Nėštumo pradžia ir niežėjimas pilvo viduje: priežastys ir ką svarbu žinoti

Nėštumas - tai laikotarpis, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas.

Daugelis moterų pastebi skonio ir kvapų pokyčius. Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo. Staigus nuovargis - kitas dažnas požymis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti.

Nėščiųjų odos pokyčiai ir bendras niežėjimas

Nėštumo laikotarpiu nuo 18 iki 40 proc. moterų jaučia niežėjimą. Nors daugeliu atveju niežėjimas nereiškia nieko blogo ir praeina iškart po gimdymo, visgi kasdien jį jausti gali būti labai nemalonu. Nėštumo metu keičiasi visas kūnas ir oda nėra išimtis. „Nėštumo metu keičiasi odos struktūra: ji tampa sausesnė ir netgi sudirgusi, todėl ją niežti. Tai gali paveikti būsimų motinų savijautą“, - teigia alergologė Michèle Sayag. Šio reiškinio priežastys yra kelios, taip pat yra sprendimų, kaip palengvinti būsimų mamyčių gyvenimą.

Nėštumo metu vienas iš dažnai pasitaikančių simptomų yra niežėjimas (dar vadinamas pruritus gravidarum), atsirandantis dėl įvairių odos pokyčių:

• hormonų pokyčiai turi įtakos viso organizmo, įskaitant odą, funkcionavimui;
• odos tempimas (šis veiksnys gali turėti daugiau reikšmės per pirmąjį nėštumą, motinai priaugus daug svorio arba daugiavaisio nėštumo atveju) suaktyvina odos nervų galūnėles ir sukelia niežėjimą;
• dėl suintensyvėjusios prakaito liaukų veiklos padidėja prakaitavimas, kuris gali sukelti dirginimą;
• galiausiai, kai kurios būsimos motinos serga nėščiųjų diabetu, dėl kurio pakitęs insulino kiekis gali sukelti odos sausumą.

Visi šie veiksniai gali lemti išsausėjimą ir pakitusį odos barjerą, todėl gali atsirasti niežėjimas. Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Trūksta skysčių. Dažnai pasitaiko dar viena niežulio rūšis. Jį sukelia pernelyg dažnas prausimasis po dušu, ypač šaltuoju metų laiku. Žiemą ir taip oda labiau sausėja, o dažnas prausimasis ją dar labiau sausina. Šis „švaros“ niežulys dažniausiai kamuoja dieną ir labiausiai niežti nugarą.

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): priežastys ir simptomai

Viena iš rimtesnių niežėjimo priežasčių, kuri gali pasireikšti ir ankstyvame nėštumo etape, yra intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC). Tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių.

Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo. Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - niežulys. Tipiniu atveju (80 proc.) jis pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės), retesniais atvejais (20 proc.) - pirmąjį trimestrą. Niežulys yra labai specifinis, nes paprastai niežti delnus ir pėdas, niežulys į kitas kūno vietas išplinta retai, bėrimas nėra laikomas šios ligos simptomu. Svarbu paminėti, kad bėrimai odoje nėra būdingi. Ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes.

Niežulio intensyvumas gali būti įvairus - nuo nežymaus iki labai intensyvaus ir net varginančio. Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų. Niežulys gali varginti nuolatos. Kai kurioms moterims niežulys sustiprėja naktį, dėl to gali sutrikti miegas, pablogėti nuotaika, suprastėti dėmesio koncentracija. Svarbu paminėti, kad niežulys gali atsirasti ankščiau nei kraujo laboratorinių tyrimų pakitimai.

INC kilmė ir rizikos veiksniai

Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai. Ši liga yra susijusi su hormonų - progesterono ir estrogeno padidėjimu. Trečiajame nėštumo trimestre estrogeno yra daugiausia. Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos. Viena iš tų medžiagų - tulžies druskos. Pastebėta, kad dėl didesnio hormonų fono, intrahepatinė cholestazė dažniau pasitaiko moterims besilaukiančioms dvynių ar trynių.

Genetiniai veiksniai taip pat turi didelę reikšmę. Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu. Moterims, kurių mamos ar seserys turėjo cholestazę, rizika atsirasti šiam sutrikimui nėštumo metu taip pat didesnė. Aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos; nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos.

INC poveikis vaisiui ir galimos komplikacijos

Sutrikus kepenų funkcijai, moters kraujyje padaugėja tulžies rūgščių, kurios praeina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus organizmą, amniono skystį. Patekusios į vaisiaus kraują, tulžies rūgštys gali nukeliauti į kitus audinius ir ten kauptis. Manoma, kad susikaupusios tulžies rūgštys gali sukelti staigią vaisiaus žūtį. Staigios vaisiaus žūties priežastis nėra visiškai aiški, tačiau literatūroje nurodoma, kad smarkiai padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija vaisiaus audiniuose gali sukelti vaisiaus širdies ritmo sutrikimą ar placentos kraujagyslių spazmą (tokiu būdu sutrikdoma vaisiaus kraujotaka). Vaisiaus žūties rizika didėja augant tulžies rūgščių kiekiui motinos kraujyje. Ši rizika žymiai padidėja, kai TR yra ≥100 µmol/l bet kuriuo nėštumo laikotarpiu.

Taip pat pastebėta, kad padidėjęs tulžies rūgščių kiekis moters kraujyje gali sukelti padidėjusią oksitocino receptorių gamybą gimdos raumenyse. Oksitocinas tai hormonas, kuris skatina gimdą susitraukti. Oksitocinas yra labai svarbus gimdymo procesui. Būtent dėl padidėjusio šių receptorių kiekio įtariama, kad intrahepatinė cholestazė gali sukelti ir priešlaikinį gimdymą. Gali būti ir komplikacijų: priešlaikis gimdymas, įvykęs savaime, arba dėl to, kad jį sukėlė medikai (priklauso, ar stipri cholestazė). Taip pat gali būti žali vaisiaus vandenys. Pati pavojingiausia komplikacija - vaisiaus žūtis. Sergančioms nėštumo cholestaze moterims po gimdymo yra didesnė kraujavimo rizika. Jeigu alergija labai stipri, po 37 nėštumo savaitės gimdymas paprastai skatinamas.

INC diagnostika ir gydymas

INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis pacientės skundas, kai skiriami kraujo tyrimai - niežulys. Nors dažniausiai niežulys vargina rankų, padų ir pilvo odos sritis, jis taip pat gali būti ir labai nežymus, pasireiškiantis kitose kūno vietose. Kiti (retesni) požymiai, kuomet galima įtarti ir diagnozuoti INC: gelta, nuovargis, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas, balkšvos išmatos. Pasireiškus skundams, iškart atliekami kraujo tyrimai (atliekami ryte - nevalgius ir negėrus skysčių):

• Tulžies rūgštys (pagrindinis kraujo tyrimas);
• Kepenų fermentai (AST, ALT, LDH).

Šie tyrimai kartojami periodiškai, siekiant stebėti ir vertinti skiriamo gydymo efektyvumą, ligos eigą. Nėštumo cholestazė yra gydoma. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo geriau. Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pirmiausia, pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Sveika ir subalansuota mityba mažina išskiriamą tulžies rūgščių kiekį, todėl tai, iš esmės, yra vienas iš gydymo metodų.

Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas. Šio vaisto dozavimą koreguoja gydytojas, atsižvelgiant į pacientės skundus, simptomų pasireiškimo laiką (pvz., vakaras, naktis), tulžies rūgščių kiekį kraujyje. Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis nustatyta, kad laikantis mitybos rekomendacijų ir vartojant skirtą gydymą, niežulys sumažėja iki 60-85 %, o visiškai išnyksta iki 41% pacienčių. Ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui.

Po gimdymo visos bėdos baigiasi ir niežulys praeina savaime. Dar kurį laiką moteris gali kasytis, bet labiau dėl to, kad niežti nudraskytą odą. Po gimdymo praėjus dešimčiai dienų vėl atliekamas kraujo tyrimas. Kepenų fermentai padidėja ir sumažėja ne iš karto. Todėl jeigu nėščioji kasosi, o jokio bėrimo nėra, jeigu niežti daugiausia naktimis, vis tiek yra gydoma. Pagimdžiusiai moteriai nėra skiriami hormoniniai kontraceptikai, nes jie taip pat gali sukelti cholestazę. Kadangi kontracepcinėse priemonėse irgi yra estrogeno, cholestaze sirgusiai moteriai jie netinka.

Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė (PUPPP)

Nėštumo pabaigoje pilvą kartais išberia raudonais, niežtinčiais mazgeliais - tai dilgėlinė nėščiųjų dermatozė (PUPPP, angl. pruritic urticarial papules and plaques of pregnancy). Smulkiais, rausvais mazgeliais beria pilvą, kartais bėrimas išplinta ant šlaunų, sėdmenų, rankų. Mazgeliai dažniausiai iškyla strijų įtrūkimuose, tačiau jie gali susilieti į didesnes, patinusias, paraudusias dėmes. Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė yra nepavojinga, bet bėrimai nemalonūs, erzinantys, niežtintys. Nors tai nekenkia nei motinai, nei kūdikiui, ji gali labai paveikti besilaukiančių moterų gyvenimo kokybę.

Medikai ir mokslininkai nėra tikri dėl bėrimo priežasčių, tačiau paprastai jis pasireiškia nėštumo pabaigoje. Manoma, kad įtakos turi odos tempimasis ir imuninės sistemos atsakas. Nėštumo metu per trumpą laikotarpį priaugama daug svorio, oda stipriai įsitempia, gilesniuose jos sluoksniuose atsiranda įtrūkimų - strijų. Nėščiųjų niežulys, dar žinomas kaip nėštumo prurigo, yra gerybinė odos liga, paprastai pasireiškianti trečiąjį nėštumo trimestrą. Jai būdingi niežtintys, raudoni ir iškilę pažeidimai, kurie gali atsirasti įvairiose kūno vietose, ypač pilvo, rankų ir kojų srityje.

Dažniausi nėštumo metu pasireiškiantys niežėjimo tipai

Nėštumo metu niežėjimas gali būti sukeltas įvairių veiksnių. Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai niežėjimo tipai, jų priežastys ir būdingi požymiai:

Kitos niežėjimo priežastys ir odos priežiūra

Per nėštumą moterį gali varginti alerginis dermatitas, oda tapti jautresnė ir berti nuo skalbimo miltelių, sintetinių audinių, maisto. Atsiranda niežulys ir bėrimas. Toks dermatitas gali atsirasti bet kurią nėštumo savaitę. Įdomu tai, kad per nėštumą dažnai pagerėja moters, kurią anksčiau kamavo kokia nors alergija, savijauta. Bet jeigu iki nėštumo ji nebuvo alergiška, o pastojus pradėjo niežėti ir berti odą, labai sunku tokį bėrimą gydyti. Kraujo tyrimai būna geri, o jokie dermatologo išrašyti tepalai nepadeda arba nedaug padeda. Niežulys vargina dieną naktį. Vienintelė išeitis - kantriai laukti gimdymo, po kurio laiko spuogai dingsta.

Norint veiksmingai valdyti niežėjimą, labai svarbu suprasti jo priežastis, simptomus ir gydymo galimybes. Štai keletas patarimų, kaip pasirūpinti oda:

• Nesikasykite! Kasydamiesi pabloginsite odos barjero būklę, todėl ji taps dar labiau jautresnė nepalankiam išoriniam poveikiui, kuris sudirgins odą ir sužadins norą dar labiau kasytis. Tai vadinama užburtu niežėjimo ir kasymosi ratu. Labai svarbu stengtis nesikasyti, nes tai tik pablogins odos būklę.
• Vėsūs kompresai. Į rankšluostį įvyniokite ledukų ar šaldytų daržovių pakelį ir kompresą 15-20 min. palaikykite ant labiausiai išbertų, niežtinčių vietų. Kompresą galima prisidėti kelis kartus per dieną.
• Odos drėkinimas. Odą būtina drėkinti kasdien. Kasdien naudokite odą tausojančią drėkinamąją priemonę ir venkite stipraus kvapo priežiūros priemonių, kurios gali sustiprinti niežėjimą. Pasitepkite kūno kremu ar losjonu iškart po vonios ar dušo, kol oda dar drėgna.
• Prauskitės po drungnu dušu. Karštas vanduo gali nuraminti odą ir laikinai sustabdyti niežėjimą, tačiau iš tikrųjų jis nuplauna natūralius odos riebalus ir ją išsausina. Rekomenduojama maudytis drungname duše arba vonioje, kad sumažintumėte riziką. Maudynės šiltoje (bet ne karštoje!) vonioje.
• Tinkamos higienos ir kosmetikos priemonės. Nėštumo metu odą gali suerzinti anksčiau puikiai tikusios prausimosi, asmeninės higienos, namų valymo ir skalbimo priemonės, kvepalai, kosmetika.
• Tinkama apranga, patalynė. Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
• Pakankamai vandens.

Jeigu „paprastesnės“ priemonės nepadeda, gydytojas gali išrašyti uždegimą mažinančių, vietiškai veikiančių vaistų. Dažniausiai skiriami vietiniai kortikosteroidai: kremai, geliai, emulsijos ar kt. Labai retai, tik pavieniais, ypač sudėtingais atvejais skiriama kortikosteroidų tablečių.

Kada kreiptis į gydytoją dėl niežėjimo?

Siekiant atmesti bet kokią su nėštumu susijusią patologiją, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris galės nustatyti tikslią diagnozę ir niežėjimo šaltinį, kad galėtų paskirti tinkamą gydymą ir priežiūrą. Jeigu kyla abejonių, gali būti atliekami įvairūs tyrimai, siekiant atmesti kitas, su bėrimais ir niežuliu nėštumo metu siejamas ligas ir būkles. Žinoma, kad būtų ramiau, galite pasikonsultuoti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju, galbūt apsilankyti pas dermatologą arba kosmetologą, padėsiantį išsirinkti tinkamiausias higienos, odos priežiūros, buitinės chemijos ir pan.

Pasireiškus skundams, iškart atliekami kraujo tyrimai. Nėščios moterys prieš pradėdamos bet kokį naują gydymą visada turėtų pasitarti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Nors nėštumo niežulys paprastai išnyksta po gimdymo, kai kurioms moterims gali pasireikšti ilgalaikis odos jautrumas ar sausumas.

Svarbiausi papildai nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą.

Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo. Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus. Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą. Kiti naudingi papildai - magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.

Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.

tags: #pirmas #nestumo #menuo #niezti #pilvo #viduje

• Veiksmingumas „Escapelle“ po ovuliacijos
• Saugumo aspektai vaikų darželyje
• Apie ramunių pasakas
• Deivydas Venskus: Pasiekimai
• Patarimai renkantis Milli vežimėlį