Montessori ugdymo sistema: vaikų savarankiško ugdymo kelias
Kiekvienas gimstantis žmogus atsineša savo „vidinio pasaulio planą“, kuris lemia jo raidą. Vaikas aktyviai bendrauja su aplinka ir taip, pagal šį planą, ugdo savo asmenybę. Šis vidinio pasaulio planas yra labai pažeidžiamas. Klaidingai auklėjant galima pakenkti vaiko asmenybės raidai ar net ją sustabdyti. Vadinasi, ugdytojui reikia taip formuoti aplinką, kad nebūtų trikdomas vaiko lavėjimas.
Italų gydytoja ir pedagogė Marija Montessori sukūrė iki šiol populiarų Montessori metodiką. Ji nebuvo tradicinių vaikų auklėjimo ir ugdymo metodikų, kurios buvo grindžiamos disciplina ir absoliučiu vaikų paklusnumu, šalininkė. Marija Montessori manė, kad toks požiūris neskatina vaikų mokytis ir stabdo jų prigimtinį potencialą, todėl sukūrė savo ugdymo ir auklėjimo metodikas, kurias vėliau įgyvendino savo vadovaujamoje mokykloje.
M. Montessori atkakliai studijavo pedagoginę literatūrą. Ji pasitelkė savo medicinos, žmogaus psichologijos bei vystymosi raidos žinias, analizavo bei apjungė visą tyrinėtą literatūrą ir sukūrė unikalią ugdymo sistemą įvairiapusiškam ir harmoningam vaiko lavinimui. Šią sistemą pagrindė ne spekuliatyviais samprotavimais, bet mokslo principais, gautais ilgų metų bandymais, tiksliais ir atsakingais pastebėjimų bei patyrimų rezultatais. M. Montessori atrado tam tikrus dėsnius, kaip vystosi vaiko intelektas, vaizduotė, formuojasi jo valia. Atrado vaiko jautriuosius periodus - vaiko vystymosi laikotarpius, kuomet jis lengvai ir su džiaugsmu išmoksta tam tikrų dalykų.
M. Montessori padarė didžiulę pedagoginę pažangą, o jos stebėjimo metodas ragino pirmiausiai pažinti vaiką, jį atidžiai stebint. Pedagogė manė, kad būtina šio metodo sąlyga - vaikų laisvė veikti. M. Montessori tikėjo, kad tik laisvai ir nevaržomai veikiant ryškėja tikroji vaiko prigimtis, jo individualumas, galimybės.
Pagrindiniai Montessori metodikos principai
Montessori metodikos pagrindas - pasitikėjimas vaiku. Gydytoja Maria Montessori gimė 1870 metais Italijoje. Pirmiausia, siekė karjeros medicinos srityje ir tapo viena pirmųjų moterų gydytojų šioje šalyje. Netrukus Maria susidomėjo švietimu ir leidosi į „kelionę“, kuri iš esmės pakeis vaikų mokymo principus ir, apskritai, požiūrį į vaikų mokymąsi.
- Individualus požiūris - kiekvienas vaikas yra skirtingas, vystosi savo tempu, turi savo pomėgius ir poreikius.
- Jokios apdovanojimų ir bausmių sistemos - reikia skatinti vaikų vidinį poreikį tyrinėti pasaulį, mokytis ir save kontroliuoti.
- Subjektyvus, o ne objektyvus požiūris į vaiką - vaikui turėtų būti suteikta galimybė pačiam priimti sprendimus, nes tai skatina jo savarankiškumo ugdymą. Puikus tokio požiūrio pavyzdys - leisti vaikui pačiam nuspręsti, kokius drabužius jis nori dėvėti ir net tokius vaikiškus drabužius nupirkti.
- Leisti pažinti pasaulį visais pojūčiais ir mokytis žaidžiant - tai labai svarbūs Montessori metodikos aspektai. Jaunesnių vaikų ugdymas turėtų būti orientuotas į praktinę veiklą.
Montessori metodika taip pat labai pabrėžiamas vaikų savarankiškumas, kuris gali būti ugdomas leidžiant vaikams patiems priimti sprendimus, tačiau taip pat įpareigojant juos atlikti tam tikrus namų ruošos darbus. Šie užsiėmimai turi būti pritaikyti prie vaiko gebėjimų - lengviausia pradėti tai išmokyti mažylį, kad visi žaislai turėtų savo vietą ir pažaidus juos reikia nuvalyti.
Montessori ugdymo priemonės ir aplinka
Montessori sukūrė praktinius pratimus, kad vaikai galėtų lavinti įgūdžius, reikalingus kasdieniniame gyvenime, tokie kaip patiekti maistą, nusiprausti, užsirišti batus ir pan. Tikslas buvo, kad vaikai pradėtų rūpintis savimi patys, nepriklausomai nuo suaugusių. Praktiniai pratimai buvo sukurti lavinti motorikos, raumenų, koordinacijos įgūdžius. Kasdienio gyvenimo pratimai apėmė savęs nusiprausimą ir apsirengimą, stalo serviravimą bei maisto patiekimą, namų ruošą, sodininkystę, gimnastikos pratimus, judėjimą pagal ritmą.
Sodindami ir prižiūrėdami darželį, vaikai mokėsi apie natūralią aplinką. Montessori tikėjo, kad per sėklyčių sodinimą, augalo auginimą, buvo galima užmegzti ryšį su Gamta.
Montessori sukūrė pojūčių lavinimo priemones ir pratimus šiems įgūdžiams lavinti: spalvos ir atspalvio suvokimą, jautrumą kvapams ir garsams, bei sulyginti ir suvokti kontrastą. Montessori sukūrė ir priemonių naudojimo tvarką.
Taip pat vienos iš priemonių buvo mediniai intarpai, mažoje spintelė su stalčiukais, kuriuose kiekviename iš jų buvo rinkinys geometrinių figūrų: mėlyni, skirtingų dydžių trikampiai, apskritimai, kvadratai. Visus intarpus reikėjo išimti ir įstatyti atgal į tinkamas vietas rėmuose.
Klausos suvokimui Montessori sukūrė seriją kartono cilindrų, pripildytų įvairiomis medžiagomis, kurios kratant skleidė skirtingus garsus. Taip pat kartu su medine lentele buvo naudojama muzikos tonų varpeliai. Lentelėje buvo pažymėta penklinė, o greta jos dėžutė su mediniais natų diskeliais, kad būtų galima pavaizduoti natas.
Spalvų suvokimui buvo naudojamos 63 mažos lentelės, dengtos šilku.
Pasirengimas skaitymui, rašymui ir skaičiavimui
Montessori tikėjo, kad vaikai skaitys ir rašys tada, kai bus tam pasiruošę. Todėl buvo reikalingi pratimai, padedantys pasiruošti. Atlikdama daugybę bandymų ji sukūrė priemones, palankias pasirengimui skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Tos priemonės buvo: šiurkščiosios raidės, spalvotų kartoninių raidžių ir skaičių dėžutės, skirtingo ilgio bei skirtingų spalvų skaičiavimo strypeliai su kvadrato formos lazdelėmis, vaizduojančiomis skirtingus skaičius. Taip pat skirtingo ilgio vielutės su įvairių skaičių, skirtingų spalvų karoliukais.
Marija tvirtino, kad keturių penkių metų vaikai „spontaniškai linksta į rašymą”. Montessori manymu, rašymas ir skaitymas buvo plėtojamas esant artimiems santykiams. Norėdama paruošti vaikus, ji sugalvojo iš kartono iškirptas ir švitriniu popieriumi apklijuotas raides. Vaikai lietė šias raides, mokytoja sakė raidės garsą. Šio proceso metu vaikai buvo mokomi rašyti raides judesius, sekant raidės formas. Rankos lavinimui, jos paruošimui rašyti buvo naudojami metaliniai insertai.
Didžiosios pamokos
Didžiosios pamokos yra svarbi ir unikali Montessori mokymo programos dalis. Šios pamokos pažadina vaiko vaizduotę bei smalsumą, motyvuoja ir skatina jį domėtis ir mokytis. Didžiųjų pamokų pagalba vaikai ugdomi suvokti pasaulį kaip visumą. Vaikus žavi visos kūrinijos tobulumas, gimsta daug naujų idėjų, medžiagos išradingumui ir naujovėms. Istorijose kalbama apie dalykus, kurie yra tiesiog kertiniai vidinio žmogaus vystymuisi. Šios pamokos paremtos penkiomis didžiosiomis istorijomis, kurios „surinktos” iš Maria Montessori sūnaus atsiminimų. Maria nuostabiai išdėliojo svarbiausius kūrinijos etapus per istorijas vaikams, jos kalba lengvai suprantama. Maria buvo labai religinga, tad istorijose atsispindi religiniai terminai. Tačiau juos nesunkiai galima pakeisti moksliniais terminais.
Montessori metodikos įgyvendinimas namuose
Montessori auklėjimo ir ugdymo principų įgyvendinimas pagal Montessori metodiką nereikalauja daug pastangų ar didelių finansinių išlaidų. Labai svarbu į vaiką žiūrėti kaip į būtybę, turinčią vidinę išmintį, poreikį individualiai tobulėti ir mokytis žaidžiant. Montessori metodikoje labai svarbu vadovautis natūraliais vaiko instinktais - jo smalsumu pasauliui ir poreikiu jį patirti. Taip pat labai svarbu suprasti, kad pažinti pasaulį galima išmokti iš praktinės veiklos ir žaidimo, ypač lauke. Todėl verta kartu su vaiku leisti laiką sode, parke ir miške su lauko žaislais, kad vystytųsi kūrybiškumas ir natūralus tyrinėjimo poreikis.
Daiktai, kurie gali praversti namuose, kuriuose vaikai auklėjami pagal Montessori metodiką:
- Meninės medžiagos - Montessori metodika orientuota į vaikų kūrybiškumo skatinimą, kuris dažnai pasireiškia būtent meninėje veikloje. Verta turėti po ranka plastikinių masių, dažų, kreidos lentą ir kitų meno medžiagų, kurios padės vaikui ugdyti menines aistras.
- Medžiagos, leidžiančios užsiimti kūrybine veikla - pavyzdžiui, karoliukų papuošalų gaminimo rinkinys ar konstravimo kaladėlės. Žaisti su jais galima labai kūrybiškai. Iš tiesų, taikant Montessori metodikoje dažnai akcentuojamas žaislų kūrimas patiems vaikams. Buteliukas, pripildytas karoliukų, gali būti puikus barškutis, o mokytis atskirti spalvas ir formas padeda specialus rūšiuoklis ir spalvoti įvairių formų makaronai, kuriuos galima sumaišyti ir tada rūšiuoti.
Pagal Montessori koncepciją žaidimas - tai ne tik dėlionių dėliojimas ar lėlių šukavimas, bet ir šokinėjimas per balas miške ar piešimas lazdele paplūdimio smėlyje. Mažiau tipinių žaislų namuose nereiškia, kad vaikas neturės ką veikti, priešingai, tai gali paskatinti jo kūrybiškumą visiškai nauja linkme. Esmė ne tame, kad pirktumėte lėles ir minkštus žaislus kelerių metų vaikui, o kad suteiktumėte vaikui daugiau pasirinkimo, įvairovės ir galimybės savarankiškai nuspręsti, su kuo ir su kuo jis nori žaisti.
Montessori baldai ir priemonės
Montessori baldai yra naudingi mokymo įstaigų klasių ir namų aplinkos elementai, kuriuos panaudodami vaikai gali tyrinėti juos supantį pasaulį ir mokytis. Stalai ir kėdės klasėse dažniausiai yra žemi, pritaikyti vaikų ūgiui. Sėdėdami ant tinkamo aukščio kėdžių ir prie tinkamų stalų vaikai sėdi kur kas patogiau ir efektyviau užsiima individualiomis ir grupinėmis veiklomis.
Montessori filosofiją atitinkančioje aplinkoje ypač svarbus geras edukacinių priemonių ir žaislų prieinamumas. Daiktų lentynos ir daiktadėžės išdėstomos vaiko akių lygyje arba vaikams lengvai pasiekiamoje vietoje, todėl vaikai gali savarankiškai išsirinkti daiktą ir jį grąžinti į vietą.
Klasės yra skirtos įvairioms mokymosi veikloms organizuoti ir skirtingiems vaikų interesams atliepti. Montessori aplinkoje vaikai dažnai dalyvauja maisto ruošime ir bendruose pietuose. Vaiko dydžio virtuvės baldai, tokie kaip atitinkamame aukštyje įmontuota kriauklė, nuleidžiami arba žemi stalviršiai ir vaiko delnui pritaikyti virtuvės reikmenys, leidžia vaikams dalyvauti maisto ruošimo veiklose.
Norint paskatinti vaikus aktyviai žaisti ir tyrinėti, Montessori erdvėje dažnai išvysite vaikiškų laipiojimo konstrukcijų, pusiausvyrai lavinti skirtų sijų, Pikler trikampių ir kt. Paprastai gaminami iš natūralių medžiagų, tai atspindi paprastumą ir ryšį su gamtos pasauliu. Apskritai, Montessori filosofijos principus atspindintys baldai yra apgalvotai parinkti ir išdėstyti taip, kad būtų skatinama vaiko nepriklausomybė, savarankiškumas ir įsitraukimas į mokymosi procesą.
Montessori metodą pirmoji įdiegė ir apie jį pradėjo kalbėti daktarė, pedagogė ir profesorė Marija Montessori. Pasitelkusi savo medicinos, psichologijos žinias bei patirtį dirbant su vaikais ji sukūrė unikalią ugdymo sistemą. Toks metodas buvo sukurtas ne instinktyviai, tam prireikė ilgų metų bandymų ir rezultatų, patyrimų ir pastebėjimų. Montessori pedagogika apima filosofijos bei auklėjimo metodiką. Šis ugdymo metodas ypatingai pabrėžia pagarbą vaikui, jo saviraiškai. Pedagogė Montessori šioje metodikoje išskiria vieną iš svarbiausių aspektų - vaiko savarankiškumą, pasak jos, vaikas yra savo individualios asmenybės kūrėjas ir pats save kuria per tikslingai nukreiptą veiklą ir priemones. Kitaip sakant, kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl jam turi būti suteikiamos visos sąlygos ir būtent tokia veikla, kur jis gali išreikšti savo individualumą, savarankiškumą bei laisvę, kuri yra svarbi vystymuisi, pažinimui bei ugdymui.
Montessori metodika vadovaujasi tuo, kad nereikia iš karto taisyti vaiko, sakyti kur klydo ar užduotėlę pakartoti per naują. Šis metodas ir yra unikalus tuo, kad leidžia vaikui dirbti pačiam ir pastebėti savo klaidas, iš jų mokytis.
tags: #m #montessori #auklejimo #sistema
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
