Vaiko išvežimas iš Vokietijos ar bet kurios kitos valstybės nuolatiniam gyvenimui yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidumo teisinėms normoms. Tėvų pareigos suteiktos abiem tėvams, todėl jie kartu turi nuspręsti, ar vaiką reikėtų išvežti į kitą šalį. Antrojo iš tėvų sutikimas išvežti vaiką į užsienį yra reikalingas, jeigu tėvų pareigos arba teisė spręsti dėl gyvenamosios vietos suteiktos abiem tėvams.

Sprendžiant vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos klausimą, taikomos teisės normos, kuriomis reglamentuojama teisė spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl ši teisė yra sudedamoji faktinės atsakomybės už vaiko globą dalis. Jeigu bendras tėvų pareigas turintys tėvai gyvena atskirai, jie kartu turi nuspręsti, kad planuojama kelionė nėra kasdienis klausimas, o esminės svarbos klausimas. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikas paprastai gyvena, turi teisę pats spręsti kasdienius klausimus. Tačiau jeigu tėvų pareigomis besidalijančių tėvų nuomonė vaiko išvežimo į užsienį klausimu skiriasi ir jie negali dėl to susitarti, kiekvienas iš tėvų gali kreiptis į šeimos bylų teismą, kad jam būtų suteikta teisė priimti sprendimą dėl persikėlimo.
Vaiko išvežimas gyventi į užsienį yra teisėtas, jeigu su vaiku norintis persikelti vienas iš tėvų gali savarankiškai priimti tokį sprendimą, nes, pavyzdžiui, jam vienam priklauso tėvų pareigos arba bent jau teisė spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos.
Iš esmės, ir vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas paprastai gyvena, ir vienas iš tėvų, turintis teisę bendrauti su vaiku, gali pats nuspręsti laikinai išsivežti vaiką į kelionę užsienyje, su sąlyga, kad keliaujama ne į vietoves, kuriose vaikui kyla ypatingas pavojus. Jeigu vaiko kelionės tikslas yra Šengeno valstybė, taikomas Šengeno susitarimas ir nesvarbu, ar vaikas vyktų su tėvais, ar su vienu iš tėvų, vieno iš tėvų sutikimo nereikia turėti ir valstybės sienos apsaugos pareigūnas jo nereikalaus.
| Situacija | Reikalingas sutikimas |
|---|---|
| Kelionė Šengeno erdvėje | Nereikalingas |
| Kelionė už Šengeno ribų (su vienu iš tėvų) | Nereikalingas (pagal galiojančią tvarką) |
| Vaikas keliauja vienas arba su lydinčiu asmeniu | Būtinas rašytinis tėvų sutikimas |
Neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises, yra itin aktuali problema. Svarbūs instrumentai ginčams dėl vaikų pagrobimo spręsti yra Hagos konvencija ir tarptautinė mediacija. Pagal Hagos konvenciją vaiko išvežimas į kitą šalį arba laikymas joje laikomas neteisėtu, jeigu pažeidžiamos globos teisės pagal valstybės, kurioje vaikas gyveno iki išvežimo, įstatymus.

Jei vaikas išvežtas į valstybę, kuri yra Hagos konvencijos narė, galite inicijuoti procesą, kad vaikas būtų grąžintas. Svarbu žinoti, kad konvencija sprendžia tik vaiko gyvenamosios vietos atkūrimo klausimą. Tarptautinė mediacija padeda išvengti ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi. Jei bent vienas iš tėvų jaučia, kad yra nors menkiausia tikimybė rasti bendrą sprendimą ne teisminiu keliu, rekomenduojama pasitelkti tarptautinės mediacijos specialistą kaip neutralų trečiąjį asmenį.