Vaikų linija: Emocinės paramos vaikams ir paaugliams paaiškinimas
„Vaikų linija“ yra nevyriausybinė organizacija, nuo 1997 m. teikianti emocinę paramą vaikams ir paaugliams telefonu bei internetu. Pagalba teikiama nemokamu telefono numeriu 116 111 kasdien nuo 11 iki 23 val., pokalbiais gyvai internetu („chatu“) ir laiškais „Vaikų linijos“ svetainėje www.vaikulinija.lt. Prie telefonų ir kompiuterių budi daugiau nei 350 specialius mokymus baigusių savanorių konsultantų, kurie išklauso ir palaiko besikreipiančius vaikus. „Vaikų linijos“ teikiama pagalba visiems Lietuvos vaikams ir paaugliams yra nemokama, anonimiška ir konfidenciali.
Vaikų linija atlieka labai svarbų vaidmenį visuomenėje, nes padeda užtikrinti vaikų gerovę ir psichologinę sveikatą. Suteikdama nemokamą ir anonimišką pagalbą, Vaikų linija suteikia vaikams galimybę išspręsti savo problemas ir tapti sveikesniais ir laimingesniais žmonėmis.
Kas yra Vaikų Linija?
Vaikų linija - tai ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinis tikslas - padėti vaikams ir paaugliams, susiduriantiems su emocinėmis, psichologinėmis ar socialinėmis problemomis. Pagalba teikiama telefonu ir internetu, užtikrinant anonimiškumą ir konfidencialumą. Tai reiškia, kad vaikas gali drąsiai pasidalinti savo rūpesčiais, nebijodamas, kad jo informacija bus atskleista. Vaikų linijos konsultantai yra apmokyti specialistai ir savanoriai, pasirengę išklausyti, patarti ir nukreipti vaikus į tinkamas pagalbos tarnybas, jei to reikia.
„Vaikų linija“, emocinės paramos vaikams ir paaugliams tarnyba, teikianti nemokamą ir anonimišką pagalbą telefonu bei internetu. Įsteigta 1997 m. rugsėjo 8 d. Respublikinės universitetinės ligoninės Vaiko raidos centre. Nuo 2002 m. balandžio mėn. emocinę paramą paaugliams teikė ne tik telefonu, bet ir laiškais. Nuo 2011 m. vasario 15 d. Vaikų linija teikė pagalbą daugelyje Europos šalių veikiančiu tapačiu nemokamu telefono numeriu 116111. Nuo 2021 m. atskirai ruošiami vien internetinių pokalbių savanoriai, jų parengiamieji kursai ir darbas vyksta nuotoliu (savanoriauti galima gyvenant ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir iš bet kurios pasaulio vietos).
Kada Kreiptis į Vaikų Liniją?
Vaikų linija yra prieinama vaikams ir paaugliams, susiduriantiems su įvairiais sunkumais. Štai keletas situacijų, kada verta kreiptis į Vaikų liniją:
- Emociniai sunkumai: Liūdesys, nerimas, baimė, vienišumas, pyktis, prislėgta nuotaika.
- Santykiai: Konfliktai su tėvais, draugais, bendraamžiais, patyčios, atstūmimas.
- Mokymosi sunkumai: Stresas dėl mokslų, sunkumai susikaupti, patyčios mokykloje.
- Smurtas: Fizinis, emocinis ar seksualinis smurtas, tiek namuose, tiek už jų ribų.
- Savęs žalojimas ir mintys apie savižudybę: Svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos, jei kyla minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę.
- Kitos problemos: Bet kokie kiti sunkumai, kurie kelia nerimą ar diskomfortą.
Svarbu pabrėžti, kad nėra "per mažos" problemos, dėl kurios negalima kreiptis į Vaikų liniją. Jei vaikas jaučiasi blogai, jam visada galima kreiptis pagalbos.
Kaip Kreiptis į Vaikų Liniją?
Yra du pagrindiniai būdai, kaip kreiptis į Vaikų liniją:
- Telefonu: Skambinkite nemokamu numeriu 116 111.
- Internetu: Rašykite per Vaikų linijos svetainę.
Svarbu: Skambučiai į Vaikų liniją yra nemokami. Kreipiantis internetu, taip pat nereikia mokėti. Anonimiškumas garantuojamas abiem atvejais.
Vaikų Linijos Telefono Numeris: 116 111
Telefono numeris 116 111 yra lengvai įsimenamas ir prieinamas visoje Lietuvoje. Skambinant šiuo numeriu, vaikas bus sujungtas su Vaikų linijos konsultantu, kuris pasiruošęs išklausyti ir padėti. Svarbu, kad vaikai žinotų šį numerį ir nebijotų juo naudotis, kai jaučiasi blogai.
Vaikų Linija Internetu
Vaikų linijos svetainė www.vaikulinija.lt vaikams leidžia rašyti laiškus konsultantams. Šis būdas gali būti patogus tiems, kurie jaučiasi nedrąsiai skambinti telefonu arba nori išsamiau aprašyti savo problemą. Atsakymai į laiškus paprastai pateikiami per kelias dienas.
Vaikų Linijos Darbo Laikas
Vaikų linijos darbo laikas yra labai svarbus aspektas, nes jis nurodo, kada galima gauti pagalbą. Žinojimas, kada veikia linija, leidžia vaikams ir paaugliams planuoti savo kreipimąsi ir būti tikriems, kad sulauks atsakymo.
- Telefonu 116 111 dirba kasdien nuo 11:00 iki 23:00 valandos.
- Pokalbiais internetu galima kreiptis kasdien nuo 14:00 iki 23:00 valandos.
Šis darbo laikas užtikrina, kad vaikai ir paaugliai gali gauti pagalbą didžiąją dienos dalį, įskaitant ir vakarus, kai, galbūt, sunkumai ypač išryškėja.
Alternatyvios Pagalbos Linijos
Nors Vaikų linija yra puikus pagalbos šaltinis, svarbu žinoti ir apie kitas pagalbos linijas, kurios gali būti naudingos tam tikrose situacijose:
- Jaunimo linija: Skirta jaunimui nuo 14 iki 29 metų. Dirba visą parą.
- Vilties linija: Skirta suaugusiems, patiriantiems emocinius sunkumus. Telefono numeris 116 123. Dirba visą parą.
- Linija Doverija: Teikia paramą rusų kalba paaugliams ir jaunimui. Dirba I-V: 16.00-20.00.
- Vaiko teisių linija: Teikia informaciją ir konsultacijas vaiko teisių klausimais. Dirba pirmadieniais-šeštadieniais nuo 8:00 iki 20:00 val. Sekmadieniais ir švenčių dienomis nedirba.
Vaikų Linijos Vertybės ir Veikla
Vaikų linijos vertybės yra įvardijamos santrumpa LABAS: lygiavertiškumas - lygiavertis santykis pokalbyje su vaiku, tarp savanorių, tarp darbuotojų; atsakingumas - vaikams, kolegoms, visuomenei.
Organizacija siekia edukuoti visuomenę, išsiaiškinti, dėl ko kenčia vaikai ir kaip jiems padėti. Kasdien įvyksta daugiau kaip 300 pokalbių su vaikais įvairiomis temomis: apie santykius su tėvais, bendraamžiais, patyčias, savižudybę, nerimą, vienišumą, valgymo sutrikimus, lytinę orientaciją, tapatybę ir kita.
Nuo 2004 m. pradėta kampanija Nustok tyčiotis (nuo 2008 m. - Be patyčių), kurios tikslas - smurto ir patyčių prevencija. Šia kampanija siekiama kurti saugesnę aplinką ne tik mokyklose ar darželiuose, bet ir suaugusiųjų žmonių aplinkoje, akcentuoti patyčių problemos svarbą bei šviesti visuomenę. Nuo 2012 m. organizacija prisijungė prie projekto Saugesnis internetas.
Savanorystės Vaikų Linijoje Reikšmė
Savanorystė Vaikų linijoje įnešė daugiau prasmės mano gyvenime, supratimo apie kitus ir save patį, padėjo tarp logikos ir racionalumo rasti vietos ir empatijai. Kiekvienas pokalbis su vaikais yra svarbus.
Anot savanorių, pokalbiai su vaikais juos pačius labai augina dvasiškai, stiprina emociškai. Jausmas, kai išgirsti „Ačiū, man dabar ramiau pakalbėjus”, yra fantastiškas. Savanoriaujant atsiveria naujas ir neatrastas pasaulis, kuriame tenka išeiti iš komforto zonos ir pasižiūrėti į viską iš kitos pusės. Sužavi vaikų drąsa ir kūrybiškumas.
Jūsų parama Vaikų linijai leis paruošti daugiau naujų savanorių konsultantų, padės jau budintiems konsultantams atnaujinti žinias ir sustiprinti motyvaciją budėti daugiau ir ilgiau.
Darbo Laiko Grafiko Paaiškinimas
Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.
Darbo teisės skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad darbo teisiniuose santykiuose egzistuoja dispozityvaus reguliavimo metodo elementas, kuris lemia, kad darbuotojų atostogų laikotarpis nustatomas pagal atostogų suteikimo eilę (grafiką). Taigi kiekvienoje konkrečioje situacijoje darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir atitinkama darbdavio pareiga jas suteikti įgyvendinamos šalių susitarimu, kuriuo yra siekiama maksimaliai suderinti besikertančius darbo sutarties šalių interesus, t. y. darbuotojo - pasirinkti norimos trukmės atostogas ir jam patogiu laiku, darbdavio - tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės arba įstaigos veiklos efektyvumas.
Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Darbuotojų antraisiais ir paskesniais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, arba kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d., jeigu juose nenustatoma kitaip.
Nepaisant to, kad atostogos suteikiamos šalių susitarimu, visgi yra išimčių. I. Piličiauskaitė-Dulkė paaiškina, kad jeigu darbuotojui buvo numatyta suteikti kasmetines atostogas pagal atostogų suteikimo eilę darbovietėje, tačiau darbuotojas negali jomis pasinaudoti dėl kitų, ne Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių arba apskritai nepageidauja jomis naudotis eilėje numatytu laikotarpiu, darbuotojui prašant, kasmetinės atostogos galėtų būti nesuteikiamos pagal darbovietėje patvirtintą suteikimo eilę. Taigi nepaisant to, kad įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje jau yra patvirtinta kasmetinių atostogų suteikimo eilė, ji gali būti koreguojama.
Vedėja atkreipia dėmesį, kad teisė pasinaudoti visomis arba dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti, pavyzdžiui, dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęstas.
Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 3 dalį esant kasmetinių atostogų suteikimo eilei darbovietėje, darbuotojo rašytinis prašymas nėra reikalingas, išskyrus atvejus, kai darbovietėje tokia eilė nesudaroma. Atsižvelgiant į teismų praktiką, teisė darbuotojui į iš anksto suderintas kasmetines atostogas atsiranda vien tik šalims susitarus, t. y. pagal dėl iš anksto sudarytą kasmetinių atostogų grafiką ir joks papildomas darbuotojo prašymas dėl jų nėra reikalingas.
Pasak I. Piličiauskaitės-Dulkės, atitinkamoje tvarkoje darbdavys galėtų numatyti atvejus ir taikytinus metodus, kai darbuotojas, piktnaudžiaudamas savo teise (Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalis), nesinaudoja arba nerodo iniciatyvos naudotis privalomos nepertraukiamos trukmės kasmetinėmis atostogomis. Tokiu atveju, vadovaujantis numatyta tvarka, darbdavys galėtų nustatyti kasmetinių atostogų laiką atostogų eilėje ir jas suteikti darbuotojui vienašališkai. Pastebėtina, kad jei dėl tam tikrų priežasčių per darbo metus kasmetinės atostogos nėra išnaudojamos, teisė pasinaudoti įgytomis kasmetinėmis atostogomis neprarandama, jos perkeliamos į kitus darbo metus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
