Montessori muzikos pamokų ypatumai vaikų darželyje: harmoningo vystymosi kelias

Gimdamas kiekvienas žmogus atsineša savo ,,vidinio pasaulio planą”, kuris lemia jo raidą. Vaikas aktyviai bendrauja su aplinka ir taip pagal planą ugdo savo asmenybę. Šis vidinio pasaulio planas yra labai pažeidžiamas, o klaidingai auklėjant galima pakenkti vaiko asmenybės raidai ar net ją sustabdyti. Vadinasi, ugdytojui reikia taip formuoti aplinką, kad nebūtų trikdomas vaiko lavėjimas. Būtent šia idėja remiasi ir Marijos Montessori sukurta ugdymo sistema, ypatingą dėmesį skirianti vaiko savarankiškumui, kūrybiškumui ir individualiam mokymuisi, taip pat ir muzikos svarbai.

Marijos Montessori pedagogikos pagrindai ir filosofija

Marija Montessori (1870-1952) buvo italų gydytoja, pedagogė ir mokslininkė, kurios vardu pavadinta viena žymiausių pasaulio ugdymo metodikų. M. Montessori atkakliai studijavo pedagoginę literatūrą, pasitelkė savo medicinos, žmogaus psichologijos bei vystymosi raidos žinias, analizavo ir apjungė visą tyrinėtą literatūrą ir sukūrė unikalią ugdymo sistemą įvairiapusiškam ir harmoningam vaiko lavinimui. Šią sistemą ji pagrindė ne spekuliatyviais samprotavimais, bet mokslo principais, gautais ilgų metų bandymais, tiksliais ir atsakingais pastebėjimų ir patyrimų rezultatais.

M. Montessori atrado tam tikrus dėsnius, kaip vystosi vaiko intelektas, vaizduotė, formuojasi jo valia. Ji taip pat atrado vaiko jautriuosius periodus - vaiko vystymosi laikotarpius, kuomet jis lengvai ir su džiaugsmu išmoksta tam tikrų dalykų. Montessori pedagogikos sėkmė priklauso ne tik nuo aplinkos, bet ir nuo naudojamų priemonių, kurios padeda vaikams mokytis per patirtį. Pagrindinis šios pedagogikos principas yra vaiko savarankiškumo skatinimas ir pagarba jo individualiam mokymosi tempui.

Montessori metodika pabrėžia aplinkos svarbą, siekiant sukurti aplinką, kuri būtų pritaikyta vaikų poreikiams ir skatintų natūralų jų smalsumą. Pedagogų vaidmuo Montessori darželyje yra labai specifinis: jie neveda pamokų per tradicines instrukcijas, o dirba vadovaudamiesi "sudominti ir leisti" principu. Pagrindinis jų uždavinys yra padėti vaikui savarankiškai pasirinkti veiklą ir jos trukmę. Tai reiškia, kad vaikas turi laisvę pasirinkti tai, kas jam patinka - tai gali būti meniniai darbai, muzika ar matematika - ir tyrinėti tai tiek laiko, kiek jam reikia.

Muzikos svarba Montessori ugdyme

Muzika Montessori pedagogikoje užima labai svarbią vietą, nes ji tiesiogiai susijusi su vaiko visapusiška raida. Per pastaruosius 20 metų muzikinio ugdymo srityje pasaulyje buvo atrastos sąlyginai naujos muzikinio ugdymo kryptys, tyrinėjusios muzikos transformacinę galią, muzikos klausymosi ir kūrybos, muzikavimo - grojimo, dainavimo įtaką vaiko protiniam ir fiziniam vystymuisi. Neužmirštant, kad augančią potencialią asmenybę ruošiame integruotis į visuomenę, svarbiausia muzikos mokymo srityje - ugdyti vaiko socialinius gebėjimus per itin emocionaliąją gebėjimų ugdymo sritį - muziką.

Muzikinė kūryba - įvairiausiomis formomis - dainavimu, grojimu, muzikos teorijos mokymusi, kur daug logikos ir matematikos - yra ta sritis, kuri daro tiesioginę pozityvią įtaką vaiko socialinei raidai. Hovardas Gardneris (Howard Gardner) įvardijo muziką kaip vieną iš septynių pagrindinių protinių gabumų, įdiegtų į mūsų genetiką. Anksčiau, tęsdamas Marijos Montessori idėjas, Žakas Pježe (Jean Piaget) pripažino muziką įgimtu gabumu, kuri aktyviai pasireiškia trečiaisiais, ketvirtaisiais vaiko amžiaus metais.

D. Kabalevskio muzikinio ugdymo sistemos tikslas - ugdyti mokinio muzikinę kultūrą kaip itin svarbią jo dvasinės kultūros dalį. Mokinio muzikinė kultūra suprantama kaip muzikinė sąmonė - meilė muzikai, žavėjimasis ja, domėjimasis, išpuoselėtas muzikinis skonis, gebėjimas jau pirmą kartą klausantis kūrinio pajausti ir suprasti turinio ir formos santykį, žanro, stiliaus ypatumus, ryšius su gyvenimo, kultūros kontekstu.

Montessori muzikos pamokos ir priemonės

Montessori darželyje muzikos pamokos tikrai nėra tokios kaip mokykloje - čia nėra daug teorijos, o mokymasis vyksta per žaidimą. Taip mokomės pažinti spalvingąją muziką. Kadangi iki devynerių metų vaiko muzikiniai gabumai priklauso nuo prigimties ir aplinkos veiksnių, pirmuosius devynerius metus jie vadinami lavinamaisiais muzikiniais gabumais.

Montessori sukūrė pojūčių lavinimo priemones ir pratimus, skirtus lavinti spalvos ir atspalvio suvokimą, jautrumą kvapams ir garsams, bei sulyginti ir suvokti kontrastą. Specialios priemonės padeda vaikams vystyti muzikinį klausą ir ritmo pajautimą:

• Klausos cilindrai: Klausos suvokimui Montessori sukūrė seriją kartono cilindrų, pripildytų įvairiomis medžiagomis, kurios kratant skleidė skirtingus garsus.
• Muzikos tonų varpeliai: Kartu su medine lentele buvo naudojami muzikos tonų varpeliai. Lentelėje buvo pažymėta penklinė, o greta jos dėžutė su mediniais natų diskeliais, kad būtų galima pavaizduoti natas.

Kaip ir aprašė pati Maria Montessori, naują priemonę pristatai vaikui, parodai, kaip ją naudoti, pasakai, koks tikslas, ir padedi pasiekiamoje, matomoje vietoje. O vaikas, kada norės, paims ir treniruosis pats. 3-6 metų vaikams visos didaktinės priemonės kruopščiai apgalvotos, kad vaikas pats atliktų klaidų kontrolę. Tai leidžia vaikams mokytis savo tempu, lavinti savarankiškumą ir atsakingumą.

Mokytojo vaidmuo muzikos pamokose

Mokytojo vaidmuo Montessori muzikos pamokose yra daugiau vadovo ir stebėtojo, nei tradicinio žinių teikėjo. Montessori mokytojas padeda vaikams atrasti savo interesus ir mokytis savarankiškai. Šis metodas remiasi vaiko savarankiškumu ir aktyviu dalyvavimu mokymosi procese, kur pedagogai veikia kaip vadovai, o ne tradiciniai mokytojai, nurodantys, ką ir kaip daryti. Kūrybiškai žiūrima į ugdymo procesą, tad kartais ir pamokos eigą pakeičia vaikų emociniai poreikiai ir nuotaika.

Darželyje muzikos pamokose svarbiausia - dažnai keisti veiklas, kad mažiesiems neatsibostų. Mes ir dainuojam, ir grojam, ir šokam, ir žaidžiam. Kiekvienai atskirai grupei pritaikomos dainelės pagal temą, metų laiką, pačius vaikus. Svarbios yra ribos, kurios yra būtinos sklandžiam darbui ir norimam rezultatui pasiekti. Nuolat tenka balansuoti tarp žaidimų draugės ir mokytojos, kuri vis primena pamokos taisykles ir kas salėje vadovas.

Muzikos įtaka vaiko raidai

Tyrimais įrodyta, kad muzikinis ugdymas turi didelės įtakos vaikų kognityvinei, emocinei, socialinei raidai. Aktyvus muzikavimas, muzikos klausymas stipriai įtakoja smegenų funkcionalumą. „Muzika yra universali kalba“ (H.W. Longfellow). Per muziką mes pažįstame savo kultūrą, pažįstame pasaulį - artimą ir tolimą. Muzika padeda pažinti savo jausmus, savo fizines galimybes. Anot filosofo A. Maceinos, „(…) muzikoje siaučia giliausia žmogaus prigimtis su savo chaosu, emocijomis ir pasaulėžiūra“.

Don Kembelas (Don Camphell), kaip daugelis kitų, remdamiesi tyrinėjimo medžiagos faktais, teigia, kad muzika yra pagrindinis bendrojo intelekto lavinimo veiksnys. Žymus muzikos tyrinėtojas Džėjus Doulingas (Jaw Dowling) tvirtina, kad teigiamas muzikos poveikis mokymuisi kyla iš dviejų mąstymo būdų suderinimo. Jo teigimu, „egzistuoja dvi atminties rūšys: konstatuojamoji, kai galima atsiminti ir išdėstyti informaciją sąmoningai (pvz., gimimo diena, kažkokia pasaulinė katastrofa, daugybos lentelė) ir procesinė, kai dalykai išmokstami, tačiau jų negalima apibūdinti žodžiais ir netgi sąmoningai atsiminti (tarkim, šokinėti, stovėti ant galvos, perskaityti žodį). Konstatuojamoji atmintis yra labiau susijusi su mąstymu, o procesinė remiasi fiziologija - taigi muzikos galia sujungti loginius ir fizinius procesus į vieną įspūdį palengvina ir pagreitina mokymosi procesą.“ (Don Cambell „Mozarto muzikos poveikis vaikams“, 2005m.).

Montessori darželyje, skambant muzikai, vaikai išmoksta išreikšti save, valdyti emocijas. Be to, ritmo pajautimas labai svarbus ir vaiko kalbos raidai. Yra buvę mokinių, kuriems labai sunkiai sekėsi kalbėti, aplinkiniams buvo sunku suprasti, ką vaikas nori pasakyti, tačiau dainuoti jam buvo lengviau nei kalbėti. Muzika išlaisvina žmogų, suteikia laisvės pojūtį. Mano pagrindinis tikslas - kad vaikai pamiltų muziką, nes muzika neatsiejama nuo vaiko emocinės bei fizinės raidos. Net nuo „pilvelio dienų“ mes savo mažiukams dainuojame daineles, lopšines.

Montessori metodikos lyginimas su kitomis muzikinio ugdymo sistemomis

Muzikinio ugdymo raida siejama su geopolitinėmis, etninėmis, religinėmis, sociokultūrinėmis ir kitomis aplinkybėmis. Šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja įvairios muzikinio ugdymo sistemos, kurių kiekviena turi savo unikalių bruožų. Montessori metodika, nors ir nebuvo išskirtinai sukurta muzikai, integruoja ją į platesnį vaiko vystymosi kontekstą. Žemiau pateikiama palyginamoji lentelė, kurioje apžvelgiami svarbiausi muzikinio ugdymo sistemos Vakarų Europoje ir pasaulyje, tarp kurių ir Montessori.

Visi sutinkame su faktu, kad nėra dviejų identiškų asmenybių, todėl prie kiekvieno vaiko reikia prieiti individualiai, atsižvelgiant į jo psichofizinius ypatumus. Todėl ir individualus ugdymas ir galimybė tai pasirinkti garantuoja mokymo efektyvumą.

Montessori muzikos ugdymas Lietuvoje

Montessori pedagogika Lietuvoje dar nėra plačiai paplitusi, tačiau matome jos augantį populiarumą ir pripažinimą. Pirmasis Montessori darželis Lietuvoje atidarytas 1927 metais. Nuo to laiko įkurta kelios dešimtys Montessori darželių ir mokyklų visoje šalyje. Lietuvos švietimo sistema taip pat pradeda atkreipti dėmesį į šią pedagogiką. Kai kurie tradiciniai ugdymo centrai imasi integruoti Montessori principus į savo programas.

Pavyzdžiui, „Strazdanėlių“ darželyje muzika yra labai svarbus dalykas. Tenka išgirsti, kad žmonės juos pavadina muzikiniu darželiu. Suprantama kodėl: visų pirma, darželis turi savo kompozitorių Petrą Kričeną ir ankstyvojo muzikinio ugdymo pradininkę Lietuvoje bei muzikinių ugdymo programų kūrėją Sonatą Latvėnaitę-Kričenienę. Antra, „Strazdanėlių“ darželyje gimusi ir išleista muzika labai mėgstama Lietuvos darželiuose. Tai rodo, kad Montessori principai, pritaikyti muzikos ugdymui, sėkmingai gyvuoja ir Lietuvoje, prisidedant prie visapusiškos vaikų raidos.

tags: #montesori #muzikos #pamokos #ypatumai #vaiku #darzelyje

• edukacinė pagalba kalbos ugdymui
• Darželio ir institucijų vaidmuo skiriantis tėvams
• Bėrimų nuo seilių priežastys ir atpažinimas
• Scenarijai Mamos dienai vaikų darželyje
• Sužinokite apie FINI 2in1 kėdutės privalumus