Maitinimas iki vienerių metų: vadovas tėvams

Vaikų mityba pirmaisiais gyvenimo metais yra vienas svarbiausių tėvų rūpesčių. Formuojami sveikos mitybos pagrindai, kurie turės įtakos vaiko sveikatai visam gyvenimui. Šis amžiaus tarpsnis, nuo gimimo iki vienerių metų, yra kupinas atradimų ne tik vaikui, bet ir tėvams, ruošiantis naujiems maisto produktams ir mitybos režimams.

Maitinimo pirmaisiais gyvenimo metais ypatumai

Pusryčiai išlieka maitinimas mamos pienu arba ekologišku tolesnio maitinimo pieno mišiniu HiPP2. Tolesnio maitinimo pieno mišiniai atitinka vyresnių kūdikių poreikius. Nuo 8 mėnesio amžiaus pradėkite savo kūdikį mokyti gerti iš puodelio. Priešpiečiai: toliau galite tęsti maitinimą mamos pienu arba ekologišku tolesnio maitinimo pieno mišiniu HiPP2. Jeigu kūdikis jaučiasi alkanas, papildomai jam galite duoti HiPP Vaisių ir grūdų tyrelės.

Pietūs: HiPP patiekalai su daržovėmis ir mėsa kūdikiams nuo 8 mėnesių atitinka mažylių poreikį lavinti kramtymo įgūdžius, nes šie patiekalai yra su mažais gabaliukais. Maisto kramtymas svarbus kūdikio vystymosi etapas, kadangi tai turi įtakos mokytis kalbėti. Pavakariai: paruoškite HiPP ekologišką grūdų košę, kurią galite pagardinti HiPP vaisių tyrele. Gėrimai: kai įvesite trečią maitinimą tirštu maistu, pasiūlykite kūdikiui atsigerti kiekvieno papildomo maitinimo metu.

Jeigu kūdikio maistas yra per daug smulkus, pavyzdžiui, jam dar neturi nei vieno dantuko arba jis nemėgsta rupaus maisto, duokite švelnios pertrintos tyrelės ir į ją įdėkite truputį tyrelės su gabaliukais kūdikiams nuo 8 mėnesio amžiaus. HiPP tyrelės kūdikiams nuo 8 mėnesio amžiaus paruoštos tokio dydžio indeliuose, kad daugelis vaikų dažniausiai visą tą porciją ir suvartoja. Tačiau yra vaikų, kurie turi didesnį apetitą ir jiems vienos šios porcijos neužtenka, o kitiems vaikams jos gali būti per daug. Tai visiškai normalu, jeigu vieną kartą kūdikis turės labai didelį apetitą, o kitą kartą jis bus mažesnis.

Mėsa yra puikus geležies, cinko, vario ir kokybiškų gyvūninės kilmės baltymų šaltinis. Žuvis taip pat yra svarbus jodo ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega 3 šaltinis. Į vaiko valgiaraštį būtina įtraukti įvairios kokybiškos liesos mėsos. Ją galima virti, troškinti ar lengvai apkepti. Reiktų vengti riebaluose keptos mėsos, karštiems sumuštiniams naudojamų dešrelių ir kitų prastos kokybės mėsos produktų.

Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.

Pieno produktai aprūpina kalciu, magniu, kokybiškais baltymais, D ir B grupės vitaminais. Nedidelį kiekį augalinio aliejaus reiktų vartoti kasdien. Jame yra svarbių nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A, D, E ir K. Ruošdami maistą, nepamirškite naudoti visų mitybos piramidės grupių produktų.

Valgymo ritmas ir šeimos įtaka

Mažiems vaikams labai svarbi rutina - ji suteikia saugumo jausmą. Tai galioja ir valgymui: reguliarūs valgymai. Stenkitės laikytis panašaus valgymo grafiko kasdien - 3 pagrindiniai valgiai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) ir 2-3 sveiki užkandžiai tarp jų (priešpiečiai, pavakariai, kartais - lengvas užkandis prieš miegą). Reguliarus ritmas padeda vaikui geriau jausti alkį ir sotumą.

Valgykite kartu: Kai tik įmanoma, valgykite kartu su vaiku prie bendro stalo. Vaikai mokosi stebėdami jus - jei matys, kad noriai valgote daržoves, didesnė tikimybė, kad ir patys jų paragaus. Net jei negalite valgyti to paties maisto, tiesiog prisėskite šalia su puodeliu arbatos ar vaisiumi - svarbiausia bendrystė ir rodomas pavyzdys. Visa šeima kartu prie stalo - tai viena iš maloniausių dienos akimirkų daugelyje namų, ypač tada, kai prie šeimynos stalo jau gali sėdėti ir patys mažiausieji. Bendrumo jausmą stiprina neskubūs pokalbiai prie vakarienės stalo, o gaminimas kartu gali tapti visos šeimos pomėgiu.

Vaikai yra skirtingi. Vienas nori valgyti košę vakare, nors ją patariama valgyti ryte, nes joje esantys angliavandeniai suteikia energijos. Kitas savaitėmis gali maitintis vienu produktu. Kažkas šiandien valgo brokolius, o rytoj į juos net nežiūrės. Labai svarbu, kad 1 iki 3 metų vaikai valgytų reguliariai. Porcijos turi būti nedidelės, bet pakankamai dažnos - keturis, penkis ar net šešis kartus per dieną. Žinomo tinklaraščio autorė pripažįsta - tėvams tai gali būti gana sudėtinga.

Visavertė lėkštė: ką ir kaip siūlyti?

Šiame amžiuje svarbiausia ne tai, kiek tiksliai gramų ar porcijų vaikas suvalgo, o tai, kad jo racionas būtų kuo įvairesnis ir subalansuotas. Vietoj sudėtingų skaičiavimų, galite vadovautis „sveikos mitybos lėkštės“ principu kaip gaire:

• Pusė lėkštės - vaisiai ir daržovės: Tai turėtų būti mitybos pagrindas. Siūlykite kuo įvairesnių spalvų: morkas, brokolius, agurkus, pomidorus, paprikas, cukinijas, obuolius, kriaušes, bananus, uogas (atsargiai dėl užspringimo rizikos - smulkesnes uogas perpjaukite). Tinka tiek švieži, tiek virti ar troškinti variantai.
• Ketvirtadalis lėkštės - grūdiniai produktai/krakmolingos daržovės: Rinkitės viso grūdo produktus - avižų, grikių, sorų, perlinių kruopų košes, viso grūdo duoną, ruduosius ryžius, viso grūdo makaronus. Čia tinka ir bulvės. Tai pagrindinis energijos šaltinis. Viso grūdo duonos, grikių, ryžių, makaronų, pusryčių dribsnių sudėtyje yra angliavandenių kompleksas, todėl jie yra pagrindinis energijos šaltinis. Viso grūdo produktai aprūpina B grupės vitaminais ir skaidulinėmis medžiagomis, reikalingomis normaliam virškinimo trakto darbui. Pratinkite vaiką prie viso grūdo duonos, grikių ir viso grūdo košių.
• Ketvirtadalis lėkštės - baltyminis maistas: Augančiam organizmui būtini baltymai. Siūlykite liesą mėsą (vištieną, kalakutieną, triušieną, veršieną), žuvį (bent 1-2 kartus per savaitę, ypač riebią - lašišą, upėtakį), kiaušinius, ankštines daržoves (lęšius, pupeles, avinžirnius - gerai išvirtus ir sutrintus ar smulkintus).

Pieno produktai (ar jų alternatyvos): Svarbus kalcio ir baltymų šaltinis kaulams ir dantims. Rekomenduojamos 2-3 porcijos per dieną. Tai gali būti pienas (po metų amžiaus - dažniausiai įprastas karvės pienas, jei nėra alergijos), natūralus jogurtas be pridėtinio cukraus, kefyras, varškė, nesūrus sūris. Jei vaikas nevartoja pieno produktų, būtina pasitarti su gydytoju dėl kalciu praturtintų augalinių alternatyvų ir kitų kalcio šaltinių.

Sveikieji riebalai: Jų reikia smegenų vystymui. Naudokite augalinius aliejus (alyvuogių, rapsų), siūlykite avokado, riešutų sviesto (plonu sluoksniu ant duonos), maltų sėklų (į košes), riebios žuvies.

Porcijų dydis: Atminkite, kad mažo vaiko skrandukas yra mažas. Pradėkite nuo nedidelių porcijų ir leiskite vaikui paprašyti daugiau, jei jis vis dar alkanas. Tėvų darbas - pasiūlyti sveiką ir įvairų maistą, o vaiko darbas - nuspręsti, kiek iš pasiūlyto maisto suvalgyti. Venkite versti ar spausti valgyti.

Rytas - pats tinkamiausias laikas angliavandeniams - košė su medumi, viso grūdo dalių lietiniai, duona. Jei nevartojate pieno produktų, gardžias košes galite išvirti naudodami vandenį arba augalinį pieną. Šio užkandžio tarp pusryčių ir pietų reikia, jei vaikai keliasi labai anksti. Jei valgomi antrieji pusryčiai, pietus galima duoti truputį vėliau, nes mažasis turi spėti pajusti alkį.

Pietūs: tai labai svarbus valgymas, ypač vasarą, kai vaikai ilgai žaidžia lauke ir neretai užmiega dar prieš vakarienę. Pietums tiks troškintos daržovės - morkos, saldžiosios bulvės, burokėliai, aguročiai, sezoninės daržovės, taip pat mėsa, žuvis arba ankštiniai augalai, kuriuose gausu baltymų. Pietų metu galima pasitelkti keletą gudrybių, kaip vaikams „įsiūlyti“ vertingus, bet ne itin jų mėgstamus produktus. Lėkštėje per šį valgymą turėtų būti maždaug 50 % daržovių, 25 % grūdinių augalų ir 25 % baltymų. Pavyzdžiui, mažajam galima siūlyti viso grūdo dalių makaronus arba viso grūdo dalių ir kvietinių makaronų mišinį su daržovėmis, įdedant mėsos, žuvies, ankštinių augalų, pieno produktų, pavyzdžiui, varškės. Jei mažasis „užsiciklino“ ties vienu produktu, nereikėtų jaudintis dėl to, ko jis nevalgo, o džiaugtis tuo, ką valgo.

Pavakariai - sveikų skanumynų metas. Čia tiks džiovinti vaisiai, razinos, abrikosai, švieži vaisiai, jogurtas su dribsniais, riešutai, daržovės, sūris, riešutų sviestas. Reikia stebėti, kiek laiko praeina nuo vakarienės iki ėjimo miegoti. Jei vaikas valgo kaip tik prieš miegą, vakarienė neturėtų būti sunki. Jei vakarienę valgote likus kelioms valandoms iki miego, greičiausiai mažieji ir po jos norės dar ko nors užvalgyti. Jei per dieną nebuvo vartojama per daug pieno produktų, galima pasiūlyti jogurto, stiklinę pieno ar kefyro.

Vakarienė yra paskutinis valgymas prieš miegą. Ji turėtų būti duodama ne per vėlai, kad neapsunktų virškinimo traktas. Vakarienė neturėtų būti labai gausi ir sunki. Maži vaikai pirmenybę teiktų pieno košėms, didesni mieliau valgys daržovių omletą, makaronus, ryžius ar skrudintos duonos riekę. Tinka ir sumuštiniai su pienu, kakava ar vaisine arbata.

Gėrimai: vanduo - geriausias pasirinkimas

Geriausias troškulį malšinantis gėrimas yra paprastas vanduo. Siūlykite jo gerti reguliariai visą dieną, ypač tarp valgymų. Stipriai ribokite sultis: Net ir 100% natūralios sultys turi daug cukraus ir mažai skaidulų. Jas reikėtų vartoti labai saikingai (pvz., ne daugiau 120 ml per dieną) arba geriau visai jų vengti, o vitaminus gauti iš šviežių vaisių. Neduokite sulčių prieš valgį. Venkite saldintų gėrimų: Vaisvandeniai, limonadai, saldintos arbatos, kakava su cukrumi neturėtų būti kasdienėje vaiko mityboje.

Pienas: Svarbus maisto produktas, bet ne gėrimas troškuliui malšinti. Ribokite kiekį iki maždaug 2-3 porcijų pieno produktų per dieną.

Vengtini ir ribotini produktai

Nors kartais sunku atsispirti vaiko prašymams, stenkitės kuo labiau riboti ar visai vengti produktų, kurie neturi didelės maistinės vertės ir gali pakenkti sveikatai:

• Perdirbti mėsos gaminiai (dešrelės, rūkyti kumpeliai).
• Gruzdintas maistas (fri bulvytės, kepti mėsos gabaliukai tešloje).
• Sūrūs užkandžiai (traškučiai, sūrios lazdelės).
• Saldumynai (saldainiai, šokoladas, tortai, pyragaičiai, saldūs sausainiai).
• Saldūs pieno produktai (saldinti jogurtai, varškės sūreliai).
• Saldūs pusryčių dribsniai.
• Greitas maistas.
• Gėrimai su kofeinu (kava, stipri arbata, energetiniai gėrimai).
• Maisto produktai su daug maisto priedų, dažiklių, konservantų.

Vengtini produktai ne tik mažina vertingo maisto apetitą, bet ir skatina pripratimą prie sūraus ar saldaus skonio, kenkia dantims ir gali prisidėti prie nutukimo bei kitų sveikatos problemų vystymosi ateityje. Gaminkite vaikui maistą namuose, naudodami kuo mažiau druskos ir cukraus.

Išrankus valgymas: misija įmanoma?

Daugelis 1-3 metų vaikų išgyvena „išrankaus valgytojo“ etapą. Tai normalu, tačiau reikalauja iš tėvų kantrybės:

• Siūlykite pakartotinai: Naują maistą vaikui gali tekti pasiūlyti 10-15 kartų, kol jis sutiks paragauti. Nenuleiskite rankų po pirmo „ne“.
• Mažos porcijos: Naują produktą patiekite labai maža porcija šalia įprasto, mėgstamo maisto.
• Patrauklus pateikimas: Kartais padeda įdomesnis maisto pateikimas (pvz., iš daržovių sudėliotas veidukas).
• Įtraukite į gaminimą: Leiskite vaikui padėti paprastuose gaminimo procesuose (plauti daržoves, maišyti) - tai skatina norą paragauti.
• Valgykite kartu: Matydamas jus valgantį tą patį maistą, vaikas gali susigundyti.
• Negaminkite atskirai: Stenkitės negaminti vaikui „specialaus“ meniu, jei jis atsisako šeimos maisto. Siūlykite tai, ką valgote patys (pritaikytą vaikui). Jei nevalgo - nevalgo, sulauks kito valgymo ar užkandžio.
• Išlikite ramūs: Nesureikšminkite nevalgymo, venkite spaudimo ar derybų.

Pozityvi valgymo aplinka: raktai į sėkmę. Kaip vaikas jausis prie stalo, priklauso nuo jūsų. Stenkitės kurti ramią ir malonią atmosferą:

• Jokios prievartos: Niekada neverskite vaiko valgyti, nebaiginėkite lėkštės už jį. Pasitikėkite jo gebėjimu pajausti alkį ir sotumą.
• Valgykite prie stalo: Pratinkite valgyti tam skirtoje vietoje.
• Be ekranų: Valgymo metu televizorius, telefonas ar planšetė turėtų būti išjungti. Susitelkite į maistą ir bendravimą.
• Vaikiški įrankiai: Naudokite vaikui patogaus dydžio lėkštę, stalo įrankius, puodelį.
• Leiskite tyrinėti: Ypač mažesniems vaikams leiskite liesti maistą, valgyti rankomis (jei nori). Netvarka yra neišvengiama mokymosi dalis.
• Ribokite valgymo laiką: Jei vaikas pradeda žaisti maistu ar akivaizdžiai nebenori valgyti, baikite valgymą (pvz., po 20-30 min.).

tags: #vaiku #maitinimas #iki #metu

• HCG didėjimo priežastys
• Vaikų reikmenys iš „Lidl“
• Montessori darželiai: atsiliepimai
• gerovės ir socialinės integracijos skatinimas globos namuose
• Sužinokite, kodėl atsiranda makšties uždegimas