Vaiko augimas - tai vienas svarbiausių sveikatos rodiklių. Tėvai dažnai nerimauja, ar jų mažylio svoris atitinka normą, ypač kai jis atrodo mažesnis arba stambesnis nei bendraamžiai. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas auga individualiai, o svoris priklauso nuo daugybės veiksnių: genetikos, mitybos, aktyvumo ir net miego.
Vaikų ūgio ir svorio matavimai padeda įvertinti bendrą fizinę raidą, pastebėti galimus augimo sutrikimus ar sveikatos problemas, suprasti, ar vaiko mityba yra tinkama, ir užkirsti kelią antsvoriui ar nepakankamam svoriui.

Kiekvienas vaikas auga skirtingu tempu, tačiau yra tam tikros vidutinės normos, kurios padeda įvertinti, ar mažylio ūgis ir svoris atitinka jo amžių. Augimo tempas gali skirtis ne tik tarp vaikų, bet ir tarp lyčių. Berniukai dažnai būna šiek tiek aukštesni ir sunkesni už mergaites, tačiau tai nėra griežta taisyklė. Genetika, mityba, fizinė veikla ir miegas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys vaiko augimą.
Normalu, jei per pirmą savaitę po gimimo kūdikis netenka iki 10 % svorio - tai atsistato per 10-14 dienų.
Šiame amžiuje augimo tempas lėtėja, bet aktyvumas auga. Daug vaikų tampa išrankesni valgydami - tai dažna raidos dalis.
Šiuo laikotarpiu vaiko kūnas išsitiesia, kūno masė pasiskirsto, todėl vaikai gali atrodyti „liesesni“, nors svoris yra normalus.
Šiame amžiuje prasideda individualūs augimo šuoliai, ypač prieš brendimą. Berniukai dažnai priauga svorio lėčiau nei mergaitės, kurios pradeda augti anksčiau.
Svorio diapazonas čia labai įvairus, nes įtaką daro brendimo tempas:
Tai metas, kai ypač svarbu skatinti sveikus mitybos ir aktyvumo įpročius. Per didelis arba per mažas svoris gali turėti ilgalaikių pasekmių.

| Amžius | Mergaičių ūgis (cm) | Mergaičių svoris (kg) | Berniukų ūgis (cm) | Berniukų svoris (kg) |
|---|---|---|---|---|
| Naujagimis | 49-52 | 3,0-3,8 | 50-53 | 3,2-3,9 |
| 6 mėn. | 64-68 | 6,5-8,2 | 66-70 | 7,0-8,5 |
| 1 m. | 72-78 | 8,5-10,5 | 74-80 | 9,0-11,0 |
| 2 m. | 83-88 | 10,5-13,5 | 85-90 | 11,0-14,0 |
| 3 m. | 92-98 | 13-15,5 | 93-99 | 13,5-16 |
| 4 m. | 98-105 | 15-17,5 | 99-106 | 15,5-18,5 |
| 5 m. | 104-112 | 17-20,5 | 105-113 | 18-22 |
| 6 m. | 109-117 | 19-23 | 111-119 | 20-24 |
| 7 m. | 114-122 | 21-26 | 116-124 | 22-27 |
| 8 m. | 119-128 | 23-29 | 121-130 | 24-30 |
| 9 m. | 124-134 | 26-33 | 127-136 | 27-34 |
| 10 m. | 129-139 | 29-36 | 132-142 | 30-38 |
Pastaba: tai yra apytikslės normos, pagrįstos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Kiekvienas vaikas auga individualiai, todėl nukrypimai nebūtinai reiškia problemą.
Pasitarkite su šeimos gydytoju ar pediatru, jei:
Vaikų KMI (kūno masės indeksas) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų - pagal specialias percentilių lenteles, kurios atsižvelgia į vaiko amžių ir lytį. KMI skaičiuoklė padeda tėvams sekti vaikų svorio pokyčius ir įvertinti jų bendrą sveikatą. KMI vaikams skaičiuojamas taikant specialią formulę, kuri atsižvelgia į vaiko amžių, lytį, svorį ir ūgį. Dauguma KMI skaičiuoklių ir sveikatos įstaigų naudoja standartizuotas lenteles arba kompiuterines programas, kurios automatiškai apskaičiuoja vaiko KMI, pagal duotus duomenis.
Kūno masės indeksas (KMI) - tai skaičius, kuris gali signalizuoti padidėjusią riziką susirgti sunkiomis ligomis. Per mažas KMI signalizuoja nepakankamą svorį, o per didelis - viršsvorį ar net nutukimą. Tiek per mažas, tiek per didelis jūsų vaiko svoris padidina riziką susirgti įvairiomis ligomis.
Stebėdami vaikų ūgį ir svorį, tėvai gali laiku pastebėti vystymosi sutrikimus ar netinkamus mitybos įpročius. Svarbiausia - ne panikuoti dėl nedidelių nukrypimų, o reguliariai sekti pokyčius ir prireikus pasitarti su sveikatos specialistais.