Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija ir jos įgyvendinimas
Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija yra visuma priemonių bei politinių veiksmų, kuriais siekiama socialinės gerovės; ji apima socialinę apsaugą bei priemones, taikomas užimtumo, mokymo ir aprūpinimo būstu srityse.
Valstybinė šeimos politikos koncepcija
Valstybinė šeimos politikos koncepcija apima šeimos raidos ir šeimos gyvenimo sąlygų problemas. Pagrindinės jos veiklos kryptys yra šeimos politikos koordinavimas, šeimos tyrimai ir stebėsena, socialinių paslaugų, švietimo, žmogiškųjų ir finansinių išteklių planavimas bei skirstymas, taip pat visuomenės informavimas ir šeimos politikos teisinis reglamentavimas.
Estijos individualistinis požiūris į šeimos politiką, grindžiamas universalumo principu, kur valstybės parama garantuojama visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų šeimos situacijos, yra patrauklus pavyzdys. Toks požiūris, būdingas Šiaurės šalims, orientuotas į individą ir siekia formuoti palankią vaikui aplinką.
Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija
Lietuvos Respublikoje vaiko gerovės politiką reglamentuoja LR Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Civilinis kodeksas, Vaiko globos įstatymas ir kitos nacionalinės programos. Siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą, priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas.
Vaiko gerovės įgyvendinimo siekiai apima sąlygų vaiko intelektualiniam ir fiziniam vystymuisi sudarymą, beglobių vaikų priežiūrą, apsaugą nuo išnaudojimo, paramą vaikams ir pozityvaus vaikų laisvalaikio plėtojimą. Vis dėlto, pastebimas vaikų užimtumo mažėjimas ir su tuo susijęs nepilnamečių teisės pažeidimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo augimas, taip pat vaikų sveikatos blogėjimas.
Siekiant efektyviai spręsti šias problemas, buvo patvirtinta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija ir parengtas jos įgyvendinimo strategijos bei priemonių planas 2004-2012 metams. Strategija siekia sukurti prielaidas visų Lietuvos Respublikoje gyvenančių vaikų gerovei, numatant ilgalaikes priemones ir lėšas jų įgyvendinimui.
Aktualios problemos ir jų sprendimo kryptys
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pastebimas valstybės atsakomybės mažėjimas vaiko aprūpinimo srityje. Vaikų apsauga dažnai suprantama kaip vaiko paėmimas iš šeimos be adekvačios paramos šeimai, nepripažįstant socialinių-ekonominių priežasčių. Mažėja universalios paramos šeimoms dalis, orientuojantis į pajamomis ir turtu testuojamą paramą, kuri nepasiekia visų, o žemina ir stigmatizuoja žmones.
Nestabili socialinė ir ekonominė aplinka bei pirmosios prevencijos paslaugų šeimoms su vaikais trūkumas lemia vaikų nepriežiūrą, apleistumą ir smurtą. Ikimokyklinės priežiūros paslaugų apribojimas uždarius vaikų darželius ir lopšelius taip pat prisideda prie problemų. Šeimų, negalinčių pasirūpinti savo vaikais, skaičius nuo 1995 m. iki 2001 m. išaugo 93%, o vaikų skaičius valstybinėje globoje žymiai padidėjo.
Dalis socialinės apsaugos išlaidų tenka piniginėms išmokoms, o per maža dalis skiriama socialinėms paslaugoms ir natūrinei paramai. Dideli skirtumai tarp savivaldybių skiriamo finansavimo socialinėms paslaugoms vaikams ir šeimoms taip pat kelia susirūpinimą. Vaiko apsaugos srityje dominuoja teisinio ir medicininio modelio paslaugos, o valstybinės institucijos, ginančios vaikus nuo smurto, dirba neefektyviai.
Reformos vaiko pakeičiamojoje globoje nesukūrė esminių pokyčių vaiko gerovėje, nes jos buvo nukreiptos į pašalpos didinimą, o ne į tarnybų, organizuojančių vaikų globą šeimose, kūrimą. Lietuvoje įvaikinama labai mažai vaikų, nes stabdo įtėvių paieškos ir socialinių paslaugų trūkumas.
Vaiko teisė į dalyvavimą yra pažeidžiama, pabrėžiant vaikų subordinacinį vaidmenį ir toleruojant fizines bausmes. Žiniasklaida viešina vaikų ir jų šeimų subtilias gyvenimo detales, pažeisdama vaiko orumo apsaugą.
Socialinės gerovės samprata ir socialinė politika
Socialinė gerovė - tai visuma priemonių bei politinių veiksmų, kuriais siekiama socialinės gerovės; ji apima socialinę apsaugą bei priemones, taikomas užimtumo, mokymo ir aprūpinimo būstu srityse. Lietuvos socialinė politika susideda iš privalomo valstybinio socialinio draudimo ir socialinės paramos.
Socialinės rūpybos vaidmenys gali būti skirstomi į tris: plyšių užpildymo (liekaninis) vaidmuo, visuomeninių pokyčių pasekmių sušvelninimo (institucinės gerovės) vaidmuo ir vystymo (plėtros) vaidmuo. Pastarasis orientuojasi į sudarymą sąlygų žmogui geriausiai panaudoti savo galimybes.
Valstybė, siekdama patenkinti vaikų poreikius, teikia paramą tėvams, pasitelkdama įvairias visuomenės institucijas. Skurdo mažinimui valstybė pripažįsta realią absoliutinio skurdo ribą ir garantuoja kiekvieno vaiko minimalų aprūpinimą. Šeimos su vaikais dėl skurdo negali prarasti gyvenamojo būsto.
Sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria vaikai ir jų šeimos, plėtojamos įvairių sričių paslaugos, pasitelkiamos specialistų komandos. Ypatingas dėmesys skiriamas ikimokyklinių ir vaikų dienos priežiūros institucijų organizavimui.
Matomumo galia: galime pakeisti vaikų gerovės sistemą | Matt Anderson | TEDxGreensboro
Perkant paslaugas visuose vaiko priežiūros sektoriuose vadovaujamasi vaiko interesų atstovavimo principu. Specialistai ieško individualių sprendimų, o įstatymai apibrėžia bendras nuostatas. Vaiko patirtą skriaudą įvertina specialiai pasirengę socialiniai darbuotojai, medikai ar psichologai.
Smurto prieš vaiką atveju iš šeimos iškeliamas smurtautojas, o vaikui sudaromas apsaugos planas ir suteikiama pilnavertė pagalba. Į apsaugos sistemą patekusiam vaikui priskiriamas socialinis darbuotojas, teikiantis moralinę ir socialinę pagalbą.
Skurdas negali būti vaiko paėmimo iš šeimos priežastis. Valstybė garantuoja vaiko teisę augti savo šeimoje, teikdama paslaugas šeimoms, patiriančioms sunkumus. Vaikai iš šeimų gali būti paimami tik išnaudojus visas pagalbos galimybes.
Valstybė pripažįsta vaikų ir suaugusiųjų lygias teises į apsaugą nuo smurto. Visuomenė skatinama netaikyti fizinių bausmių vaikui, o tėvai mokomi disciplinuoti vaikus be smurto. Įstatymu uždraudžiama naudoti fizines bausmes kaip disciplinos priemonę.
Vaikai, smurto aukos ar pažeidę įstatymus, yra apsaugomi nuo žiniasklaidos. Žurnalistams draudžiama juos identifikuoti. Vaikai, augantys sunkumus patiriančiose šeimose, yra apsaugomi nuo viešinimo žiniasklaidoje, orientuotos į šių šeimų smerkimą.
tags: #vaiko #geroves #valstybes #politikos #koncepcija
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
