Vaikų auklėjimo psichologijos pagrindiniai principai

Daugelis jaunų tėvų, gimus kūdikiui, ima skaityti kalnus psichologinės literatūros apie tai, kaip neva teisingai auklėti vaikus. Vienose knygose rašoma vienaip, kitose - kitaip, o močiutės pataria - dar kitaip. Akivaizdu, kad visiems tinkamo recepto nėra. Bet yra gairės. Vienos jų - veikia, kitos - ne. Tinklalapis mama-likes.ru surinko ir aprašė penkis tokius auklėjimo būdus, kurie realiame pasaulyje neveikia.

Klaidingi vaikų auklėjimo principai

Tėvai yra savo vaikų globotojai ir augintojai. Nuo to, kaip jie augina savo vaikus, priklausys, kaip šeimoje ir socialinėje situacijoje jausis jų vaikai. Analizuojant mokslinę literatūrą buvo išskirti auklėjimo stiliai, psichologinės kontrolės būdai, tėvų ir vaikų konfliktų priežastys.

Penki auklėjimo principai, kurių verta vengti

• Nekelkite ant vaikų balso: Viena vertus, psichologai rekomenduoja būti nuoširdiems su vaikais, kita vertus, slėpti savo emocijas ir nešaukti ant jų. Patikėkite, negali būti jokios kalbos apie nuoširdumą, kol neišmoksite atvirai parodyti vaikui savo emocijų. Dar vienas nuolatinės ramybės būsenos minusas yra tas, kad vaikas gali taip ir nesuprasti, jog jūs dėl jo jaudinatės. Vieną dieną jūsų emocijų trūkumą jis palaikys abejingumu.
• Įpratinkite vaiką tvarkytis nuo pat mažens: Nors daugelis mamų bando įvykdyti šį reikalavimą, šią taisyklę sugalvojusi moteris, matyt, išsiuntė savo vaiką į internatinę mokyklą. Tiesą sakant, jei name gyvena maži vaikai, idealios tvarkos pasiekti beveik neįmanoma. Žinoma, galite pabandyti ir bėgioti visą parą paskui kūdikį su šluota ir skudurais, tačiau viskam kitam neturėsite nei laiko, nei energijos. Tokioje situacijoje protingiausias sprendimas yra laukti, kol vaikas sąmoningai supras, kokia yra tvarka ir kaip ji turėtų atrodyti.
• Vaikai iki vienerių metų neturėtų girdėti „Ne“: Psichologai sako, kad žodis „Ne“ riboja kūdikio laisvę pažinti pasaulį. Bet kaip jis jį pažins, jei jam nebus uždrausta bėgti po mašinos ratais, šliaužioti ant palangės su atidarytais langais ir erzinti piktus šunis? Iš tiesų nuo pat mažens vaikas turi suprasti, kas yra galima, o kas - ne.
• Gerbkite vaiko norus: Negalima nukreipti viso dėmesio tik į vaiko norus, kitaip iš jo išaugs puikus egoistas. Kol išpildysite visą jo „noriu“ sąrašą, pamiršite ne tik savo norus, bet ir poreikius. Ar žinojote, kad vaikas nuolat nori kažką žaisti, bėgioti, žiūrėti, o geriausia tą daryti ne su bet kuo, o su mama. Taigi jums reikės nuolat būti su juo. Viso to rezultatas - jūs nustojate mėgautis bendravimu su atžala.
• Nenaudokite šantažo!: Šantažas nėra labai gera priemonė, bet dar blogiau, kai tėvai visiškai atsisako naudoti šį unikalų metodą. Galite be galo be krašto aiškinti vaikui, kad valgyti pagrindinį patiekalą yra gerai, o gerti iš katino dubenėlio yra blogai, bet kol jis iš tikrųjų supras, praeis metai. Bet jei paaiškinsite jam, kad jis negaus deserto, kol nesuvalgys sriubos, supratimas ateis greičiau. Taip, šis metodas nėra idealus, bet kai vaikas užaugs, jis jums tik padėkos.

Fizinės bausmės (kurios, deja, tačiau mūsų laikais dar pakankamai dažnai taikomos) - ne tik nepadeda auklėti vaiko, bet ir pažadina agresyvumą, pyktį, sukelia daug nuoskaudų ir norą atkeršyti. Taip pat netoleruotini yra ir žodinis vaiko žeminimas, rėkimas, pravardžiavimas (arba kitaip - emocinis smurtas). Visa tai suveikia laikinai ir tik todėl, kad mažas vaikas išsigąsta. Bet vaikas dažnai net nesupranta, ką blogai padarė ir kokio elgesio tėvai iš jo tikisi.

Pozityvaus auklėjimo principai

Pozityvus auklėjimas - tai požiūris į vaikų auklėjimą kaip į mokymą bei elgesio gairių nustatymą, gerbiant vaiko teises į sveiką vystymąsi, apsaugą nuo smurto ir dalyvavimą sprendžiant su juo susijusius klausimus. Pozityvus auklėjimas nėra nuolaidžiavimas, bet taip pat nėra ir baudimas. Tai dabarties sprendimai, nukreipti į ilgalaikę perspektyvą, lavinantys vaiko saviugdos gebėjimus bei įgūdžius, reikalingus per visą gyvenimą.

Devynios vaikų auginimo gairės padės jums susigaudyti auginant vaikus. Tai tarsi instrukcija, kurios nepridėjo prie vaiko, kai šis gimė. Į jas sudėjome svarbiausius dalykus, į ką turėtų atsižvelgti kiekviena mama ir tėtis. Šias gaires vis pasikartokite, kad kilus sunkumams žinotumėte, ko imtis. Tai nieko ypač sudėtingo, tiesiog priminimas, kas svarbiausia auginant vaikus. Kai tai prisimenam - lengva ir su vaikais sutarti. Kas svarbiausia? Kurti ryšį, kuris įgalins įveikti sunkumus, džiaugtis tėvyste, ramiai priimti atskirus sprendimus.

Pagrindiniai pozityvaus auklėjimo principai

• Skirkite laiko ir išmokite palaikyti savo vidinę ramybę: Į šią vidinę ramybę atsiremia jūsų šeimos gerovė, jūsų pačių laimė, jūsų vaiko vidinė būsena ir sveika raida. Kilus sunkumams pirmiausia siekite nusiraminti patys, tuomet raminkite vaiką. Jausmai turi daug galios - neigiami - griaunančios, teigiami - kuriančios. Atraskite, kas jums padeda - ritualai, meditacija, muzika, gamta, bendravimas. Siekite artimųjų palaikymo ir paramos.
• Būkite kartu su vaikais: Vaikams nuo pat gimimo svarbu, kad tėvai būtų kartu su jais. Iš pradžių - fiziškai kartu, arti - gerai yra daug glausti vaiką prie savęs, nešioti, miegoti greta, dažnai apkabinti. Vaikui paaugus tampa svarbiau būti kartu veikiant, būti šalia taip, kad vaikas matytų. Buvimas šalia suteikia saugumo, kuris nulemia normalią vaiko fizinę, emocinę, protinę raidą, įgalina augti, stiprėti, pažinti pasaulį. Kai tėvai yra šalia, pasiekiami, vaikai jaučiasi mylimi.
• Geriau pažinti ir suprasti savo vaiką: Tai paprasta, tereikia stebėti, klausyti, klausti. Palikite vaikui pakankamai erdvės užsiimti pačiam, taip paskatinsite vaiko savarankiškumą. Nėra būtina vaiko linksminti, prigalvoti veiklos, daug svarbiau netrikdyti jau esamos veiklos. Kai pastebite, kad vaikas ieško jūsų - pakalbinkite. Stebėjimas, išklausymas, atidumas, jautrumas padeda suprasti vaiko jausmus, pastebėti poreikius ir juos laiku patenkinti, žinoti norus ir į juos atsižvelgti.
• Vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami: Nuo pat pradžios svarbu skirti laiko bendravimui su vaiku. Bendraujant labiausiai lavinamos naujagimių smegenys, formuojasi gebėjimas palaikyti pokalbį, kalbėti, nes vaikas tiesiogiai stebi jus, jūsų veidą, veido judesius. Vėliau vaikai mėgdžios visą jūsų elgesį, todėl siekdami pakeisti jų elgesį, pirmiausiai apgalvokite ir keiskite savąjį. Vaikai nebūtinai girdės, ką sakote, bet tikrai matys, kaip elgiatės, ir elgsis taip pat.
• Priimkite savo ir vaiko jausmus: Vaiko gimimas ir auginimas sukelia daug jausmų - pasididžiavimo, džiaugsmo, kartu ir liūdesio, pykčio, baimės. Išmokite priimti savo jausmus, jie padeda suprasti, kaip elgtis, padės vėliau priimti vaiko jausmus. Visi jausmai yra reikalingi, tačiau ne visas iš jausmų kilęs elgesys yra tinkamas. Pasižadėkite ir stenkitės auginti vaikus taikiais būdais, be prievartos. Jei suklydote - atleiskite sau ir apgalvokite, kaip kitą kartą pasielgti geriau. Vaikai mokosi atleisti iš mūsų - kaip mes atleidžiame sau ir jiems už klaidas.
• Kalbėkite su vaikais daug: Ir ne tik apie aplinką. Labai įdomu kalbėti apie savo ir vaiko jausmus, mintis, norus, ketinimus, patirtis. Kai daugiau kalbama, vaikai vėliau geriau mokosi mokykloje, patys noriau pasakoja apie save. Jei vaikams mažiau nurodinėsite, ką daryti, o daugiau klausysite, ką jie mąsto, jaučia - vėliau bus lengviau susitarti ir išsiaiškinti, kai nesutaps nuomonės. Jei turite nurodyti, ką vaikui daryti, sakykite pozityviai be „NE” („prisimink” vietoj „nepamiršk”), jie taip geriau supranta.
• Šypsena ir žaismingumas - raktas į vaiko širdį: Vaikų šypsenos (jie šypsosi iki 400 kartų per dieną) paskatina mus jais rūpintis. Mūsų šypsenos (mes šypsomės apie 20 kartų per dieną) parodo vaikams, kad jie mums patinka, rūpi, juos mylim. Šypsena, sava ar kito žmogaus, mums sukelia daugiau laimės hormonų nei laimėta loterija. Vaikai ima vengti suaugusiųjų, kurie nesišypso. Jei sugebėsite prajuokinti vaiką, būsite geriausias suaugęs vaiko gyvenime - ir jūsų klausys. Paprasta.
• Ieškokite palaikymo ir bendradarbiaukite: Kai būna sunku, prisiminkite, kad ir kiti mamos ir tėčiai patiria panašių sunkumų - susisiekite su jais, tarkitės, ieškokite sprendimų kartu. Mamų ir tėčių patirtis, gebėjimai rasti kūrybiškus sprendimus įgalina, palaiko, vienija, sukuria draugystes. Tai didelė jėga. Jei nepavyksta pakeisti situacijos - keiskite požiūrį, galvokite, kaip jūsų vietoje pasielgtų kitas asmuo. Palaikykite save ir kitus - kartu mes galim daugiau. Jei neturite palaikančių artimų žmonių - kreipkitės į specialistus. Kartais reikia tiek nedaug.
• Kurkite gražius prisiminimus: Vaiko augimas yra nuolatinis kitimas. Viskas praeina - ir smagiausi, ir sunkiausi momentai, net ir pati vaikystė, palikdama tik prisiminimus. Kurkite „senus gerus laikus” vaikams per džiugias, smagias akimirkas, laisvą žaidimą kartu, pasakas, bendras patirtis - vaikai dėl jų bus dėkingi, su džiaugsmu augins savo vaikus ir užaugę mielai su jumis draugaus. Tegul vaikų auginimas būna jums teigiamas iššūkis, paskata augti, mokytis, tobulėti, daryti tai šiek tiek geriau.

Auklėjimo stiliai ir jų įtaka

Psichologai jau seniai domisi, kokią įtaką vaiko vystymuisi turi tėvų auklėjimas. Kartais išgirstame klausimą „Kaip gali būti, kad tų pačių tėvų, rodos, vienodai auklėti, o tokie skirtingi?“. Arba atvirkščiai - augę visiškai skirtingose aplinkose vaikai išauga stebėtinai panašiomis asmenybėmis? Taigi tiesioginiai tėvų elgsenos ir vaikų asmenybės ryšiai lieka iki galo nenustatyti. Nepaisant to tam tikros sąsajos vis dėl to stebimos.

Auklėjimo stilių klasifikacija

• Valdingi (autoritariški) tėvai: Šio auklėjimo stiliaus vaikai turi laikytis griežtų taisyklių, o nesugebėjimas jų laikytis sukelia bausmes. Reikalaujama visiško paklusimo, o paklausus paaiškinimo, įprastas atsakymas - „Nes aš taip sakau“. Autoritariniai tėvai kelia aukštus reikalavimus, tačiau iš tiesų jiems labiau rūpi jų pačių idėjos ir lūkesčiai nei vaikų poreikiai ir interesai. Tėvai atrodo nutolę nuo savo vaikų, griežti, bijo parodyti vaikams švelnumą, geri vaiko poelgiai vertinami kaip savaime suprantami.
• Atlaidūs (viską leidžiantys) tėvai: Iš principo tarpusavio bendravimas labiau primena draugų nei tėvų - vaikų santykį. Tėvai atlaidūs, retai drausmina savo vaikus, daug nereikalauja ir neskatina atsakyti už savo elgesį. Vaikai neišmoksta elgtis savarankiškai, priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Nesitiki brandžių vaiko poelgių, tėvai neįprastai švelnūs, vengiantys konfliktų. Šeima, kurioje nėra aiškių taisyklių atrodo nedisciplinuota, chaotiška. Tokių tėvų vaikai pasižymi prastesniais socialiniais įgūdžiais, nėra orientuoti ką nors pasiekti, dažnai turi problemų mokykloje.
• Neįsitraukę tėvai: Šiam auklėjimo stiliui, panašiai kaip ir atlaidžiam, būdinga mažai reikalavimų vaikams, abejingas reagavimas į vaikų poelgius ir ribotas bendravimas. Nors šie tėvai tarsi patenkina pagrindinius vaiko poreikius, tačiau tuo jų dalyvavimas vaiko gyvenime ir apsiriboja. Ypatingais atvejais šie tėvai gali net atsisakyti užtikrinti arba apskritai pamiršti apie vaikų poreikius.
• Autoritetingi tėvai: Kaip ir autoritariški tėvai nustato aiškias taisykles, kurių reikia laikytis, kontroliuoja, kaip jų laikomasi, tačiau yra kur kas demokratiškesni. Skirtingai nuo autoritarinių tėvų, jie linkę išklausyti ir atsižvelgti į savo vaiko prašymus bei klausimus. Drausminimo metodai labiau palaikantys ir skatinantys pasitaisyti, o ne nubausti. Tėvai yra užsispyrę, tačiau linkę į kompromisus. Tėvų ir vaikų bendravimas nėra ribojantis ir liepiantis paklusti, o kviečiantis bendradarbiauti.

Vaiko individualumas ir raidos etapai

Visi vaikai yra skirtingi, todėl svarbu atsižvelgti į vaiko individualumą auklėjant. Vaikų auklėjimo iššūkiai, žinoma, skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus. Tėvams svarbu žinoti vaiko raidos etapų pagrindinius iššūkius, nes tai, kas suprantama ikimokyklinio amžiaus vaiko elgesyje, nebus priimtina paauglio elgesiui.

Vaiko charakterio tipai

• Jautrusis: Jautrų vaiką reikia suprasti ir išklausyti. Tada jie būna kurį laiką linksmesni ir džiugesni.
• Aktyvusis: Aktyviems vaikams labai reikalinga veiklos struktūra. Tai stiprios valios, mėgstantys rizikuoti ir norintys būti dėmesio centre vaikai. Jiems labai reikalinga priežiūra, taisyklės, vadovai ir veiksmai.
• Reaktyvusis: Tokiems vaikams reikia veiklos įvairovės.
• Imlusis: Imliems vaikams reikia kasdienybės pastovumo, kad jaustųsi saugūs, galintys rizikuoti imdamiesi naujovių. Tai gero elgesio ir paslaugūs vaikai.

Taip pat labai svarbu išmokti reikšti meilę vaikams pagal lytį. Pavyzdžiui, mergaitėmis dažniausiai reikia labiau rūpintis, stengtis jas suprasti ir gerbti, nes tik tuomet jos mokės pasitikėti. Tuo tarpu berniukams reikia rodyti daugiau pasitikėjimo, pripažinimo ir įvertinimo.

Vaiko raidos etapai

Paauglystė: kaip elgtis, kai vaikas atsiskiria nuo tėvų? Vaikai ruošiasi šiam amžiaus tarpsniui visą savo gyvenimą: vaikystės patirtis leidžia jiems įgyti įgūdžių, savarankiškumo, pasitikėjimo ir savigarbos, kurių prireiks sėkmingam paauglystės laikotarpiui perėjimui ir įžengimui į jaunystę. Šiame etape vaikai vis labiau atsiskiria nuo tėvų, vis dažniau ima naudotis įgytais įgūdžiais. Dabar jis yra beveik suaugęs, gali bendrauti su Jumis beveik apie viską. Šio amžiaus vaikai gali svarstyti naujas idėjas, kurti savo vertybes ir pasirinkti gyvenimo kryptį. Pagrindinė vaiko užduotis šiame amžiaus tarpsnyje - atrasti unikalų identitetą. Šiame amžiaus tarpsnyje jaunuoliai jaučia stiprų poreikį išreikšti save: tai, kas jie yra, o ne tai, kuo jų tėvai nori, kad jie būtų. Svarbu suprasti, kad viskas, kas vyksta šiame etape, yra tas pats, kas vyksta ir kūdikystėje - vaikas eksperimentuoja. Kūdikiai eksperimentuoja su skoniais ir lytėjimu, o paaugliai eksperimentuoja su savo identitetu. Kartais paaugliai gali imti eksperimentuoti su žalingais dalykais, pavyzdžiui, alkoholiu ir kitomis narkotinėmis medžiagomis arba seksu ir santykiais. Paauglių smegenų vystymasis dar tebevyksta. Šiuo laikotarpiu didelę reikšmę įgyja pasitikėjimas, kurį turi iki to laiko būti sukūrę tėvai. Vaikai nenori būti kontroliuojami, tačiau jiems svarbu žinoti, kad Jūs palaikote juos, kad suteiksite jiems aiškią ir nuoširdžia informaciją bei saugią aplinką. Tačiau atsiminkite, kad šie įgūdžiai dar nėra visiškai išsivystę. Jie vystytis ir tobulės dar daugelį metų. Todėl paauglystės metais jaunuoliai vis dar darys nemažai klaidų, susižeis, bus įskaudinti - lygiai taip pat, kaip ir tada, kai jie buvo maži vaikai. Vaikams labiau sekasi sėkmingai pereiti paauglystės laikotarpį, jeigu jų ryšis su tėvais yra šiltas, malonus ir pagrįstas meile, taip pat stabilus, pastovus ir nuspėjamas. Kai jaunuoliai mėgaujasi laiku, leidžiamu kartu su tėvais, jie yra labiau atsipalaidavę kalbėdami su jais, labiau linkę išklausyti tėvų patarimus, išlaikyti pozityvius santykius su jais, suvokia savo tėvus kaip rūpestingus. Jaunuoliai, kurie suvokia savo tėvus kaip kontroliuojančius ar besikišančius į visus jų reikalus, yra linkę vengti savo tėvų, taip pat yra labiau linkę į depresiją ir nerimą. Šis laikotarpis - tai paskutinis etapas, suteikiantis tėvams galimybę padėti vaikams išbandyti savo sprendimų priėmimo įgūdžius saugioje ir palaikančioje aplinkoje.

Visi vaikai klysta. Klysti natūralu, normalu ir tikėtina. Į šį pasaulį vaikai ateina mokėdami mylėti savo tėvus, bet savęs mylėti ir sau atleisti jie nesugeba. Mylėti save jie išmoksta matydami, kaip su jais elgiasi ir kaip į jų klaidas reaguoja tėvai. Už klaidas negėdijami ir nebaudžiami vaikai išsiugdo svarbiausius dalykus - gebėjimą mylėti save ir susitaikyti su savo trūkumais.

Neigiamos emocijos - pyktis, liūdesys, baimė, gailestis, susierzinimas, nusivylimas, nerimas, varžymasis, nuoskauda, nesaugumas, gėda - yra ne tik natūralus ir normalus dalykas, bet ir svarbi asmenybės augimo dalis. Svarbu išmokyti, kada, kur ir kokiu būdu išreikšti emocijas. Svarbiausias mokymosi valdyti neigiamas emocijas elementas yra jų pripažinimas. Nesumenkinti jų netekties jausmą. Rūpestingai ir supratingai parodyti vaikams, jog atjaučiate. Kai vaikas nusiminęs, nereikia stengtis jį pralinksminti. Padarykite penkių sekundžių pauzę ir paprasčiausiai pajuskite tai, ką, jūsų manymu, jaučia vaikas. (pvz., vietoj patarimo „Nesijaudink“ palaukę penkias sekundes pasakykite: „Tau sudėtinga. Nemanipuliuokite savo jausmais (pvz., „nelipk į medį, nes man baisu”).

Bene svarbiausias vaikų auklėjimo proceso veiksnys - artimas tėvų ir vaiko ryšys. Tai atspirties taškas, nuo kurio prasideda kiekvienas artimas santykis mūsų gyvenime. Tik tarpusavio ryšio su vaiku pagalba mes nesiimdami manipuliavimo, gąsdinimo, papirkinėjimo ar baudimo, galime kurti vaiko saugumui svarbias ribas. Visas mūsų elgesys yra sąlygotas skirtingų poreikių, tad didelė svarba turi būti skiriama jų supratimui. Tik suprasdami tikruosius savo bei vaiko poreikius galime ieškoti kūrybiškų būdų jų patenkinimui. Vidinių mūsų poreikių įsisąmoninimui didelę reikšmę turi empatija sau ir savo vaikui.

tags: #vaiku #auklejimo #psichologija

• Didvyriškas poelgis: įkvėpimo šaltinis
• Vaikų tyrinėjimai ir eksperimentai lauke
• skaitykite apie nuotykius knygoje „Linksmybės darže“
• Kodėl Lietuvoje vis dar trūksta kokybiško lytinio švietimo?
• vaikų auklėjimo principai ir taisyklės