Specialiųjų poreikių vaikai ir standartizuoti testai: iššūkiai ir perspektyvos
Įtraukusis ugdymas siekia suteikti lygias ugdymosi galimybes visiems vaikams, nepaisant, bet kartu ir neignoruojant, kultūrinių, socialinių ar kitokių skirtumų tarp ugdytinių. Šiuolaikinė švietimo sistema orientuojasi į įtraukiojo ugdymo koncepciją, kurioje aiškiai įsisąmoninta mokyklos atsakomybė mažinant socialinę atskirtį. Svarbu pabrėžti, kad įtraukusis ugdymas siekia pritaikyti mokyklą, darželį ar bet kokią kitą ugdymo instituciją vaiko poreikiams, tokiu būdu užtikrinant, kad visi vaikai pagal savo galimybes galėtų joje mokytis ir ugdytis.
Specialieji ugdymosi poreikiai ir jų nustatymas
Sutrikus žmogaus sveikatai, jam gali būti nustatytas ne tik neįgalumo ar darbingumo lygis, bet ir specialieji poreikiai. Specialusis ugdymosi poreikis - tai pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių. Įvertinimas yra vaiko pedagoginių, psichologinių, asmenybės sunkumų nustatymas ir pagalbos priemonių rekomendavimas. Jį atlieka pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai - psichologai, logopedai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, neurologai.
Vertinimo procesas
Pasiruošimas vertinimui prasideda aptarus poreikį su ugdymo įstaiga arba medikais, pasiėmus reikiamus dokumentus ir užsiregistravus. Kompleksinį įvertinimą atlieka Tarnybos specialistai, o vertinimas atliekamas tėvams (globėjams, rūpintojams) sutikus. Gavus pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą, kas leidžia sėkmingiau pritaikyti individualų ugdymo planą.
Standartizuoti testai ir įtraukusis ugdymas
Sunkiai su įtraukiuoju ugdymu dera atskiros klasės vadinamiesiems „probleminiams“ vaikams ar standartizuoti testai. Kyla klausimas: kur tas standartas, pagal kurį galime „matuoti“ visus vaikus? Atsakymas į klausimą, ar specialiųjų poreikių vaikai turi laikyti standartizuotus testus, nėra vienareikšmis. Svarbu atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir galimybes.
Argumentai už ir prieš
Nors testai gali suteikti informacijos apie vaiko žinias ir įgūdžius bei padėti stebėti jo pažangą, jie dažnai neatspindi individualių poreikių ir mokymosi stiliaus. Be to, tokie patikrinimai gali sukelti stresą ir nerimą specialiųjų poreikių vaikams, o rezultatai dėl negalios gali būti netikslūs.
| Argumentai „už“ | Argumentai „prieš“ |
|---|---|
| Informacijos rinkimas apie žinias | Neatspindi individualių poreikių |
| Progreso stebėjimas laikui bėgant | Stresas ir nerimas vaikams |
| Palyginimas su bendraamžiais | Netikslus vertinimas dėl negalios |
Ugdymo pritaikymas patikrinimų metu
Švietimo ministerija teigia, kad specialiuosius poreikius svarbu tinkamai pažymėti sistemoje, o egzamino užduotys turi būti pateiktos patogesniu skaityti šriftu. Atsižvelgiant į nustatytus mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius bei pedagoginės psichologinės tarnybos išvadas ir rekomendacijas, užduočių atlikimo laikas gali būti pratęsiamas 50 proc. nustatyto laiko. Šiais metais per patikrinimus mokiniams galės būti pritaikyti universalaus dizaino principai, pavyzdžiui, kitaip struktūruojamas tekstas.
Visgi, tėvai baiminasi, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai negaus jiems pritaikytų užduočių. Autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ pabrėžia, kad vien tik techniniai patobulinimai padės ne visiems. Mokytojai turi būti apmokyti dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, gebėti individualizuoti ugdymo programą ir būti lankstūs, nes kiekvienas vaikas yra unikalus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
