Vaiko veikla darželyje: ko tikėtis ir kaip pasiruošti

Nusprendus leisti vaiką į darželį, prasideda svarbus etapas visai šeimai, kurio metu svarbiausia tinkamai pasiruošti ir suprasti, ko galima tikėtis iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Darželis - pirmoji stotelė, kuri veda vaiką savarankiškumo link. Tai - lyg tiltas tarp šeimos ir mokyklos, kuriai būtent ir paruošia ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Socializacija ir ankstyvasis mokymasis suteikia gyvenimo įgūdžių pagrindą, kuris daro įtaką tolimesniems raidos etapams. Vaikų darželiai atstoja vaikų auklėjimą šeimose, bei atveria naujas galimybes mokytis už šeimos rato ribų.

Darželio lankymo svarba

Ankstyvasis ugdymas darželyje yra svarbus vaiko raidai, formuojantis savarankiškumą, bendravimo, emocijų atpažinimo ir problemų sprendimo įgūdžius. Darželyje vaikas ne tik rengiamas mokyklai. Darželyje vaikai susitinka, bendrauja, mokosi būti savarankiški. Geras darželis stimuliuoja vaiko vaizduotę bei fizinį, socialinį, intelektualinį ir emocinį vystymąsi. Darželyje vaikas išmoksta užmegzti santykius su kitais suaugusiaisiais (auklėtojomis, muzikos mokytoja, šeimininkėle ir t.t.), lavėja jo savarankiškumas. Žaisdamas su kitais vaikas, jūsiškis mokosi dalintis, laukti savo eilės, bendradarbiauti ir spręsti kylančias problemas. Žaisdamas su priemonėmis ir užsiimdamas amžių atitinkančia veikla, vaikas įgyja svarbių gebėjimų, kurie vėliau pravers sprendžiant matematikos uždavinius, mokslines problemas, mokantis skaityti, rašyti ir net piešti!

Ikimokyklinis ugdymas vaiko raidai - itin svarbus, mat šiame etape vaikas gauna vėlesnio mokymosi pagrindus. Darželis suteikia unikalią patirtį, leidžiančią augti, mokytis ir džiaugtis vaikyste, ugdant asmenybę, socialinius įgūdžius ir savarankiškumą.

Kaip registruoti vaiką į darželį

Prašymą vaikui pradėti lankyti darželį galima pateikti praktiškai bet kuriuo metu. Tai patogiausia padaryti internetu, užpildžius specialią elektroninę formą. Daugelis tėvų, siekdami išvengti netikėtumų, registruoja savo vaikus į darželius netrukus po gimimo. Toks sprendimas yra logiškas, nes kai kuriuose miestuose vietos skirstomos pagal prašymo registravimo datą, o kitur tai nėra svarbu.

Norint, kad vaikas pradėtų lankyti ugdymo įstaigą einamaisiais metais (nuo rugsėjo mėnesio), prašymą sistemoje reikia užregistruoti iki grupių formavimo pradžios. Kiekviename mieste procesas gali šiek tiek skirtis:

• Vilniuje: Visą aktualią informaciją apie priėmimą į darželius galima rasti savivaldybės interneto svetainėje.
• Kaune: Registruoti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigas galima bet kuriuo metu. Svarbiausia - apsispręsti ir prašyme nurodyti, nuo kurių mokslo metų pradžios norite, kad vaikas lankytų darželį. Pildant prašymą galima nurodyti ne daugiau nei dvi skirtingas įstaigas.
• Klaipėdoje: Priėmimo sistemoje rasite specialų laukelį „Teikti prašymą“, kurį suformuosite prisijungę per Elektroninius valdžios vartus. Taip pat galima pateikti spausdintą prašymo variantą vienai iš pasirinktų įstaigų. Pateikus prašymą automatiškai formuojama vaikų registracijos eilė.
• Panevėžyje: Visą aktualią informaciją apie priėmimą į darželius rasite savivaldybės interneto svetainėje.

Kai kuriuose miestuose, norint užtikrinti vietą nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d., tėvams gali tekti pakartotinai pateikti prašymą iki vasario 1 d. Daugiau informacijos apie konkrečius terminus ir reikalavimus galima rasti atitinkamų savivaldybių interneto svetainėse.

Darželio veikla ir ugdymo principai

Darželyje organizuojamos veiklos, kurios skatina pagrindinių kompetencijų ugdymą: kūno ir judėjimo, pojūčių ir suvokimo, kalbos, vertybių, fantazijos ir kūrybos, socialinę, motyvacijos ir koncentracijos. Skatinamas vaikų savarankiškumas ir bendruomeniškumas.

Ugdymo programos ir ritmas

Ugdomoji veikla vykdoma pagal darželio pedagogų sudarytą programą, kuri remiasi metų laikų ritmu. Programa apima gamtos ir pasaulio pažinimo pagrindus, pirmuosius matematikos ir lietuvių kalbos žingsnius. Taip pat įgyvendinama emocinio intelekto ugdymo programa ''Kimochis'', padedanti vaikams įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti socialines-emocines situacijas.

Kiekviena diena ir savaitė darželyje turi savo ritmą, kuris vaikams suteikia saugumo jausmą. Dienos prasideda ryto ratu, kurio metu aptariama dienos tema, bendraujama, mokomasi naujų dalykų. Po ryto rato vyksta įvairi veikla: muzika ir šokis, keramika, anglų kalba, sportas. Visus užsiėmimus veda savo sričių specialistai.

Gamta ir lauko veiklos

Didelis dėmesys skiriamas veikloms lauke, kur vaikai atranda, pažįsta, juda ir žaidžia. Darželio teritorijoje dažnai įrengiami dideli kiemai su smėlio dėžėmis, nameliais, čiuožyklomis ir sūpynėmis. Kai kuriuose darželiuose įrengiami tvarteliai su gyvūnais (triušiais, vištomis, gaideliais), kad vaikai galėtų pažinti gyvūnų gyvenimą iš arti ir jais rūpintis. Taip pat įrengiamos daržovių lysvės, kur vaikai mokosi sodinti, auginti ir skinti daržoves. Pušynuose įrengtos aikštelės leidžia žaisti pavėsyje ir mėgautis gamtos teikiamais malonumais. Skatinama kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, ją tyrinėjant ir stebint. Mokomasi gamtoje ir iš gamtos - skaičiuojant grybus miške ar piešiant raides ant smėlio. Gamta suteikia visas galimybes mokytis linksmai, sveikai ir kūrybingai.

Vaiko individualumas ir mokymasis per žaidimą

Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl darželyje pastebima ir priimama kiekvieno vaiko individualybė. Ugdymo metodai pritaikomi prie vaiko prigimties, patirties, gebėjimų ir galimybių.

Mokymasis vyksta per žaidimą, kuris yra pagrindinė vaiko veikla ir gyvenimo būdas. Žaidžiant lavėja vaiko intelektas, socialiniai gebėjimai, turtėja dvasinis pasaulis. Žaidybinėje situacijoje pateikiamos ugdomosios užduotys vaikams yra įdomesnės ir mažiau nuobodžios, skatinančios aktyvumą ir geresnį ugdomosios medžiagos įsisavinimą. Žaidimas - tai rimta protinė veikla, skatinanti vaiko sugebėjimų formavimąsi ir plečianti aplinkos pažinimą.

Darželyje labai svarbu išmokti žaisti. Tai svarbiausias „mokslas” šiame amžiuje. Vaikai pasižymi lakia vaizduote, magišku, simboliniu mąstymu, linkę fantazuoti, stebėti, tyrinėti, kurti, „išžaisti” įvairias situacijas, kartu ir modeliuoti, eksperimentuoti, repetuoti įvairius vaidmenis. Tai, be abejo, puiki galimybė pratintis pažinti kitą asmenį, „pastovėti kito batuose”. Tegul tik kuria, stato, žaidžia, nes vaizduotė ir kūrybingumas yra nuostabūs mums duoti dalykai, kurie formuoja kiekvieno žmogaus savitumą, individualumą, toliau plėtoja kūrybingumą ir išradingumą.

Ikimokykliniame amžiuje vaikai ima žaisti žaidimus pagal taisykles: tiek judriuosius (diena-naktis, aukščiau žemės, slėpynės, akla višta ir kt.), tiek stalo žaidimus. Tai labai daug mokantys ir duodantys žaidimai, juos iš esmės galėtume vadinti psichoterapiniais, nes žaidžiant juos mokomasi sulaukti savo eilės, suprasti taisykles ir visiems jų laikytis.

Kada geriausia leisti vaiką į darželį? Psichologų rekomendacijos

Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Į lopšelį (iki 3 metų) gali keliauti savarankiški, ekstravertai ir aktyvūs vaikai, kuriems trūksta erdvės veiklai namuose. Jautresniems ir intravertiškiems vaikams, kurie labiau linkę į namų aplinką, lopšelis gali sukelti nepatogumų ir net negalavimų.

Paprastai tėvai vaiką išleidžia į lopšelį dėl finansinių priežasčių, nes mamai reikia grįžti į darbą. Į lopšelį gali keliauti tie vaikai, kurie yra ganėtinai savarankiški, kad galėtų pasirūpinti savimi, ekstravertai, kuriems reikia daugiau bendravimo ir aktyvieji, kuriems su aukle ar mama namuose trūksta erdvės veiklai.

Namuose su aukle geriau likti tiems vaikams, kurie yra jautrūs ir/ar intravertai. Tokiems vaikams labiausiai tinka namų sienos ir artimi žmonės, o lopšelis jautresniems vaikams gali sukelti įvairius psichologinius ir fizinius negalavimus, pvz.: neaiškius galvos ar pilvo skausmus, mikčiojimą, tikus.

Svarbu paminėti, kad darželiui ruošiasi ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Jei tėvai bijo ar nerimauja, visa tai perims ir vaikas, mat kuo didesnis tėvų jaudulys - tuo sunkesnė ir vaiko adaptacija darželyje. Dar nekalbantys, neskaitantys vaikai labai imlūs tėvų emocijoms ir jautrūs neverbalinei kalbai, t. y. jie iš karto pajunta tėvų nerimą. Svarbiausia - pasitikėti specialistais, kad jie jūsų vaiku pasirūpins profesionaliai ir tinkamai, tad šio sklandaus kelio pradžia - tėvų gebėjimas paleisti vaiką.

Vaikas pasiruošęs darželiui tada, kai tėvai mato, jog jis pasiruošęs. Neįmanoma apibrėžti tikslaus laiko, kada vaikas turi pradėti lankyti darželį, - tai geriausiai mato ir jaučia tėvai.

Psichosocialinė vaiko raida ir savarankiškumo ugdymas

Tėvams svarbu atsakyti sau į klausimą - kodėl aš vedu savo vaiką į darželį. Norisi priminti Eriko Homburgerio Eriksono (1902-1994), psichosocialinės asmenybės raidos teorijos autoriaus, antrąją raidos stadiją, vykstančią nuo maždaug 1 iki 3 metų (kaip tik tuo metu vaikas dažniausiai pradeda lankyti darželį). Pagrindinė šios stadijos užduotis - pasiekti tam tikrą savarankiškumo laipsnį mažinant gėdos ir abejojimo savimi jausmus. Jei vaiku besirūpinantys asmenys leidžia vaikui aktyviai tyrinėti ir keisti jį supančią aplinką, jis įgyja autonomijos ir nepriklausomybės jausmą. Besirūpinantys asmenys neturi nei slopinti vaiko aktyvumo ir drąsos, nei pernelyg jį skatinti, būtina pusiausvyra. Rekomenduojama būti tvirtiems ir tolerantiškiems, tokiu būdu formuojasi vaiko savikontrolė ir savęs vertinimas.

Iš kitos pusės, šiame amžiuje labai lengva išugdyti vaiko gėdos ir abejojimo savimi jausmus reaguojant į vaiko bandymus būti nepriklausomu, tyrinėti aplinką draudimais, grasinimais, bausmėmis, tuomet vaikas prieina prie išvados, kad jis neturi savarankiškai veikti. Jei vaikui suteikiama neribota laisvė ir nėra jokių ribų arba jei suaugusieji visą laiką stengiasi atlikti už vaiką tai, ką jis turi išmokti padaryti pats, vaikui susidaro įspūdis, kad jis niekam netinkamas ir iš jo nieko gero nesitikima. E. Eriksonas siūlo tėvams būti tolerantiškesniems savo vaikams ir patiems šiek tiek atsipalaiduoti. Jei pasiekiama tinkama pusiausvyra tarp savarankiškumo ir gėdos bei abejojimo savimi jausmų, susiformuoja pagrindinis šios stadijos darinys - visagališkumo jausmas, t.y. jausmas, kad žmogus gali pats valdyti savo veiksmus, ateitį. Vienas iš labiausiai žavinčių (bet kartu ir gąsdinančių) trejų metų vaikų bruožų - jų motto ,,aš galiu tai padaryti“. Toks vidinis nusistatymas leidžia žmogui daug pasiekti gyvenime.

Kaip išsirinkti tinkamiausią darželį

Renkant darželį, svarbu ne tik jo artumas namams, bet ir ugdymo programa, aplinka, personalas. Ikimokyklinis ugdymas turėtų būti visapusiškas ir apimti visas lavinimui svarbias sritis. Svarbu rinktis darželį, kuris atitinka vaiko gabumus ir kuriame jis jaustųsi gerai.

Kitas žingsnis - susirinkti apie darželį informacijos iš kuo įvairesnių šaltinių. Visada verta pasikalbėti su tėvais, kurių vaikai lanko ar lankė tą darželį. Daugelis darželių jau turi internetines svetaines, galima susipažinti su darželio tradicijomis, ugdymo programa, papildomomis paslaugomis, kurios darželyje yra teikiamos vaikui ir šeimai (psichologo, specialiojo ugdymo pedagogo ar kitų specialistų), mokomasi kalbų, papildomai organizuojami dramos, dailės, muzikos ar kiti būreliai, susipažinti su personalo kvalifikacija, daugiau sužinoti apie darželio „virtuvę“.

Darželis ar lopšelis - tai pirmiausia švietimo įstaiga, kurioje vaikai ne tik globojami, bet ir ugdomi pagal tam tikras programas. Todėl renkantis darželį, labai svarbu pasidomėti, ir kokia ugdymo programa yra vykdoma darželyje. Nedvejokite apsilankyti darželyje, apžiūrėti patalpas bei susipažinti su auklėtojomis. Kuo daugiau informacijos surinksite - tuo lengviau bus apsispręsti ir pasirinkti tinkamiausią vietą Jūsų mažyliui.

Pedagogo vaidmuo ir darželio aplinka

Svarbiausia yra šiltas ir dėmesingas pedagogas, gebantis prie vaiko prieiti, jį sudominti ir nuraminti. Augant vaikui, svarbu, kad darželio aplinka atitiktų jo mokymosi poreikius, siūlydama įvairias priemones pažintinei veiklai, sportui ir kūrybai. Tėvai iš valstybinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos gali tikėtis, kad jų vaikas bus prižiūrimas ir lavinamas pagal numatytas ir daugumai vaikų tinkamas programas, t.y. vaikų priežiūra ir ugdymas yra orientuotas į standartinį vaiką. Tačiau jei jūsų vaikas yra jautresnis, gabesnis, judresnis ar kitaip išskirtinis už standartinį vaiką, dažniausiai valstybinė ikimokyklinė ugdymo įstaiga negalės skirti papildomo dėmesio jūsų vaikui.

Auklėtojai yra patys svarbiausi žmonės, lemiantys Jūsų vaiko savijautą, ugdymosi kokybę, aplinką, kuri sups vaiką. Kaip jausis Jūsų vaikas darželyje ir kaip kokybiškai jis augs, labai mažai priklauso nuo darželio materialinės gerovės ar bazės - kokybę sukuria žmogus, kuris būna su vaiku: koks jis yra, su kokiu jausmu ir kaip dirba. Labai svarbi ne tik auklėtojo kompetencija, bet ir jo žmogiškosios savybės, gebėjimas jausti kitą žmogų, vaiką, gebėjimas priimti adekvačius situacijai sprendimus (emocinis intelektas), moralinės vertybės. Pokalbis su auklėtojomis prieš pradedant lankyti darželį yra tiesiog būtinas. Jei po pirmo susitikimo su auklėtojais jaučiate abejonę, geriau jau susipažinkite su kitomis grupėmis (jei tokia galimybė yra), kitu darželiu.

Valstybiniai ir privatūs darželiai

Valstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos orientuojasi į standartinį vaiką, tačiau jei vaikas yra jautresnis ar išskirtinis, gali nepakakti papildomo dėmesio. Privačios ugdymo įstaigos dažnai siūlo mažesnes grupes ir daugiau individualaus dėmesio, tačiau tai ne visada garantuoja geresnę ugdymo kokybę - yra daug gerų valstybinių darželių su patyrusiais pedagogais.

Iš privačių ugdymo įstaigų tėvai gali tikėtis mažesnių grupių. Taigi daugiau individualaus dėmesio vaikui. Dažniausiai privačios ugdymo įstaigos labiau stengiasi prisitaikyti prie tėvų prašymų, labiau juos įsileidžia į darželio gyvenimą, parodo kas ir kaip vyksta, bet vėlgi ne visada privati ugdymo įstaiga yra geriau už valdišką. Yra tikrai labai gerų valdiškų ikimokyklinių ugdymo įstaigų, kur dirbą patyrę ir atsidavę pedagogai. Todėl privatus ar valdiškas darželis dar nieko nepasako apie vaiko ugdymo kokybę.

Pirmiausia patarčiau tėvams pasidomėti, ar privatus darželis yra oficiali švietimo įstaiga ir veikia turėdama leidimą vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą (tai rodantis dokumentas - higienos pasas-leidimas). Visi kiti pasirinkimo kriterijai priklauso nuo šeimos poreikius ir lūkesčius, tad patarčiau tėvams ir vadovautis sava nuožiūra. Privatūs darželiai turi galimybę laisvai (be viešųjų pirkimų procedūrų) rinktis žaliavų tiekėjus ar maitinimo tiekėją, kuris atlieptų tiek tėvų poreikius ir lūkesčius, tiek teisės aktų reikalavimus. Bet kuriuo atveju maistas privalo būti kokybiškas, šviežias ir karštas. Atvežamas maistas vaikams turi būti ką tik pagamintas specialioje virtuvėje. Patiekalai vežami specialiuose induose, kad neprarastų nei kokybės, nei šilumos. Nemažai jų sumažina ugdymo mokestį, jei vaikas praleidžia kažkiek dienų dėl ligos ar net atostogų. Kiti darželiai savo kainodarą grindžia nuolatiniu mokesčiu už ugdymą be jokių išlygų.

Nors prižiūrėti ir ugdyti skirtingo amžiaus vaikus iš pirmo žvilgsnio yra nepaprasta, tačiau būtent mišraus amžiaus grupėse vaikai daug greičiau įgyja socialinių kompetencijų nei vienodo amžiaus vaikų grupėse. Ir privačiuose darželiuose yra praktikuojama, kad visi vaikai eitų pietų miego ar poilsio (jei neužmigs, tai bent valandėlę pagulės, pasakų paklausys). Tai priklauso ne tiek nuo to, ar darželis valstybinis, ar privatus, o nuo to, kaip vaikų grupei yra organizuojama diena, ar yra tinkamos sąlygos vaiką užimti kitoje patalpoje, jei jis nemiega.

Tėvų lūkesčiai ir darželio galimybės

Šiuolaikinių tėvų lūkesčiai ne visada atitinka ikimokyklinių įstaigų galimybes. Tėvai dažnai tikisi pernelyg daug individualaus dėmesio, pamiršdami, kad grupėje yra daug vaikų. Kartais tėvai linkę visą atsakomybę už vaiko auklėjimą perkelti darželiui.

Retai šiuolaikinių tėvų lūkesčius atitinka ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ypač jei tėvai veda pirmą vaiką į darželį. Paprastai tėvai atvedę vaiką į darželį tikisi, kad jam bus skiriama labai daug individualaus dėmesio, tėvams sunku priimti tai, kad grupėje dar 14-19 vaikų, kuriuos taip pat reikia sužiūrėti, padėti apsirengti, pavalgyti, ir pan. Šiuolaikiniai tėvai tarsi nori visą atsakomybę už vaiko auklėjimą atiduoti darželiui, neretai iš auklėtojų reikalauja per daug.

Tėvai pamiršta, kad vaikai geriausias jų atspindys. Ir tai, kaip jie bendrauja bei elgiasi su vaikais namuose, ne tik matosi, bet ir būna vaikų papasakojama. Todėl pakeisti įpročius tik darželyje, o namuose elgiantis taip pat, yra ne tik sunku, bet ir beprasmiška.

Su 4-5 metų vaikais dirbanti mergina pasakoja, kad tėvai neslėpdami pasako, kaip nori, kad auklėtojai pakeistų vaikus. Todėl tėvai paprašė kaip nors pakeisti tokį elgesį. Bet tai nėra didžiausias tėvų įgeidis. Kai kurie jų, prasilenkia su logika. „Vienas iš tokių nelabai realių norų, kad auklėtoja atpratintų nuo sauskelnių, kad vaikas išmoktų prašyti ant puoduko. Bet tėvai pamiršta ir negalvoja, kad įpročiui išugdyti, reikia daugiau laiko ir darbo su vaiku namuose. O jie elgiasi priešingai - namuose uždeda sauskelnes, kad viskas būtų paprasčiau. Atvedę kitą dieną, jie savo prašymą pakartoja, nors patys net neketina prie to prisidėti! Juolab, pas mus vaikai turi kelis drabužių komplektus skirtingiems orams. Be to, yra draudžiančių vaikams leisti piešti su vandeniais dažais statyti smėlio pilis, trypti per balas! Tokie norai ir įsivaizdavimas, kaip vaikai ugdomi namie, kelia siaubą. Tėvelius norisi pagirti už kūrybiškumą ir lakią vaizduotę, bet ne už logiką bei žmonišką supratimą."

Trūkumai ne visada egzistuoja tik vienoje pusėje, tai įrodo ir specialistai. Vaikų auklėjimas priklauso ne tik ugdymo įstaigos, bet pirmiausiai nuo šeimos. Tik radus bendrą sutarimą galima tikėtis geriausių rezultatų.

Neteisingai pasirinkus įstaigą, vaikas gali nepritapti, atsirasti psichologinių ar fizinių problemų.

Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje

Adaptacijos periodas darželyje yra normalus procesas, trunkantis nuo 1 savaitės iki pusės metų. Adaptacijos laikotarpiu (ir apskritai - pirmaisiais metais) vaikai daug serga. Būdamas namuose vaikas atgauna tiek fizines, tiek emocines jėgas, todėl organizmas periodiškai „pasiprašo“ tokių pertraukėlių. Ir trečia, nuo vaiko patiriamo streso imuninė sistema apskritai tampa silpnesnė, todėl daug jautriau reaguoja į pačius menkiausius temperatūros ar virusinės-bakterinės terpės pokyčius. Pirmais metais dauguma vaikų serga periodiškai kas 4-6 savaites, tai yra gydytojų visai negluminanti įprasta statistika ir turite tam nusiteikti.

Vaikas gali tapti jautresnis, piktesnis ar tylesnis. Jei elgesio pakitimai išlieka ilgai, svarbu kalbėtis su auklėtojomis ir specialistais. Miego, valgymo sutrikimai ar fiziniai simptomai (pvz., vėmimas prieš darželį) gali signalizuoti apie vaiko diskomfortą.

Adaptacijos etapai

Pirmasis etapas - euforija, kai patenkama į naują aplinką, kur nauji žaislai bei bendraamžiai vaikai. Antrasis etapas - protestas, jo metu vaikas siekia sugrįžti į namus, daug verkia, nepaleidžia tėvų atsisveikindamas. Grupėje gali pasirodyti agresija, chaotiškas elgesys, padidėjęs aktyvumas, judrumas arba priešingai gali būti stebimas abejingumas aplinkai, susitelkimas į save. Vaikas gali šlietis prie auklėtojos (saugaus objekto). Būnant namuose pastebimas padidėjęs jautrumas, didesnė „nemalonių” jausmų iškrova namuose, sustiprėjusi baimė pasilikti be tėvų (pvz.: pas senelius, kur anksčiau pasilikdavo), padidėjęs nesaugumo jausmas (pvz.: visur nešiojasi mylimus žaislus, juos nešasi į darželį), sutrikęs miegas, pasikeitusi mityba (sumažėjęs apetitas, padidėjęs), kartais gali būti vėmimas, viduriavimas, pradeda šlapintis į sauskelnes nors jau buvo pradėjęs naudotis puoduku, pradeda švepluoti; dažni susirgimai (ir dėl to, kad streso metu silpsta imunitetas). Prireikia nemažai kantrybės namuose išbūnant su vaiko liūdesiu, pykčiu. Skirtingi vaikai darželyje prisitaiko skirtingai. Dažniausiai nurodoma, kad adaptacija darželyje įvyksta per 2-3 sav. (lengva adaptacija). Tačiau ne visada pradėjęs lankyti darželį vaikas eina nepertraukiamai 2-3 sav. dėl to ir įvairių kitų veiksnių adaptacija gali užsitęsti 2 mėn. ir ilgiau. Kartais adaptacija gali trukti ir apie metus.

Tėvų rekomendacijos adaptacijos laikotarpiu

Tėvams rekomenduojama:

1. Pasakoti vaikui apie darželį, aiškinti jo paskirtį ir naudą. Linksmai priminti apie artėjantį darželio lankymą, kalbėti apie tai su pasididžiavimu.
2. Detaliai aprašyti darželio dienos ritmą, kad vaikas jaustųsi ramiau. Kalbėti apie galimus sunkumus ir kaip juos spręsti (pvz., kaip paprašyti auklėtojos pagalbos). Pažaisti darželį su lėlėmis.
3. Pirmosiomis dienomis būti ramiam ir atsipalaidavusiam, bendrauti su auklėtojomis. Suderinti vaiko dienos režimą namuose su darželio ritmu. Neskubinti vaiko miegoti darželyje, jei jam neramu.
4. Niekada negąsdinti vaiko darželiu.
5. Padėti vaikui jaustis saugiai, aiškiai ir nuolatos patvirtinti, kad ateisime pasiimti ir tiksliai įvardinti kada, remiantis vaikui aiškiais veiklos orientyrais (pvz.: kai pabūsi lauke, grįžęs pavalgysi sriubą ir kotletą aš ateisiu tavęs pasiimti; kai pamiegosi, atsikėlęs pavalgysi ir pažaisi su vaikais ateisiu tavęs pasiimti).
6. Skatinti vaiko pasitikėjimą savimi ir auklėtojomis.
7. Svarbu suprasti, kad adaptacija yra natūralus reiškinys, to nebijoti. Nebijoti protesto reakcijų, pykčio, liūdesio, ašarų. Palikdami darželyje patikinkime, jog suprantame, kad jam neramu, dar kartą patikinkime, kad tikrai pasiimsime iš darželio. Darželyje daug kartų neatsisveikinkime, ilgai neužtęskime atsisveikinimo ritualo. Taip pat rekomenduojama negudrauti, nepalikti vaiko slapčiomis, kai jis yra nusisukęs.
8. Iš ryto į darželį gali atvesti tas žmogus, prie kurio mažylis yra mažiau prisirišęs. Pasiimdami iš darželio neskubėkime, skirkime individualaus dėmesio, jei yra galimybė leiskime vaikui kurį laiką diktuoti veiklos pobūdį, pvz.: palakstyti darželio teritorijoje, paėjėti norima kryptimi, apžiūrėti rūpimus pastebėtus daiktus.
9. Prieš pradedant lankyti darželį rekomenduojama susipažinti su darželio aplinka, auklėtojomis, papasakoti auklėtojai apie savo vaiką. Galima atvykti su vaiku į darželio teritoriją vasarą, kai mažylis dar nėra pradėjęs lankyti darželio, pažaisti žaidimų aikštelėse. Papasakoti apie tai, kas vyksta darželyje, parodyti kaip žaidžia kiti vaikai, pasakyti, kada dienos eigoje ateina pasiimti tėveliai. Vis praeiti pro darželį, paminėti pasakojimuose, paskaityti vaikiškas knygeles apie darželius. Jei vyresnis vaikas (-ai) lanko darželį pagal galimybes keliauti kartu nuvesti/pasiimti, dalyvauti darželio šventėse.
10. Svarbi palaipsnė adaptacija, įsiklausant į vaiko ir savo poreikius. Rekomenduojama pradėti nuo pusvalandžio ar valandos ir palaipsniui didinti laiką praleidžiamą darželyje. Svarbu pasilikti laiko adaptacijai, grįžimui į darbinę veiklą po vaiko priežiūros atostogų ar kitaip suderinti šeimos poreikius, siekiant sumažinti įtampą, stresą dėl aplinkos keliamų reikalavimų. Stengtis nekelti mažyliui ir sau didelių reikalavimų, nelyginti su kitais vaikais, priimti vaiko adaptaciją kaip individualų procesą.
11. Stenkitės būti tolerantiški ir kiek įmanoma atsipalaidavę, vaikas tikrai jaučia, kai tėvai išgyvena nerimą, įtampą. Jeigu mūsų nusiteikimą, jog gali ir nepavykti adaptuotis pajaus ar nugirs vaikas, gali ir nepavykti.

Pagrindiniai žingsniai ruošiantis darželiui

1. Kokie mano lūkesčiai dėl vaiko, ko aš tikiuosi? Jei jau apsisprendėte leisti vaiką į darželį, sprendimas turi būti tvirtas ir neatšaukiamas. Nusiteikimas „bandau-darau“ paprastai baigiasi tėvų fiasko po pirmų savaičių, susidūrus su vaiko pasipriešinimu. Vaiko adaptacija yra skausminga patirtis, ir jūsų vaiko labui tebūna ji vienkartinė ir kuo lengvesnė. Tada iš tiesų jau yra laikas į darželį, kur vaikas mokysis bendrauti, ugdys socialinę kompetenciją. Tokia ir yra pagrindinė darželio idėja, to negali duoti nei augimas tarp brolių-seserų, nei buvimas su močiute ar aukle. Tik susidorojęs su šiuo uždaviniu vaikas būna maksimaliai pasiruošęs kitam žingsniui - mokyklai bei išvystęs pagrindines savybes, reikalingas septynmečiui.
2. Pasidomėti darželiu. Sužinokite, koks bendras darželio požiūris į ugdymą, kokios pedagoginės vertybės, pagal kokią programą jis dirba. Jau kelerius metus kiekvienas darželis Lietuvoje turi paruošti savo individualią programą, pagal kurią vyksta ugdymas ir jūs turite pilną teisę prašyti susipažinti su ja iš anksto.
3. Būtinas pokalbis su auklėtojomis. Auklėtojai yra patys svarbiausi žmonės, lemiantys Jūsų vaiko savijautą, ugdymosi kokybę, aplinką, kuri sups vaiką. Pokalbis su auklėtojomis prieš pradedant lankyti darželį yra tiesiog būtinas. Jei po pirmo susitikimo su auklėtojais jaučiate abejonę, geriau jau susipažinkite su kitomis grupėmis (jei tokia galimybė yra), kitu darželiu.
4. Nusiteikti vaiko elgesio pokyčiams ir ligoms. Vaiko elgesys gali keistis, vaikas gali tapti sunkiai sukalbamas, pradėti ožiuotis. Darželio aplinkoje vaikas mobilizuojasi, tačiau namuose „iškrauna“ visas savo neigiamas emocijas.
5. Paruoškite daiktus ir aplinką. Pasiūkite maišelį vaiko pamaininiams vidaus drabužėliams - spintelėje palikite bent po kelias poras marškinėlių, kelnaičių, kelnių kojinių, kojinyčių, viršutinių kelnių/sijonų bei megztinių. Rekomenduotina (jei tik turėsite tokią galimybę) bent kartą su vaiku ateiti į grupę, į svečius. Tegu jis po truputį pratinasi prie naujos jam aplinkos, suaugusių žmonių.

Specializuotų darželių ir programų pasirinkimas

Kokių psichologinio tipo vaikus specialistai rekomenduoja leisti į lopšelį (iki 3 metų) ir kokio - į darželį (nuo 3 metų)?

tags: #vaiko #veikla #darzelyje #tikimes

• Sveika bolivinės balandos košė kūdikiams
• Stilius ir kokybė vaikams Panevėžyje
• kodėl Rusijoje mažėja gimstamumas?
• Kelias į operos sceną
• Apie ikimokyklinio ugdymo įstaigų direktorių pavaduotojų statusą