Vaikų Globos Namų Darbuotojų Iššūkiai ir Paskirtis: Pagalba Rengiant Vaikus Savarankiškam Gyvenimui

Vaikų globos namai - tas pasaulis, kurio tikrojo gyvenimo pulso neužčiuopsime vien skaitydami straipsnius, matydami televizijoje ar kartą kitą aplankę ten gyvenančius vaikus. Tikrąsias spalvas įžvelgia tik globos namų darbuotojai ir patys vaikai. O tos spalvos anaiptol ne visada niūrios kaip daugelis mano. „Čia tikrai netrūksta džiaugsmų bei šviesių istorijų“, - patikina vaikų globos namų „Saulutė“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Vilma JUŠKEVIČIENĖ.

Socialinio Darbuotojo vaidmuo ir sudėtingumas

Straipsnyje atskleidžiamos socialinių darbuotojų patirtys rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui bendruomeniniuose globos namuose. Ruošiant bendruomeninių vaikų globos namų vaikus savarankiškam gyvenimui socialiniai darbuotojai susiduria su vaikų buitinių įgūdžių (maisto gaminimo, apsipirkimo parduotuvėje, mokesčių mokėjimo), socialinių įgūdžių (bendravimo ir bendradarbiavimo, veiklos organizavimo) ir asmeninių įgūdžių (adekvataus savęs vertinimo, savikontrolės įgūdžių ir pasitikėjimo savimi) ugdymo(si) sunkumais. Ugdant vaikų savarankiškumo įgūdžius socialiniai darbuotojai taiko žodinius metodus (individualius ir grupinius pokalbius), skiria individualias ir grupines praktines užduotis, pasitelkia kitus socioedukacinę pagalbą teikiančius specialistus.

Asmeninė patirtis ir motyvacija

Socialinio darbuotojo darbas reikalauja didelio pašaukimo. „Mano socialinės darbuotojos darbo stažas prasidėjo 2004-aisiais Kėdainių miesto seniūnijoje. Išdirbau 10 metų ir pagalvojau, kad norėčiau kažką keisti. Taip sutapo, kad „Saulutėje“ buvo paskelbtas konkursas pavaduotojos pareigoms užimti. Manau, kad tiesiog gimiau būti socialine darbuotoja (nusišypso). Neįsivaizduoju savęs, dirbančios kitą darbą. Kiek man pasakojo teta, mano močiutė buvo tokia pati - skubėjo visiems padėti. Močiutė buvo pirmoji gelbėtoja kaime. Jei kas susirgdavo, ji imdavo pieno, medaus ir skubėdavo gydyti nė neprašoma. Mūsų šeimoje visi tokie - skuba ištiesti pagalbos ranką.“ Vis dėlto, darbas vaikų globos namuose turi savo specifiką. „Labai skiriasi. Jei atvirai, aš neįsivaizdavau, kad socialinio darbuotojo darbas vaikų globos namuose yra toks sunkus.“

Vaikų savivertė ir emociniai iššūkiai

Vienas didžiausių iššūkių dirbant su vaikais globos namuose - jų žema savivertė ir kaltės jausmas. „Sunkiausia čia tai, kad patys vaikai save laiko tarsi prastesniais už tuos, kurie gyvena šeimose. Vaikų savivertė labai žema. Jie tarsi jaučiasi kalti, kad čia pateko.“ Darbuotojai nuolat stengiasi kovoti su šiais jausmais. „Nesvarbu, kad aš esu direktoriaus pavaduotoja ir mano pagrindinis darbas - popieriai, bet vis tiek skiriu daug laiko vaikams, pokalbiams su jais. Stengiuosi vaikams perteikti, kad jie jokiu būdu nėra kalti dėl taip susiklosčiusios situacijos. Taip pat nekaltinu ir tėvų. Vaikai klausia, kodėl nei jie, nei tėvai nėra kalti. Stengiuosi paaiškinti, kad galbūt jų mamai niekas nediegė gyvenimo tiesų, nemokė, kaip gyventi, ir mama nori vaiką auginti, bet tiesiog nemoka, o gal mamos gyvenimas taip susiklostė?“

Visuomenės požiūris į tėvus, kurių vaikai patenka į globos namus, dažnai būna smerkiantis. „Bet visuomenė kaip tik taip ir elgtųsi. Jokiu būdu negalima taip daryti. Galbūt tėvams laiku nebuvo suteiktos socialinės paslaugos, pagalba ir jie išties nemoka auginti vaiko, rūpintis juo. Jie gyvena savo aplinkoje, gyvena taip, kaip moka, kaip jiems išeina.“ Ilgainiui vaikai turi priimti sprendimus dėl savo ateities. „Daugelis vaikų, sulaukę 18 m., išeina gyventi pas tuos tėvus. Kai kurie, ne paslaptis, perima ydingą tėvų gyvenimo būdą, o kiti kaip tik stengiasi tėvams padėti. Todėl vaikams visada sakau, kad jie turi kurti savo gyvenimą. Turi savo gyvenimo pamatus statyti taip, kad jų vaikai nepatektų į vaikų globos namus. Jie turi kitaip mąstyti ir matyti gyvenimą. Jokiu būdu nereikia jaustis antrarūšiais, prastesniais. Jie lygiai tokie patys vaikai kaip visi: tik jie gyvena pas mus, o kiti - su tėvais. Viskas.“

Kasdienis darbas ir santykiai

Nors socialinio darbuotojo pozicijoje dažnai tenka dirbti su dokumentais, tiesioginis bendravimas su vaikais išlieka prioritetu. „Taip, mano darbas popierinis, bet širdyje turbūt labiau esu praktikė. Ateidama čia dirbti neįsivaizdavau tikrosios darbo specifikos. Žinoma, buvau susipažinusi su ja. Bet nemaniau, kad popierių bus tiek daug (nusijuokia). Tokia tvarka, tokie nuostatai ir mes privalome jų laikytis, bet mano kabineto durys visada atidarytos. Na, nebent manęs nėra ir šiuo metu durys uždarytos, kol mudvi kalbamės. Šiaip visada dirbu atviromis durimis ir vaikai žino, jog gali bet kada užeiti pasikalbėti. Žinoma, būna, kad ir susipykstam, kaip ir kiekvienoje šeimoje. Būna, kad reikia vaikus pabarti, pamokyti, paguosti, ašarą šluostyti.“

Emocinis ryšys su globos namų vaikais yra neišvengiamas. „Vaikų globos namuose augantys vaikai labai ilgisi tėvų. Ar dirbant čia įmanoma išlikti tik darbuotoju? Yra vaikų, kurie darbuotojas vadina mamomis. Ypač mažiukai. Jie šaukia auklėtojas: „Mama.“ Man tai labai gražu. Yra vaikų, prie kurių neprisibeldžia niekas. Tai turbūt natūralu. Jų gyvenimo patirtys, skauduliai tikriausiai neleidžia tiek arti prisileisti žmogaus. Vaikai taip save saugo. Yra tokių vaikų ir reikia tai priimti kaip faktą.“

Darbuotojams tenka susidurti ir su sunkiais vaikų likimais. „O kaip Jūs pati išgyvenate asmenines vaikų istorijas? Sunkiai, bet reikia suprasti, kad tai yra vaiko patirtis. Taip, reikia padėti vaikui visa tai išgyventi. Tai priklauso nuo vaiko amžiaus tarpsnio. Kuo mažesnis papuola į instituciją, tuo jam lengviau adaptuotis. Sunku paaugliams, ypač tiems, kurie 13-14 metų gyveno su tėvais ir šeimoje nebuvo jokių taisyklių, jokių ribų: vaikas nori eina į mokyklą, nori ne, nori grįžta naktį, nori ne, nori išgeria, nori parūko. O pas mus yra taisyklės: grįžti reikia laiku, rūkyti negalima, apie alkoholį nė kalbos negali būti, į mokyklą eiti reikia. Tiems vaikams pas mus sunkiausia ir tada vyksta kone kova. Kartais su vėjo malūnais. Juk vaikas visą laiką gyveno be taisyklių ir štai papuolė į instituciją, kur viskas kitaip. Jam vėl skaudulys. Juk jis neteko savo namų, mamos, laisvo gyvenimo. Vaikas nemoka gyventi kitaip nei gyveno savo šeimoje, o pas mus yra reikalavimai.“

Kova su kasdieniais sunkumais ugdo ir pačius darbuotojus. „Sakot, kova su vėjo malūnais. Kartais nenusvyra rankos? Sviro rankos, kol pati supratau, kad pasaulyje nėra vien gėris arba vien blogis. Egzistuoja ir viena, ir kita. Kaip diena ir naktis, kaip metų laikai. Tai toks dalykas, kurio pakeisti negalime. Visų neišgelbėsi. Tiesa, kol pati priėmiau tai, kad visų kovų nelaimėsiu, užtrukau. Kai pradėjau dirbti miesto seniūnijoje, mano socialinio darbo pradžia buvo su socialinės rizikos šeimomis. Taip norėjosi padėti visoms be išimties. Reikia suprasti, kad gyvenimas toks, jog visų neišgelbėsi ir dalis vaikų globos namus palikusių vaikų gyvens tokį gyvenimą, kokį gyveno tėvai, o dalis pasieks daug. Bet lygiai taip pat ir šeimose augantys vaikai. Džiaugiuosi, kad įstaigoje netrūksta labai šviesių vaikų, kurie žino, ko nori iš gyvenimo. Jie nepyksta ant savo praeities.“ Darbuotojų indėlis yra didžiulis, tačiau ir paties vaiko pastangos yra esminės. „Darbuotojų indėlis čia yra didžiulis, bet ir nuo paties vaiko priklauso. Kaip ir sakiau, jei vaikas atėjo 13-14 metų gyvenęs kitokį gyvenimą, tai mes jam, žinoma, esame blogis, nes prašome daryti dalykus, kokių jis iki tol nėra daręs. Tai, kas prieštarauja jo įprastam gyvenimo būdui, jo prigimčiai: grįžti nustatytu laiku, lankyti mokyklą. Turėjome 17-metę mergaitę, kuri į globos namus pateko mirus mamai. Mergaitė jau gyveno suaugusios moters gyvenimą. Kol ji gyveno su mama, tai buvo normalu tiek jai, tiek mamai, o štai papuolė pas mus ir atsirado ribos, galiausiai ir pareigos. Šeimynose reikia susitvarkyti, yra budėjimo grafikai, buitis kaip ir tikrose šeimose. Tad tokiems vaikams tampame blogiu. Bet mes vis tiek turime atlikti savo darbą ir, kiek įmanoma, stengtis pakeisti situaciją.“

Integracija ir visuomenės požiūris

Globos namų darbuotojai skatina vaikus integruotis į visuomenės gyvenimą. „O ar vaikai stengiasi įsilieti į visuomenės gyvenimą, vykstantį už įstaigos ribų? Taip, Tadas išties labai aktyvus ir kartais mes jį net stabdome, kad dalyvautų ne visur, o pasirinktų, ko išties jam reikia (nusišypso). Kiti vaikai taip pat aktyvūs - lanko įvairius būrelius. Štai mūsų Lukas Bankauskas atkakliai siekia titulų bokso srityje. Jį įkvėpė taip pat mūsų įstaigoje augęs jo dėdė Mindaugas Bankauskas.“

Svarbu keisti visuomenės požiūrį į globos namų vaikus ir suprasti, kad į juos patenka ne tik socialinės rizikos šeimų atžalos. „Visuomenei kartais atrodo, kad į globos namus patenka tik asocialių šeimų vaikai. O čia buvo dvi mergaitės, kurių mama mirė. Jos pasakojo savo išgyvenimus, kai nesuprato, kodėl mama tai dingsta, tai atsiranda. O ji, pasirodo, vis gulėdavo ligoninėje, nes sirgo onkologine liga. Vieną dieną mama visai dingo - mirė. Tėtis sukūrė kitą šeimą ir vaikai papuolė pas mus. Tad aš visada raginu pagalvoti apie tai, kad išeina vaikas į mokyklą ir negali žinoti, gal tėveliai papuls į avariją ar nutiks kita nelaimė. Gal tada neatsiras giminių, kurios galės rūpintis tais vaikais ir jie pateks į globos namus. Visuomenė turėtų žinoti, kad globos namuose auga ne tik socialinės rizikos šeimų vaikai, o ir šie užaugę nebūtinai bus tokie kaip tėvai.“

Sprendimai dėl vaiko ateities dažnai būna sudėtingi. „Tokiais atvejais reikia pasverti prioritetus. Ką tas vaikas patirtų gyvendamas šeimoje? Kaip aš sakau, tokiose situacijose iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę. Sunkiausia, kad patys vaikai save laiko tarsi prastesniais už tuos, kurie gyvena šeimose. Vaikų savivertė labai žema. Jie tarsi jaučiasi kalti, kad čia pateko. Jei vaikas liks šeimoje, jis gyvens šaltuose namuose, galbūt su geriančiais, besimušančiais tėvais. Taip, galbūt vaikas globos namuose neturės mamos, bet čia jis bus saugus, sotus, jam bus šilta, susirgęs visada gaus pagalbą. Mes visada už tai, kad vaikas grįžtų į šeimą, bet susigrąžinti vaiką pirmiausia turi norėti ir pastangas dėti tėvai. Jiems reikia pakeisti gyvenimo būdą, pradėti kitaip mąstyti.“

Socialiniai darbuotojai teikia paramą ir šeimoms. „Yra, tikrai yra. Paskui tas šeimas prižiūri, joms padeda seniūnijų socialiniai darbuotojai. Deja, yra ir tokių šeimų, kurioms padeda, bet jiems tiesiog neišeina gyventi kitaip.“

Darbas globos namuose yra nuolatinis mokymasis ir pasiaukojimas. „Jaučiu, kad su metais stiprėju ir didėjanti patirtis leidžia žmogui padėti daugiau. Pirmiausia kiekvienas turi suprasti: „Taip, yra bėda ir aš turiu priimti pagalbą.“ Juo labiau kad Kėdainiuose socialinių paslaugų spektras yra labai platus ir pagalba būtų suteikta kiekvienam prašančiajam. Mūsų darbas taip pat yra padėti, bet padėti galima tik tam, kuris pagalbos nori ir ją priima. Prievarta nepadėsi nė vienam. Lygiai taip pat ir vaikams, kurie nepriima mūsų pagalbos, patarimų. Aišku, globos namų darbuotojų meilė neatstos mamos ar tėčio meilės, bet mes vis tiek dalijame vaikams meilę bei šilumą. Darbas globos namuose tikrai nėra tik darbas. Tai pasiaukojimas. Būna, dirbi su popieriais, bet ateina vaikas ir meti viską - eini su juo kalbėtis. Negali atstumti vaiko. Jei aš nerasiu jam laiko, auklėtoja galbūt pietus gamina, tad irgi negali, tai kitąkart vaikas išvis pas nieką neis ir taps uždaras. Globos namus vienija bendri tikslai - atstovauti ir ginti vaikų teises, sudaryti saugias galimybes grįžti į šeimą ir padėti integruotis į visuomenę. Didžiausias džiaugsmas tie šviesuliukai vaikai, kurie eina į priekį ir iš gyvenimo ima viską, kas duota.“

Deinstitucionalizacija ir Bendruomeninių Namų Plėtra

Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka siekia sukurti vaikams artimesnę šeimai aplinką. „Vykdydami įstaigų deinstitucionalizaciją 2014 m. rugpjūčio pabaigoje dvi globotinių šeimynas perkėlėme gyventi į butus. Sukurta aplinka, artima šeimai, sudarytos sąlygos vaikams geriau integruotis į visuomenę skatina vaikų savarankiškumą, mažina vaikų socialinę atskirtį. 2016 m. perkėlus trečiąją šeimyną gyventi į naujai suremontuotą namą, Globos namų pertvarkymas buvo baigtas ir veikla pradėta vykdyti šeimyniniu principu, teikiant alternatyvias institucinei globai bendruomenines paslaugas.“

Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų pavyzdys

Istorinė institucijų raida iliustruoja pokyčius globos sistemoje. „Biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai (Vilniaus 1-ieji vaikų globos namai) iki 1991-ųjų metų buvo Globos namai ikimokyklinio amžiaus vaikams. Juose gyveno apie 100 vaikų. Mūsų valstybei pradėjus savarankiškumo žingsnius, pradėjome reorganizaciją. Palaipsniui mažinome vaikų ir darbuotojų skaičių. Vaikų neišleidome į internatines mokyklas, bet leidome jiems gyventi čia, kur jie augo nuo mažens, sudarėme sąlygas lankyti bendrojo lavinimo miesto mokyklas.“

Vėlesni pertvarkymai leido išplėsti paslaugas ir priimti daugiau vaikų. „Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai priėmus sprendimą reorganizuoti Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namus, 2017 m. gegužės 31 d. baigus reorganizaciją, visos uždarytos įstaigos teisės ir pareigos buvo perduotos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namams. Šiuo metu mūsų vaikų globos namai administruoja 6 šeimynas, kuriose gyvena 40 vaikų, likusių be tėvų globos, iš socialiai remtinų šeimų, kuriose neužtikrinamos būtinos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, ir našlaičiai.“

Kasdienybė bendruomeniniuose namuose atkartoja šeimos modelį. „Globotiniai gyvena šeimynose, kuriose sukurta artima šeimai aplinka. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, vaikai keliasi, eina į mokyklą, lanko būrelius. Su šeimynų darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgyti, tvarkosi kambarius, skalbia rūbus - tiesiog gyvena kaip įprastos šeimynos. Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai atsakingi už šeimynos buities organizavimą, maitinimą, ugdymą, laisvalaikį. Jie nuoširdžiai stengiasi sukurti globotiniams tokias sąlygas, kad jie kuo mažiau jaustų šeimos netektį, augtų pilnaverčiais savo šalies piliečiais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų užimtumui, laisvalaikiui, vaikų poilsio organizavimui atostogų metu.“

Parama jaunuoliams, paliekantiems globos namus

Svarbi pagalbos dalis - parama jaunuoliams, besiruošiantiems savarankiškam gyvenimui. „2024 m. Europos socialinio fondo agentūra, kartu su partneriais, tarp jų BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namais įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą, kurio tikslas - palydėjimo paslaugų jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas, vystymas. Daugiau informacijos: Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą.“

Socialinių paslaugų įvairovė

Šilutės rajono pavyzdys

Institucinės globos pertvarka palietė ir regionus. „Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro.“ Šio centro veikla apima įvairias šeimynas ir paslaugas. „Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908. Įstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai. Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. 2024 m. spalio 23 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000001242. Įstaigos grupė: šeiminiai namai. Socialinės globos trukmė: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose - 24.“

Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro paslaugos

Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras teikia platų paslaugų spektrą, skirtą įvairiems vaikų poreikiams, įskaitant ankstyvąją reabilitaciją, dienos užimtumą ir globą be tėvų globos likusiems vaikams.

tags: #vaiku #globos #namu #darbuotojai

• ką simbolizuoja margučiai?
• kaip prasideda žmogaus gyvybė
• Apvalaus kaktuso dauginimas: išsamus žingsnis po žingsnio vadovas
• vyro vaisingumo svarba
• Ugdymo aplinka ir veikla „Vyturėlyje“