Vaikų globos namų misija: nuo institucinės globos iki šeimai artimos aplinkos

Vaikų globos institucija yra įstaiga, kurioje auginami ir ugdomi našlaičiai bei beglobiai vaikai. Pagrindinis vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaikų globos namų veiklos tikslas - užtikrinti trumpalaikę (ilgalaikę) socialinę globą, ugdymo ir socialines paslaugas nuo 1 iki 18 metų amžiaus likusiems be tėvų globos vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Taip pat tai apima ir vyresnius kaip 18 metų asmenis (iki pilnametystės gyvenusius vaikų globos namuose), kuriems išlaikymas globos namuose yra pratęstas (asmens prašymu ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimu), iki jis baigs bendrojo lavinimo mokyklą.

Vaikų globos namų uždaviniai

Vaikų globos namų uždaviniai yra kompleksiniai ir orientuoti į visapusišką vaiko gerovę:

• Vykdyti globėjo (rūpintojo) funkcijas, užtikrinti vaikams kokybiškas valstybės teisės aktuose nustatytas sveikas ir saugias buities ir ugdymosi sąlygas, artimas šeimos aplinkai, atitinkančias jo amžių, sveikatą ir brandą.
• Sudaryti sąlygas vaikui įgyti kultūros bei socialinę kompetenciją, tapti atsakingu už savo poelgius bei ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Rengti savarankiškam gyvenimui ir integracijai atviroje demokratinėje visuomenėje.
• Sudaryti sąlygas tenkinti socialinės globos ir specialiojo ugdymo (si), saviraiškos poreikius, skatinti mokytis, pasirenkant formalaus ir neformalaus švietimo programas. Atsižvelgiant į vaiko psichofizines galias, garantuoti kvalifikuotą socialinę, pedagoginę, psichologinę, specialiąją ir kt. pagalbą, siekiant pozityvių vaiko elgesio ir socialinės patirties pokyčių.

Teikiamos socialinės globos paslaugos

Vaikų globos namai teikia dvejopas socialinės globos paslaugas:

• Trumpalaikė socialinė globa: Gavėjai - vaikai, laikinai netekę tėvų globos iki vaikui pasibaigs laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 18 mėn.
• Ilgalaikė socialinė globa: Gavėjai - be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“, 2.2. punktu, ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams (išskyrus trumpalaikę socialinę globą iki 3 mėn.), pradėjusiems gauti šią globą iki 2020 m. sausio 1 d., gali būti teikiama iki 2023 m. gruodžio 31 d., netaikant šiuo įsakymu patvirtinto Socialinės globos normų aprašo 1 priedo 14.5 papunkčio, išskyrus jame nustatytą reikalavimą, kad vaikų socialinės globos namuose vaikų skaičius yra ne didesnis negu 30. Nuo 2020 m. sausio 1 d. likusiems be tėvų globos vaikams ilgalaikė socialinė globa šiuose socialinės globos namuose naujai negali būti pradedama teikti (išskyrus trumpalaikę socialinę globą iki 3 mėn.).

Vaikų priėmimo tvarka ir reikalingi dokumentai

Vaikų globos namuose priimami gyventi vaikai nuo 1 iki 18 metų amžiaus, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Taip pat gali gyventi vyresnis kaip 18 metų asmuo (esant pilnamečio motyvuotam prašymui ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui), kai išlaikymas Vaikų globos namuose yra pratęstas iki jis baigs bendrojo ugdymo mokyklą ar mokslo metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.

Vaikų globos namuose apgyvendinami vaikai, kuriems nustatyta laikinoji arba nuolatinė globa (rūpyba), pateikus šiuos dokumentus:

• VVTAĮT vaiko laikino apgyvendinimo aktą;
• savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo;
• teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo;
• vaiko gimimo liudijimą arba piliečio pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jeigu turi);
• išrašą iš vaiko gimimo įrašo;
• sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą apie vaiko sveikatą;
• pagal poreikį dokumentus (jeigu turi) apie vaiko tėvų sveikatos būklę;
• kitus susijusius su vaiku dokumentus.

Svarbu paminėti, kad į vaikų globos namus socialinei globai (rūpybai) nepriimami vaikai, kurie yra apsvaigę alkoholiu, narkotinėmis, psichoaktyviomis ar toksinėmis medžiagomis.

Vaikų globos namų veiklos organizavimas ir personalas

Vaikų globos namų veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu ir teikiama 24 valandas per parą. Pavyzdžiui, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas planinis vietų skaičius Vaikų globos namuose - 30.

Tipišką vaikų globos namų personalą sudaro įvairių sričių specialistai, kurie užtikrina vaiko visapusišką priežiūrą ir ugdymą. Dažniausiai dirbantys specialistai yra:

• vyriausiasis socialinis darbuotojas;
• socialinis pedagogas;
• socialiniai darbuotojai;
• socialinio darbuotojo padėjėjai;
• slaugytojas;
• psichologas.

Vaikų globos institucijų istorija Lietuvoje

Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 a. pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės. Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. 19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos). 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 m. pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms).

1940 m. SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. buvo 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno 7000 vaikų. Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus.

Deinstitucionalizacija ir vaiko globa šeimoje

Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. Nuo 2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.

Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000 m., įsigaliojo 2001 m.) pakeitimai (įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d.), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 m. pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus. 2018 m. pabaigoje bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %.

2018 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 m. pabaigoje (kaip ir 2017 m. pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 m. - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 m. - 34 %).

Mitai apie vyresnių vaikų globą

Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose, būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia, kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus.

Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama.

Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.

Tapimas globėju: dažniausiai pasitaikantys mitai ir tikrovė

Mitas apie amžių ir patirtį: Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.

Mitas apie nuosavą būstą: Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.

Mitas apie tėvystės patirtį: Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.

Mitas apie laiko sąnaudas: Vaiko ir jaunuolio globa, kaip ir tėvystė, yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžes, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.

Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.

Mitas apie šeiminę padėtį: Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.

Mitas apie neigiamą įtaką kitiems vaikams: Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams: "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan.

Globa ir įvaikinimas: esminiai skirtumai

Svarbu skirti globą nuo įvaikinimo. Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas. Globa, priešingai, dažniausiai yra laikina priemonė, siekiant suteikti vaikui saugią aplinką, kol bus priimtas sprendimas dėl nuolatinės globos formos arba grąžinimo į biologinę šeimą.

Globos įstaigų vertybės ir tikslai

Šiuolaikinės vaikų globos institucijos, įskaitant ir centrus, skirtus šeimos gerovei, vadovaujasi aiškiomis vertybėmis ir tikslais. Pagrindinės vertybės apima profesionalumą, bendradarbiavimą ir atsakingumą. Profesionalumas pasireiškia efektyviu, sparčiu ir kokybišku darbu, nuolatiniu profesinių įgūdžių tobulinimu, naujų darbo metodų paieška ir kūrybiškumo skatinimu. Bendradarbiavimas - tai atvirumas socialiniams partneriams, vieningas veikimas bendro tikslo vardan, dalijimasis žiniomis ir patirtimi, diskusijos ir savitarpio pagalba. Atsakingumas reiškia atsakomybę už savo darbus, sprendimus ir teikiamų paslaugų kokybę.

Tikslas - užtikrinti asmeniui orų, saugų ir prasmingą gyvenimą, teikiant individualizuotas, žmogaus teisėmis grįstas socialinės globos paslaugas, kurios stiprina savarankiškumą, socialinį dalyvavimą ir bendruomeninius ryšius, kuriant paslaugų vertę kartu su paslaugų gavėjais, jų artimaisiais ir bendruomene. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas darbuotojams nuolat tobulinti profesines, socialines ir vadybines kompetencijas, stiprinant jų motyvaciją, atsakomybę ir gebėjimą teikti kokybiškas ir į asmenį orientuotas paslaugas. Teisingumas ir lygybė užtikrina, kad paslaugų gavėjai gautų vienodai kokybiškas paslaugas, nepaisant jų lyties, negalios ar kitų veiksnių.

Galiausiai, užtikrinti šeiminiuose namuose tėvų globos netekusių vaikų lygiateisį ir pilnavertį poreikių tenkinimą, pasiruošimą savarankiškam gyvenimui ir jų integracijai į visuomenę, teikti socialinės globos paslaugas, sukuriant jaukius namus, kuriuose kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir pilnavertis bendruomenės narys, yra esminė šiuolaikinės globos misijos dalis.

tags: #vaiku #globos #namu #misija

• Darželis-mokykla "Dūzginėlio bitutės"
• Obuolių tyrelė naujagimiams
• Patarimai pradedantiesiems neriant tašes
• Kaip lavinti keturmetį: idėjos žaidimams
• Kaip išsirinkti patogią lovytę kelionėms su kūdikiu