Vaiko lankymas po skyrybų: išsamus gidas tėvams ir vaikų gerovei

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atitinkamai tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia.

Pasaulyje požiūris į santuoką ir šeimą sparčiai kinta. Šio straipsnio tikslas - išnagrinėti literatūrą skyrybų poveikio vaiko psichinei sveikatai tema, aptarti įvairaus amžiaus vaikų patiriamus sunkumus yrant šeimai, pristatyti pagalbos principus. Ir tėvas, ir motina yra svarbūs darniam vaiko psichologiniam vystymuisi.

Teisinis reglamentavimas ir tėvų pareigos po skyrybų

Vaiko tėvai atsakingi už savo vaikų auginimą, auklėjimą ir turtą. Dažniausiai tėvai šias pareigas vykdo drauge. Atitinkamai sutartyse dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bei sprendimuose dėl santuokos nutraukimo dažniausiai nustatoma detali skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka. Idealiu atveju šios tvarkos reikia laikytis.

Vaiko bendravimo su tėvu (motina) tvarkos svarba

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs tėvų kooperavimosi pareigą, nurodęs, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas - vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tokios iniciatyvos ir priemonių turėtų imtis abu tėvai.

Tėvų teisių ir pareigų lygybė bei atsakomybė

Iš tikrųjų egzistuoja tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai, kuriais remiantis siekiama, kad vaikas maksimaliai praleistų laiko su kiekvienu iš tėvų. Teismas taip pat yra nagrinėjęs atvejį, kai buvo nustatyta tokia vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio „50:50 procentų laiko“ įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio. Kiekvienu atveju nustatant tvarką reiktų įvertinti vaiko interesus. Pažymėtina ir tai, kad bendravimo tvarka neturėtų būti itin detali ir naudojama kontroliuoti kitą sutuoktinį.

Primintina ir tai, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams yra administracinis nusižengimas ir jis užtraukia įspėjimą, o pakartotinis nusižengimas - baudą nuo 10 iki 100 Eur, taip pat gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

Vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymas

Kokiais pagrindiniais principais vadovaujantis teismas nustato vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų bei kito tėvo mokamą išlaikymo dydį, pasakoja šeimos teisės specialistas, advokatas dr. Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sudarant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kas sudaro maždaug 95 proc. visų santuokos nutraukimo bylų, tokiais atvejais paprastai jau yra sutarta dėl vaikų gyvenamosios vietos. Dažnai sutuoktiniai šiuo klausimu net nediskutuoja, kadangi tvarka jau praktiškai nusistovėjusi, t.y. vaikas jau iki santuokos nutraukimo gyvena su vienu iš tėvų, ir sutuoktinius tokia padėtis tenkina. Visi kiti atvejai - sudėtingi. Didžioji dalis konfliktiškų skyrybų būna ne tik dėl turto, bet ir dėl vaikų gyvenamosios vietos.

Valstybės požiūris šiuo klausimu yra gana biurokratinis. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, vaikas turi likti gyventi su tuo tėvu, kurio buities sąlygos yra geresnės. Abiejų tėvų buities sąlygas nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas, kuris atvyksta į namus ir surašo buities tyrimo aktą. Akte aprašomi ne tik materialūs aspektai, susiję su gyvenamąja aplinka (baldai, buitinė technika ir pan.), tačiau gali būti pateikiami ir vaiko apklausos rezultatai - tarnybos specialistas gali paklausti vaiko, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų likti gyventi bei tai užfiksuoti akte.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaidmuo tokio pobūdžio skyrybų bylose turi didelę reikšmę, tačiau galutinį sprendimą vis dėlto priima teismas. Teisėjas atsižvelgia ne tik į buities tyrimo aktą, tarnybos išvadą, tačiau gali ir pats asmeniškai pasikalbėti su vaiku, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui bei psichologui. Jeigu situacija yra sudėtingesnė, pavyzdžiui, vaikas keičia savo nuomonę arba įtariamas poveikis iš tėvų, byloje gali būti skiriama vaiko psichologinė ekspertizė.

Išlaikymo dydis

Kokiais pagrindiniais principais vadovaujantis nustatomas nepilnamečiui vaikui skiriamo išlaikymo dydis? Situacijos, kad išlaikymas vaikui neskiriamas, būti negali, kadangi tai prieštarautų įstatymams. Išlaikymas privalo būti skiriamas, tačiau gali skirtis išlaikymo forma. Dažniausiai praktikoje pasitaikanti išlaikymo forma - periodinės išmokos (vadinamieji alimentai). Taip pat gali būti skiriamas išlaikymas turtu, išlaikymas vienkartine pinigine išmoka, taip pat galimi mišrūs variantai.

Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu, vaikams skiriamo išlaikymo dydį nustato tėvai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, o teismas tik patikrina, ar tas dydis atitinka teisminę praktiką ir realią ekonominę situaciją. Verta atkreipti dėmesį, kad minimalus ir maksimalus išlaikymo dydis teisės aktuose nėra nustatytas, jį kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į kiekvieną individualią situaciją. Šiuo metu vyrauja tokia teismų praktika, kad minimalus alimentų dydis neturėtų būti mažesnis kaip pusė minimalios mėnesinės algos. Taigi, sutuoktiniai, numatydami išlaikymo dydį santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, į šį orientacinį išlaikymo dydį privalo atsižvelgti.

Žinoma, tai nereiškia, kad jeigu būtų susitarta dėl šiek tiek mažesnio išlaikymo dydžio, teismas tokio susitarimo netvirtins: teismas kiekvieną situaciją vertina individualiai, atsižvelgia tiek į sutuoktinių finansinę padėtį, tiek į bendrą šalies, regiono ekonominę situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes. Svarbus aspektas yra ir tai, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis. Todėl būtent tai lemia ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos (siekiama nustatyti kuo daugiau bendravimo su vaiku laiko, kad būtų mokamas mažesnis išlaikymas).

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai sprendžiama dėl išlaikymo dydžio, tai nereiškia, kad šis dydis niekada nesikeis. Vaikams skiriamo išlaikymo dydis gali būti keičiamas teismo tvarka atsižvelgiant į pasikeitusius vaikų poreikius ar tėvų finansinę padėtį. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje susitaria dėl išlaikymo dydžio, kuris gali būti indeksuojamas, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Tarptautiniai aspektai

Nevedusio tėvo teises ir pareigas reglamentuojančios įvairių šalių taisyklės labai skiriasi. Kiekvienoje ES šalyje nustatytos skirtingos vaikų globos ir lankymo taisyklės. Tačiau visose ES šalyse pripažįstama, kad vaikai turi teisę asmeniškai ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, net jei jie gyvena skirtingose šalyse. Jei tėvai gyvena skirtingose šalyse, tėvų pareigų klausimus sprendžia tos šalies, kurioje vaikas paprastai gyvena, teismas. Teismas gali spręsti ir su skyrybomis susijusius tėvų pareigų klausimus.

Vienoje ES šalyje priimti teismo sprendimai dėl tėvų pareigų pripažįstami visose kitose ES šalyse be jokių papildomų procedūrų. Jie vykdomi įprasta tvarka. Išimtis - Danija.

Skyrybų poveikis vaikui: psichologiniai aspektai

Tėvas ir motina gimstančiam vaikui atstoja pirminę bendruomenę, nuo kurios nemažai priklauso sėkmingas tolesnis vaiko vystymasis, todėl skyrybos yra ne tik viena skaudžiausių patirčių gyvenime (antra po sutuoktinio mirties), bet ir vaiko psichinę būklę stipriai paveikianti patirtis. Skyrybos vaikui nėra staiga įvykęs faktas, o ilgas, besitęsiantis procesas. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka artimųjų ir specialistų tikslios žinios, tinkama pagalba.

Skyrybų padariniai ir etapai

Skyrybos vaikui yra susijusios su neigiamais padariniais: stebimi miego, maitinimosi pokyčiai, padidėjęs nerimas, įvairios baimės, mokyklinio amžiaus vaikams kyla mokymosi sunkumų, pablogėja santykiai su bendraamžiais, dažnesnis vienatvės jausmas, nuotaikos svyravimai, elgesio problemos, žema savivertė, padažnėjęs piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, kokybiniai socialinių santykių pokyčiai, didesnis ateities santuokos nestabilumas.

Dauguma tyrimų patvirtina, kad skyrybos sietinos su padidėjusia psichopatologijos rizika vaikystėje ir suaugus. Tačiau svarbiausias psichopatologijos rizikos veiksnys - tarpasmeniniai tėvų konfliktai ir santykių nutraukimas. Kuo vaikas labiau įtraukiamas į tėvų konfliktus iki skyrybų, skiriantis ar po skyrybų, tuo didesnė psichopatologijos tikimybė. Šioje situacijoje svarbų vaidmenį atlieka tėvo (dažniausiai) išėjimas, suprastėjusi motinos ekonominė padėtis (jei vaikas lieka su mama); jei vaikas lieka su tėvu, galimi prieraišumo kokybės pokyčiai.

Skyrybų poveikis nėra vertinamas vienareikšmiškai: dauguma tyrimų patvirtina žalą darniam vaiko psichologiniam funkcionavimui, kitu atveju skyrybos tampa palankesniu problemų sprendimo būdu, nes išvengiama buvusių konfliktų ar smurto. Yra duomenų, kad santykių kokybė prieš skyrybas koreliuojasi su tam tikromis skyrybų situacijomis: vaikai, prieš skyrybas gyvenę daugmaž nekonfliktinėje aplinkoje, į skyrybas reaguoja daug jautriau, palyginti su vaikais iš konfliktinių šeimų.

Išskiriami 3 skyrybų proceso etapai:

1. Pirmasis etapas: prasideda, kai galutinai nusprendžiama skirtis, iki 2 metų po skyrybų. Tuo metu tėvai išgyvena psichologinę krizę, todėl pašlyja santykiai su vaikais, jie dažniau turi elgesio problemų. Vaikams tuo metu sunkiausia būna pati skyrybų žinia ir vieno iš tėvų pasitraukimas iš namų.
2. Antrasis etapas: pratinamasi prie pakitusių santykių su tėvais, prie galimų naujų tėvų partnerių. Vaikų būklė šiuo atveju gali būti nestabili.
3. Trečiasis etapas: kai po išsiskyrimo nusistovi naujoji tvarka.

Kai kur šie pokyčiai aprašomi per Kübler-Ross išskirtas gedėjimo dėl artimųjų netekties fazes:

• Neigimas: vaikas sąmoningai ar mažiau sąmoningai negali priimti skyrybų fakto ir gyvena fantazijų pasaulyje.
• Pyktis: gali pasireikšti išoriškai eksteriorizuota agresija arba liūdesiu, depresijos požymiais (pvz., pykčio, nukreipto prieš save, išraiška).
• Derybos: į šią fazę ateinama suvokus, kad nei neigimas, nei pyktis nieko nekeičia.
• Depresija: pamažu susitaikoma, kad tėvų sprendimo kontroliuoti ar pakeisti neįmanoma. Pasireiškia liūdesys, neviltis, bejėgiškumas.
• Priėmimas: galutinai priimamas skyrybų faktas.

Trumpalaikiai ir ilgalaikiai skyrybų padariniai

Skyrybų poveikis sukelia ilgalaikius ir trumpalaikius padarinius. Trumpalaikiai padariniai apima laikotarpį, per kurį vaikas fiziškai prisitaiko prie tėvų išsiskyrimo, patiria netikrumą dėl ateities, ūmų buvusio gyvenimo ritmo praradimą. Toks poveikis būdingas visiems vaikams. Jis trunka apytiksliai iki pusės metų. Ilgalaikiai padariniai yra susiję su tam tikru psichologinės raidos pažeidimu ir gali pasireikšti jau suaugus sunkumais kuriant, puoselėjant santykius, nuotaikos sutrikimais.

Vaiko amžiaus ir lyties įtaka skyrybų išgyvenimui

Vaiko psichinei būklei skiriantis tėvams įtaką daro daugelis svarbių veiksnių: vaiko amžius, lytis, tėvų finansinė padėtis, vaiko gebėjimas įveikti stresą, psichologinė pagalba vaikui, tėvų santykiai po skyrybų. Svarbus aspektas nagrinėjant skyrybų poveikį yra vaiko amžius: kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau suvokti tėvų ir savo vaidmenį. Dažnai vaikai kaltina save, bijo prarasti ne tik tą tėvą, kuris išeina gyventi kitur, bet ir kartu pasiliekantį, svajoja apie tėvų susitaikymą. Apibendrinant svarbu paminėti bendrą tendenciją: kuo mažesnis yra vaikas, tuo padariniai jo psichinei sveikatai yra žalingesni.

Nustatyta, kad, po skyrybų šeimą palikus tėvui, sūnums būdingi dažnesni ir ilgiau užsitęsę elgesio sutrikimai, palyginti su mergaitėmis. Stebimi ir prastesni mokymosi rezultatai. Mergaitėms būdingesni nerimo, depresijos simptomai.

Tolimieji skyrybų padariniai ir potrauminio streso sutrikimas

Skyrybos paveikia ir vaikų gyvenimą suaugus - jie dažniau skiriasi. Viena vertus, skyrybas jie naudoja kaip iš vaikystės žinomą sunkumų sprendimo būdą, antra vertus, skyrybos nėra tabu. Jei abu sutuoktiniai yra iš iširusių šeimų, santuokos pradžioje skyrybų rizika padidėja iki 500 kartų. Kai kuriais atvejais skyrybos tampa ir potrauminio streso sutrikimo priežastimi, ypač kai vaikas įtraukiamas į tėvų konfliktus, neturi galimybės susitikti su tėvu, kuris gyvena atskirai. Įvairiais amžiaus tarpsniais sutrikimo klinika skirsis. Kūdikiams bus būdingesnis bendras dirglumas, su fiziologija susiję sunkumai, ikimokyklinio amžiaus vaikams - trauminės patirties pasireiškimas žaidybinėje veikloje ar regresas tam tikroje raidos srityje, atsiskyrimo nerimas, miego sutrikimai, mokyklinio amžiaus vaikas dažniau reaguos kalte, liūdesiu, somatiniais simptomais, nerimu dėl ateities ar mokymosi sunkumais. Paaugliams būdingesnis gėdos, kaltės jausmas, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos sutrikimas, savęs žalojimas.

Dažniausiai pasitaikančios problemos ir jų sprendimas

Vis dėlto dažnai pasitaiko atvejų, kai vienas iš tėvų, kuriam nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nebendrauja su vaiku. Galimi ir atvejai, kai tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, kliudo antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog situacija, kai vienas iš vaiko tėvų nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų.

Tėvų konfliktai ir vaiko įtraukimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Neringa Jankauskaitė teigia: „Tokiu savo elgesiu vienas iš tėvų stengiasi atitolinti vaiką nuo kito, pabloginti jų tarpusavio santykius. Tai gali būti ne tik draudimas susitikti, bet ir neigiamų dalykų apie kitą tėvą pasakojimai.“ Tėvų nesutarimai vaikams sukelia emocinių sunkumų. Mažamečiams dažnai sunku suprasti dėl ko jie turi dvejus namus (pas tėtį ir pas mamą). Jie nerimauja, kad tėvai nustojo mylėti vienas kitą, kad gali nustoti mylėti ir juos. Kai kurie vaikai gali galvoti, kad tėvų skyrybos įvyko dėl jų kaltės, pavyzdžiui, netinkamo jų elgesio. Paaugliams būdinga jausti nuolatinį pyktį dėl skyrybų ir dėl pokyčių, kuriuos jie sukūrė (pavyzdžiui, pasikeitusi gyvenamoji vieta, mokykla). Jie dažniausiai linkę kaltinti vieną iš tėvų. Nepaisant amžiaus, lyties ar kultūros, išsiskyrusių tėvų vaikai patiria daugiau psichologinių problemų, t. y. depresiją, nerimo sutrikimus.

„Nereikėtų teigti, kad tėvo atitolimas nuo vaiko po skyrybų yra natūralus procesas. Tikėtina, kad pats skyrybų procesas turi įtakos vaikų ir tėvų santykiams, tačiau svarbu ir tai, kokie tie santykiai buvo prieš išsiskyrimą. Kartais nutinka taip, kad mamų ir tėvų nesutarimai, tarpusavio santykių konfliktai, komplikuoja tėvų bendravimą su vaikais. Gali nutikti ir taip, kad vaikas dėl skyrybų kaltins vieną iš tėvų, dėl to susilpnės jų tarpusavio ryšys.“

Pažadų nesilaikymas ir neaiškumas

Dar vienas nuogąstavimas, kuriuo dalijasi su vaikais gyvenantys tėvai, kad negyvenantys kartu ne visada tęsia savo pažadus, būna, jog dingsta ilgesniam laikui, vėl atsiranda, vėl dingsta. Kaip toks elgesys veikia vaikus? „Priklauso nuo situacijos. Tėvai ne visada geba bendru susitarimu nuspręsti, kaip atrodys vaiko priežiūra po jų skyrybų. Tėvams būtų naudinga iš anksto aptarti, kaip dažnai, kada, kur galės susitikti su vaiku. Jei vis dėlto tėvams to padaryti nepavyksta, reikėtų pagalbos kreiptis į tam tikrus specialistus - vaiko teisių specialistus, psichologus. Būna atvejų, kai tarpusavyje konfliktuodami tėvai pamiršta, kad pagrindinis jų bendravimo po skyrybų tikslas - užtikrinti geriausius vaiko interesus ir patenkinti jo poreikius.“

Jei kartojasi situacija, kai vienas iš tėvų neatvyksta į susitikimą su vaiku sutartu laiku, tai turėtų būti aptarta abiejų tėvų, neįtraukiant vaiko. Svarbu nepamiršti, kad tiek mama, tiek tėtis vienodai turi teisę susitikti ir bendrauti su vaiku, išskyrus tuos atvejus, kai vieno iš tėvo bendravimas su vaiku gali pažeisti vaiko interesus.

Tėvų patiriami iššūkiai ir dilemos: pavyzdžiai iš praktikos

• „Jungiuosi prie Jusu,patarimo, zodziu mes issiskyre irnuo to momento dukters "tetusis" nemate 9 metus, mergytei 10metu, moka tik alimentus, 200,taigi po 9metu kai as sukusrusi kita seima, ir dukriukas vyra teciu vadina, jis ja dievina,myli,rupinasi,susilaukeme sunaus,bet vaiku neisskiria abu myli vienodai. Taigi po 9 metu sulaukiau agresivaus skambucio,su grasinimais ir panasiai ir kad dukra pristatyciau i jo miesta! man sokas,dukra jo tiek nemate, lekiau i vaiku teises,gyvenamoji vietea nustatyta su manimi, pasimatymu grafiko nera, zodziu o dabar ispuolis, dukra verke ir sake as nenoriu mamyte,jis svetimas dede.“
• Į tai atsako kita mama: „nekreipk tu i ji demesio. jei nori lankyti dukra, tegul paduoda ieskini teismui del lankymo grafiko nustatymo. niekas neprivers taves pristatineti dukros i tevo miesta. lankymo grafikas tokio amziaus vaikui bus nustatytas atsizvelgiant i paties vaiko norus, o ne i tevo pageidavimus. mano vaikui po 6 nebendravimo metu kai tevas atsirado, tai teismas nustate vaika lankyti tik dalyvaujant man arba mano paskirtam zmogui. Sunui buvo irgi 10 m. Ji apklause VTAT specialistas, nustate, kad rysio su tevu nera, vaikas nesijaucia su bio tevu saugus, todel vienas su juo but negali, kol nebus atkurtas rysys.“
• Dar viena situacija: „Sveikos super mamytes, ieskau patarimo....kaip man elgtis, jog nesutraumuočiau savo sūnaus. Esu išsituokusi, vaiko gyvenamoji vieta su manimi. Tėčiui nustatytas vaiko lankymo grafikas, kurio jis niekada sažiningai nesilaikė. Šiuo metu jau pusantrų metų, jis vaiko nelankė, viena kart skambino telefonu, kalbėjosi su vaiku, vaikas jo nepažino. Šiai dienai, tėtis išreiškė nora pasiimti vaika, taip kaip teismo sprendime nustatyta (2,5 paros) . Ar aš nesutraumuosiu sūnaus, jam tėvas kaip svetimas? Kur ir ką aš galiu padaryti, kad nenukentėtu mano sūnaus sveikata?“
• Atsakymas į pastarąją: „as sitoj situacijoj neduociau 2 paroms . jei nori, tegul eina ir skundziasi pats i VTAT. tada ten tuo paciu gales ir pasiaiskint, kodel jau pusantru m nelanko vaiko. ir kodel apskritai iki siol nesilaike grafiko. jei paskus ten tave - nueisi ir parasysi pasiaiskinima, kad nedavei, nes nera jokio rysio su vaiku, papasakodama visa situacija.“
• Dilema dėl tėvo lankymo pareigos: „Mamytės o kaip padaryti kad tevelis privalėtu tarkim kad ir kas antra savaidgali uzsiimti su vaiku....nes dukryte nori su juo bendrauti ir dar suzinojo kad dabar gyvens lietuvoje ir dar augins kita vaikeli ne savo. Elementus moka ne visus. Su vaiku visai sunkiai bendrauju ale nenori kistis i mano gyvenima bet kur jo gyvenimas dukra.... Kodel savo atsisakyti taip lengva o svetima auginti taip gera Ar eitu teisminiu būdu ipareigoti bendrauti su vaiku.“
• Atsakymas: „sveika, labai apgailestauju, bet niekaip nepriversi lankyti vaiko... pamirškit kad toks egzistuoja, vaikas užaugs ir pat susiras tėvą jei norės. Joks teismas meilės į širdį neįdės. Jei mylėtų- tai nė teismų nereikėtų.“
• Dilema dėl gyvenimo dviejose vietose: „Sveikos mamos, prasau nuomoniu, tu, kuriu tevai prisiteise vaiko lankyma/buvima lygiai puse per puse, kas antas savaitgalis ir kas antra diena ar pan... Ar vaikas netraumuojamas, kad gyvena tai vienur tai kitur? Tai su vienu asmeniu tai su kitu? Kaip pas jus tai numatyta ir aprasyta teisiskai?“
• Atsakymas: „as manau vaikus labai traumuoja gyvenimas per dvi vietas. pacios noretumet taio gyvent?mpastoviainpvz kas dvi savaites kraustinetis is vienu namu i kitus? su mokykliniais reimenimis, megstamais daiktais? cia yra visiska nesamone. mano exas lb norejo toki absurda padaryt, kad nereiktu alimentu moket. as nedaleidau, teisme issikovojau kad butu normalus grafikas.pvz pas mus priteistas pirmas ir trecias menesio savaitgalis, nuo penktadienio 18val iki sekmadienio 18val. taip ir parasyta nutarti. taip pat lb tiksliai apibudintas atostoginis lankumas, pvz velyku atostogos lyginiais metais su tevu, nelyginiais su manim. arba tiksliai nurodyta, kad tarkim treciadieniais pasiima vaika po mokyklos ir oarveza namo 19valanda.stenkites kuo tiksliau susirasyt visas galimybes, gimtadieniu dienas, motinos dienas ir pan. nes jei exas piktybinis, tai jis paskui tures erdves manipuliacijoms tame grafike.“
• Apie teismo nustatytą grafiką: „Su vaiko tevu yra sudaryta taikos sutartis. Kadangi dar maitinu tai vaiką jo gyvenamojoj vietoje tėvas lanko antradienias 2h, ketvirtadieniais 2 h ir sekmadienias 3 h. Gal kas yra susiduręs,kokia tvarka yra mazo vaiko lankymo? Nes tėvas nori vaiką lankyti kasdien. Su vaiko tevu yra sudaryta taikos sutartis.“
• Patarti tėvams: „Nežinau jūsų situacijos, bet stenkitės dėl vaiko, jam tėčio reikia. Reikėtų džiaugtis, kad tėtis nori lankyti kasdien. Jeigu trikdo buvimas vienoje patalpoje, gal tuo metu nueikit pasivaikščiot, į parduotuvę ar skirkite individualaus laiko vyresniam vaikui. Vaiką tėvas turi ir gali lankyti kaip numatyta grafike. Jeigu nori ne pagal grafiką, įmanoma, bet turi būti sutarta abiejų tėvų.“
• Dar vienas pastebėjimas: „Yra tiesos, bet manau yra tiesos ir tame, kad visad atsisakius tų papildomų kartų kai tėtis nori, paskui jis gali ir nesiūlyti.“

Klinikinių atvejų pavyzdžiai

• Pirmasis atvejis: 9 metų berniukas. Iš medicininės dokumentacijos žinoma, kad gimė ir pirmuosius metus augo konfliktuojančioje šeimoje; kai berniukui buvo 3 metai, šeima iširo. Praėjus mėnesiui po skyrybų, vaikui diagnozuota F95.0 trumpalaikis tikas, kartotinai konsultuojant po metų - F95.1 lėtiniai judesių arba balso tikai, Z63.8 emocinė įtampa šeimoje. Teismo psichiatrai ekspertai diagnozavo berniukui F93.8 kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (perdėto nerimo sutrikimas). Berniuko neigiama nuostata tėvo atžvilgiu itin kategoriška, nemotyvuota. Rekomenduota teikti šeimai psichologines konsultacijas ir į problemą orientuotą terapiją, o vaikui - lankyti ilgalaikę psichoterapiją.
• Antrasis atvejis: 8 metų berniukas. Mama atvyko į konsultaciją skusdamasi epizodine agresija prieš mažesnį brolį, ypač grįžus iš atskirai skyrium gyvenančio tėvo, pasidarė itin dirglus, pradėjo graužti nagus. Skyrybos įvyko prieš maždaug mėnesį dėl sutuoktinio fizinio smurto. Vaikas su tėvu susitinka, tačiau berniuką susitikimai erzina, nes, anot berniuko, per juos tėvas visuomet kalba apie santykius su motina, bando išsiaiškinti, ar motina turi naujus romantinius santykius. Tęsiamos konsultacijos Psichikos sveikatos centre.
• Trečiasis atvejis: 12 metų mergaitė. Tėvai išsiskyrė prieš maždaug 11 metų. 10 metų tėvas vengė bendrauti su dukra. Pastaruoju metu kontakto siekia, tačiau mergaitę gąsdinančiu būdu: ateina į mokyklą ir bando išsivesti jėga; jei kur nors kartu nusiveda, palieka pavojingose gyvybei situacijose. Mergaitė lanko psichologo konsultacijas, vyksta šeimos terapija.

Visuose klinikinių atvejų pavyzdžiuose stebimi emocijų sutrikimų požymiai, palaikomi tėvų konfliktinės situacijos, ilgai besitęsiantys ir darantys žalą vaiko sveikam psichologiniam vystymuisi. Psichikos sveikatos centro specialistų teikiama kompleksinė pagalba dirbant ir su vaiku, ir su tėvais veikia kaip apsauginis veiksnys, sumažina ilgalaikių padarinių tikimybę.

Rekomendacijos ir bendravimo tvarkos modeliai

Manau, kad svarbiausia yra efektyvus bendravimas. Kai tėvai geba atrasti bendravimo būdą, kuris tiktų abiem, bendrų problemų sprendimas pasidaro lengvesnis. Kartais būna, kad tėvai negeba kalbėtis gyvame kontakte. Tokiu atveju reikėtų apsvarstyti galimybę bendrauti tik telefonu ar į susitikimus pasikviesti trečią, pašalinį asmenį, kuris padėtų suvaldyti konfliktinę situaciją.

Svarbu paminėti, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Bendravimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama, priklausomai nuo vaiko amžiaus, gali keistis.

Bendravimo grafikas pagal vaiko amžių

Bendravimas iki vienerių metų amžiaus vaiku galėtų būti 1-3 valandos du arba tris kartus per savaitę. Nuo 1 iki 2 metų, kai formuojasi vaiko emocinis prieraišumas, bendravimas su negyvenančiu tėvu turėtų būti ne retesnis kaip kas 3 dienos. Buvimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama gali būti pamažu ilginamas, kad vaikas ruoštųsi pasilikimui per naktį. Susitikimai gali būti iki 8 valandų dvi dienas per savaitę.

Su nuo 2 iki 3 metų amžiaus vaiku svarbu kurti ir palaikyti nuolatinį ryšį. Tokio amžiaus vaikas gali bijoti praleisti ilgesnį laiką be tėčio ar mamos, su kuriuo gyvena nuolat. Vaiko paėmimas iš jam įprastos vietos turėtų vykti be ilgų liūdnų atsisveikinimų. Tokio amžiaus vaikas jau pradeda bandyti ribas, todėl labai svarbu, kad abiejuose namuose būtų laikomasi panašių taisyklių. Viena naktis savaitės viduryje ir vienas savaitgalis per mėnesį - tokia gali būti kartu negyvenančio tėčio ar mamos bendravimo su tokio amžiaus vaiku.

3-5 m. amžiaus vaikui vystosi socialiniai įgūdžiai, tuomet jis imituoja, pamėgdžioja suaugusiųjų elgesį, tačiau nesupranta pačios skyrybų esmės. Tuomet svarbu skatinti pozityvius jausmus kalbant apie kartu su kitu tėvu planuojamą praleisti laiką, svarbu stengtis šalia vaiko nesipykti, kalbėtis su juo apie jo jausmus. Per savaitę galima praleisti dvi naktis su nakvyne su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama.

6-12 metų amžiaus vaikui svarbu stiprinti jo savivertę, pasitikėjimą savimi, saugumo jausmą. Šio amžiaus vaikams tampa svarbūs ne tik tėvai, bet ir draugai. Galima bendravimo su vaiku tvarka: kas antras savaitgalis ir kas antrą savaitę po vieną naktį savaitės viduryje.

13-17 metų paaugliai siekia atsiskirti nuo tėvų, patys nori priimti sprendimus, kada ir kaip bendrauti su tėvais. Jiems prioritetu tampa draugai, socialinė veikla. Šiuo atveju svarbus bendravimo tvarkos lankstumas, atsižvelgiant į pačio vaiko norus. Vaikas gali norėti su tėvais praleisti mažiau laiko. Ir tai gali būti ne skyrybų, o siekio būti nepriklausomu ir savarankišku pasekmė. Dėl bendravimo laiko tėvams reiktų nuspręsti individualiai, atsižvelgiant į vaiko poreikius.

Bendriniai patarimai tėvams, siekiant išlaikyti ryšį

• Visais įmanomais būdais išlaikykite bendravimą su vaiku: jei yra galimybė, susitikite kuo dažniau, dalyvaukite mokyklos renginiuose, sporto varžybose, bendraukite telefonu, teksto žinutėmis.
• Įtraukite vaiką į bendras veiklas, susikurkite jums abiem įdomų laisvalaikio praleidimo būdą.
• Nenuvertinkite vaiko jausmų, net ir tada, kai jie yra priešiški jums. Stenkitės vaiką išklausyti ir suprasti, sukurkite pasitikėjimu grįstą tarpusavio santykį.
• Nežadėkite dalykų, kurių neturėsite galimybės įgyvendinti.
• Kad ir kaip stipriai pykstate ant savo buvusio partnerio, stenkitės neparodyti to prie vaikų, nekalbėkite apie juos nepagarbiai.
• Konflikto su buvusiu partneriu metu, nesistenkite įtraukti vaiko į tai, nemanipuliuokite vaiku, kad laimėtumėte konfliktą.
• Padėkite savo vaikams pasijausti saugiems.

Pagalbos principai ir bendradarbiavimas

Rekomenduotina, kad tėvai apie skyrybas praneštų tada, kai tvirtai apsisprendžia skirtis. Svarbu vaikus informuoti apie pokyčius iš anksto, ypač jei keičiama gyvenamoji vieta, darželis ar mokykla. Tai pranešti ir aptarti turėtų abu tėvai. Abu tėvai vaikui suprantama kalba turėtų paaiškinti, kokios priežastys lėmė jų sprendimą. Leisti vaikui klausti ir išsakyti savo nerimą, pagal galimybes atsakyti į vaiko klausimus. Ir tėvas, ir motina turi patvirtinti, kad skyrybos yra galutinis sprendimas, tačiau patikinti, kad, nors tėvai ir skiriasi, jie vaiką myli kaip ir anksčiau. Vaiko tėvams žinotina, kad jokiu būdu neleistina vaiko įtraukti į konfliktą ir kito sutuoktinio kaltinimą. Tokiu atveju vaiko psichologinė būklė labai pablogėja.

Skatinti, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos aiškiems periodiniams susitikimams su tėvu, su kuriuo negyvenama nuolat. Vaiko psichinei sveikatai nepakeičiamą įtaką turi bendravimas su abiem tėvais, išskyrus išskirtines situacijas, tokias kaip įrodytas fizinis ar seksualinis smurtas. Abiem tėvams reikėtų vengti nepalankiai ar įžeidžiančiai atsiliepti apie buvusį sutuoktinį. Susitikimai turėtų būti organizuojami reguliariai, visoms pusėms žinomu metu. Vaikams, ypač jaunesnio amžiaus, rutina yra saugumą teikiantis dalykas.

Grupių išsiskyrusiems tėvams lankymas, terapinių grupių vaikams ir paaugliams lankymas skyrybų krizei įveikti. Skyrybų streso įveikos tikslai galėtų būti: priimti skyrybų faktą, liautis kaltinus save, priimti skyrybų baigtinumą, realiai planuoti ateitį. Prireikus - individuali palaikomoji psichoterapija. Sveikos emocijų raidos stiprinimo galimybės: žaidimai, tinkami pagal amžiaus tarpsnio ypatumus, piešimas, pasakos. Klinikinėje praktikoje susiduriant su vaikais įvairiose jų gyvenimo situacijose, svarbu pastebėti jų emocinės ir fizinės būklės galimą ryšį su jų šeimos išgyvenimais. Pastebėjus funkcionavimo sutrikimus, vaikams būtina suteikti specializuotą pagalbą.

tags: #vaiko #lankymas #po #skyrybu

• gido, kaip išsirinkti patalynę kūdikiui, rasite čia
• Kaip bendrauti su šeima dėl vaiko
• Apie ugdymo ypatumus vaikų darželyje
• Nijolės Statkutės biografija
• Spalvinimo puslapiai dantims