Norvegijoje vaikų darželių sistema yra gerai išplėtota ir lanksti, atsižvelgiant į skirtingus tėvų poreikius ir vaikų amžių. Į vaikų darželį Norvegijoje galima patekti jau nuo devynių mėnesių, tačiau dažniausiai renkamasi pradėti vesti vaiką nuo vienerių metų. Tai priklauso nuo to, kokį motinystės ir tėvystės atostogų planą vaiko tėvai pasirenka.
Devynis mėnesius gaunamos buvusių pajamų dydį (100%) atitinkančios išmokos, o jei namie pasiliekama vienerius metus - išmokos siekia 80%. Būtina sąlyga gauti išmokas - oficialios darbinės pajamos paskutinius metus iki gimstant vaikui. Dažniau atostogas vaiko priežiūrai ima mama, tarkim, devynis mėnesius, o paskui seka tėvo dalis - dar dvylika savaičių. Motinystės atostogos yra skiriamos dvylikai mėnesių, iš kurių du mėnesiai yra skirti tėčiui. Todėl mama turi tik 10 mėnesių prižiūrėti mažylį. Iš tų dvylikos mėnesių pirmuosius mėnesius privalo turėti pati mama, paskui šią užduotį perima tėtis. Galima rinktis 80 procentų apmokėjimą nuo uždirbamos sumos, tada mamai priklauso 49 savaitės, arba galima pasirinkti visą apmokėjimą, tuomet lieka mažiau laiko. Tėtis išvis gauna dešimt savaičių tėvystės atostogoms.
Taip pat egzistuoja kontantstøtte - pašalpa tėvams, kurie neveda vaikų, nuo vienerių iki dvejų metų amžiaus, į darželį arba veda nepilną savaitę. Suma apskaičiuojama tokiu būdu: vaiko darželio lankymo valandų skaičius per savaitę - suma per mėnesį. Vaikas turi būti nuolatinis Norvegijos gyventojas, arba planuojama, jog Norvegijoje jis gyvens ilgiau nei 12 mėnesių. Išmoka taip pat mokama, jei vaikas gyvena vienoje ES šalių, bet tėvai dirba Norvegijoje. Jei vaikas neina į darželį, galima gauti iki 7500 kr./mėn. Pašalpa galima gauti nuo tada, kai vaikui sukanka 13 mėn. iki kol jam sukanka 23 mėn.

Darželiuose vaikai iš esmės skirstomi į du amžiaus tarpsnius: lopšelį ir darželį. Lopšelio grupės skirtos vaikams nuo 1-3 metų, o darželio grupės - nuo 3-6 metų. Lopšelio grupėse vaikų skaičius atitinka darželio patalpų bei kiemo plotą. Vaikus prižiūri ne viena auklėtoja, lopšelyje keturiems vaikams skiriama vienas suaugęs darbuotojas, o darželyje - šešiems.
Norvegijoje daug privačių darželių, kurie papildo valstybinę (komunalinių) darželių sistemą. Miestuose komunalinių darželių dažnai trūksta, ypač sostinėje Osle, todėl ši sistema gana lanksti. Paraiškos vietai darželyje gauti pildomos iki kovo 1 d. Šią datą verta įsidėmėti planuojant gyvenamosios vietos ar darbo keitimą. Pildant paraišką reikalinga registracija.
Privatūs darželiai yra skirtingi, kai kurie beveik nesiskiria nuo valstybinių, o kiti gali turėti savo specifiką, ypatingą pakraipą ar papildomus užsiėmimus, kaip pavyzdžiui, „Steinerio“ darželiai, praktikuojantys Waldorfo sistemą, ar „Tårnsvalen“ darželiai su „mindfulness“ programa. Yra dar ir šeimyniniai privatūs darželiai, kuriuos leidžiama įrengti tiesiog savo gyvenamame name. Darželio veiklai skiriama vietos viduje ir kieme, tačiau nebūtina, kad patalpos būtų griežtai atskirtos.
Yra didelis skirtumas tarp valstybinio ir privataus darželio. Privatų darželį vaikas gali pradėti lankyti, kada tėveliai pageidauja, o valstybinį - tik nuo rugpjūčio mėnesio. Skirtumas tarp valstybinio ir privataus nėra labai didelis, piniginiu atžvilgiu skiriasi ne daug. Darželis dirba nuo 6:30 iki 17:00 val. Pusryčiai vaikams patiekiami, kada vaikas ateina į darželį, bet būtinai turi atvesti iki 8:15 val., kad vaikas gautų pusryčius. Du kartus per savaitę vaikai valgo avižinių dribsnių košę, o likusias savaitės dienas - sumuštinius. Kiekvienas vaikas gali rinktis, ką nori dėti ant sumuštinio. Užsiėmimai prasideda nuo 9:30 val., nes visi vaikai turi būti atvesti iki 9:00 val. Apie 11:00 val. būna pietūs, du kartus per savaitę šiltas maistas, o kitas dienas - sumuštiniai. Ir tada po pietų dažniausiai eina miegoti. Auklėtojos atsižvelgia, jei tėvai yra pasakę, kad vaikas turi būti migdomas, nes kiekvieną vaiką migdo atskirai jo vežimėlyje lauko pavėsinėje. Jei tėvai nusprendžia, kad vaikas nemiegos pietų miego, tai jo ir nemigdo. Po pietų miego 14:00 val. vaikams duodami vaisiai ir sumuštiniai.
Norvegijoje įprasta vaikui įdėti maisto tiek į darželį, tiek į mokyklą. Darželyje šiltas maistas dažnai patiekiamas vos vieną dieną per savaitę, kai kur du kartus, o ir tada tik vieną kartą dienoje. Vadinasi, visus kitus kartus ir dienas vaikas valgo namie suruoštą maisto paketą, kuriame turi užtekti maisto visai dienai. Vaisius bei gėrimą taip pat atneša tėvai. Visi lietuviai tėvai greitai išmoksta norvegišką sąvoką „matpakke“ (maisto paketas) - tai dėžutė skirta maistui, iš kurios vaikas maitinasi dieną darželyje. Ten gali atsidurti vakardienos pietų likučiai, kuriuos darželyje gali pašildyti, greitai paruošiama košė ar kiti patiekalai. Reikia pripažinti, kad dažniausiai dėžutėje būna sumuštiniai. Norvegams tai įprasta ir priimtina, sumuštinius jie kerta visą gyvenimą.
Visgi, neapsigaukite, visur ir visada girdėsite kalbant apie sveiką mitybą. Sveika Norvegijoje laikoma, tarkim, pilno grūdo duona, o, pavyzdžiui, jogurtai ir visi cukraus turintys produktai netoleruojami. Jogurto (dėl jo sudėtyje esančio cukraus) dažnam darželyje leidžiama atsinešti tik vieną kartą savaitėje. Net ir namie mamos be cukraus pagaminto jogurto! Vaikas ir cukrus - nesuderinami dalykai Norvegijoje. Vaikas skatinami vartoti žalumynus, todėl šalia vaisių siūloma jaunų morkyčių, agurkų, brokolių ir kitų daržovių. Juos darželin irgi atneša tėvai. Vaisiai ir daržovės, skirtingai nuo maisto paketo turinio, yra vartojamos bendrai, supjaustomos ir patiekiamos visiems vaikams kartu per tam skirtą maisto valandėlę. Kitus kartus vaikai valgo kiekvienas savo maistą. Nenorima, kad vaikai keistųsi maistu. Viena vertus, dėl alergijos, apie kurią geriausiai žino vaiko tėvai, o kita vertus, dėl saugumo ir kontrolės.

Norvegijoje neįmanoma išgyventi be guminių batų - viena pora visada turi gyventi darželyje. Viso, reikalingos dvi poros: paprasti guminukai ir pašiltinti šaltajam sezonui. Šlepetės nėra populiarios, dažniau vaikai avi gumuotas ant pado kojines ar batukus, skirtus vidui. Vidui - tai tiesiog švarūs, tai yra nenaudoti lauke arba nuplauti.
Apranga, kurios prireiks darželyje, taip pat turi šiek tiek norvegiškų ypatumų. Lietaus apranga ir kombinezonas yra paliekami darželyje, ja apsirengę vaikai eina į lauką ir žygius. Kombinezono reikia, be abejo, žieminio ir ne tokio šilto pavasariui bei rudeniui, mažesniems nepakenks ir visai lengvas, saugantis nuo vėjo. Kai lyja, lietaus apranga maunama ant kombinezono, kai drėgna, pakanka vien lietaus kelnių. Todėl lietaus apranga turi būti atitinkamai didesnio dydžio. Verta patikrinti, kad gumytės lietaus ir kombinezono kelnių apačioje būtų geros, tai apsaugo vaiko kojas nuo drėgmės.
Rekomenduojama pasirūpinti vilnoniais arba minkšto pliušo (fleece) komplektais, kuriuos rengiame po kombinezonu. Žiemą renkamės storesnio audinio, o rudenį ir pavasarį - atitinkamai lengvesnio. Apatinis trikotažas taip pat vilnonis jau nuo pirmųjų rudens šaltukų. Vilna Norvegijoje vadinama auksu (norvegiškai tai netgi rimuojasi „ull er gul“) ir visų labai mylima nuo pat kūdikystės. Vaikas rengiamas „kopūsto“ principu. Prie kūno vilnoniai apatiniai, tuomet minkšti, nespaudžiantys sportinio kostiumo tipo rūbai, vilnonis ar pliušinis komplektas po kombinezonu, kombinezonas, lietaus apranga. Pirštinės ir kepurė-šalikas, vadinamasis šalmas arba kepurė ir „kaklas“. Šalikas darželyje neleidžiamas, nes tai nesaugu ir rizikinga, jei vaikas užsikabintų vienu galu už supynių, vartelių ar krūmo. Užsegamas šalikas-kaklas turi ir daugiau privalumų: vaikui lengviau jį užsimauti-nusimauti, šiltai visu plotu dengia ne tik kaklą, bet ir krūtinę bei nugarą, patogiai palenda po apykakle. Kepurę siūloma rinktis arba neužsegamą, arba su lipdukais.
Dėl pirštinių - dažnai girdėti, kaip mamos skundžiasi, kad vaikai sušala rankas, o pirštinės kišenėse. Norvegijoje į tai kreipiama mažiau dėmesio, niekas nedraudžia vaikui nusimauti pirštines lauke ir imti sniegą ar ledą plikomis rankomis.

Ėjimas laukan ar žygis yra darželio kasdienybė. Vaikai darželyje visada eina į lauką. Blogo oro nebūna, gali būti tik netinkami rūbai, kaip byloja norvegiškas (o beje ir lietuviškas) priežodis. Tai tiesa. Grynas oras ir buvimas ore norvegams yra didžiulė vertybė, todėl vaikai laksto ir žaidžia iki trijų ir daugiau valandų per dieną. Vaikams leidžiama lipti į balas, žiemą nulaužti ir čiulpti varveklį, vartytis lapuose, todėl nesistebėkite, kad lauko rūbai vakare būna purvini ir šlapi.
Visas purvinas, sušilęs, pavargęs darželinukas yra ženklas tėvams, kad vaikas puikiai praleido dieną ir yra kupinas įspūdžių. Grįžęs namo, jis bus išpraustas, noriai pavalgys, pažiūrės vaikų laidelę per TV (Fantorangen, Barne-TV per NRK Super kanalą) ir apie 19 val vakaro kris miegoti. Puiku! Tuomet prasideda „tėvų laikas“, kurio suaugusieji šeimos nariai taip laukia ir nori. Tai viena iš tų norvegiškų tradicijų, kurios lietuviams nauja, bet mielai prigyja, nes iš tikrųjų pasiteisina ir sukuria sklandų dienos ritmą visai šeimai.
Yra Norvegijoje netgi vadinamieji gryno oro arba lauko darželiai, kurie iš viso neturi patalpų. Tokie darželiai įsikuria šalia miško ar kitur gamtoje, įrengiama žaidimų aikštelė, kartais pavėsinė, kur sukabinamos kuprinės ar valgoma. Yra darželių turinčių tokias lauko grupes, tuomet patalpose būna įrengta tik rūbinė. Beje, miega lauke dauguma norvegų vaikų nuo gimimo. Laikoma, kad labai sveika miegant kvėpuoti grynu, o ne patalpų oru. Vaikiški vežimėliai užkloti skraistėmis dienos metu stovi šalia privačių namų arba važinėja stumdomi parkuose. Stovi jie ir po stoginėm šalia darželių. Ten miega mažesni vaikai iš jaunylių grupės iki trejų metų. Tai verta įsidėmėti lietuviams - vaikui iki trejų metukų darželyje tikriausiai reikės vežimėlio. Kai kuriuose darželiuose lauke migdomi tik iki dvejų metų amžiaus vaikai, bet apie tai darželis iš karto informuoja.
Vyresni vaikai kai kur miega ir darželio patalpose. Lovų dažniausiai nėra, tik gultai arba čiužinukai, kuriuos lengva sumesti vieną ant kito ir likusį laiką išnaudoti erdvę žaidimams. Miegui naudojamos ne antklodės, o pledai ar užklotai, todėl ir pižamos ar naktinių nereikia. Užtenka aprengti vaiką patogiais, judesių nevaržančiais rūbais. Daugelis tėvų prašo pažadinti vaiką po valandos ar pusantros miego ir neleisti miegoti ilgiau, kad vakare jam nebūtų sunku užmigti. Verta paminėti ir tai, kad nuo trejų metų vaikai darželyje nebemigdomi.
Lietuviams ir miegojimas darželyje, ir nemigdymas yra gana neįprastas, dažnai nepriimtinas, nes vakaras - vienintelis laikas pabendrauti su vaiku. Belieka pasiguosti tuo, kad vaikams toks dienos ritmas gana greitai tampa norma, jie auga, pailsi ir normaliai vystosi, todėl nereikėtų nerimauti.
Ypatingas dėmesys darželyje yra skiriamas penkerių metų vaikams, kurie darželį lanko paskutinius metus prieš mokyklą. Ši vaikų grupė paprastai vadinama ikimokykliniu klubu ir turi savus tikslus ir atskirų veiklų. Pavyzdžiui, klubo vaikai eina apsipirkti kartu su vadovu į parduotuvę produktų pietums, organizuoja tik klubo žygius į mišką, miestą ar renginį, aplanko klubo vaikų namus. Visi šie užsiėmimai yra skirti vaiko savarankiškumui ugdyti.
Sugebėjimas savarankiškai susitvarkyti yra pagrindinis kriterijus ruošiantis pirmajai klasei. Į tai įeina gebėjimas apsirengti, persirengti, apsiauti, naudotis tualetu, susidėti savo daiktus, orientuotis gyvenamoje aplinkoje, pavadinimuose. Mokėjimas rašyti, skaityti ir skaičiuoti taip pat įeina į programą. Kas savaitę būna trumpos pamokėlės, kurių metų vaikai lavina ranką, mokosi raidžių ir skaičių, rašo ir piešia. Labiausiai visgi mokoma sutelkti ir išlaikyti dėmesį, užbaigti užduotį, laikytis tvarkos ir struktūros.
Visų vaikų vystymasis ir branda darželyje yra stebimi ir vertinami pedagogų. Darželio vadovas remiasi patvirtinta metodika ir pasižymi vaiko socialinius, psichologinius, fizinius, motorinius, kalbos raidos pasiekimus ir užpildo lenteles, kurios yra aptariamos su tėvais. Pokalbiai apie vaiko raidą vyksta du kartus metuose. Per kelis metus gana gerai matyti, kaip vaikas vystosi ar viskas yra tvarkoje. Jei pedagogai ar tėvai pastebi tam tikrų sutrikimų ar nukrypimų, siūloma toliau konsultuotis su specialistais. Vaikas gali būti nukreipiamas į pedagoginę-psichologinę tarnybą (norvegiškai PPT) arba medikus. Tėvai visais atvejais yra informuojami ir turi sutikti, kad bus kreipiamasi į specialistus.
Be šių susitikimų dėl vaiko raidos, organizuojami du tėvų susirinkimai ir dvi arbatos/kavos popietės. Tėvų susirinkimai vyksta panašiai kaip Lietuvoje, paskelbiami ir pakomentuojami metų planai, išrenkamas tėvų atstovas ir jo pavaduotojas, kurie prisideda prie kalėdinių, velykinių renginių koordinavimo, organizuoja pinigų surinkimą, kai to reikia (pavyzdžiui, pasveikinti auklėtojas) ir yra tarpininkai, jei kyla nesusipratimų. Norvegijoje gana įprasta išsakyti savo abejones ar nepasitenkinimą per atstovą, kuris deleguojamas informuoti kitus tėvus ir toliau bendrauti su darželio vadovu bei spręsti susidariusią situaciją.
Darželinio gyvenimo verda ne tik darželio rėmuose - vaikų bendravimas vyksta ne tik darželyje, tai svečiavimasis ir su tuo yra susiję nerašytos taisyklės. Darželio vaikai, kaip žinia, gyvena kaimynystėje, dažnai turi brolių ar seserų, kurie draugauja, mokosi vienoje klasėje ar lanko vieną būrelį. Tad bendravimas vyksta. Jau nuo dvejų trejų metų vaikai ima norėti pasisvečiuoti vienas pas kitą.
Jie aktyviai tariasi tarpusavyje, o paskui prašo tėvų tuos planus įgyvendinti. Lietuviams verta žinoti, kad visai priimtina parašyti vienam iš vaiko draugo tėvų SMS žinutę ir pasiteirauti, ar vaikas galėtų pasisvečiuoti pas juos ir kada tiktų. Tai labai įprasta ir normalu. Taip pat populiaru jau atėjus į darželį pasiimti vaiko tiesiog paskambinti tėvui ar motinai ir paklausti, ar galima jo vaiką pasiimti su savim į svečius. Visai nebūtina pirma pasikviesti vaiko draugą pas save į svečius, o tada laukti atsakomojo kvietimą. Šiuo atžvilgiu norvegai bendrauja labai nesudėtingai.
Visi vaikai, lankantys valstybinius (komunalinius) darželius yra apdrausti. Tai reiškia, kad nelaimės atveju kiekvienam vaikui garantuojama apsauga tuo laikotarpiu, kai jis yra darželyje. Visas personalas privalo praeiti pirmosios pagalbos mokymus ir mokėti suteikti pagalbą. Tai galioja ir privatiems darželiams, tačiau dėl sąlygų ar išmokų reikėtų kalbėtis konkrečiai su darželio vadovu arba savininkais.
Darželis yra atsakingas už visas ugdymo priemones, žaislus bei įrangą, už švarą, tvarką ir aplinką, taip pat lauko žaidimų aikštelę. Tėvai prisideda prie aplinkos bei sąlygų gerinimo savo darbu. Įprasta, kad du kartus metuose kviečiama talka ir suplanuoti darbai padaromi drauge, taip pat išvaloma ir sutvarkoma prieš vasaros atostogas. Dažniausiai tai vyksta savanoriškais pagrindais, tačiau nedalyvauti yra laikoma negarbinga, o kai kuriuose darželiuose yra gana griežtai sutariama, kad nenorintys talkinti prisideda pinigine suma, kuri nustatoma nuo vaikų skaičiaus.
Dažnas darželis turi ir savo atsiėmimo iš darželio politiką. Vėluojantiems pasiimti vaikus taikomos baudos, kurios pridedamos prie sąskaitos už darželį. Kaina už valstybinį ir privatų darželį šiek tiek skiriasi.
Nors Lietuva ir Norvegija skiriasi nedaug, visgi lietuviai, išleidę vaiką į Norvegijos ugdymo įstaigas - darželį ir mokyklą, dažnai skundžiasi, kad vaikai ten stokoja disciplinos, daro ką nori ir nieko neišmoks. Lietuvoje mokytojas - didesnis autoritetas. Nesusipratimas: lietuvis tėvas stebisi, kad mokytojas klausia: „Kaip jūs manote, kaip spręsti vaiko elgesio situaciją?“. Individualizmas vs. Nesusipratimas: Tėvai skundžiasi: „Mano vaikas jau moka skaityti, kodėl jis nedirba pagal sunkesnę programą?“. Nesusipratimas: Tėvai: „Kodėl nėra pažymių pradinėse klasėse? Nesusipratimas: Tėvai nustemba, kad auklėtoja darželyje sako: „Jūsų vaikas šiandien labai išsitepė ir vieną pirštinę pametė, bet labai smagiai praleido laiką“ - lietuviams atrodo neprofesionalu.
Situacija: Vaikai pusę dienos praleidžia lauke - net per lietų ar sniegą. Lietuvių reakcija: „Kur disciplina?“. Norvegų paaiškinimas: „Žaidimas ir buvimas gamtoje lavina vaiko sveikatą, imunitetą, kūrybiškumą ir bendravimą.“. Lietuvių reakcija: „Kur pažymiai? Kaip žinosime, ar jis gerai mokosi, ar ne?“. Norvegų paaiškinimas: „Pažymiai ankstyvame amžiuje kuria baimę klysti.“. Situacija: Mokytoja sako: „Kaip tėvai, jūs esate svarbiausia vaiko mokymosi aplinka.“. Lietuvių reakcija: „Tai ką, mokykla neatsakinga už mokymą?“. Norvegų paaiškinimas: „Švietimas yra bendras procesas. Mes tikime, kad tėvai ir mokykla turi dirbti kaip partneriai.“
Norvegijoje vaikai į mokyklą pradeda eiti nuo šešerių, o ne nuo septynerių metų kaip Lietuvoje. Tiesa, ta pirmoji klasė yra daugiau parengiamoji, paremta žaidimais, bet vaikas jau būna mokykloje ir pripranta prie kitokio režimo. Taigi, pirmiausia septyneri metai pagrindinės mokyklos - „Barneskole“. Vėliau - dar trys metai aukštesnėje pagrindinės mokyklos pakopoje „Ungomskole“. O vidurinį išsilavinimą jaunuoliai pabaigia per dar trejus metus „Videregående skole“.
Iki aštuntos klasės Norvegijoje nėra tokios vertinimo sistemos kaip Lietuvoje. Žemesniųjų klasių vaikai daug dalykų mokosi žaidimo forma. Nėra kažkokio nesuprantamo spaudimo, kad vaikas privalo mokytis skaityti ar rašyti. Nuo aštuntos klasės į vaiko laimėjimus pradedama žiūrėti rimčiau, prasideda vertinimas. Vienas iš geriausių švietimo sistemos Norvegijoje bruožų yra tai, kad mokytojas pats negali spręsti, kokį pažymį parašyti moksleiviui. Tarkime, atlikdamas testą, moksleivis gauna tam tikrą rezultatą ar procentinę dalį, kuri jau yra nustatyta testo sudarytojų, tai ir parodo, kiek vaiko darbas yra vertas.
Norvegijoje yra įprasta, kad 16 metų sulaukęs vaikas dirbtų, nes tėvų tikslas yra supažindinti vaiką su darbo rinka, kad galėtų lengviau pasirinkti, ką mokytis ateityje.
Nėra blogo oro. Vaikai jau darželyje mokomi, kaip rengtis kiekvienu metų laiku. Tai reiškia, kad ne tėvai rūpinasi ką jis šiandien dėsis, o pats vaikas jau žino, ką ir kada reikia apsirengti. Vaikai per pertraukas vedami į lauką bet kokiu oru: ar lyja, ar sninga - nesvarbu. Manoma, kad vaikščiodamas bei lakstydamas gryname ore vaikas grūdinasi ir tuo pačiu pailsi, sukaupia jėgas kitai pamokai. Mokykloje vaikams dėstomos gamtos pamokos. Būtent jose vaikams aiškinama, kaip tinkamai rengtis, atsižvelgiant į oro prognozę. Pavyzdžiui, jei lauke minus dešimt, tu turi būti apsirengęs kaip kopūstas - keliais rūbų sluoksniais. Pirmasis sluoksnis glaudžiai prigludęs prie kūno: vilnonės apatinės kelnės ir marškinėliai. Antrasis sluoksnis, viršutiniai rūbai - džinsai, džemperis ir t. t. Trečias sluoksnis - šiltas, atsparus drėgmei apsiaustas, tokie pat šilti, atsparūs drėgmei batai, pirštinės, vilnonė kepurė.
Karštas maistas mokyklose nenumatytas. Tėvai vaikams paruošia sumuštinius, bandeles, vaisius, jogurtus, sudeda juos į plastikinius indelius. Tarp pamokų yra pusantros valandos pertrauka, kurios metu galima pavalgyti. Saldumynai draudžiami: jokių limonadų, saldumynų, traškučių. Riešutai taip pat draudžiami - kad išvengti alergijos atvejų. Visose mokyklose ir darželiuose kabo lentelės: “Nuts Free Zone” (“Laisva nuo riešutų zona”). Savarankiškumas. Jau pirmoje klasėje vaikai patys keliauja į mokyklą, tėvai tik juos prižiūri. Vaikai eina į mokyklą savarankiškai, be tėvų. Automobiliais stengiamasi jų nevežti, tik išskirtiniais atvejais. Be mokyklinio krepšio, visi nešasi - pietus.
tags: #vaiku #darzeliai #norvegijoje