Idomūs faktai apie vaikų žaidimus
Nors į žaidimus dažnai žvelgiama lengvabūdiškai, ši veikla - kur kas svarbesnė nei gali atrodyti. Žaidimai mūsų psichikai - tokie pat svarbūs kaip miegas ir maistas, sako vaikų psichologė G. Sujetaitė-Volungevičienė. „Mokslininkų tyrimai rodo, kad vaikystėje patirta žaidimų stoka arba skurdūs, ribojami žaidimai daro didelę įtaką tolimesniam gyvenimui. Žaidimai neabejotinai naudingi, nes priverčia stengtis - o kai stengiamės, aktyviai veikia mūsų smegenys“, - paaiškina psichologė.
Svarbu suprasti ir tai, kad vaikai mokosi žaisdami, todėl griežtas mokymosi proceso ir laisvalaikio žaidžiant atskyrimas nėra naudingas. „Būtų kur kas geriau, jei atsižvelgtume į vaikų interesus ir suprastume, kaip iš tiesų jie mokosi, o tuomet prisiviliotume būtent žaidimais - naudinga, prasminga ir gebėjimus aktyvinančia veikla“, - teigia G. Sujetaitė-Volungevičienė.
Laisvo žaidimo kultūra Lietuvoje - silpna
Nors suaugusieji apie žaidimų reikšmę vaikų raidai šiandien žino vis daugiau, to nepakanka - laisvojo žaidimo kultūra Lietuvoje yra kone išnykusi, teigia G. Sujetaitė-Volungevičienė. „Ilgus dešimtmečius žaidimai buvo natūrali gyvenimo dalis, perduodama iš kartos į kartą - vaikai išeidavo į lauką ir valandų valandas žaisdavo kieme, tai buvo kupina laisvės veikla. Deja, tos laisvės su laiko liko vis mažiau. Kaip psichologė, akcentuoju tėvams vieną dalyką - nors reikia stebėti vaikus, žaisti jie turi išmokti patys. O išmokti žaisti, kurti vaizduotės siužetus vaikams sunku, kai mes juos saugome visur - stebime ir prižiūrime net žaidimų aikštelėje. Šiandien vaikams trūksta erdvės būti tiesiog sau - o juk per buvimą su savimi išsivysto savarankiškumas“, - pasakoja vaikų psichologė.
Kodėl nyksta laisvojo žaidimo kultūra? Anot specialistės, tai lemia daugybė veiksnių - gyvenimas apsitvėrus tvoromis, nebendravimas su kaimynais, atitolimas. Taip pat - ir greitas gyvenimas, kai iš automobilio vaikai keliauja tiesiai į darželį ar mokyklą, ir atvirkščiai.
Kokius žaidimus išrinkti vaikams?
Žaidimas - procesas, kurio metu lavinami vaiko gebėjimai, būtini jo ateičiai. G. Sujetaitė-Volungevičienė tvirtina, kad žaidžiant stiprėja bendrieji gebėjimai, tokie kaip dėmesio koncentracija, atmintis, kūrybiškumas, empatija, valia, savireguliacija. Šie gebėjimai vėliau svarbūs ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame vaiko gyvenime - ieškant kūrybiškų sprendimų ar puikiai koordinuojant įvairius projektus.
Tai suvokiant, gali kilti klausimas, kokiais žaislais ir žaidimais reikėtų aprūpinti vaikus. Vaikų psichologė teigia, kad vaikams iki vienerių metų geriausiais žaislais taps rakandai iš virtuvės stalčiaus - samčiai ir kiti saugūs buities įrankiai mažyliams įdomesni už bet kokius žaislus. „Kiek didesni, 1-2 metų vaikai ima konstruoti ir statyti, jiems svarbus judesys - tam naudingos kaladėlės, kamuoliukai, lankai ar kitokių formų objektai. Nuo 3-4 metų plečiasi vaikų kalba ir vaizduotė - su jais galima žaisti profesijas, kurti siužetus, simuliuoti įvairias situacijas, supažindinančias su gyvenimo įvykiais“, - sako specialistė.
5-6 metų vaikai ne tik puikiai kalba ir juda, bet ir mokosi kontroliuoti save, turi mažiau egocentriškumo ir daugiau empatijos. „Tokio amžiaus vaikus galima supažindinti su komandiniais ar stalo žaidimais - vaikai labai nori bendrauti, bet dažnai neranda tam būdo, tad žaidimai čia itin tinka. Vaikams naudingi „Uno“, „Laivų mūšis“ ir panašūs žaidimai, kuriuose yra skaičių, raidžių, reikia komunikuoti“ - vardija G. Sujetaitė-Volungevičienė.
Būtina rasti laiko žaisti
Žaidimui su vaikais galima išnaudoti ir kasdienes situacijas - net tuomet, kai žaislų ar spalvingų stalo žaidimų šalia nėra. Pasak vaikų psichologės, jei su vaikais išeinama pasivaikščioti ar ilgai keliaujama automobiliu, taip pat verta žaisti.
„Vaikus ne tik įtraukia, bet ir jų žodyną plečia pastabumo žaidimai, kurių metu reikia ką nors pamatyti. Taip pat - istorijų kūrimas po vieną žodį, kai įsitraukia visa šeima. Jei laikas leidžiamas gamtoje, stovyklaujama, galima kažką statyti, konstruoti iš gamtoje randamų elementų“, - sako G. Sujetaitė-Volungevičienė.
Vaikų psichologė priduria, kad žaidimai naudingi visai šeimai: „Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų smegenų struktūrą vysto žaidimai, kurių metu kalbama, planuojama, siunčiami emociniai signalai, judama visu kūnu. Nors po tokio žaidimo juntamas nuovargis, jis emociškai „pakrauna“, prie žaidimo vis norisi grįžti.“
Įdomūs faktai apie žaidimus
Pasaulį apėmusi pandemija vienus paskatino atrasti naujų stalo žaidimų ir nupūsti dulkes nuo seniai pamirštų, klasikinių šedevrų. Tokie žaidimai kaip „Monopolis“, „Scrabble“, „Ticket to Ride“ visiems mums puikiai pažįstami, tačiau kiek iš tikrųjų žinote apie savo mėgstamus stalo žaidimus? Šie įdomūs faktai apie stalo žaidimus praturtins jūsų žinias.
- Žaidimą „Candy Land“ 1949 m. sukūrė mokytojas. Jo tikslas buvo praskaidrinti vaikų, atsidūrusių San Diego poliomielito palatose, dieną.
- Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai leido humanitarinėms grupėms dalyti tam tikrus priežiūros paketus kariams, įkalintiems jų karo stovyklose. Daugelis yra matęs įvairias prabangias klasikinių stalo žaidimų versijas. Tačiau 1988 m. San Francisko juvelyras pranoko visus. Jis sukūrė 2 mln. vertės šachmatų figūrėles, pagamintas iš aukso ir brangiųjų akmenų.
- Žaidimą „Clue“ 1947 m. užpatentavo britas, sukūręs jį tam, kad pratemptų laiką per Antrojo pasaulinio karo oro antskrydžius. Originalioje žaidimo versijoje buvo detalių, pagamintų iš labai nuodingo švino.
- Stalo žaidimas „Scrabble“ turi daugybę gerbėjų visame pasaulyje. Tačiau štai du jo fanai atliko išties įspūdingą triuką, kuriuo pažymėjo 60-ąjį žaidimo gimtadienį. 2008 m. du parašiutininkai sužaidė trumpą partiją, iššokę iš lėktuvo virš Floridos. Žinoma, kad žaidimo detalės pakeliui neišsimėtytų, jie pagamino specialiai sutvirtintą medinę lentą ir lipnias detales.
- Šaškių gerbėjai gali didžiuotis, kad žaidžia žaidimą, kurį mėgo ir senovės civilizacijų gyventojai. Šaškių lentos prototipas datuojamas 3000 m.pr.Kr. Jis buvo rastas kasinėjimų metu Šumerų civilizacijos Ūro mieste, dabartiniame Irake. Kitos žaidimo versijos buvo rastos senovės egiptiečių.
- Daugelis žmonių svajoja susikurti tokį žaidimą, kuris sulauktų pripažinimo visame pasaulyje. Tačiau Albertui Lamorisse tai buvo tik atostogų projektas. Prancūzas sukūrė žaidimą RISK (pradžioje žinomą kaip „La Conquête du Monde“ arba „Pasaulio užkariavimas“) su šeima keliaudamas į Nyderlandus.
- Šio žaidimo šaknys siekia dar senovės Indiją. Kopėčios turėjo pavaizduoti atgimimą, kai žaidėjas geru darbu pakyla į aukštesnės gyvybės formas, o gyvatės dėl piktų poelgių nubloškė žaidėjus į žemesnes gyvybės formas. Kai XIX a. britai perėmė žaidimą, jame atsirado Viktorijos laikų idealai, tokie kaip paklusnumas, ir ydos, tokios kaip, nuolaidžiavimas.
- Kažkas ėmė ir suskaičiavo, kad yra beveik 2 trilijonai būdų, kaip galima laimėti žaidimą “Sujunk keturis” ir daugiau nei 700 milijonų būdų pasiekti lygiąsias.
- Istorija, sukrėtusi šachmatų pasaulį nutiko 1997 m. Garis Kasparovas, laikomas vienu ryškiausių visų laikų šachmatininkų, pralaimėjo žaidimą IBM kompiuteriui.
- Nors Kuboje buvo daug aršių gerbėjų, Monopolis buvo uždraustas 1959 m., kai valdžią užgrobė Fidelis Castro.
Nuostabus vaizdo žaidimų kūrimo pasaulis 👾 Skaitykite garsiai vaikams – kaip kurti vaizdo žaidimus
Žaidimai vaikams yra neatskiriamas jų gyvenimo dalis, padedanti jiems lavinti gebėjimus, pramogauti bei bendrauti su kitais. Bendradarbiavimas su kitais žaidimo metu skatina socialinius įgūdžius ir empatiją.
Vaikai mokosi žaisdami, o žaidimai yra viena svarbiausių veiklų vaikystėje. Jie padeda ugdyti įvairius gebėjimus, skatina kūrybiškumą, problemų sprendimo įgūdžius, socialinius įgūdžius, emocinį intelektą, motoriką ir kitus svarbius vystymosi aspektus. Renkantis žaidimą vaikui svarbu atsižvelgti į jo amžių bei vystymosi lygį. Saugumas yra labai svarbus aspektas renkantis žaidimus vaikams, nes jie turi būti nekenksmingi, atitikti saugumo standartus bei būti pritaikyti vaiko amžiui.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
