Pastaraisiais metais apie specialiųjų poreikių (SP) turinčius vaikus ir jų mokymąsi švietimo įstaigose, t. y. apie integruotą ugdymą, rašoma ganėtinai daug. Šie vaikai patiria įvairiausių mokymosi sunkumų dėl psichinės ar fizinės raidos sutrikimų. Integracija į švietimo įstaigas reiškia, kad įvairių sutrikimų turintys vaikai mokosi kartu su bendraamžiais. Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius.

Integruotas ugdymas yra neatsiejamas nuo pedagogo profesinio pasirengimo kokybės, nuo jo žinių, įgūdžių ir gebėjimų ugdyti labai skirtingus vaikus. Sėkmingas individualizavimo ir diferencijavimo principo realizavimas priklauso nuo socialinių, ekonominių, kultūrinių veiksnių: visuomenės pasirengimo priimti neįgaliuosius į savo tarpą bei specialistų kompetencijos. Ugdant neįgaliuosius kartu su normalios raidos bendraamžiais, pedagogams iškyla poreikis įgyti papildomų kompetencijų.
Švietimo reformos neišvengiamai kelia naujų reikalavimų pedagogams, kuriems privalu ne tik teikti pedagoginę pagalbą mokiniams, bet ir atlikti daug kitų darbų, susijusių su ugdymo organizavimu. Pedagogas švietimo įstaigoje turi būti asmuo, gebantis bendradarbiauti su visų socialinių grupių atstovais, įskaitant tėvus.
Mokymosi sunkumai kyla dėl nežinojimo, kokias programas ir išmokimo metodus pritaikyti vaikams, turintiems spec. poreikių. Turi būti nuosekliai parengtas pradinis pasiruošimas pritaikyti mokymo technikas, priemones ir aplinką. Mokykloje ir namuose nuolat susiduriame su vaikų elgesio problemomis. Dažnai tenka dirbti su agresyviais ar hiperaktyviais vaikais, todėl tampa aktualu žinoti kuo daugiau drausmės poveikio metodų, kurie nebūtų emociškai skausmingi.
| Amžius | Dokumentas |
|---|---|
| Iki 3 m. | Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. |
| Iki 5 m. | Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. |
Vaikų globos namai yra vieta, kurioje auga vaikai, netekę galimybės gyventi su savo biologinėmis šeimomis. Šiems vaikams dažnai reikia specialios priežiūros ir dėmesio. Vaikai, gyvenantys globos namuose, patiria dvigubą socializaciją - jie turi prisitaikyti prie globos namų aplinkos ir prie visuomenės normų. Vaikų globos namų direktorė Sandra Sagatienė pažymi: „Gyvendami savo šeimoje, tokie vaikai nematė kitokių elgesio modelių, buvo pripratę tiesiog negrįžti į namus, tad, nepripažindami mūsų įstaigos taisyklių, taip elgiasi ir apsigyvenę globos namuose.“

Šiuolaikinės technologijos ir informacijos prieinamumas keičia vaikų socializacijos sąlygas. Vaikai, turintys sunkia negalią, globos namuose turėtų gyventi tik išimtiniais atvejais, kai to reikia geriausiems vaiko interesams užtikrinti. Svarbu, kad valstybės teikiama pagalba užtikrintų vaiko su negalia pagrindinius poreikius ir suteiktų galimybę šeimoms bei vaikams dalyvauti visuomenėje. Įgyvendinant projektą „Globos namų vaikams ir jaunimui, turintiems negalią, modernizavimas“, buvo užtikrinta specialiuosius poreikius atitinkanti aplinka, privatumas bei įrengtos integruotos virtuvėlės, kuriose globotiniai gali mokytis savarankiškumo.