Vaiko raida, tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo pat gimimo iki brandos. Žmogaus raida prasideda vos vaisiui užsimezgus mamos įsčiose ir tęsiasi visą likusį jo gyvenimą. Vaiko raidos išmanymas suteikia žinių, kaip reikėtų auklėti vaiką, kaip suprasti jo elgesį, kaip įvertinti ar vaikas vystosi sveikai.
Vaiko augimo etapuose yra labai svarbu atsižvelgti į aspektus, kurie padėtų Jums geriau suprasti savo vaiką ir ką jis turėtų gebėti tam tikro amžiaus tarpsnyje, t.y.: stambioji ir smulkioji motorika, kalba, socialinė branda ir suvokimas. Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą.
Vaiko raidos procesas kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, kurioje vaikas auga, socialinę padėtį, šeimos struktūrą ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus. Nepamirškite, kad kiekvieno vaiko raidos kelias yra labai individualus, taip pat vaiko vystymasis tam tikru periodu gali sustoti dėl įvairių priežasčių. Visiškai normalu, kad vaikai tam tikrus raidos žingsnius pasiekia skirtingu metu. Kol jūsų vaikas daro pažangą, yra sveikas ir laimingas, nėra jokios priežasties nerimauti.
Asmenybės nuolatinės kaitos gyvenime teoriją sukūrė psichologas Erikas Eriksonas (1902-1994). Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas E. H. Eriksonas pirmasis visus amžiaus tarpsnius sujungė į vieną sistemą - nuo gimimo iki senatvės. Kiekvienoje vystymosi stadijoje, kuri tęsiasi tam tikrą amžiaus tarpsnį, žmogui iškyla specifinių problemų (raidos krizės), nuo kurių sprendimo priklauso tolesnis asmenybės vystymasis.
Kiekvienoje amžiaus tarpsnių krizėje glūdi dvi galimybės: pirma - įveikti krizę ir tai skatina asmenybės augimą, emocinę brandą; antra - neįveikti krizės ir tai lemia fizinės, psichinės sveikatos, asmenybės integracijos sutrikimus, adaptavimosi sunkumus. Perėjimas iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą kartais sukelia elgesio ir dvasinio gyvenimo sutrikimus, vadinamus krizėmis. Priklausomai nuo teigiamo ar neigiamo krizės įveikimo, vaikas įgyja naują savybę arba elgiasi sau įprastu būdu.
Kiekvieno amžiaus tarpsnio pabaigoje atsiranda naujų poreikių (mokytis, užsiimti kokia nors veikla, būti savarankiškam ir nepriklausomam). Kuo šie poreikiai yra mažiau patenkinami, tuo krizė būna aštresnė, skausmingesnė ir vaikui, ir tėvams. Kiekvienas vaikas savaip įveikia amžiaus tarpsnių krizes, o tai lemia jo temperamentas ir suaugusiųjų elgesys su juo.
Šveicarijos psichologas J. Piaget (kognityvinės teorijos šalininkas), remdamasis pagrindiniais psichiniais procesais, lemiančiais vaiko pažintinę raidą, skyrė sensomotorinę (iki 2 metų), priešoperacinę (2-6 metai), konkrečių mąstymo operacijų (7-11 metų), formalių mąstymo operacijų (nuo 12 metų) raidos stadijas.
Pagal krizes, kurias individui reikia įveikti, Eriksonas skyrė šiuos amžiaus tarpsnius:
| Amžiaus tarpsnis (Eriksonas) | Amžius | Pagrindinė krizė |
|---|---|---|
| Saugumo ir nesaugumo | Iki 1 metų | Pasitikėjimas vs nepasitikėjimas |
| Autonomiškumo ir gėdos | 1-3 metai | Autonomija vs gėda ir abejonės |
| Iniciatyvumo ir kaltės | 3-6 metai | Iniciatyva vs kaltė |
| Meistriškumo ir menkavertiškumo | 7-11 metų | Meistriškumas vs menkavertiškumas |
| Tapatumo ir vaidmenų neaiškumo | Paauglystė | Tapatumas vs vaidmenų neaiškumas |
Kūdikio raida vyksta etapais. Jei ką tik gimusio mažylio iki vienerių metų raidos etapai skaičiuojami mėnesiais, tai po pirmojo gimtadienio stebimi per metus padaromi pokyčiai. Pirmąją amžiaus tarpsnių krizę kūdikis išgyvena gimdamas. Tai yra pats trumpiausias kritinis laikotarpis, kuomet vaikas patenka į jam naują ir visiškai kitokią aplinką, kurioje turi išmokti pasitikėti kitais ir jaustis saugiai.
Šioje raidos stadijoje vaiko artimiausi aplinkiniai žmonės (dažniausiai tai yra mama) turi pasistengti, kad vaikas jaustųsi saugus. Vien mamos buvimo šalia nepakanka, reikia, kad vaikui tai teiktų malonius potyrius. Kūdikis jausis saugus ir bus daug ramesnis, kai jaus tas pačias rankas, užuos tą patį kvapą. Kūdikio verksmas reiškia pagalbos šauksmą ir nereikia baimintis, kad vaikas išleps, jei bus reaguojama į jo verksmą ir ieškoma priežasties. Kūdikiai niekaip kitaip negali suaugusiesiems pranešti apie tai, kad jiems kažkas yra negerai, tik verkimu, todėl privalu besąlygiškai reaguoti, ieškoti priežasties ir stengtis užtikrinti kūdikio saugumo poreikį.
Ši krizė gali prasidėti nuo devynių mėnesių ar vėliau ir tęstis iki 1,5 ar iki 2,5 metukų, kai vaikas pradeda laisviau judėti aplinkoje ir nebėra visiškai priklausomas nuo mamos. Vaikas nori tyrinėti ir pažinti aplinką. Per patirtį jis supranta, kad gali pats pasiekti daiktus, nuropoti ar nupėdinti pasiimti jį dominantį žaislą, atidaryti stalčių. Šiuo periodu vaikas mokosi pats savimi pasirūpinti: mokosi naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti ir kalbėti arba abejoja savo sugebėjimais ir jaučia gėdą. Tėvai, sudarydami vaikui saugią tyrinėjimo aplinką, sudaro sąlygas šias savybes įgyti. Negalima slopinti vaiko pažinimo poreikio.

Šiuo amžiaus tarpsniu (krizė gali prasidėti 2,5-3,5 amžiaus vaikams ir tęstis net iki 6 metų), vaiką užvaldo frazė „aš pats“. Dar vakar buvęs paklusnus mažylis staiga pradeda net isteriškai reikalauti savarankiškumo ir su neįtikėtinu užsispyrimu ginti savo nuomonę. Taip yra todėl, kad tokio amžiaus mažyliui atsiranda stiprus poreikis tirti aplinką jam pageidaujamu būdu. Ir tada vaikas dažnai sulaukia jį erzinančių „neimk“, „negalima“, „neliesk“, „nelįsk“. Dar blogiau, jei už atliekamus aplinkos „tyrimus“ yra baudžiamas.
Šiuo amžiaus tarpsniu formuojasi vaiko emocijos (spontaniška reakcija į patenkintą arba nepatenkintą poreikį) ir jausmai (tai vaiko santykių su žmonėmis, daiktais ir reiškiniais išgyvenimas), todėl tėvų pareiga - padėti savo vaikui atpažinti emocijas, suprasti, kas jas sukelia, ir mokyti tinkamai jas reikšti. Svarbu nedrausti vaikui reikšti emocijų ir jausmų, bet dera stabdyti netinkamą vaiko elgesį ir parodyti, kaip jis gali elgtis kitaip apimtas emocijų. Tėvai ramiu tonu turėtų padėti vaikui suvokti savo emocijas, mokyti atpažinti savo jausmus ir juos įvardyti: „Tu pyksti, kad neleidžiu žaisti su kompiuteriu?“ Reikia paaiškinti, kodėl dabar negalima žaisti su kompiuteriu.

Šiuo amžiaus tarpsniu tarsi yra patikrinama tai, ką vaikas sukaupė iki mokyklos, kaip jis yra pasirengęs prisitaikyti prie naujų iššūkių ir įgyti naujos patirties. Tapęs mokiniu vaikas atsiduria naujoje aplinkoje ir jam reikia savarankiškai patenkinti savo poreikius. Jeigu tėvai vaikui ikimokykliniu laikotarpiu leido įgyti tokios patirties, tai mokykloje jam bus paprasta. Pasitaiko, kad tokio amžiaus vaikams yra sunku kontroliuoti savo norus ir paklusti taisyklėms: negalima išeiti iš klasės kada norisi, negalima neiti į mokyklą, negalima kalbėtis ar juoktis per pamoką ir t. t.
Nuo 7 iki 12 metų vaikai pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse. Fiziškai jie toliau auga ūgiu ir lavina motorinius įgūdžius, o kognityviniu požiūriu gerina savo problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius. Užmezga sudėtingesnius santykius ir įgyja esminių socialinių įgūdžių bei geriau supranta savo jausmus. Kaip tėvai galėtų padėti vaikui? Nesmerkti jo už patiriamus jausmus, negėdinti, nebausti, o būti atidžiais ir dėmesingais klausytojais, pastiprinančiais vaiką ir padedančiais jam pačiam rasti būdus, kaip prisitaikyti prie naujos situacijos.

Paauglystėje, nuo 13 iki 18 metų, vaikai išgyvena gilų fizinį, pažintinį, socialinį ir emocinį vystymąsi. Fiziškai jie sparčiai auga ir bręsta, keičiasi jų ūgis, svoris ir kūno sudėtis. Kognityvinis vystymasis šiuo laikotarpiu apima tolesnį kritinio mąstymo įgūdžių, samprotavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimų tobulinimą. Lavinamas gilesnis supratimas apie sudėtingas sąvokas.
Paaugliai mezga vis įvairesnius santykius su bendraamžiais, gilesnes draugystes, romantinius ryšius. Pradeda atrasti save, vertybes, siekia savarankiškumo nuo šeimos. Kyla konfliktų su tėvais dėl drabužių, grįžimo namo laiko ir pan. Draugystės tampa artimesnės.
Vaikas augdamas vis daugiau visko išmoksta, perpranta, pažįsta aplinką, įgyja vis daugiau įvairių įgūdžių, kasdien keičiasi, o pokyčių kokybė tiesiogiai priklauso nuo ryšių su artimais žmonėmis kokybės. Kasdien įgydamas vis daugiau patirties vaikas tampa vis savarankiškesnis, siekia pažinti aplinką ir neišvengiamai susiduria su draudimais, kuriuos įveikia arba ne.
Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį galite padaryti, sukurti saugią ir mylinčią aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus ir galėtų atsiskleisti. Privalu nuo pat pirmos vaiko gyvenimo dienos, atsižvelgiant į amžių, sudaryti galimybę vaikui kuo daugiau patirti: leisti judėti, išgirsti įvairius garsus, liesti, užuosti įvairius kvapus, ragauti, matyti ir t. t. Tada vaikas įgis tokias savybes, kurios leis tinkamai įvertinti situacijas ir pasirinkti tinkamą elgesį, meistriškai įveikti iškilusius sunkumus, ugdysis pasitikėjimą savimi arba, priešingu atveju, menkavertiškumo jausmą.
Kad išvengtumėte trimečio krizei būdingo prieštaravimo, geriausia visada jam siūlyti pasirinkti vieną iš dviejų ir būtinai pavartoti žodį „nori“. Svarbu parodyti vaikui, kad mums svarbūs jo norai, ir jis galės juos išpildyti, bet prieš tai turi padaryti tai, ką reikia, ko nemėgsta, turi pasistengti. Aktyviai klausykite ir priimkite vaiko jausmus, padėkite jam suprasti, kad visos emocijos yra tinkamos. Be to, suteikite vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Tai padės įgyti svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių. Būkime pasirengę padėti vaikui pažinti jį supančią aplinką.

Suprantama, kad vaikučio augimas kelia daug klausimų tėvams - ar mano vaiko raida yra normali? Ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnyje? Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio.
Yra tiek daug puikių veiklų ir žaidimų, kurie gali paskatinti vaiko vystymąsi! Norint, kad vaikas būtų stiprus fiziškai, tokios veiklos kaip laikas ant pilvuko ankstyvoje kūdikystėje, šiek tiek vėliau šliaužiojimas, galiausiai žaidimai lauke yra ypač naudingos ir nesunkiai suorganizuojamos. Norėdami paskatinti vaiko pažinimo funkcijų vystymąsi, suteikite vaikui veiklos, kuri kelia iššūkių jo problemų sprendimo įgūdžiams, pavyzdžiui, įvairių dėlionių rinkimas ar konstravimas. Socialinį vystymąsi skatinkite bendraudami ir suteikti vaikui galimybę užmegzti ryšį su bendraamžiais. Kalbos vystymuisi taip pat labai svarbus bendravimas nuo pat mažumės, knygų skaitymas ir pan.
Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius puikiai padės lavinti ugdomieji žaislai ir žaidimai. Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai. Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai - kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius.
