Priemonės mažinti institucinės globos vaikų skaičių Lietuvoje
Šiandien Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, siekiama užtikrinti kiekvieno vaiko teisę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Vis dėlto, nemažai vaikų patenka į globos namus dėl įvairių priežasčių, tokių kaip tėvų nepriežiūra, priklausomybės, smurtas ar socialinės problemos. Šiame straipsnyje aptarsime strategijas, kurios padėtų sumažinti globos namuose gyvenančių vaikų skaičių, skatinant šeimos stiprinimą, prevenciją ir alternatyvios globos formas.
Institucinės globos pertvarka: nuo didelių įstaigų prie šeimyninių namų
Vaikų globos namai Lietuvoje išgyvena esminius pokyčius, siekiant užtikrinti vaikams šeimai artimą aplinką ir geresnes galimybes augti bei tobulėti. Ši pertvarka yra dalis platesnės deinstitucionalizacijos strategijos, kurios tikslas - atsisakyti didelių, institucinio tipo globos įstaigų ir pereiti prie šeimos modeliu paremtų globos formų. Ši pertvarka apima alternatyvių bendruomeninių paslaugų plėtrą.
Nuo 2015 metų Lietuvoje pradėta institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - atsisakyti vaikų globos namų. Šis procesas apima didelių globos įstaigų uždarymą ir vaikų perkėlimą į šeimyninius namus, globėjų šeimas ar budinčių globotojų priežiūrą. Pertvarkos tikslas - sukurti vaikams jaukesnę, šeimyninę aplinką, kurioje jie galėtų gauti daugiau individualaus dėmesio, ugdyti socialinius įgūdžius ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
Pertvarkos priežastys ir tikslai
Pagrindinė priežastis, kodėl buvo nuspręsta pertvarkyti vaikų globos sistemą, yra suvokimas, kad didelės, institucinio tipo įstaigos netinkamos ilgalaikiam vaikų apgyvendinimui. Tokiose įstaigose vaikai dažnai jaučiasi atskirti nuo visuomenės, jiems trūksta individualaus dėmesio ir galimybių ugdyti savarankiškumą.
Pagrindiniai pertvarkos tikslai:
- Sumažinti vaikų, gyvenančių globos institucijose, skaičių.
- Užtikrinti vaikams šeimai artimą aplinką.
- Suteikti vaikams daugiau individualaus dėmesio ir galimybių ugdyti socialinius įgūdžius.
- Padėti vaikams pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
- Integruoti vaikus į visuomenę.
Pertvarkos eiga ir rezultatai
Nuo 2014 metų, kai buvo pradėta pertvarka, Lietuvoje uždaryta didžioji dalis vaikų globos namų. Vaikai perkelti į šeimyninius namus, kuriuose gyvena iki aštuonių vaikų, globėjų šeimas ar budinčių globotojų priežiūrą. Šeimyniniai namai įkuriami individualiuose namuose arba butuose, kuriuose vaikai gyvena šeimos modeliu artimoje aplinkoje.
Statistika rodo, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 metais vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, o 2014 metais, pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst. vaikų vis dar gyvena institucijose.
Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta Vaikų globos savaitės renginiai. Spaudos konferencijoje, vykusioje Prezidentūros kieme liepos 2 dieną, akcentuota, kad per pastaruosius dešimt metų, kai šalyje prasidėjo globos reforma, požiūris į globą nuosekliai keitėsi - mažėjo institucinės globos įstaigų, vis daugiau vaikų patenka į šeimas ar šeiminius namus.
2014 metais, globos sistemos pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų gyveno instituciniuose vaikų globos namuose, veikė penki kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo per 100 kūdikių. Lietuvoje buvo 10,5 tūkst. globojamų vaikų, jie sudarė 2 proc. visų šalies vaikų. Pertvarka siekta uždaryti institucinius vaikų globos namus, bendruomeninių globos namų tinklą, didinti paslaugų prieinamumą.
Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių, uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai. Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje. Nors tikslas, kad Lietuvoje nebūtų globos institucijų, dar nepasiektas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba teigia, kad institucijose globojamų vaikų skaičius nuosekliai mažėja. Pavyzdžiui, 2016 m. pabaigoje institucijose buvo globojami 3 185 vaikai, o 2022 m. - 1 338 vaikai.
Lietuvos pasiekimus vaikų globos srityje konferencijoje įvertino Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Socialinių teisių ir įtraukties direktoriato vadovė Katarina Ivanković Knežević, spaudos konferencijoje pakvietusi švęsti Lietuvos pasiekimus. „Nuo institucinės vaikų globos reformos Lietuvoje praėjo 10 metų, ir mes pastebime, kokia sėkminga buvo ši reforma. Per dešimtmetį vaikų globos įstaigų skaičius reikšmingai sumažėjo, tuo pat metu matėme, kaip stipriai išaugo globa šeimoje ir bendruomenėje. Socialinių teisių ir įtraukties direktoriato vadovės nuomone, Lietuvoje vykusi institucinės globos reforma yra viena svarbiausių, įgyvendintų po Nepriklausomybės atkūrimo. „Lietuvoje institucinėje globoje likusių vaikų skaičius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje - skaičiuojama apie 18 proc. visų alternatyvioje globoje esančių vaikų. Europos Sąjungoje vis dar turime nemažai valstybių narių, kuriose šis rodiklis viršija 40 proc.“
Šeimyniniai namai: naujas modelis
Šeimyniniai namai yra viena iš pagrindinių alternatyvų dideliems vaikų globos namams. Juose vaikai gyvena šeimos modeliui artimoje aplinkoje, jiems sudarytos palankesnės sąlygos ugdyti socialinius įgūdžius ir savarankiškumą. Kiekvienuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirba po 6 darbuotojus, gyventi gali 6-8 vaikai. Prižiūrėdami mažiau globotinių nei masiniuose vaikų namuose darbuotojai gali jiems skirti daugiau dėmesio, pastebėti individualius vaiko poreikius, artimiau bendrauti.
Šios patalpos niekaip neprimena globos įstaigos - tai yra vaikų namai, čia jie turi savo kambarius, kaip ir visos šeimos, dalijasi virtuve, vonios kambariu, leidžia laiką svetainėje. „Mūsų darbas kartu yra ir gyvenimo būdas. Diena prasideda kaip bet kurioje kitoje šeimoj: rytas, kėlimasis, pusryčiai. Vieni eina savo laiku į mokyklą, kiti - į darželį“, - LRT.lt pasakoja SOS teta V. Masiukevičienė. Jos darbo diena prasideda ankstų rytą, o baigiasi po paros, tada ją pakeičia kita SOS teta. Visą parą socialinė darbuotoja V. Masiukevičienė kartu su vaikais tvarko namus, gamina, ruošia pamokas, eina į renginius.
„Viskas vyksta kaip šeimoje - kaip su savo vaikais. Jei reikia, einame į parduotuvę apsipirkti, mažieji kartais nori, kad duočiau pinigų, kad jie galėtų paduoti juos kasininkui. Jie susimoka, paima grąžą, čekį. Vaikai viską mato - kaip mes elgiamės, taip ir jie elgiasi, ypač mažyliai. Gyvendami tokioje aplinkoje, vaikai patiria šeimos gyvenimą, tampa savarankiški, įgauna įvairių patirčių. V. Masiukevičienė pasakoja, kad jau išleido 15 globotinių, kuriuos palydi į savarankišką gyvenimą.“ Toks palydėjimas gyvenimo keliu ir artimas ryšys vaikams labai svarbus - pasak V. Masiukevičienės, vaikai nori SOS tetų dėmesio, skuba apkabinti, prisiglausti. „Viena mano kolegė vakare padainuoja lopšinės posmą - vaikams tai labai patinka. Kiekvieną vakarą atsisveikiname, apsikabiname, apsiglėbesčiuojame, jei paskui dar pašneki porą žodžių, vėl iš naujo apsikabiname“, - šypsosi V. Masiukevičienė. „Kartu gaminame, per šventes kepame tortus, keksiukus, darome tinginį. Viskas vyksta taip, kaip šeimoje: einame į kiną, valgome spragėsius, kartais užsisakome picos. Nėra taip, kad ko nors neleistume.“ Tokias patirtis vaikai atsineša į savo gyvenimą - apie tai pasakoja SOS tetoms, dalijasi istorijomis. „Viena išėjusi globotinė susilaukė mažylės, sakau, jau anūkę turiu“, - šypsosi V. Masiukevičienė.
Nors vis daugiau vaikų gyvena ne institucijose, Lietuva dar nepasiekė savo tikslo. Institucijoje gyvenantis vaikas gyvena kitokiame pasaulyje, nei žmonės įprastai gyvena. Pavyzdžiui, išskiria specialistė, su darbuotoju vaikas užmezga santykį, ima juo pasitikėti, o jis išeina tėvystės ar motinystės atostogų arba pakeičia darbą. Tuomet nutrūksta ir sukurti socialiniai ryšiai. Didelėje institucijoje gyvenimas verda kitaip nei namuose, dėl to vaikai paprastai neišmoksta rūpintis kasdieniais dalykais.
Iššūkiai ir problemos
Vaikų globos namų pertvarka yra sudėtingas procesas, susijęs su įvairiais iššūkiais ir problemomis. Vienas iš pagrindinių iššūkių - visuomenės požiūris į globos namuose augančius vaikus. Vis dar pasitaiko atvejų, kai visuomenė neigiamai žiūri į vaikus, augančius be tėvų globos, ir juos stigmatizuoja.
Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą ir paramą šeimyniniams namams, globėjams ir budintiems globotojams. Tinkamas finansavimas ir parama yra būtini sėkmingai vaikų globos namų pertvarkai. Būtina užtikrinti, kad šeimyniniai namai, globėjai ir budintys globotojai gautų pakankamai lėšų ir išteklių, kad galėtų tinkamai pasirūpinti vaikais.
Visuomenės požiūris ir stigma
Visuomenės požiūris į globos namuose augančius vaikus yra svarbus veiksnys, lemiantis jų integraciją į visuomenę. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai visuomenė neigiamai žiūri į vaikus, augančius be tėvų globos, ir juos stigmatizuoja. Tai gali apsunkinti vaikų socializaciją, mokymąsi ir įsidarbinimą.
„Mūsų visuomenę dar reikia stipriai šviesti. Kai čia atsikraustėme prieš dvejus metus, kaimynai į mus įtariai žiūrėjo, buvo nepatenkinti, net nesisveikino. O vėliau vienas kaimynas pasakojo, kad bendruomenė labai bijojo, bet „jūs čia taip tyliai gyvenate“. Kol žmonės nepamato, nesusiduria, mano, kad vaikai ką nors išlaužys, nusiaubs“, - teigia V. Masiukevičienė.
Specialistų trūkumas
Vaikų globos sistemoje trūksta kvalifikuotų specialistų, tokių kaip socialiniai darbuotojai, psichologai ir pedagogai. Tai gali apsunkinti vaikų priežiūrą ir ugdymą.
Globos vietos kaita
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė parengė Civilinio kodekso ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama į Lietuvos teisinės sistemą įvesti vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principą. „Lietuvos teisėje nėra aiškiai išreikšto vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principo, tačiau jis netiesiogiai kyla iš Vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuva yra ratifikavusi“, - sako Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė. Vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principas išvedamas iš kitų dviejų Vaiko teisių konvencijoje esančių principų - vaiko interesų pirmumo ir vaiko teisės į tapatumą (ar identitetą).
Parlamentarės manymu, šio principo įdiegimas į Lietuvos teisinę sistemą būtų savalaikė Lietuvoje egzistuojančio pakaitinio globos modelio korekcija: „Siekiant pereiti nuo institucinės globos prie globos šeimoje modelio, Lietuvoje buvo pradėta institucinės globos reforma. Ją įgyvendinant siekiama sumažinti vaikų globos namuose gyvenančių vaikų skaičių ir padidinti vaikų, grįžtančių į savo arba patenkančių globai į pakaitinę šeimą, skaičių. Tačiau tokia sistema šalia neabejotinų pliusų kartais turi ir nepageidaujamą efektą: į laikinąją globą (rūpybą) patekusius vaikus ne visada pavyksta grąžinti į šeimą, o laikinąją globą (rūpybą) vykdantys fiziniai asmenys ne visuomet įsipareigoja užtikrinti vaiko priežiūros tęstinumą. Taigi, atsiradus šiai globos (rūpybos formai), potencialiai didėja vaiko globos (rūpybos) vietos kaita. Kaip rodo kitų šalių patirtis, kuo ilgiau vaikas būna pakeičiamojoje globoje, tuo labiau didėja rizika patirti globos vietos kaitą. Pavyzdžiui, JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento Vaikų skyriaus duomenimis, 2010-2014 m. 14,4 proc. vaikų, kurie buvo pakeičiamojoje globoje 3-5 metus, patyrė 5 ar daugiau globos vietos pokyčių.
Pakaitinės globos modelio patirtis Vakaruose sako, kad vaikai, likę be tėvų globos, dažnai kenčia nuo antrinio, tretinio ir t. t. atsiskyrimo traumos. „Nors Lietuvoje vaikų, pakeitusių globos vietą, skaičiaus santykis su visais globoje esančiais vaikais kol kas dar yra gana nedidelis, tačiau galima prognozuoti, kad augant laikinojoje globoje (rūpyboje) esančių vaikų skaičiui, globos kaitą patiriančių vaikų skaičius augs“, - sako Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė.
Sprendimai ir perspektyvos
Nepaisant iššūkių, vaikų globos namų pertvarka Lietuvoje yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti vaikams geresnę ateitį. Norint sėkmingai įgyvendinti pertvarką, būtina spręsti esamas problemas ir ieškoti naujų sprendimų.
Strategijos, skirtos sumažinti vaikų skaičių globos namuose
Strategijos, skirtos sumažinti vaikų skaičių globos namuose apima šeimos stiprinimą ir paramą, prevenciją, alternatyvios globos formas.
Šeimos stiprinimas ir parama
Viena iš svarbiausių strategijų yra šeimos stiprinimas ir parama. Tai apima ankstyvą pagalbą šeimoms, patiriančioms sunkumų, konsultavimą, finansinę paramą ir tėvystės įgūdžių ugdymą. Stiprios ir funkcionalios šeimos gali geriau pasirūpinti savo vaikais ir išvengti jų patekimo į globos namus.
Pastebima, kad vaikų dienos centrai yra tinkama prevencinė priemonė vaikams iš riziką patiriančių šeimų, kai kuriuose jų dirbama ne tik su vaikais, bet ir jų šeimomis. Ten galima gauti individualias ir grupines konsultacijas, praleisti laiką, ruošti pamokas, pavalgyti, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 426 vaikų dienos centrai, kurių didžiąją dalį per konkursus finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Galima ir kitokio pobūdžio pagalba šeimoms auginant vaikus. Ypač tai aktualu, jei šeima patiria iššūkių. Mobilioje komandoje dirba 3 specialistai: socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis. Mobiliosios komandos teikia pagalbą, kai šeimoje panaudojamas smurtas prieš vaikus, kai vaikai patiria nuolatinę nepriežiūrą: jeigu šeima sutinka keisti gyvenimo būdą, atsisakyti alkoholio ir smurto, tuomet vaikas gali saugiai augti šeimoje, nes ten jam kur kas geriau nei globos namuose. Sėkmė tampa dar labiau pasiekiama, kai savivaldybės tinkamai užtikrina tęstinę pagalbą pasibaigus mobiliosios komandos darbui.
Dar viena svarbi sritis - pagalba besilaukiančioms ir iki 3 metų vaikus auginančioms moterims. Tikrai egzistuoja ne vienas ir ne du atvejai, kai moteris pastoja neturėdama ekonominio saugumo, stabilios gyvenamosios vietos ir palaikymo iš partnerio ar sutuoktinio. Tokiomis sąlygomis moteris turi gauti kuo skubesnę pagalbą: jai gali būti suteikiama saugi aplinka krizių centre, ji gali kreiptis dėl psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijų, išklausyti naujagimių priežiūros, tėvystės įgūdžių kursus, dalyvauti šeimų pagalbos sau grupėse ir gauti kitą pagalbą, kuri padėtų pasijusti tvirčiau kūdikiui atkeliaujant į pasaulį. Šis procesas gana ilgas, nes dažnai bėdos persekioja nedirbančias, išsilavinimo neturinčias moteris, kurioms labai sunku pradėti savarankišką gyvenimą.
Kiekviena savivaldybė teikia ir kompleksines paslaugas šeimai, kurios apima pozityviosios tėvystės mokymus, individualią pagalbą, kai ištinka netektys ar krizės, šeimos įgūdžių ugdymą grupėse, mediacijos paslaugas. Lankant išvardintus užsiėmimus galima prašyti pavėžėti arba iki 4 val. priežiūros paslaugas.
Prevencija
Prevencinės priemonės yra labai svarbios siekiant sumažinti vaikų skaičių globos namuose. Tai apima socialinių darbuotojų darbą su rizikos šeimomis, švietimą apie tėvystę ir vaikų teises, bei smurto prevencijos programas. Ankstyva intervencija gali padėti išvengti krizinių situacijų ir apsaugoti vaikus nuo žalos.
Panevėžio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui laikinai vadovaujanti Irena Matuzevičienė neneigia, kad vaikus, jei tik yra galimybė, stengiamasi palikti šeimoje. Iš jos jie paimami kraštutiniu atveju. „Vien praėjusią savaitę, kai buvo mokamos pašalpos, iš seniūnijų sulaukėme bene 23 prašymų iš šeimų paimti vaikus. Ieškojom tų šeimų giminaičių, kurie galėtų laikinai prižiūrėti vaikus, lankėm tas šeimas ir mes, ir seniūnijų socialiniai darbuotojai. Vis dėlto vieną vaiką teks laikinai paimti iš šeimos, nes joje situacija nepagerėjo“, - „Sekundei“ pasakojo I. Matuzevičienė.
Alternatyvios globos formos
Jei vaikas negali augti savo biologinėje šeimoje, svarbu užtikrinti alternatyvias globos formas, kurios atitiktų jo poreikius. Tai apima globą šeimose, įvaikinimą ir globos namus, kurie yra kuo labiau panašūs į šeimos aplinką. Svarbu, kad vaikas gautų individualizuotą priežiūrą ir paramą, kuri padėtų jam augti ir vystytis.
Globėjų ir įtėvių paieška ir parama
Svarbu skatinti žmones tapti globėjais ir įtėviais. Būtina teikti jiems informaciją, mokymus ir paramą, kad jie galėtų sėkmingai pasirūpinti vaikais. Dėl šios priežasties Lietuvoje jau yra atsiradę 66 globos centrai, kurie veda mokymus ir užtikrina praktinę ir psichologinę bei emocinę pagalbą įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams. Savivaldybės yra skatinamos pritraukti šeimas, kurios turėtų motyvacijos ir gebėjimų padėti vaikams be tėvų - jų indėlis apsaugo mažuosius nuo globos namų patirties. Taip pat svarbu gerinti globėjų ir įtėvių finansinę padėtį.
Globėja R. Stasiškė sako, kad finansiniai aspektai - ne pagrindinė priežastis, kodėl taip yra. Kai kuriems globėjams sunkiausia atrasti, kaip su vaiku tinkamai bendrauti, gali kilti konfliktų, sunku atlaikyti įtampą, o, esant tokiai situacijai, sprendimui dirbti tokį darbą gali imti prieštarauti globėjų šeimos nariai. Kaip priduria R. Stasiškė, kartais visuomenė ne visada palankiai žiūri į globėjus.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė A. Marčiukaitienė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje juntamas tiek nuolatinių globėjų, tiek budinčių globotojų trūkumas. „Dalis vaikų, netekusių tėvų globos, turi vienokių ar kitokių sveikatos sunkumų, jiems reikalingas ypatingas dėmesys ir priežiūra. Šeimos atviresnės ir labiau linkusios priimti mažo amžiaus vaikus ir turi nerimo dėl paauglių. Ne paskutinėje vietoje yra ir kai kurių savivaldybių nepakankamos pastangos ieškant, motyvuojant globėjus“, - priežastis vardija A. Marčiukaitienė.
Panevėžio miesto savivaldybė, kad paskatintų gyventojus globoti vaikus, iš savo biudžeto naujiems globėjams moka antra tiek, kiek valstybė.
Visuomenės švietimas ir informavimas
Būtina šviesti ir informuoti visuomenę apie vaikų globos namų pertvarką ir globos namuose augančius vaikus. Per spaudos konferenciją pristatyta šių metų Vaikų globos savaitės tema „Mano akims reikia tavo akių“. Savaitės renginiais norima atkreipti dėmesį į globojamų vaikų poreikius, kviečiama tapti globėjais, savanoriais. Viena iš nacionalinės vaikų globos savaitės „Mano akims reikia tavo akių“ organizatorių, globos ekspertė, iniciatyvos „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė teigė, kad šūkiu „Mano akims reikia tavo akių“ norima atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad vaikams suaugusiųjų akių labai trūksta. „Ne tik tiems, kuriems reikia globos, bet visiems. Mūsų gyvenime šiandien didžiausia vertybė yra laikas. Mes taip nenorime juo su niekuo dalintis, kad dažnai užmirštame net ir savo vaikus, o ką kalbėti apie tėvų netekusius. Vaikams suaugusiųjų akys, ryšys, emocijos ir dėmesys - būtini. Stengiamės apie tai kalbėti žodžiais, veiksmais, gausybe renginių ir edukacinių užsiėmimų“, - kalbėjo R. Ladauskienė.
Po spaudos konferencijos Prezidentūros kiemelyje buvo rašomi atvirlaiškiai, ant kurių atspaustos šeiminiuose namuose augančių vaikų sukurtos frazės. Tai vaikų mėginimas prisibelsti į širdis tų, kurie galėtų jiems sukurti namus. Pristatyta ir naujais eksponatais papildyta Artūro Morozovo fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau Tave“. Nuotraukose jautriai įamžinta globojančių šeimų kasdienybė. Vaikų globos savaitė Lietuvoje tęsis iki liepos 5 dienos. Šį vakarą, 18.30 val., Vilniaus Katedros aikštėje vyks akcija-performansas „Matau tave“. Finalinis savaitės renginys - Globojančių šeimų vasaros festivalis „Vaikai yra vaikai“ - vyks liepos 5 dieną nuo 12 iki 16 valandos Trakų rajone, Paluknio aerodrome. Didžiausias metų renginys sukvies Lietuvos vaikų globos bendruomenę. Festivalio programoje - koncertas, edukacijos, kūrybinės dirbtuvės ir daug kitų pramogų. Vaikų globos savaitės renginiai finansuojami projekto ,,Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas” Nr. 07-016-P-0001 2021-2027 metų ES investicijų programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Socialinio darbo svarba
Socialinis darbas atlieka svarbų vaidmenį mažinant vaikų skaičių globos namuose. Socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, vaikais ir bendruomenėmis, siekdami užtikrinti vaikų gerovę ir apsaugą. Jie teikia pagalbą, konsultacijas ir paramą, padeda šeimoms įveikti sunkumus ir kurti saugią aplinką vaikams.
Socialiniai darbuotojai atlieka įvairius vaidmenis, įskaitant tarpininkavimą, konsultavimą, švietimą ir atstovavimą. Jie turi turėti gerus bendravimo, problemų sprendimo ir konfliktų valdymo įgūdžius. Svarbu, kad socialiniai darbuotojai būtų empatiški, supratingi ir gebėtų užmegzti pasitikėjimo santykius su klientais.
J. Pagojienė svarsto, kad vaikų skaičių valdiškose globos įstaigose galima sumažinti gerinant darbą su socialinės rizikos šeimomis, įdarbinant daugiau socialinių darbuotojų.
Bendradarbiavimas ir partnerystė
Sėkmingai vaikų globos namų pertvarkai būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp valstybės institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės. Sėkmingiau - ten, kur visi pertvarkos dalyviai - savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, socialinės globos įstaigos ir bendruomenės, glaudžiai bendradarbiauja, o žmonių su negalia politiką suvokia kaip žmogaus teisių, o ne medicininės priežiūros modelį.
Pertvarkos finansavimas ir projektai
Siekdama įgyvendinti perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių socialinių paslaugų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų steigimas Klaipėdos mieste“. Įgyvendinta 2020 m. liepos 7 d. tarp VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos pasirašyta projekto Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-11-0001 „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Raseinių rajono savivaldybėje“. Plungės rajono savivaldybės administracija 2020-07-14 pasirašė finansavimo sutartį iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamam projektui Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-11-0003 „Institucinės globos pertvarka Plungės rajono savivaldybėje“. Nijolės Genytės socialinės globos namai įgyvendino projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo paslaugų asmenims su proto ar psichikos negalia plėtra Švenčionių mieste“, finansuojamą ES lėšomis ir Švenčionyse pastatė grupinio gyvenimo namus. Per vizitą Švenčionių rajone ministrė M. Navickienė taip pat aplankė savivaldybės Švenčionėliuose įkurtus bendruomeninius vaikų globos namus, veiklą pradėjusius rugsėjo mėnesį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi planą, kaip nuo institucinės globos pereiti prie globos šeimose, bendruomenėje. Jis praėjusį pirmadienį buvo pristatytas į ministeriją sukviestiems savivaldybių merams. Vaikų globos namai, kurių ateityje Lietuvoje nebeturėtų likti, bus pertvarkomi, pradedant nuo bandomųjų projektų įvairiose šalies vietose. Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės dar neapsisprendusios, ar norės dalyvauti projekte. Panevėžio rajono savivaldybės, prieš kelerius metus su entuziazmu įsitraukusios į socialinės paramos teikimo eksperimentą, meras Povilas Žagunis šį kartą atsargus. „Sugriauti lengva, o pastatyti sunku. Nors valdiškos vaikų globos įstaigos tarsi ir nebeturi perspektyvos, Panevėžio rajono savivaldybė toliau investuoja į Linkaučių vaikų globos namus. Meras sako, kad kitos išeities nėra - šeimynų, norinčių globoti svetimus vaikus, kaip grybai po lietaus nepridygs, o vaikus reikia kažkur apgyvendinti. Rajonas remia ir G. ir V. Grigaliūnų šeimyną. Linkaučių vaikų globos namuose dabar gyvena 57 vaikai. Pagal normatyvus jų turėtų būti 48 arba 4 šeimynos po 12 vaikų. Pasak direktorės Jūratės Pagojienės, už Savivaldybės skirtus pinigus bus pertvarkomos patalpos, kad vaikai kuo patogiau galėtų gyventi šeimynomis. „Galima planuoti viena, o gyvenimas parodo kita.“
Alternatyvios bendruomeninės paslaugos
Žmonių su negalia institucinės globos pertvarkos procesas apima alternatyvių bendruomeninių paslaugų plėtrą. Negalią turintiems žmonėms atsiveria galimybė gyventi bendruomenėje, gauti joje pagalbą, atliepiančią jų asmeninius poreikius, taip pat įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą. Viena iš šio proceso krypčių - su apgyvendinimu susijusių paslaugų plėtra, kuri apima individualių paslaugų teikimą apsaugotame būste, savarankiško ir grupinio gyvenimo namuose.
Pagalba šeimoms, auginančioms neįgaliuosius
Norint, kad mažiau negalią turinčių žmonių patektų į globos namus, turime savivaldybėse užtikrinti tinkamą pagalbą šeimoms, kurios rūpinasi neįgaliaisiais. Dėl tokios paslaugos gavimo galima kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, kur paslauga galima pasinaudoti įvairiai, tai yra paliekant artimąjį su negalia specialisto priežiūrai porai valandų, dienai ar dviem savaitėms, priklausomai nuo to, kokie yra šeimos poreikiai.
Asmeninio asistento pagalba
Tokia paslauga ypatingai prisideda prie neįgaliųjų savarankiškumo. Iš viso Lietuvoje apmokyti 253 asistentai, kurie vienam klientui gali pagelbėti iki 4 valandų per dieną: į pareigas įeina savarankiškumą skatinanti pagalba namuose ir viešoje erdvėje, asistentai gali suteikti pagalbą asmeniui prausiantis ar rengiantis, lydėti neįgalųjį, kur jam reikia nuvykti, padėti pavalgyti ar suteikti kitą pagalbą bendraujant.
Atvejo vadyba
Šeimoms, kuriose gimsta ir auga vaikai su negalia, atvejo vadybininkas gali padėti daug greičiau gauti pagalbą. Negalios faktas šeimoms dažnai būna netikėtas ir stiprus išgyvenimas, kai yra patiriami nepripažinimo, kaltės, atmetimo, susitaikymo jausmai. Šalia patiriamų jausmų, šeimos turi pereiti per daugybę institucijų, kol sulaukia reikiamos pagalbos, todėl tokio koordinuojančio specialisto - atvejo vadybininko - pagalba padeda įveikti visas procedūras greičiau ir patiriant mažiau streso.
Pagalba įsidarbinant ir dirbant
Ši paslauga labai praverčia proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms, kurie nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje.
Pagalba priimant sprendimus
Šios paslaugos tikslas - suteikti specialistų paramą stiprinant asmens gebėjimus pasirūpinti savimi, priimti kasdienius sprendimus, siekti savarankiško gyvenimo ir dalyvauti visose gyvenimo srityse.
Socialinės dirbtuvės
Socialinėse dirbtuvėse žmonės su negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas. Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti.
Grupinio gyvenimo namai
Vienas iš būdų užtikrinti žmonėms jaukesnius namus ir ugdyti savarankiškumą yra steigti grupinio gyvenimo namus, kuriuose visą parą padedant darbuotojams gyvena iki 10 neįgalių žmonių. Tokiuose namuose žmonės gyvena mums visiems įprastą gyvenimą, gamina maistą, tvarkosi buitį, lanko dienos užimtumo veiklas, socialinėse dirbtuvėse stengiasi įgyti arba atkurti darbinius įgūdžius, kai kurie dirba savarankiškai.
Apgyvendinimas apsaugotame būste
Apsaugotas būstas skirtas iš dalies savarankiškiems neįgaliesiems, kuriems reikalinga minimali ar prevencinė pagalba. Tokiame būste gali gyventi iki 4 dalinai savarankiškų žmonių, kuriems socialinio darbuotojo pagalbos reikia tik tam tikrose srityse, kur jiems trūksta įgūdžių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
