Pagalbos mokiniui specialistai šiemet pagaliau sulaukė šiek tiek dėmesio. Kovo 30 d. Vyriausybės nutarimu patvirtinti Mokinio krepšelio (MK) lėšų apskaičiavimo ir paskirtymo metodikos pakeitimai, kurie numato, jog psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti ir paslaugoms apmokėti turi būti skiriama ne mažiau 4 proc. MK lėšų (buvo - 3 proc.). Tačiau, pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Pagalbos mokiniui specialistų centro pirmininkės Rimos Juškienės, problemų dar liko apsčiai.

R. Juškienė įsitikinusi, jog specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams mokyklose vis dar neužtikrinama reikiama kokybiška ir efektyvi specialioji pedagoginė pagalba dėl per didelio mokinių skaičiaus etatui. Ir taip per didelis nustatytas mokinių skaičius specialiųjų pedagogų etatui kai kurių savivaldybių taupymo sumetimais yra dar labiau padidinamas.
Pavyzdžiui, mokykloje, vykdančioje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, logopedas turi dirbti su 25-30 vaikų, vykdančioje pradinio ugdymo programas - su 40-45 mokinių, o vykdančioje pagrindinio ir/ar vidurinio ugdymo programas - su 55-60 mokinių, turinčių kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Tačiau, deja, beveik visose mokyklose logopedas yra priverstas dirbti su gerokai daugiau mokinių. Realiai vienam vaikui užsiėmime jis gali skirti tik apie 5 minutes.
Kai kurių savivaldybių tarybų sprendimai dėl mokinių skaičiaus, tenkančio logopedo, specialiojo pedagogo etatams, net prieštarauja ministro įsakymui, kad tik sutaupytų lėšų mokinių sąskaita. Todėl yra atvejų, kad logopedams tenka ir po 70-80 vaikų. Tai ne tik nenormalu, bet ir nehumaniška tiek vaikų, tiek pedagogų atžvilgiu.
Specialusis pedagogas, nepaisant nustatyto etatui mokinių skaičiaus, dirba su visais mokiniais mokykloje, kuriems reikalinga jo pagalba. Per pamokas jis padeda mokiniams įveikti dalyko programą, bet vienam mokiniui gali padėti tik per 2-3 pamokas per savaitę. Dirbdamas su 5-8 skirtingų sutrikimų ir skirtingų klasių iš skirtingų dalykų pamokų atėjusiais mokiniais, specialusis pedagogas, aiškindamas kiekvienam individualiai dėstomą medžiagą, negali tuo pačiu ir koreguoti sutrikimų: lavinti dėmesį, girdimąjį ir regimąjį suvokimą, regimąją ir girdimąją atmintį, mąstymą ir pan.
| Pareigybė | Mokinių skaičius (bendras atvejis) |
|---|---|
| Logopedas (ikimokyklinis/priešmokyklinis) | 25-30 vaikų (1 etatas) |
| Logopedas (pradinis ugdymas) | 40-45 mokiniai (1 etatas) |
| Logopedas (pagrindinis/vidurinis) | 55-60 mokinių (1 etatas) |
| Specialusis pedagogas | 21 ir daugiau mokinių (1 etatas) |

Įtraukiojo ugdymo paskirtis yra pasiekti, kad vaikai su negalia nebepatirtų socialinės segregacijos specialiosiose mokyklose. Tačiau Lietuvoje įtraukiojo ugdymo sąvoka tiesiogiai susiejama su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Čia iškyla reikšminga terminų painiava, kadangi per se įtraukusis ugdymas yra nukreiptas į vaikus su negalia, kurie nuo senų laikų patiria socialinę atskirtį. Oficialiosios statistikos portale pateikti skaičiai rodo, kad mokinių su negalia Lietuvos mokyklose yra vos keli nedideli procentai.
Švietimo praktikoje, tarp mokytojų, švietimo specialistų bei vaikų be negalios tėvų, dažnai pastebimas klaidingas negalios ir specialiųjų ugdymosi poreikių terminų sutapatinimas. Tai prisideda ir prie neigiamų negalios stereotipų stiprinimo, kartu ir prie pasipriešinimo įtraukiojo ugdymo siekiui, vaikų su negalia mokymuisi bendrojo ugdymo erdvėse.