Paprastai sulaukiame klausimų, kaip pripratinti vaiką prie darželio, kad jis noriai į jį eitų, na, o šįkart klausimas priešingas - ką daryti, jei atėjus pasiimti vaiko į darželį, jis priešinasi ir nenori eiti namo? Esu įsitikinusi, kad dukrytė myli jus ir namo nori eiti, bet…. tik ne dabar, ne šią akimirką. Ji tikriausiai nori užbaigti savo žaidimą, jį baigti žaisti iki galo. Tai tikrai labai svarbu kiekvienam vaikui.

Vaikystėje pats rimčiausias darbas yra žaidimas. Ir tai vaikai daro su tokiu įsitraukimu ir noru, kurio aš, suaugusi, vaikams labai pavydžiu. Kiekvienas darželis turi savo ritmą, bet daugmaž jis panašus: ryto ratas, pusryčiai, laukas arba žaidimai, pietūs, pietų miegas, pavakariai, vakaro žaidimai laukiant tėvelių. Ir įsivaizduokite, visos tos mamos pataiko ateiti pasiimti vaikų kaip tik tuo momentu, kai būna žaidimo pats įkarštis, pats smagumas.
O kad jūsų namuose viskas gerai, ne tik „rodos”, o ir yra, liudija tai, kad dukrytė gali atvirai jums reikšti tokius jausmus ir nebijoti, kad bus nubausta. Tačiau be galo kiekvienai mamai skaudu girdėti tokius žodžius, ypač, kai taip stengiesi dėl savo vaiko ir, rodos, bet ką atiduotum, kad tik jis neverktų. Bet kažkur kamputyje tupi abejonė ir šnibžda: „Galėjai ramiau, švelniau, ilgiau palaukti. Su kokia mama nenori vaikas eiti? Aišku, kad su bloga! Ką auklėtojos pagalvos?!“
Tad pasidalinsiu savo, kaip dviejų berniukų ir darželio auklėtojos, patirtimi tokiose situacijose:
| Veiksmas | Rekomendacija |
|---|---|
| Atsisveikinimo ritualas | Sukurkite pastovų ritualą, kuris suteikia saugumo. |
| Laiko pasirinkimas | Aptarkite su auklėtoja optimalų laiką vaikui pasiimti. |
| Emocijų priėmimas | Leiskite vaikui išreikšti jausmus, būkite šalia. |

Kai kurios auklėtojos susitaria su tėveliais, kad tėveliai tik pasirodo, kad atėjo ir palaukia, kol vaikus iš žaidimo kambario iki rūbinėlės auklėtojos atlydės pačios. Taip vaikai turi pakankamai laiko, kad pabaigtų žaidimą, susitvarkytų ir atsisveikintų su darželiu. Bet net ir tada būna ašarų. Nes auklėtoja yra auklėtoja, o tėvai yra tėvai. Ir jei vaikas laikėsi darželyje visą dieną, „buvo geras ir neverkė“, tai atėjus tėvams išsilieja visos nuoskaudos ir baimės. Jums dabar svarbu išbūti šalia jos, tokios pykstančios ir nusiminusios tiek, kiek reikės jai, o ne jums.