nelaikymo priežasčių grupės tarp vaikų: tikrasis ir pseudo-obstrukcinis išmatų nelaikymas. Pastaroji išmatų nelaikymo forma, anot medikės, yra vidurių užkietėjimo pasekmė ir yra žymiai dažnesnė. Tik apie 5 proc. visų išmatų nelaikymo atvejų tarp vaikų yra laikomi tikruoju išmatų nelaikymu, t.y. kuomet dėl įvairių priežasčių yra sutrikusi išangės sfinkterio funkcija (pvz. išangės atrezija, po Hiršprungo ligos operacijos, stuburo traumos, įgimtos stuburo anomalijos).

Tuštinimasis su krauju

Dažniausios tuštinimosi su krauju priežastys: išangės įplėša, hemorojiniai mazgai arba tiesiosios žarnos polipai.

• Išangės įplėša yra išangės gleivinės ir odos išilginė žaizda. Dažniausiai ji yra tuštinimosi kietomis išmatomis pasekmė, kuomet tuštinimosi metu yra traumuojama išangės gleivinė ir oda. Išangės įplėša pasireiškia pjaunančio pobūdžio skausmu tuštinantis ar tuoj pasituštinus, niežuliu išangės srityje, šviežiu krauju tuštinimosi pabaigoje ar ant tualetinio popieriaus. Neretai atsiradus įplėšai vaiko baimė tuštintis ir vidurių užkietėjimas paūmėja. Tačiau išangės įplėša taip pat gali būti sukelta ir retesnių priežasčių, tokių kaip profuzinis viduriavimas, uždegiminės žarnyno ligos ar seksualinė prievarta, todėl, pastebėjus išangės įplėšai būdingus požymius, nereikėtų ilgai delsti kreiptis į medikus.
• Hemorojiniai mazgai vaikams dažniausiai pasireiškia dėl ilgo stangrinimosi tuštinimosi metu, kuomet padidėjus intraabdominaliam slėgiui išsiplečia venos, esančios apie išangę. Itin retai vaikams jie gali būti sąlygoti portinės hipertenzijos. Tuštinantis kietomis išmatomis, mazgai gali būti traumuojami ir tuštinimosi pabaigoje ar ant tualetinio popieriaus galima stebėti gana gausiai šviežio kraujo, o valantis tualetiniu popieriu vaikas gali jausti guzelį išangės srityje. Priešingai nei suaugusiems, kontroliuojant vidurių užkietėjimą ir pakeitus tuštinimosi įpročius, didžioji dauguma vaikų amžiaus hemorojinių mazgų išnyksta.
• Tiesiosios žarnos polipai sukelia 5-10 proc. visų tuštinimosi su krauju vaikų amžiuje atvejų. Jie yra žarnos gleivinės išaugos, pasireiškiančios neskausmingu tuštinimusi šviežiu krauju, kuris gali būti susimaišęs su išmatomis. Neretai tuštinimosi metu polipas gali išlįsti per išangę, tačiau juos aptikti apžiūros metu ne visuomet pavyksta, todėl, įtarus polipą, atliekama rektoskopija ar kolonoskopija. Dauguma vaikų amžiaus tiesiosios žarnos polipų yra gerybiniai, tačiau juos reikėtų pašalinti ir išsiųsti histologiniam ištyrimui.

Tiesiosios žarnos prolapsas (arba tiesiosios žarnos gleivinės iškritimas)

Tai dar viena vaikų vidurių užkietėjimo, intensyvaus stangrinimosi tuštinimosi metu ar ilgo sėdėjimo ant puoduko pasekmė. Rečiau jis gali būti sąlygotas cistinės fibrozės, labai intensyvaus viduriavimo ar dubens raumenų silpnumo. Tiesiosios žarnos iškritimas dažniausiai pasireiškia 1-4 metų amžiaus vaikams. Jam būdingas nepilno pasituštinimo pojūtis, matoma žarnos gleivinė išangės srityje, gali būti gleivingų išskyrų. Nors ši problema labai išgąsdina tėvus, išsprendus vidurių užkietėjimo problemas, koregavus tuštinimosi įpročius, chirurginio gydymo prireikia labai retai.

Tuštinimosi problemos ikimokykliniame amžiuje

Pasak vaikų chirurgės R. Dagilytės, tuštinimosi problemos gali prasidėti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausios jos 6 mėn.- 4 metų vaikams: „Manoma, kad apie 25 proc. visų ilgalaikių vidurių užkietėjimų prasideda maždaug nuo pusės metų amžiaus, kuomet pradėjus primaitinimą keičiasi žarnyno mikroflora ir žarnyno veikla, todėl gali pradėti kietėti viduriai, atsirasti tuštinimosi sutrikimų. Tuo tarpu 2-4 metų vaikų amžiaus grupėje dažniausiai pradedama mokyti tuštintis ne į sauskelnes, vaikai pradeda lankyti darželius, kur, anot gydytojos, gal ne visuomet užtikrinama maloni, saugi aplinka pasituštinti, todėl vaikai pradeda vengti tai daryti, o tai skatina vidurių užkietėjimą ir kitas iš to sekančias problemas. Tai gali būti tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė problema. Dažnai situacijai tai gerėjant, tai pablogėjant, neskubama kreiptis į medikus, o nepastebėtos ar neišspręstos problemos, prasidėjusios darželyje, gali lydėti vaiką ir į mokyklą.

Požymiai, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį

Nėra griežtų normų, kaip dažnai turėtų pasituštinti sveikas vaikas. Vidutinis laikas, per kurį maistas nukeliauja visu žarnynu 1-3 mėn. amžiaus vaikui yra 8,5 val, 4-24 mėn. vaikui jis ilgėja iki 16 val., o nuo 3 metų yra apie 24 val. Tačiau tai, pasak gydytojos, priklauso nuo daugelio faktorių, pvz. kokiu maistu maitinamas vaikas. „Vienas kūdikis tuštinasi 2 ar 3 kartus per dieną, kitas gali tuštintis kartą per savaitę. Todėl tuštinimosi sutrikimus vertiname ne tik pagal tai, kaip retai ar dažnai vaikas tuštinasi. Tarkim, kūdikiui, kuris tuštinasi kartą per savaitę, bet valgo noriai, tuštinasi lengvai ir nėra svorio sutrikimų, vidurių užkietėjimo gali ir nebūti, tad gydymo galime neskirti, o pacientui, kuris tuštinasi gal net ir 5 kartus per dieną, bet su skausmu, labai nedideliu kiekiu ar patepliojimais - gydymą skirsime“, - paaiškino vaikų chirurgė R. Dagilytė.

Tuštinimosi sutrikimus reikėtų atpažinti, jei:

• vaikas tuštinasi rečiau nei 2 kartus per savaitę;
• tampa neramus prieš tuštinimąsi, stangrinantis verkia, traukia kojytes prie pilvo;
• pasituštinus stebimos labai gausios išmatos arba priešingai - pasituštinama labai nedideliu kiekiu;
• vengia/bijo puoduko;
• skundžiasi išangės srities skausmu;
• vargina dažni pilvo skausmai;
• sumažėja apetitas;
• teplioja kelnaites;
• vaikas slepiasi tuštinantis arba suglaudžia kojas, siūbuoja pirmyn ir atgal, bandydamas sulaikyti tuštinimąsi;
• dažnai kartojasi šlapimo takų infekcijos;
• anksčiau jau nebesišlapinančiam į kelnaites vaikui prasideda šlapimo nelaikymas.

Diagnostika ir gydymo būdai

Funkcinis vaikų vidurių užkietėjimas, pasak gydytojos, diagnozuojamas remiantis paciento skundais. Kartais, siekiant papildomų duomenų, gali būti atliekama pilvo echoskopija, tačiau diagnozės pagrindas išlieka vaiko patiriami skundai. Įtariant organinės kilmės vidurių užkietėjimą atliekami specifiniai tyrimai: skydliaukės hormonų koncentracijos nustatymas, ištyrimas dėl celiakijos, irigogramos, rektoskopija ar net diagnostinės operacijos.

Patarimai, kaip išvengti vaikų tuštinimosi problemų

Norint išvengti tuštinimosi sutrikimų vaikų chirurgė R. Dagilytė pirmiausia pataria tėvams ugdyti gerus vaiko tuštinimosi įgūdžius. Neretai problemos prasideda, kuomet vaikui nėra užtikrinama vieta ir laikas, kada gali neskubėdamas pasituštinti. Tuomet vaikui, atėjus norui pasituštinti, tam atlikti gali būti netinkamos aplinkybės, taip prasideda tuštinimosi sulaikymas. Kai tuštinimuisi bus sąlygos, viduriai jau gali būti užkietėję ir tuštinimasis skausmingas.

Todėl reikėtų laikytis keleto principų:

• Visų pirma, reikėtų užtikrinti saugią, ramią aplinką, kurioje vaikas galės pasituštinti. Jei vaikas bijo tuštintis svetimoje aplinkoje, tarkim, darželyje, turi būti užtikrinta, kad jis tai galės atlikti namuose, prieš išeidamas į svetimą aplinką. Geriau atsikelti 30 min. anksčiau, nei kovoti su tuštinimosi sutrikimais ateityje;
• Pratinkite vaikus eiti pasituštini bent vieną kartą per dieną, maždaug tuo pačiu paros metu. Geriausia tą bandyti daryti 20-30 min. po valgio ir tam skirti 10 min. laiko;
• Jei vaikas nori pasituštinti, būtinai užtikrinkite, kad jis tai ir galėtų atlikti. Neliepkite sulaikyti ir laukti namų;
• Jei vaikas pasiskundė skausmingu tuštinimusi - neverskite toliau stangrintis. Geriau tą dieną duokite daugiau skysčių ir skaidulų ir mėginkite dar kartą, jei vaikas nebijo - galima skirti klizmutę;
• Jokiu būdu nebauskite už įvykusias nelaimes, negėdinkite, bet apdovanokite ar pasveikinkite už pasisekimus (pvz: kai vaikas pats pasiprašo ant puoduko ir sėkmingai pasituština).

Kitos žarnyno ligos

Žarnų invaginacija

Žarnų invaginacija yra būklė, kai viena žarnų dalis įsiskverbia į kitą, dažniausiai į šalia esančią žarną. Tai gali paveikti bet kurią žarnyno dalį, tačiau dažniausiai pasitaiko plonosios žarnos ir storosios žarnos srityse. Ši liga gali sukelti žarnyno obstrukciją, kraujotakos sutrikimus ir net žarnyno nekrozę. Žarnų invaginacija yra ūminė būklė, kuri gali būti potencialiai pavojinga gyvybei. Ši liga dažnai pasitaiko vaikams, ypač kūdikiams, tačiau ji gali pasireikšti ir suaugusiesiems. Invaginacijos metu žarnyno dalys gali suspausti kraujagysles, sukeldamos audinių nekrozę ir uždegimą.

Žarnų invaginacija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pagrindiniai simptomai apima stiprų pilvo skausmą, kuris gali būti paroksizminis, vėmimą, kraujingas išmatas ir pilvo pūtimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir karščiavimas. Žarnų invaginacijai diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai. Dažniausiai taikomi ultragarsiniai tyrimai, kurie gali parodyti žarnyno struktūras ir invaginacijos buvimą. Taip pat gali būti atliekami kompiuterinė tomografija (KT) ar rentgeno tyrimai, siekiant gauti išsamesnį vaizdą. Žarnų invaginacijos gydymas gali būti tiek medicininis, tiek chirurginis. Medicininiais sprendimais gali būti taikomas konservatyvus gydymas, įskaitant skausmo malšinimą ir skysčių terapiją. Tačiau dažniausiai reikalinga chirurginė intervencija, kad būtų atkurta normali žarnyno struktūra ir pašalintos galimos komplikacijos. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines technikas, kurios gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Disbakteriozė (disbiozė)

Sutrikus kūdikio ar vaiko virškinimui, tėvams kyla pačių įvairiausių klausimų, pavyzdžiui, kokie klinikiniai požymiai rodo, kad prasidėjo disbakteriozė? Kaip ji diagnozuojama? Ką daryti, jei kūdikis iš tiesų susirgo? Disbakteriozė yra žarnyno mikrobiotos (mikroorganizmų visumos) disbalansas. Vis dažniau pripažįstama, kad sveikas žarnynas yra svarbus geros tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų sveikatos veiksnys. Kiekvieno žmogaus organizmas yra sudarytas iš labai sudėtingos sinchroniškai veikiančios sistemos. Žarnynas - taip pat ne išimtis. Jame susiformavusi mikroflora atlieka daugybę svarbių funkcijų, pavyzdžiui, išskiria pieno rūgštį ir daugybę kitų medžiagų, reikalingų žarnyno gleivinės apsaugai, imuninės sistemos stimuliacijai, vitamino K sintezei, kovai su patogeniniais mikroorganizmais ir t. Gerosios bakterijos padeda virškinti maistą, įsisavinti maisto medžiagas, palaiko imuninę sistemą. Esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, žarnyno mikroflora gali būti išbalansuojama: tuomet ir išsivysto disbakteriozė (disbiozė). Beje, svarbus faktas, kurį būtinai turite žinoti: disbakteriozė nėra liga. Žarnyno disbakteriozė signalizuoja apie žarnyno mikrobiotos - įvairių mikroorganizmų bendruomenės, gyvenančios virškinimo trakte - disbalansą.

Galimos disbakteriozės priežastys:

• Pirmosios gyvenimo dienos ir mėnesiai.
• Antibiotikų ir kitų vaistų vartojimas.
• Mityba.
• Persirgtos ligos.
• Aplinkos veiksniai.
• Imuniteto sutrikimai (disfunkcija).
• Elgesio ir neurologiniai sutrikimai.
• Odos ligos.

Šiais laikais disbakteriozės nustatymo metodų yra daugybė. Pats populiariausias būdas - bakteriologiniai išmatų tyrimai. Probiotikai. Probiotikų papildai, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų, gali padėti atkurti žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą. Prebiotikai. Tinkama mityba. Kuo retesnis antibiotikų vartojimas. Kai tik įmanoma, išbandykite alternatyvius gydymo būdus, o gydymą antibiotikais taikykite tik kraštutiniais atvejais, t.y. Kūdikių ir vaikų patiriamo streso mažinimas. Nesant jokių sutrikimų probiotikų ir prebiotikų profilaktiškai (ypač kūdikiams ir vaikams) vartoti nereikėtų, nes tuomet jie neturės jokio efekto.

Virusinės ar bakterinės infekcijos: kaip atskirti?

Pilvo negalavimai - viena dažniausių, tačiau anaiptol ne paprasčiausiai išnarpliojamų vaikų (ir suaugusiųjų) sveikatos problemų, visame pasaulyje kasdien priverčianti nejuokais sunerimti milijonus tėvų. Ar to priežastis gali būti spintoje slepiamas jau ištuštintas bulvių traškučių pakelis? O gal tai - vienas iš klastingų žarnyno virusų, į lovas paguldančių visą šeimą per kelias dienas? „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų ligų gydytoja, vaikų hematologė Agnija Vaščiūnaitė dalinasi praktiniais patarimais tėvams ir ne tik - kaip reaguoti ir kokių veiksmų imtis ūmiai sustreikavus pilvui bei atskleidžia, ar įmanoma namų sąlygomis identifikuoti žarnyno darbą mikliai sujaukiančius virusus.

Apsinuodijimas maistu, virusas ar alergija - kaip atskirti?

„Tiek apsinuodijimas, tiek virusinės žarnyno infekcijos, o kartais ir tam tikrų maisto produktų netoleravimas gali pasireikšti labai panašiais simptomais: pykinimu, viduriavimu, bėrimais. Nors be papildomų tyrimų namų sąlygomis tiksliai identifikuoti negalavimų priežastį sudėtinga, žinant tam tikrus ypatumus, jau galima įtarti su kuo turimas reikalas“, - sako gydytoja.

• Apsinuodijimas maistu. Apsinuodijus nešviežiu ar netinkamai paruoštu maistu simptomai išryškėja jau po 6-12 valandų. Dažniausiai vyrauja vėmimas, kartais jį gali lydėti ir viduriavimas. Įprastai simptomai praeina per 24-48 valandas, be to pasireiškia tik tiems, kurie valgė simptomus sukėlusio maisto, kai kiti šeimos nariai tuo taru jaučiasi gerai.
• Virusinė infekcija. Mūsų kraštuose dažniausiai susiduriame su rotavirusu ar norovirusu, kurie patekę į organizmą sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą. Šie virusai plinta per užkrėstus paviršius, maistą bei kontaktą su jau sergančiaisiais, o simptomai įprastai pasireiškia per 1-2 dienas po sąlyčio su virusu. Itin sparčiai šie virusai plinta vaikų kolektyvuose, iš kurių mažieji juos „parneša“ namo ir tėveliams.

Žiemos laikotarpiu dažniau būdingas norovirusas, kuris pasireiškia staigiu pykinimu ir vėmimu, taip pat viduriavimu. Kai kuriais atvejais šiuos simptomus lydi ir karščiavimas ir / ar kūno skausmai, panašūs į tuos, kurie būdingi gripui, todėl ši infekcija dar vadinama „skrandžio gripu“. Rotavirusinei infekcijai būdingas ūmus vandeningas viduriavimas, vėmimas. Gali kilti temperatūra, kamuoja pilvo skausmas.

• Alergija. Pasitaiko atvejų, kai žarnyno negalavimus sukelia ir tam tikrų maisto produktų netoleravimas ar alerginė reakcija. Tokiu atveju simptomai pasireiškia jau netrukus po alerginę reakciją provokuojančio produkto vartojimo, juos lydi ir kiti reiškiniai, pavyzdžiui, odos bėrimas, paraudimas, kvėpavimo sunkumai. Nepašalinus alergeno iš raciono, simptomai linkę kartotis kaskart, vėl susidūrus su organizmo atsaką išprovokuojančiu dirgikliu. Pastebėjus tokią tendenciją, naudinga konsultuotis ne tik su šeimos ar vaikų ligų gydytoju, bet ir gydytoju alergologu, ypač, jei bent vienas iš tėvų serga alerginė liga. Žinoma, kad alergiškų tėvų vaikai susiduria net su iki 60 proc. didesne rizika taip pat sirgti alerginėmis ligomis.

Pirmoji pagalba sunegalavus pilvui

„Visais atvejais, susidūrus su ūmiu viduriavimu ar vėmimu, svarbu užtikrinti pakankamai skysčių, kad organizmas nepatirtų dehidratacijos. Net varginant vėmimui, stenkitės nuolat gurkšnoti skysčių - tai gali būti paprastas ar mineralinis vanduo, elektrolitais praturtintas tirpalas. Svarbu negirdyti vaiko iš karto išvėmus, palaukti 15-20 min., leisti skrandžio sudirgimui kiek nurimti ir tada girdyti po vieną gurkšnelį kas 3-5 minutes“, - sako gydytoja.

Nors vaikams gali būti sunku įsiūlyti vandens, saldžių gėrimų - limonadų ar sulčių, vaikų ligų gydytoja A. Vaščiūnaitė pataria vengti. Pastarieji gali sustiprinti viduriavimą. Negalavimų laikotarpiu ji taip pat pataria rinktis lengvą, tausojantį maistą, vengti pieno produktų, šviežių vaisių ir daržovių. Simptomams palengvinti gali būti vartojami ir viduriavimą stabdantys vaistai, kuriuos turėtų paskirti gydytojas, tačiau tik patvirtinus virusinę žarnyno infekcijos kilmę.

„Tai pat labai svarbu laikytis higienos, kad kiek įmanoma labiau sumažintumėte tikimybę virusą perduoti kitiems šeimos nariams, ypač, mažesniems broliukams ar sesutėms, kuriems šie virusai kur kas labiau pavojingi. Kaskart po kontakto su sergančiuoju plaukite rankas, periodiškai valykite paviršius, nesinaudokite tais pačiais indais ar stalo įrankiais“, - įspėja gydytoja.

Kūdikiams - nemokami skiepai nuo rotaviruso

Nuo 2018 m. Lietuvoje 2 mėnesių sulaukę kūdikiai gali būti skiepijami vakcina, apsaugančia nuo rotavirusinės infekcijos. Kitaip nei įprastos vakcinos, pastaroji - ne suleidžiama, bet geriama. Mažyliams sugirdomos dvi-trys nedidelės dozės specialaus tirpalo ir po kurio laiko suformuoja imunitetas. Nors tikimybė susirgti rotavirusu išlieka, pasiskiepijus, jo simptomai bus gerokai švelnesni, o mažylis bus apsaugotas nuo sunkių komplikacijų. Šia vakcina kūdikiai skiepijami nemokamai.

tags: #vaiku #zarnyno #ligos

• Žindymo psichologijos ir socialinių veiksnių analizė
• Kada dėl vaiko karščiavimo kreiptis į gydytoją
• Nepamirštamas nuotykis Afrikos širdyje
• kaip užtikrinti vaiko teises bendravimo reguliavime
• Iššūkiai ir pasiruošimas nėštumui