Vaiko globos sistemos reorganizavimo strategija: perėjimas prie šeimos modelio
Lietuvoje vaiko teisinę apsaugą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, pradedant nuo Konstitucijos ir baigiant specializuotais įstatymais. Valstybė įpareigojama garantuoti šias teises ir laisves kiekvienam, kas yra jos jurisdikcijoje, o svarbios nuostatos, užtikrinančios vaiko rūpybą, yra įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencija pripažįsta, kad vaikas yra individas, turintis teisę žinoti savo tėvus ir augti šeimoje, o vaiko teisės ir teisėti interesai turi būti ginami, kai to negali užtikrinti jo tėvai.
Vaiko gerovės politika ir socialinės globos kokybė
Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją, kurioje Lietuva įsipareigojo siekti visapusiškos vaiko apsaugos. Pagal Koncepcijos nuostatas, vaiko gerovės politika yra socialinės politikos dalis, apibrėžta trimis principais: vaiko teise į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą. Socialinė globa Lietuvoje yra atskirta nuo kitų socialinių paslaugų rūšių, vadovaujantis 2006 m. sausio 19 d. Socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis.
Socialinis darbas ir jo teikiamos paslaugos turi turėti kokybės standartus, tačiau socialinio darbo kokybė nėra objektyvus, nekintantis dydis. Šiuo metu galimybė išmatuoti socialinio darbo poveikį globos namų ugdytiniams yra labai ribota, nes sunku įvertinti, ar socialinis darbuotojas padeda vaikams spręsti problemas, siekdamas pozityviosios ugdytinių socializacijos.
Vaiko globos sistemos reorganizavimas
Siekiant įgyvendinti Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos pirmąjį tikslą - pertvarkyti vaiko globos sistemą, kad ji atitiktų vaiko geriausius interesus - tėvų globos netekusius vaikus siekiama nukreipti į globėjų šeimas. Vaikai, augantys institucijose, patiria daugiau sunkumų integruojantis į visuomenę, palyginti su tais, kurie globojami šeimose.
Institucinė globa negali užtikrinti tokio paties dėmesio, meilės ir rūpesčio, kokį vaikas galėtų gauti šeimoje. Todėl perėjimas prie šeimos modelio yra esminis siekiant užtikrinti geresnę vaikų gerovę. Alternatyva institucinei globai yra bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN), kurie veikia pagal šeimai artimos aplinkos modelį.
| Rodiklis | Siektina reikšmė (2012 m.) |
|---|---|
| Vaikų globos šeimose dalis | 55 proc. |
| Vaikų globos institucijose dalis | 30 proc. |
Finansavimo sistemos iššūkiai
Audito metu nustatyta, kad pagal esamą tvarką valstybės biudžeto lėšos finansuoja įstaigas, o ne vaikui teikiamas socialines paslaugas. „Paslaugų krepšelis vaikui“ - tai tikslinės lėšos, kurios būtų skirtos vaiko globai finansuoti: darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai ir kvalifikacijos tobulinimui. Įvedus „paslaugų krepšelį vaikui“, atsirastų galimybė teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą ir stiprinti jų finansinį savarankiškumą.
Visuomenės požiūris ir mitai
Vis dar egzistuoja mitai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų ar daro teisės pažeidimus. Iš tiesų, tai tėra absoliūtūs mitai. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės ir sumišimo jausmą.
tags: #vaiko #globos #rupybos #sistemos #reorganizavimo #strategij
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
