Vaiko Amžiaus Tarpsniai: Raida, Krizės ir Tėvų Palaikymas

Vaiko raida, tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo pat gimimo iki brandos. Žmogaus raida prasideda vos vaisiui užsimezgus mamos įsčiose ir tęsiasi visą likusį jo gyvenimą. Vaiko raidos išmanymas suteikia žinių, kaip reikėtų auklėti vaiką, kaip suprasti jo elgesį, kaip įvertinti ar vaikas vystosi sveikai.

Vaiko augimo etapuose yra labai svarbu atsižvelgti į aspektus, kurie padėtų Jums geriau suprasti savo vaiką ir ką jis turėtų gebėti tam tikro amžiaus tarpsnyje, t.y.: stambioji ir smulkioji motorika, kalba, socialinė branda ir suvokimas. Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą.

Vaiko raidos procesas kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, kurioje vaikas auga, socialinę padėtį, šeimos struktūrą ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus. Nepamirškite, kad kiekvieno vaiko raidos kelias yra labai individualus, taip pat vaiko vystymasis tam tikru periodu gali sustoti dėl įvairių priežasčių. Visiškai normalu, kad vaikai tam tikrus raidos žingsnius pasiekia skirtingu metu. Kol jūsų vaikas daro pažangą, yra sveikas ir laimingas, nėra jokios priežasties nerimauti.

Vaiko raidos teorijos: krizės ir stadijos

Asmenybės nuolatinės kaitos gyvenime teoriją sukūrė psichologas Erikas Eriksonas (1902-1994). Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas E. H. Eriksonas pirmasis visus amžiaus tarpsnius sujungė į vieną sistemą - nuo gimimo iki senatvės. Kiekvienoje vystymosi stadijoje, kuri tęsiasi tam tikrą amžiaus tarpsnį, žmogui iškyla specifinių problemų (raidos krizės), nuo kurių sprendimo priklauso tolesnis asmenybės vystymasis.

Kiekvienoje amžiaus tarpsnių krizėje glūdi dvi galimybės: pirma - įveikti krizę ir tai skatina asmenybės augimą, emocinę brandą; antra - neįveikti krizės ir tai lemia fizinės, psichinės sveikatos, asmenybės integracijos sutrikimus, adaptavimosi sunkumus. Perėjimas iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą kartais sukelia elgesio ir dvasinio gyvenimo sutrikimus, vadinamus krizėmis. Priklausomai nuo teigiamo ar neigiamo krizės įveikimo, vaikas įgyja naują savybę arba elgiasi sau įprastu būdu.

Kiekvieno amžiaus tarpsnio pabaigoje atsiranda naujų poreikių (mokytis, užsiimti kokia nors veikla, būti savarankiškam ir nepriklausomam). Kuo šie poreikiai yra mažiau patenkinami, tuo krizė būna aštresnė, skausmingesnė ir vaikui, ir tėvams. Kiekvienas vaikas savaip įveikia amžiaus tarpsnių krizes, o tai lemia jo temperamentas ir suaugusiųjų elgesys su juo.

Šveicarijos psichologas J. Piaget (kognityvinės teorijos šalininkas), remdamasis pagrindiniais psichiniais procesais, lemiančiais vaiko pažintinę raidą, skyrė sensomotorinę (iki 2 metų), priešoperacinę (2-6 metai), konkrečių mąstymo operacijų (7-11 metų), formalių mąstymo operacijų (nuo 12 metų) raidos stadijas.

Eriko Eriksono raidos krizės ir amžiaus tarpsniai

Pagal krizes, kurias individui reikia įveikti, Eriksonas skyrė šiuos amžiaus tarpsnius:

Kūdikystė (0-2 metai): Pasitikėjimo ir Autonomijos Formavimas

Kūdikio raida vyksta etapais. Jei ką tik gimusio mažylio iki vienerių metų raidos etapai skaičiuojami mėnesiais, tai po pirmojo gimtadienio stebimi per metus padaromi pokyčiai. Pirmąją amžiaus tarpsnių krizę kūdikis išgyvena gimdamas. Tai yra pats trumpiausias kritinis laikotarpis, kuomet vaikas patenka į jam naują ir visiškai kitokią aplinką, kurioje turi išmokti pasitikėti kitais ir jaustis saugiai.

Šioje raidos stadijoje vaiko artimiausi aplinkiniai žmonės (dažniausiai tai yra mama) turi pasistengti, kad vaikas jaustųsi saugus. Vien mamos buvimo šalia nepakanka, reikia, kad vaikui tai teiktų malonius potyrius. Kūdikis jausis saugus ir bus daug ramesnis, kai jaus tas pačias rankas, užuos tą patį kvapą. Kūdikio verksmas reiškia pagalbos šauksmą ir nereikia baimintis, kad vaikas išleps, jei bus reaguojama į jo verksmą ir ieškoma priežasties. Kūdikiai niekaip kitaip negali suaugusiesiems pranešti apie tai, kad jiems kažkas yra negerai, tik verkimu, todėl privalu besąlygiškai reaguoti, ieškoti priežasties ir stengtis užtikrinti kūdikio saugumo poreikį.

Ši krizė gali prasidėti nuo devynių mėnesių ar vėliau ir tęstis iki 1,5 ar iki 2,5 metukų, kai vaikas pradeda laisviau judėti aplinkoje ir nebėra visiškai priklausomas nuo mamos. Vaikas nori tyrinėti ir pažinti aplinką. Per patirtį jis supranta, kad gali pats pasiekti daiktus, nuropoti ar nupėdinti pasiimti jį dominantį žaislą, atidaryti stalčių. Šiuo periodu vaikas mokosi pats savimi pasirūpinti: mokosi naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti ir kalbėti arba abejoja savo sugebėjimais ir jaučia gėdą. Tėvai, sudarydami vaikui saugią tyrinėjimo aplinką, sudaro sąlygas šias savybes įgyti. Negalima slopinti vaiko pažinimo poreikio.

Kūdikystės raidos etapai pagal mėnesius

0-1 mėnuo

• Fizinė raida: miega net 80 proc. laiko. Gerai išsivysčiusios viduriniosios ir pailgosios smegenys. Gerai išsivystę klausos, uoslės, skonio, lytėjimo ir judėjimo pojūčiai. Laiko į ranką įdėtą daiktą.
• Pažintinė raida: mokosi klasikinio ir operantinio sąlygojimo būdu.
• Socialinė ir emocinė raida: pastebimi temperamentų skirtumai. Veido mimika parodomas susidomėjimas, skausmas, pasibjaurėjimas ir laimės pojūtis. Atpažįsta motinos balsą.

1-4 mėnesiai

• Fizinė raida: formuojasi siekimo akimis gebėjimai. Skiria daiktų kontūrus ir stebi judančius daiktus. Formuojasi erdvės suvokimas. Žiūri įvairiaspalvius daiktus. 2 mėn. kūdikis, gulėdamas ant pilvo, pakelia galvą 90 laipsnių kampu. 4 mėnesių apsiverčia.
• Pažintinė raida: šiek tiek suvokia objektų judėjimą. Guguoja. Prisimena daiktus ir su jais atliekamus veiksmus. Skiria kalbos garsus.
• Socialinė ir emocinė raida: formuojasi subjektyvusis „aš“. Skiria kitų žmonių reiškiamas emocijas. Veido mimika išreiškia pyktį ir liūdesį. Kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo globėjais.

4-8 mėnesiai

• Fizinė raida: miega po 14 val. per parą. Valgo ir miega reguliariau. Reikia geležies papildų. Sulaukęs 4-6 mėnesių, kūdikis gali valgyti kietą maistą. Aplinką pažįsta per įvairius pojūčius. Sulaukęs 7 mėn. savarankiškai sėdi. Mėgina pasiekti daiktus, o pasiekęs juos griebia.
• Pažintinė raida: kartoja veiksmus ir stebi jų poveikį. Mokosi skirstydamas į kategorijas. „Čiauška“.
• Socialinė ir emocinė raida: susiformuoja prieraišumas, kūdikis nerimauja dėl išsiskyrimo, pajunta baimę pamatęs svetimus žmones, jaučiasi saugus su svarbiausiu globėju. Atsiranda veido išraiška rodanti baimę.

8-12 mėnesių

• Fizinė raida: 9 mėn. ropoja; perima daiktus iš vienos rankos į kitą. Sulaukę 12 mėn. daugelis kūdikių vaikšto. Taip pat daugelis kūdikių parodo, kuria ranka jiems patogiau ką nors daryti. Iki 12 mėn. kūdikis vidutiniškai septynis kartus perserga kvėpavimo takų ligomis.
• Pažintinė raida: naudoja priemones tikslui pasiekti. Gerai suvokia daiktų pastovumą. Mokosi mėgdžiodamas. Supranta 20-30 žodžių. Prasmingai naudoja gestus. Taria pirmuosius žodžius.
• Socialinė ir emocinė raida: visiškai susiformuoja subjektyvusis „aš“. Sulaukęs 8-10 mėn., kūdikis mėgina pelnyti kitų žmonių šypseną. Kūdikiai pradeda skleisti įvairius garsus ir eksperimentuoti su vokalizacijomis. Jie pradeda suprasti ir reaguoti į paprastas globėjų komandas ir pažįstamus žodžius.

12-18 mėnesių

• Fizinė raida: mergaičių geriau susiformavusi smulkioji motorika, o berniukų - stambioji. Vaikas bėgioja. Ridena kamuolį suaugusiajam. Vieną ant kito pastato du kubelius. Sudeda daiktus į dėžutę ir vėl juos išverčia.
• Pažintinė raida: mėgdžioja du veiksmus. 13 mėn. supranta apie 100 žodžių. 16 mėn. kūdikio žodyną sudaro 50 žodžių. Vaikai nuo vienerių metų ima tarti savo pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų, nupasakoja savo veiksmus, pradeda paišyti, geba rasti objektus, į kuriuos rodote.
• Socialinė ir emocinė raida: vaikas jaučia mažesnę baimę, pamatęs svetimus žmones, silpnėja nerimas dėl išsiskyrimo. Tokio amžiaus vaikai ima žaisti su kitais, domisi aplinka, pavyzdžiui, nauja žaidimų aikštele ar draugo namais, atpažįsta rizikingą ir nesaugią aplinką ir elgesį.

18-24 mėnesiai

• Fizinė raida: dviejų metų vaiko ūgis sudaro pusę suaugusiojo ūgio. Užlipa ir nulipa laiptais. Atsispirdamas abiem kojomis pašoka nuo žemės. Pats valgo. Lengvai atsisėda, gali sudėti detales vieną ant kitos, gerti iš puodelio, mesti, spirti kamuolį.
• Pažintinė raida: vartoja žodžius. Žaidžia vaidmenų žaidimus. 24 mėn. vaiko žodyną sudaro daugiau kaip 300 žodžių.
• Socialinė ir emocinė raida: pripažįsta save. Formuojasi kategoriškasis „aš“. Atsiranda veido išraiška, reiškianti pasididžiavimą, sumišimą ir gėdą. Net kūdikystėje vaikai pradeda rodyti savo nepriklausomybę, tyrinėdami aplinką ir išreikšdami pageidavimus.

Ankstyvoji Vaikystė (2-6 metai): Iniciatyvos ir Pažinimo Metas

Šiuo amžiaus tarpsniu (krizė gali prasidėti 2,5-3,5 amžiaus vaikams ir tęstis net iki 6 metų), vaiką užvaldo frazė „aš pats“. Dar vakar buvęs paklusnus mažylis staiga pradeda net isteriškai reikalauti savarankiškumo ir su neįtikėtinu užsispyrimu ginti savo nuomonę. Taip yra todėl, kad tokio amžiaus mažyliui atsiranda stiprus poreikis tirti aplinką jam pageidaujamu būdu. Ir tada vaikas dažnai sulaukia jį erzinančių „neimk“, „negalima“, „neliesk“, „nelįsk“. Dar blogiau, jei už atliekamus aplinkos „tyrimus“ yra baudžiamas.

Šiuo amžiaus tarpsniu formuojasi vaiko emocijos (spontaniška reakcija į patenkintą arba nepatenkintą poreikį) ir jausmai (tai vaiko santykių su žmonėmis, daiktais ir reiškiniais išgyvenimas), todėl tėvų pareiga - padėti savo vaikui atpažinti emocijas, suprasti, kas jas sukelia, ir mokyti tinkamai jas reikšti. Svarbu nedrausti vaikui reikšti emocijų ir jausmų, bet dera stabdyti netinkamą vaiko elgesį ir parodyti, kaip jis gali elgtis kitaip apimtas emocijų. Tėvai ramiu tonu turėtų padėti vaikui suvokti savo emocijas, mokyti atpažinti savo jausmus ir juos įvardyti: „Tu pyksti, kad neleidžiu žaisti su kompiuteriu?“ Reikia paaiškinti, kodėl dabar negalima žaisti su kompiuteriu.

Ankstyvosios vaikystės raidos etapai

2-4 metai

• Fizinė raida: stabilizuojasi augimo kreivė. Sulaukęs 3 m., išlaiko pusiausvyrą stovėdamas ant vienos kojos. 3-4 m. vaikšto pasistiebęs ant pirštų galų, važinėja triratuku. Kad bręstų smegenys, vaikas su maistu turi gauti riebalų.
• Pažintinė raida: vaiko žodyną sudaro 600 žodžių. Naudojasi simboliais. Vaikai nuo maždaug 3 metų pradeda aiškiau, pasitelkdami vaizduotę, pasakoti istorijas.
• Socialinė ir emocinė raida: iki 2 m. susiformuoja lytinio tapatumo suvokimas. Sulaukus 3 m. - bendras žaidimas. Iki 4 m. stabilizuojasi lyties suvokimas. Žaidžiant pirmenybė teikiama tos pačios lyties draugams. Save apibūdina pagal dydį, lytį, amžių. Patirtis keičia temperamentą.

4-6 metai

• Fizinė raida: šokinėja ir ant abiejų, ir ant vienos kojos. Rašo, piešia. Sulaukęs 4 m. gali vaikščioti 5 cm. pločio rąsteliu. Spardo ir gaudo kamuolį. Veria karolius. Lazda suduoda per kamuolį. Išsivysto periferinis mąstymas.
• Pažintinė raida: 6 m. vaiko žodyną sudaro 15 000 žodžių. Perprantama gramatika, foneminis kalbos lygmuo. Stabilizuojasi intelekto koeficiento rezultatai.
• Socialinė ir emocinė raida: lyties pastovumas. Pastovi draugystė. Asmens suvokimas. Trys užduotys, kurios tampa vis aktualesnės 5-6 metų vaikams.

Vidurinioji Vaikystė (6-12 metai): Meistriškumo ir Mokymosi Laikotarpis

Šiuo amžiaus tarpsniu tarsi yra patikrinama tai, ką vaikas sukaupė iki mokyklos, kaip jis yra pasirengęs prisitaikyti prie naujų iššūkių ir įgyti naujos patirties. Tapęs mokiniu vaikas atsiduria naujoje aplinkoje ir jam reikia savarankiškai patenkinti savo poreikius. Jeigu tėvai vaikui ikimokykliniu laikotarpiu leido įgyti tokios patirties, tai mokykloje jam bus paprasta. Pasitaiko, kad tokio amžiaus vaikams yra sunku kontroliuoti savo norus ir paklusti taisyklėms: negalima išeiti iš klasės kada norisi, negalima neiti į mokyklą, negalima kalbėtis ar juoktis per pamoką ir t. t.

Nuo 7 iki 12 metų vaikai pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse. Fiziškai jie toliau auga ūgiu ir lavina motorinius įgūdžius, o kognityviniu požiūriu gerina savo problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius. Užmezga sudėtingesnius santykius ir įgyja esminių socialinių įgūdžių bei geriau supranta savo jausmus. Kaip tėvai galėtų padėti vaikui? Nesmerkti jo už patiriamus jausmus, negėdinti, nebausti, o būti atidžiais ir dėmesingais klausytojais, pastiprinančiais vaiką ir padedančiais jam pačiam rasti būdus, kaip prisitaikyti prie naujos situacijos.

Viduriniosios vaikystės raidos etapai

6-9 metai

• Fizinė raida: naudojasi žirklėmis, kitais įrankiais. Važinėja dviračiu. Sulaukus 8 m., susiformuoja kairės-dešinės rankos dominavimas. Erdvinis suvokimas ir pažinimas. Galutinai susiformuoja smulkioji motorika.
• Pažintinė raida: skaičių, tūrio, masės, tvermės supratimas. Gera induktyvioji argumentacija, prasta deduktyvioji argumentacija. Pagerėja darbinės atminties veiksmingumas.
• Socialinė ir emocinė raida: griežtai atskiriamos skirtingos lytys, nustatomos neformalios taisyklės dėl ribų pažeidimo. Susiformuoja penki pagrindiniai asmenybės bruožai. Berniukai ir mergaitės skirtingai bendrauja su tos pačios lyties bendraamžiais.

9-12 metai

• Fizinė raida: išryškėja sportiniai gabumai. Galutinai susiformuoja figūros ir fono suvokimas. Prieš prasidedant lytinio brendimo laikotarpiui, mergaitės ima sparčiai augti, išryškėja antriniai lytiniai požymiai. Kai kurioms mergaitėms prasideda pirmosios mėnesinės.
• Pažintinė raida: ploto pastovumo suvokimas. Klasės įtraukimas į bendresnę kategoriją. Įsiminimo strategijos. Vykdomieji procesai.
• Socialinė ir emocinė raida: save apibūdina atsižvelgdami į psichologines savybes. Savigarba grindžiama neatitikimu tarp idealiojo ir realiojo „aš“. Savęs suvokimas skiriasi priklausomai nuo įvairių gebėjimų (pavyzdžiui: akademiniai, sportiniai) sričių.

Paauglystė (12-18 metai): Tapatumo Paieškos ir Savarankiškumo Siekis

Paauglystėje, nuo 13 iki 18 metų, vaikai išgyvena gilų fizinį, pažintinį, socialinį ir emocinį vystymąsi. Fiziškai jie sparčiai auga ir bręsta, keičiasi jų ūgis, svoris ir kūno sudėtis. Kognityvinis vystymasis šiuo laikotarpiu apima tolesnį kritinio mąstymo įgūdžių, samprotavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimų tobulinimą. Lavinamas gilesnis supratimas apie sudėtingas sąvokas.

Paaugliai mezga vis įvairesnius santykius su bendraamžiais, gilesnes draugystes, romantinius ryšius. Pradeda atrasti save, vertybes, siekia savarankiškumo nuo šeimos. Kyla konfliktų su tėvais dėl drabužių, grįžimo namo laiko ir pan. Draugystės tampa artimesnės.

Paauglystės raidos etapai

12-15 metų

• Fizinė raida: prieš prasidedant lytinio brendimo laikotarpiui, berniukai ima sparčiai augti, išryškėja antriniai lytiniai požymiai. Iki 15 m. daugeliui mergaičių prasideda pirmosios mėnesinės. Daugeliui berniukų tarp 13-14 m. įvyksta pirmoji ejakuliacija. Atsiranda lytinis potraukis. Mergaitėms padaugėja kūno riebalų, o berniukams - sumažėja. Tobulėja sportiniai gebėjimai.
• Pažintinė raida: sistemiškas problemų sprendimas. Paaugliškas egocentrizmas. Tobulėja vykdomieji procesai. Akademinis mokymasis.
• Socialinė ir emocinė raida: susilpnėja savigarba. Suvokiami lyčių vaidmenys. Suvokiamas etninis tapatumas.

15-18 metų

• Fizinė raida: sulaukusios 16 m. mergaitės pasieka savo ūgį. Kai kurie berniukai auga ir po 18 m. Berniukų koordinacija geresnė negu mergaičių. Padaugėja nėštumo atvejų.
• Pažintinė raida: gebėjimas formalias operacijas taikyti realiame pasaulyje. Nemažai paauglių turi darbą.
• Socialinė ir emocinė raida: sustiprėja savigarba.

Tėvų ir Globėjų Palaikymo Svarba Kiekviename Etapuose

Vaikas augdamas vis daugiau visko išmoksta, perpranta, pažįsta aplinką, įgyja vis daugiau įvairių įgūdžių, kasdien keičiasi, o pokyčių kokybė tiesiogiai priklauso nuo ryšių su artimais žmonėmis kokybės. Kasdien įgydamas vis daugiau patirties vaikas tampa vis savarankiškesnis, siekia pažinti aplinką ir neišvengiamai susiduria su draudimais, kuriuos įveikia arba ne.

Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį galite padaryti, sukurti saugią ir mylinčią aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus ir galėtų atsiskleisti. Privalu nuo pat pirmos vaiko gyvenimo dienos, atsižvelgiant į amžių, sudaryti galimybę vaikui kuo daugiau patirti: leisti judėti, išgirsti įvairius garsus, liesti, užuosti įvairius kvapus, ragauti, matyti ir t. t. Tada vaikas įgis tokias savybes, kurios leis tinkamai įvertinti situacijas ir pasirinkti tinkamą elgesį, meistriškai įveikti iškilusius sunkumus, ugdysis pasitikėjimą savimi arba, priešingu atveju, menkavertiškumo jausmą.

Kad išvengtumėte trimečio krizei būdingo prieštaravimo, geriausia visada jam siūlyti pasirinkti vieną iš dviejų ir būtinai pavartoti žodį „nori“. Svarbu parodyti vaikui, kad mums svarbūs jo norai, ir jis galės juos išpildyti, bet prieš tai turi padaryti tai, ką reikia, ko nemėgsta, turi pasistengti. Aktyviai klausykite ir priimkite vaiko jausmus, padėkite jam suprasti, kad visos emocijos yra tinkamos. Be to, suteikite vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Tai padės įgyti svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių. Būkime pasirengę padėti vaikui pažinti jį supančią aplinką.

Suprantama, kad vaikučio augimas kelia daug klausimų tėvams - ar mano vaiko raida yra normali? Ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnyje? Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio.

Kaip Skatinti Vaikų Raidą? Lavinamoji Veikla ir Žaislai

Yra tiek daug puikių veiklų ir žaidimų, kurie gali paskatinti vaiko vystymąsi! Norint, kad vaikas būtų stiprus fiziškai, tokios veiklos kaip laikas ant pilvuko ankstyvoje kūdikystėje, šiek tiek vėliau šliaužiojimas, galiausiai žaidimai lauke yra ypač naudingos ir nesunkiai suorganizuojamos. Norėdami paskatinti vaiko pažinimo funkcijų vystymąsi, suteikite vaikui veiklos, kuri kelia iššūkių jo problemų sprendimo įgūdžiams, pavyzdžiui, įvairių dėlionių rinkimas ar konstravimas. Socialinį vystymąsi skatinkite bendraudami ir suteikti vaikui galimybę užmegzti ryšį su bendraamžiais. Kalbos vystymuisi taip pat labai svarbus bendravimas nuo pat mažumės, knygų skaitymas ir pan.

Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius puikiai padės lavinti ugdomieji žaislai ir žaidimai. Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai. Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai - kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius.

tags: #vaiku #amziaus #tarpsniai

• Simboliai nėštumo sapnuose
• Visavertė mityba besilaukiančioms moterims
• Išsami „Mylimukų“ darželio apžvalga
• Teorija ir praktika ikimokyklinėje atminties lavinimo srityje
• Apie darželį „Pumpurėlis“ Rokiškyje