Nėštumas yra unikalus ir stebuklingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir rūpesčių, tačiau jis taip pat gali kelti daug klausimų ir nerimo. Kūdikio laukimas - tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Nors pats savaime nėštumas yra nuostabus, daugumai moterų jis nepraeina be diskomforto. Labai svarbu žinoti, kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti, kas vyksta su jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų, ypač artėjant gimdymo terminui, yra susijęs su pilvo padėtimi - ką reiškia žemas pilvas nėštumo metu?
Nėščiųjų pilvukai būna pačių įvairiausių dydžių ir formų - nuo visai nedidelių iki milžiniškų, kriaušės formos, pūpsančių aukštai arba kabančių žemai. Būsimos mamos atrodo skirtingai net tame pačiame nėštumo etape, o tai priklauso nuo daugelio veiksnių.
Senoviniai pasakojimai teigia, kad mažas, aukštai pūpsantis pilvas reiškia, kad gims berniukas, o žemai kabantis apvalus pilvas, apimantis taliją ir net klubus - kad pasaulį išvys mergaitė. Tačiau specialistai tvirtina, kad tai neturi jokio pagrindo. Pilvo dydis ir forma daugiau pasako apie pačią moterį, nei apie būsimo kūdikio svorį ar lytį.

Sarah Fox iš Karališkojo akušerių koledžo aiškina, kad „Kūdikiai skiriasi forma ir dydžiu, tačiau niekada taip stipriai, kaip stipriai skiriasi pilvai.“
Artėjant gimdymo terminui, pilvas gali pasikeisti ir šiek tiek pasmukti žemyn. Taip nutinka dėl to, kad vaisius apsiverčia žemyn galva ir ruošiasi gimdymui. Prieš nusileisdamas, vaisius gali suktis, todėl jo pakaušis atsidurs pilvo priekyje, o galva bus nukreipta žemyn.
Pirmą kartą besilaukiančioms moterims pilvas gali nusileisti likus 2-4 savaitėms iki gimdymo, o jau gimdžiusioms moterims pilvas gali nenusileisti iki pat gimdymo pradžios.

Nėštumas atneša daug pokyčių. Labai padaugėja hormonų, kurie padeda kūdikiui augti. Šiam ypatingam laikotarpiui, deja, gali būti būdingi ir pilvo spazmai bei pilvo pūtimas. Kartais nėščiosioms dar pirmąjį trimestrą atrodo, kad pilvas jau pradėjo augti, bet labiau tikėtina, kad pagrindiniai kaltininkai - tiesiog pilvo pūtimas, dujų kaupimasis.
Pilvo pūtimas arba meteorizmas (pernelyg gausus dujų išleidimas) pasireiškia daugybei žmonių. Faktiškai pilvo pūtimas yra itin dažnas nepageidaujamas poveikis - viename tyrime nurodoma 49 % jo patiriančių tiriamųjų. Tai natūralus organizmo poveikis ruošiant aplinką kūdikiui augti.
Nėštumo pradžioje gaminamos ir didesniais kiekiais išskiriamos natūralios cheminės medžiagos, vadinamos hormonais, kad padėtų užaugti gimdos gleivinei ir suteiktų kūdikiui būtinų maisto medžiagų. Šie hormonai, progesteronas ir estrogenas, daro ir kitokį poveikį. Progesteronas atpalaiduoja raumenis ir taip sulėtina virškinimą organizme. Maistas lieka nesuvirškintas, dėl to kaupiasi daugiau dujų.
Vėlesniu nėštumo laikotarpiu, kai gimda auga, keičiasi jos forma ir padėtis, kad apsaugotų kūdikį, jos judėjimas gali kliudyti kitiems organams ir sukelti vidurių užkietėjimą bei dujų perteklių. Pilvo pūtimas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau sukelia didelį diskomfortą.

Pilvo pūtimo simptomai ir nėščios moters organizmo kūno pokyčiai yra kūdikio augimo proceso dalis. Nors ši būklė yra natūrali ir visiškai normali, simptomų neturėtumėte jausti. Šiek tiek pakeitus gyvenimo būdą pilvo pūtimas gali sumažėti.
Gali pagelbėti mažo druskos kiekio dieta, papildyta vaisiais, daržovėmis ir liesais baltymais, perdirbto maisto vengimas. Šiam procesui taip pat gali padėti didesnis kiekis vandens (jis naudingas visuomet).
Kaip minėta, gimdos pokyčiai vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu gali sukelti pilvo pūtimą ir vidurių užkietėjimą. Išeitis galėtų būti probiotikai ir vidurius minkštinantys preparatai, nes įprasti vidurius laisvinantys vaistai nėščioms moterims, ko gero, netiks. Įrodyta, kad Espumisan® veiklioji medžiaga simetikonas yra veiksmingas preparatas nuo pilvo pūtimo. Simetikonas, Espumisan® veiklioji medžiaga, suteikia greitą ir patikimą palengvėjimą.
Kai laukiantis kūdikio moters pilvas tampa kietas kaip akmuo, tai gali sukelti įvairių emocijų - nuo lengvo susierzinimo iki rimto nerimo. Kietas pilvas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys, kuris gali atsirasti tiek ankstyvoje, tiek vėlyvoje nėštumo stadijoje. Kartais tai tiesiog natūrali organizmo reakcija į gimdos augimą ar laikini fiziologiniai pokyčiai, tačiau kartais tai gali būti ir ženklas, jog organizmas ruošiasi gimdymui ar signalizuoja apie komplikacijas. Svarbiausia - suprasti, kada tai yra normalu, o kada verta sunerimti.
Terminas „kietas pilvas“ dažnai vartojamas apibūdinti pojūtį, kai gimda ir aplinkiniai audiniai įsitempia ir tampa kieti liečiant. Tai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir dažniausiai praeina savaime. Kartais pilvo sukietėjimas pasireiškia kaip epizodinis pojūtis, kartais - pasikartojantis ir lydimas kitų pojūčių, pavyzdžiui, spaudimo į apačią ar nedidelio skausmo nugaros srityje.
Ne, kietas pilvas nėštumo metu ne visada reiškia pavojų. Daugeliu atvejų tai - natūrali reakcija į gimdos raumenų tempimą ar nedidelį susitraukimą. Pavyzdžiui, Braxton-Hicks sąrėmiai (treniruočių susitraukimai) būdingi antrąjį ir trečiąjį trimestrą ir dažniausiai yra visiškai normalūs. Visgi, jei kietumas kartojasi dažnai, tampa skausmingas arba pasireiškia kartu su kitais simptomais (kraujavimu, skysčio netekimu, spaudimu dubens srityje), tai gali būti ženklas, kad reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Kietėjęs pilvas gali būti tiek laikinas nepatogumas, tiek rimtesnio proceso ženklas. Svarbiausia - mokėti reaguoti į savo kūno signalus ir imtis tinkamų veiksmų. Kartais pakanka tiesiog pailsėti, o kartais reikia iš karto kreiptis į gydytoją.
Kai pilvo kietėjimas pasireiškia retai, neskausmingai ir nėra lydimas nerimą keliančių simptomų, galima pabandyti savarankiškai palengvinti būklę:
Jei pilvas sukietėja dažnai, nuolat, ar pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais (skausmas, kraujavimas, spaudimas į apačią, vaisiaus judesių pakitimai), nereikia eksperimentuoti namuose. Kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą arba šeimos gydytoją, o jei tai nutiko savaitgalį ar vakarais - važiuokite į nėščiųjų priėmimą.
Dr. Simona Valytė, akušerė-ginekologė, perinatologė, komentuoja: „Pilvo sukietėjimas nėštumo metu - tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių būsimos mamos kreipiasi į gydytojus. Dažniausiai tai būna fiziologiniai susitraukimai, kurių metu gimda tiesiog treniruojasi prieš gimdymą. Tačiau kiekviena situacija individuali - svarbu stebėti dažnį, trukmę, lydinčius simptomus. Jei pilvas kietėja reguliariai, trunka ilgiau nei minutę ar sukelia skausmą, būtina pasirodyti specialistui. Mūsų tikslas - užtikrinti tiek mamos, tiek kūdikio saugumą, todėl niekada nebijokite „perdėtai reaguoti“. Geriau ateiti be reikalo, nei pavėluoti.“
Nėštumo metu, sparčiai kintant apimtims ar intensyvaus fizinio krūvio metu, kūnas susiduria su dideliais pokyčiais, po kurių daugelį pradeda varginti pilvo raumenų diastazė. Didelio laipsnio pilvo raumenų išsiskyrimas matosi akivaizdžiai - pilvas atrodo pakaręs, smarkiai išsipučia pavalgius ar atsigėrus. Visgi pilvo raumenų diastazė nėra vien tik estetinė problema.
Diastazė - tai tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas, kuris įvyksta nėštumo metu, kai vystantis vaisiui didėja gimda. Pilvo raumenys išilgai bambos linijos yra sujungti sausgysliniu audiniu, vadinamąja balta linija. Kai spaudimas į raumenis pasidaro per didelis, baltoji linija išsiplečia. Taip besivystančiam kūdikiui atsiranda daugiau vietos. Deja, bet pasibaigus nėštumui baltoji linija savaime nesusitraukia, o pilvukas taip ir lieka atsikišęs. Įprastai tai įvyksta nuo 28 nėštumo savaitės (trečiajame trimestre).
Negydant diastazės, laisvą plotą pilve užima žarnynas, todėl moters pilvas ir atrodo lyg išpūstas, vargina pilvo pūtimas. Plati ir išplonėjusi baltoji linija tampa silpnąja organizmo dalimi - šioje zonoje moterims gali pradėti formuotis pilvo sienos išvaržos, kurias gali išprovokuoti ir sunkesnio daikto pakėlimas.
Fizinis krūvis stiprina raumenis, tačiau nedaro įtakos sausgysliniam audiniui, todėl nei sportas, nei masažai, nei korsetai nepadės sumažinti pačios diastazės. Šiuo atveju vienintelis efektyvus gydymo būdas yra chirurginė operacija. „Diastazės panaikinimo operacija, kurios metu suartinami pilvo tiesieji raumenys, nėra kontraindikacija kitam nėštumui. Tiesiog tikėtina, kad per kitą nėštumą diastazė atsinaujins ir operaciją reikės pakartoti“, - sakė plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė.

Nėštumo metu moteris pas ginekologą lankosi kas 4 savaites. Per pirmąjį susitikimą su nėščia moterimi ginekologas turi papasakoti - ne gąsdindamas, bet labai aiškiai - apie visas būkles, simptomus, negalavimus, kurie gali atsirasti nėštumo metu, kad moteris žinotų, kada kreiptis jau nebelaukiant skirto kito vizito laiko.

Mūsų organizmas yra nuostabi sistema, kuri geba maistą paversti energija ir užauginti naują gyvybę. Nėštumo metu moterys patiria įvairių simptomų, kurie gali būti nemalonūs, bet dažniausiai yra laikini. Guodžia tai, kad jie neamžini. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius.
Literatūroje teigiama, kad pirmojo nėštumo metu vaisiaus judesiai pirmą kartą pajuntami apie 20-tąją nėštumo savaitę, pakartotinai besilaukianti juos pajunta anksčiau - apie 18-tąją savaitę. Vaikelis gimdoje spurda nuolat, tiesiog iš pradžių tie judesiai labai nestiprūs, todėl nejuntami, vėliau kyla neaiškumų ar tai ne oras keliauja žarnynu. Tačiau visai realu net ir pirmą kartą besilaukiančiai moteriai pirmuosius judesius pajusti 15-16-tąją nėštumo savaitę. Didesnės įtakos pajutimui turi placentos vieta. Jei ji prisitvirtinusi pilvinėje gimdos pusėje - judesiai gali būti pajuntami vėliau ir jaučiami silpniau.
Moteriai rekomenduojama skaičiuoti vaisiaus judesius, tačiau ne anksčiau kaip nuo 34-36 nėštumo savaičių. Iki tol pakanka tiesiog savistabos - vakare pagalvoti, kaip vaikutis judėjo, ar judesius jaučiau? To užtenka. Jei nėštumo eiga normali, tikrai nereikia įsibaiminus 3 kartus per dieną po valandą laiko skirti judesiams skaičiuoti ir judinti vaikelį.
Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.
Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Vengti labai karšto ir šalto maisto, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą.
Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.
Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena.
Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose. Dažniausiai tinsta pėdos, o paskui tinimas gali keliauti aukštyn.
Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių, gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto.
Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, sėlenos, kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai, daržovės, uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų.
Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.
Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles.
Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms.
Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.
Spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą.
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti.
Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.
Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
Nėštumo metu dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.
Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5).