„Ar galiu statyti namą?“ - tai dažniausiai būna pirmas klausimas, kurį išgirstu į grupę atėjus pirmajam vaikui. Kai pasakau „taip“, prasideda statybos, o pasirodžius antrajam - ir „statybinių medžiagų“ dalybos. Kokių namų esu mačiusi! Ir mažų mažučiukų, kai namas tėra vienas suolas, uždengtas medžiagos skraiste, ir kelių aukštų, kelių kambarių - tikrų architektūros šedevrų. Būtent čia, laisvo žaidimo metu, galima daug ką suprasti apie kiekvieną vaiką, čia reikia daugiausiai auklėtojų išminties sprendžiant nesutarimus ir nesusipratimus.

Žaisdami laisvą žaidimą vaikai „iškvepia“. Ryte jiems reikėjo susikaupti: atsibusti, nusiprausti, apsirengti, papusryčiauti, atvažiuoti į darželį, atsisveikinti su mama. Vaikai žaidžia kasdienes situacijas, mokosi bendrauti, žaidime išsiskleidžia jų asmenybės, žaidime jie įgyja patyrimą, kaip surėdytas šis pasaulis. Iš tokių žaidimų vaikai semiasi jėgų kūrybai.
Patys įdomiausi, nuostabiausi žaidimai gimsta tuomet, kai mažo vaiko niekas nelinksmina ir nesiūlo žaidimų temų. Nesakau, kad tėvai su vaikais neturi žaisti. Puiku, jei visiems kartu žaisti smagu, bet vaikui reikia ir laisvės, erdvės savam žaidimui, žaidimui, kuris tenkina jo asmeninius poreikius. Žaidimas tikrai yra rimtas vaikų darbas.
Dirbdama fizinio ugdymo mokytoja darželyje su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais pastebėjau, kad viena mėgstamiausių fizinio aktyvumo veiklų yra judrusis žaidimas. Ikimokyklinio/priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo pagrindas yra visapusiškas fizinis parengimas, kompleksinis fizinių ypatybių lavinimas, kurį geriausiai atliepia judrusis žaidimas.

Žaisdami judriuosius žaidimus, vaikai patiria judėjimo džiaugsmą. Judriųjų žaidimų metu patenkinamas smalsumas, atliekami patys didžiausi atradimai, išgyvenami pačios plačiausios skalės jausmai: džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, pyktis, nusivylimas, draugiškumas ir pan. Aktyvėja vaikų kūrybinis žaismingumas, tobulėja psichinės bei moralinės savybės.
| Žaidimo pavadinimas | Pagrindinis tikslas |
|---|---|
| Vilke vilke, kiek valandų? | Reakcija ir greitas bėgimas |
| Spalvų gaudynės | Pastabumas ir aplinkos pažinimas |
| Kiaušinis šaukšte | Koncentracija ir koordinacija |
| Diena-Naktis | Dėmesingumas ir savikontrolė |
Deja, daug vaikų žaisti paprasčiausiai nebemoka. Tai pastebėjo ne vieno darželio auklėtojos. Tokie vaikai neturi jėgų kurti savo žaidimą, todėl dažniausiai kišasi į kitų vaikų žaidimus, juos griauna. Dažniausiai tai yra tie vaikai, kurie daug laiko praleidžia prie televizoriaus arba kompiuterio. Realiame pasaulyje jiems sunku.

Terapiniai žaidimai ne veltui taikomi psichologų - jie tikrai padeda vaikams jaustis geriau. Pavyzdžiui, sutarkite, kad vienoje vietoje gyvena raudoni, kitoje - žali, trečioje - geltoni padarėliai. Žaidžiant tokį žaidimą turi aktyviai dalyvauti suaugęs žmogus, nes pats vaikas vargu ar sugebės parinkti reikiamus žodžius. Tačiau jeigu mažasis pradės fantazuoti pats, jums reikėtų atsitraukti į šoną.
Žinoma, darželyje mes darome ir darbelius, tačiau jie irgi turi būti prasmingi, reikalingi. Prieš Mykolines kepėme obuolių pyragą, spaudėme spanguolių sultis ir gaminome stiprybės gėrimą. Prieš Vėlines liejome žvakeles, prieš žibintų šventę - akvarelę, iš jos lankstėme ir klijavome žibintus. Kad ir kokie beprasmiai mums - suaugusiesiems - atrodo vaiko žaidimai, taip nėra. Tada, kai jie iš tiesų tampa beprasmiai, vaikai pradeda jaustis blogai.