Priežiūros įgūdžiai naujagimiui: nuo pirmųjų dienų iki pirmojo gimtadienio
Naujagimio auginimas - tai nuolatinis procesas, kupinas atradimų ir iššūkių. Jau nuo pirmųjų akimirkų po gimimo prasideda intensyvus kūdikio vystymasis, mokymasis ir naujų įgūdžių įgijimas. Tėvų vaidmuo šiuo laikotarpiu yra itin svarbus - stebėti, padėti ir skatinti mažylio augimą bei raidą.
Pirmoji savaitė: pažintis su nauju pasauliu
Vos gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Tai padeda ne tik sukurti artimą ryšį, bet ir reguliuoti kūdikio kūno temperatūrą. Per pirmąsias 30 sekundžių po gimimo įvertinamas naujagimio raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva, sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 minutės ir 5 minučių, o esant reikalui - ir po 10 minučių. Naujagimis ir mama, susiglaudę oda prie odos, turėtų išlikti ne trumpiau kaip 1 valandą, o geriausia - 2 valandas. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Tai itin svarbus procesas, užtikrinantis tinkamą mitybą ir emocinį ryšį.
Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (ūgio ir galvos apimties) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais. Pirmąją savaitę po gimdymo kūnas atsikrato perteklinių skysčių, todėl šlapimo gali būti itin daug - net iki 3,5 litrų per dieną. Per savaitę galima netekti maždaug 1,5-2 kg svorio.
Gimdyvės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą. Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas. Pirmąsias 24 valandas po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Akušerinė apžiūra apima krūtų būklės vertinimą, gimdos involiucijos eigą, lochijų kiekį, spalvą, kvapą. Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai.
Dar visai neseniai medikai rekomendavo kūdikio bambą tepti spiritu, tačiau dabar sakoma, kad užtenka ją kasdien kelis kartus valyti distiliuotu vandeniu su švarios vatos tamponėliu. Neužgijusios bambutės priežiūra reikalauja dėmesio - bambos zona turi būti sausa, švari, o jei iš jos išsiskiria kraujas ar žaizdos sekretas, gali kilti uždegimas, todėl reikia kreiptis į gydytojus. Saugokite, kad į neužgijusią bambutę nepatektų šlapimo (per labai permirkusias sauskelnes). Pirmąjį naujagimio mėnesį rinkitės sauskelnes su atlenkiamu viršumi.
Pilvo diegliai - vienas didžiausių pirmųjų kūdikio mėnesių išbandymų. Jie prasideda tada, kai kūdikiui sueina 2 savaitės ir trunka 2-3 mėnesius. Mamoms, maitinančioms savo pienu, reikia pakeisti savo mitybą ir atsisakyti nemažai produktų. Jei kūdikis maitinamas mišinuku, gali tekti jį pakeisti kitu, kurio pagrindas yra ne karvės pienas. Taip pat svarbu, kaip vaikas maitinamas ir kaip dažnai tai darote. Daugelis tėvelių išbando įvairias atpalaiduojančias, raminančias metodikas: masažuoti kūdikio pilvuką ir nugarėlę, atlikti kojyčių mankštą, panešioti kūdikį ant rankos dilbio pilvuku žemyn. Kasvakar mažylį maudyti - vanduo labai atpalaiduoja ir nuramina prieš miegą. Padėti gali ir lašiukai nuo pilvo pūtimo, tačiau juos reikia naudoti prevenciškai.
Sauskelnių dermatitas yra dažna kūdikio odelės bėda. Pagrindinė priežastis - mažylio oda liečiasi su šlapimu ar išmatomis sauskelnėse. Kūdikiui veiksmingai padėti gali kokybiškas kremas ar tepalas nuo iššutimų. Stenkitės kuo dažniau daryti „oro vonias“. Šeimos gydytojai taip pat rekomenduoja naudoti lakišiaus žolės arba ramunėlių nuovirus.
Pirmieji 3 mėnesiai: bendravimo ir fizinių gebėjimų lavinimas
Verksmas - lengviausias būdas kūdikiui jus prisišaukti. Bet yra ir kitų ženklų, rodančių, kad mažylis siekia bendravimo. Pavyzdžiui, girdėdamas jūsų balsą, jis tampa ramesnis, ima šypsotis arba, priešingai, aktyviai spardosi ir mostaguoja rankutėmis. Lavinkite šiuos pirmuosius bendravimo įgūdžius. Tą padaryti galite bendraudami su kūdikiu, nes reikšti emocijas ir keistis informacija jis išmoksta būtent iš tėvų. Mažylio bendravimo būdas - tai šypsenos, susirūpinimas, pyktis. Taip pat jis mokosi kalbėti dialogu. Išklausykite, ką „sako“ jūsų mažylis. Nenutraukinėkite jo, nenukreipkite žvilgsnio. „Atsakykite“ jam, pakartodami jo garsus arba sugalvodami kažką kito. Kartodami jo skleidžiamus garsus, pamokysite įvairių balso tonų bei intonacijų - tai svarbu kalbos raidai: jau 5 savaičių kūdikiai taria garsus, primenančius balandžių burkavimą.
Atpažinkite, kada mažylis neturi nuotaikos „kalbėtis“: kartais jis gali būti pavargęs ir nori pertraukos nuo daugybės išorinio pasaulio siunčiamų stimulų. Tokiais atvejais kūdikis gali nusisukti, užsimerkti arba tapti dirglus.
Šiame amžiuje stiprėja kūdikių kaklo ir pečių raumenukai, geriausias pratimas jiems stiprinti - kelti galvutę gulint ant pilvo. Savo ruožtu kojos stiprėja aktyviai spardantis. Kurį laiką mažyliai jau geba pasilaikyti ant savo rankų ir apsidairyti aplink. Visų šių gebėjimų jiems reikės vėliau, mokantis vartytis bei sėdėti.
Pirmaisiais 3 gyvenimo mėnesiais kūdikiai išmoksta ranka siekti burną, plačiai atverti ir suglausti rankas. Kai tik mažylis nemiega, guldykite jį ant pilvo, kad jis, keldamas galvą, stiprintų kaklo, pečių ir rankų raumenis. Jei jam tas nepatinka - iš pradžių paguldykite jį neilgam, palaipsniui ilginant „seansų“ trukmę. Taip pat galite lavinti kūdikio rankų ir akių koordinaciją. Pakabinkite žaisliukų jo rankos aukštyje, kad jis galėtų jų siekti.
SVARBU! Nors 1-3 mėnesių kūdikiai dar negeba apsiversti, retkarčiais jie tą gali padaryti tiesiog atsitiktinai.
Bendravimo įgūdžių lavinimui: Niekas neatstos mamos ar kito artimo žmogaus kalbinimo, šypsenos, įvairių veido grimasų rodymo.
Fizinių gebėjimų ir pojūčių lavinimui: Tai geras metas įsigyti lavinimo kilimėlį, kurį naudosite dar daugelį mėnesių: laikas praleistas ant grindų yra geriausia mankšta kūdikiui. Šiame amžiuje lytėjimo pajutimas taip pat tampa geresnis. Pasiūlykite mažyliui skirtingų tekstūrų, formų ir dydžių spalvingus žaislus. Pakabinkite žaisliukus ant lanko virš lovytės, lavinimo kilimėlio ar vežimėlio, kad kūdikis galėtų bandyti juos pasiekti. Duoti mažyliui sugriebti žaisliuką galite ir patys.
Rankytėms ir kojytėms: Suimkite mažylio rankutes ir plokite jų delniukais, taip pat išskėskite rankutes, suglauskite, sukryžiuokite.
Akytėms ir ausytėms: Vos gimęs mažylis mato prastai ir skiria tik kontrastingas, ryškias spalvas, esančias apytiksliai 30 cm atstumu nuo akių, tad ryškius žaisliukus geriausia būtų kabinti virš mažylio būtent tokiu atstumu. Mažylis taip pat geba atpažinti žmogaus veidą - ypač mamos. Nors mažylis tikrai nesupras, ką jam sakote, bet jūsų balso intonacija - linksma arba raminanti - jį nuteiks vienaip ar kitaip. Bendravimas su vaiku - taip pat ir pirmosiomis savaitėmis - yra kalbos raidos pagrindas.
4-6 mėnesiai: nauji atradimai ir įgūdžiai
Šiame amžiuje kūdikiai jau geba sąmoningai siekti ir pagriebti daiktus. Maždaug trečią gyvenimo mėnesį kūdikis gali laikyti jam į rankas įduotus daiktus, tačiau sąmoningai, planuotai sugriebti daiktus pradeda apie šeštąjį gyvenimo mėnesį. Kai tik mažylis nemiega, guldykite jį ant pilvo, kad jis, keldamas galvą, stiprintų kaklo, pečių ir rankų raumenis.
Kai kuriems kūdikiams papildomas maitinimas gali būti pradėtas anksčiau nei 6 mėnesiai, tačiau ne anksčiau kaip nuo 4 mėnesių, ir tik tuo atveju, jei yra svarbi priežastis. Būtina įsitikinti, kad vaikas pasiruošęs (laiko galvą, rodo susidomėjimą maistu, bando nuryti kietesnį maistą). Pradedama nuo daržovių, vaisių tyrelių, nedidelių kiekių, siūloma šaukšteliu, žindymas tęsiamas.
6-9 mėnesiai: judėjimo ir kalbos raidos etapas
Apsivertimas nuo pilvo ant nugaros ir atvirkščiai yra įgūdis, kurį kūdikis išmoksta maždaug šeštąjį gyvenimo mėnesį. Vystantis kalbos organams, maždaug šeštąjį kūdikio gyvenimo mėnesį, vogravimas virsta gugenimu. Kūdikis kartoja ir mėgdžioja aplink girdimus garsus, taria garsus, skiemenis, eksperimentuoja su garsais, jų melodingumu ir garsų stiprumu.
Prieš šį etapą atsiranda šliaužiojimas (maždaug šeštą-septintą mėnesį), kitaip tariant, judėjimas, kai kūdikis perkelia savo kūną, naudodamasis rankų jėga. Tėvai turėtų pasirūpinti, kad jis nesustotų šiame etape ir pereitų į ropojimo etapą (aštuntą-devintą mėnesį), kitaip sakant, pradėtų pakaitomis dirbti rankomis ir kojomis.
Kūdikis gerai valgo trintas tyres, domisi maistu, bando jį tyrinėti pirščiukais. Griebia mažus gabalėlius, atsiranda noras pats dalyvauti valgymo procese. Gali būti įvedami minkšti, lengvai sukramtomi maisto gabaliukai. Žindymas ar pieno mišinys išlieka pagrindiniu maistu.
9-12 mėnesiai: savarankiškumo link
Apytikriai tuo pat metu (aštuntą-devintą gyvenimo mėnesį) kūdikis išmoksta atsisėsti. Ši padėtis kūdikiui labai patinka, nes jis gali žaisti laisvomis rankutėmis ir stebėti supančią aplinką, taigi, jis natūraliai stengiasi išmokti atsisėsti. Būkite ramūs, jis išmoks to pats, kai jo raumenys, skeletas ir sąnariai bus tam pasiruošę.
Mokosi gerti iš puodelio. Gali sukramtyti minkštą maistą (virtas daržoves, makaronus, bananą). Svarbu siūlyti tiek šaukštu, tiek leisti valgyti pačiam - lavinama koordinacija ir savarankiškumas. Žindymas tęsiamas pagal vaiko poreikį.
Vaikas ima domėtis šaukštu ir bando juo naudotis. Valgo pirščiukais, kai kurį maistą jau gali pakankamai tiksliai įsidėti į burną. Skonis formuojasi per kartojimą - tam tikri maisto produktai gali būti pasiūlomi net 8-10 kartų, kol jie bus priimti. Pieno poreikis po truputį mažėja, bet žindymas ar mišinio vartojimas vis dar svarbus.
12-18 mėnesiai: pirmieji žingsniai ir savarankiškesnis maitinimasis
Sulaukęs vienerių, kūdikis pradeda reaguoti į savo vardą. Jis taip pat supranta paprastas komandas, ypač tokias, kurias lydi konkretus kontekstas. Jau prasideda neužtikrinti, svirduliuojantys žingsniai, trumpo atstumo iki artimiausio objekto, už kurio kūdikis gali laikytis ir naudoti jį kaip atramą, įveikimo. Netrukus po to atsiranda džiaugsmingas skubėjimas į mamos ar tėčio glėbį.
Vaikas pats laiko puodelį ir moka gerti neapsiliedamas. Valgo savarankiškai su šaukštu, nors dar dažnai išsitepa. Gali naudoti šakutę. Maistas tampa pagrindiniu energijos šaltiniu, tačiau žindymas gali būti tęsiamas tiek, kiek šeima pageidauja.
Svarbu! Vaikščiojimas yra įgūdis, kurio tėvai laukia tikriausiai su didžiausiu nekantrumu. Tačiau jo nederėtų skubinti. Turėtumėte žinoti, kad laiko, per kurį mažylis turi ištobulinti vaikščiojimą, rėmai yra labai platūs, nuo dvylikto iki aštuoniolikto jo gyvenimo mėnesio, o bet koks bandymas tai paskubinti, pavyzdžiui, vaikštynės ar vedžiojimas už rankos, gali per daug apkrauti kaulų ir sąnarių sistemą, pakenkti raiščiams ir sąnariams, ir vėliau gali prireikti ortopedų pagalbos.
18-24 mėnesiai: aktyviame pasaulyje
Tobulinami smulkiosios motorikos įgūdžiai - stalo įrankių laikymas, savarankiškas valgymas. Vaikai tampa vis labiau nepriklausomi, nori valgyti patys, mėgaujasi pasirinkimu ir kontrolės jausmu.
24-36 mėnesiai: savarankiškumas ir komunikacija
Dauguma vaikų jau puikiai valgo patys. Mokymasis verstis, šliaužti, sėdėti ar vaikščioti gali būti ne tik džiugus šeimos momentas, bet ir turėti pastebimą poveikį kūdikio miegui. Kai kūdikis pradeda praktikuoti šiuos naujus įgūdžius, jo raumenų vystymasis suaktyvėja bei sukelia įspūdingus pokyčius jo smegenyse. Šie vystymosi etapai stimuliuoja ne tik fizinį, bet ir neurologinį kūdikio augimą.
Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą. Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančiais ir kartais ne ypatingai malonias procedūras. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje.
Maitinimo įgūdžių raida pirmaisiais gyvenimo metais: Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, tačiau žinoti bendras valgymo įgūdžių formavimosi gaires - naudinga. Tai padeda tėvams suprasti, ko tikėtis tam tikrame amžiaus tarpsnyje ir kada verta leisti mažyliui labiau įsitraukti į valgymo procesą.
Nuo gimimo iki 6 mėnesių: Pirmieji 6 gyvenimo mėnesiai - tai išskirtinio žindymo laikotarpis. Žindymas tenkina ne tik maistinius, bet ir emocinius kūdikio poreikius. Valgymo refleksai yra įgimti, kūdikis žinda pagal savo ritmą.
7-9 mėn.: Kūdikis gerai valgo trintas tyres, domisi maistu, bando jį tyrinėti pirščiukais. Griebia mažus gabalėlius, atsiranda noras pats dalyvauti valgymo procese. Gali būti įvedami minkšti, lengvai sukramtomi maisto gabaliukai.
10-12 mėn.: Vaikas ima domėtis šaukštu ir bando juo naudotis. Valgo pirščiukais, kai kurį maistą jau gali pakankamai tiksliai įsidėti į burną.
12-18 mėn.: Pats laiko puodelį ir moka gerti neapsiliedamas. Valgo savarankiškai su šaukštu, nors dar dažnai išsitepa. Gali naudoti šakutę.
18-24 mėn.: Tobulinami smulkiosios motorikos įgūdžiai - stalo įrankių laikymas, savarankiškas valgymas.
24-36 mėn.: Dauguma vaikų jau puikiai valgo patys.
Kūdikio dantų higiena: Dantenų higiena, o vėliau ir kūdikio pieninių dantukų priežiūra, turi įtakos kalbos ir sąkandžio vystymuisi, taip pat ir bendrai jo mažyčio organizmo būklei.
Svarbu! Tai - informacinio pobūdžio medžiaga. Dėl individualios vaiko mitybos ar valgymo įpročių visada pasitarkite su jus prižiūrinčiu sveikatos priežiūros specialistu.
tags: #naujagimio #prieziuros #igudziai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
