Vaiko dienos ritmas ikimokykliniame amžiuje: visapusio ugdymo ir sėkmės pamatas

Ikimokyklinis amžius yra labai svarbus ir ypatingas vaiko gyvenime. Pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai yra labai svarbūs smegenų vystymuisi. Šiame amžiuje vyksta intensyvus biologinis vaiko smegenų brendimas, sąlygojantis vaiko prigimtinių galių sklaidą, fizinę, kognityvinę, emocinę, socialinę jo raidą bei lemiantis vaiko mokymosi mokykloje ir tolesnio gyvenimo sėkmę. Viešojoje erdvėje tėvai dažnai diskutuoja dėl savo vaikų ugdymo ikimokykliniame amžiuje. Viena diskusijų pusė dažniausiai teigia, kad vaikai privalo turėti nerūpestingą vaikystę, o rimtesnis ugdymo procesas turėtų prasidėti tik mokykloje. Tačiau ugdymo specialistai, tokie kaip Klaipėdos licėjaus direktorė doc. dr. Regina Kontautienė, pabrėžia, kad ikimokykliniame amžiuje vaikų pažintinis aktyvumas yra labai stiprus, jo nereikia papildomai motyvuoti ir skatinti. 3-4 metų vaikui viskas įdomu, ir jis be didelių pastangų noriai dalyvauja pažintiniuose, mokymosi procesuose, kaupia išgirstą informaciją.

Todėl labai svarbu šį vaiko raidos etapą panaudoti akademinių gebėjimų lavinimui. Norint pasiekti gerų vaiko ugdymo rezultatų, pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko poreikius, raidą ir kitas individualias savybes. Tokiu amžiaus vaikai turi būti ugdomi pasitelkiant žaidimo elementus. Juos būtina sudominti, dėl to ugdymo procesas turi vykti žaidimo forma, skatinant vaiko įsitraukimą ir vaikišką smalsumą. Ypatingai vaiko smegenims bręsti padeda žaidimai, kuriuos vaikui kurti padeda pedagogas. Tinkamai sudarytas ir lankstus dienos ritmas darželyje ir namuose yra esminis sėkmingam vaiko ugdymui.

Dienos ritmo svarba ir lankstumas

Dienos ritmas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, užtikrinančių vaiko fizinę ir psichologinę gerovę ikimokykliniame amžiuje. Struktūruotas, bet lankstus dienos planas padeda vaikams jaustis saugiai, sumažina stresą ir skatina savarankiškumą. Vaikai lengviau prisitaiko prie naujų situacijų, kai žino, ko tikėtis. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose vaikams turi būti sudarytos galimybės dienos poilsio metu ilsėtis ne tik miegant, bet ir kitomis poilsio formomis. Tai reiškia, kad nuo šiol poilsiu laikomas tiek miegas, tiek ramios veiklos.

Poilsio ir miego reikšmė

Miegas - vienas iš fiziologinių žmogaus poreikių, labai svarbus vaikų augimui ir vystymuisi. Vaikų miego poreikis priklauso nuo jų amžiaus, sveikatos būklės, kitų individualių veiksnių. Jei iki 3 metų praktiškai visiems vaikams būtina pamiegoti dieną, kad patenkintų fiziologinį miego poreikį, vaikui augant poreikis pamiegoti dieną mažėja. Perėjimas į vieną ilgą miegą per parą yra natūralus raidos etapas. Iki šiol galiojusios Higienos normos nuostatos reglamentavo poilsį, kuris dažnai buvo interpretuojamas tik kaip miegas, nors kitos nuostatos nurodė, kad vaiko dienos režimas turi būti organizuojamas taip, kad atitiktų vaiko fiziologinius poreikius.

Naujuoju ministro įsakymu įtvirtinta nuostata, kad visiems vaikams turi būti užtikrinta jų fiziologinius poreikius atitinkanti poilsio forma (miegas arba rami veikla) ir trukmė, bei aiškiai apibrėžiami reikalavimai poilsio metu nemiegančių vaikų ramios veiklos organizavimui. Šis pakeitimas sudaro sąlygas laimingesniam nemažos dalies vaikų gyvenimui. Patirtys rodo, kad nebeverčiami miegoti vaikai džiugiau eina į darželį, geriau išsimiega naktimis. Dalis darželių taip pat parodė, kad yra daug būdų organizuoti lankstų poilsį.

Ženklai, kurie leidžia suprasti, kad vaikas pasirengęs nebemiegoti pietų miego, yra šie: vaikui sunku užmigti dieną; pamiegojus pietų miego jis ilgai būdrauja vakare iki nakties miego; jam sunku užmigti vakare; nakties miegas pamiegojus dieną tampa nekokybiškas, pavyzdžiui, vaikas nakties metu dažnai pabunda; dienomis, kai nemiega dienos miego, vaikas išlieka budrus, nerodo nuovargio ženklų. Jeigu požymių visuma rodo, kad vaikas jau neturi poreikio pamiegoti dieną, dera jam pasiūlyti kitas poilsio darželyje formas - piešti, skaityti, vartyti knygeles, žaisti ramius žaidimus, pasivaikščioti, klausytis muzikos ir pan. Siekdami, kad nemiegantys vaikai netrukdytų ilsėtis miego poreikį turintiems vaikams, darželiai neretai organizuoja atskiras nemiegančių vaikų grupes, kurios suburiamos poilsio metui, atskiria dalį grupės patalpos nemiegantiems vaikams ir kt.

Fizinio aktyvumo ir žaidimų vaidmuo

Fizinis aktyvumas, judėjimas yra vienas svarbiausių prigimtinių vaiko poreikių, todėl būtina skatinti tiek spontanišką, tiek pedagogo tikslingai inicijuojamą veiklą. Fizinis aktyvumas skatina tokių fizinių savybių kaip greitumas, vikrumas, koordinacija, pusiausvyra, ištvermė lavinimąsi. Smegenų sritys, kontroliuojančios rankų ir akių koordinaciją, dėmesio sutelkimą ir koncentraciją, ikimokykliniame amžiuje vystosi ypač sparčiai. Fizinė veikla tiesiogiai veikia smegenų veiklą. Fiziniam aktyvumui tinkamos įvairios formos - žaidimai, žygiai, estafetės, važiavimas dviračiu, paspirtuku ir t.t. Sportas ir judrūs žaidimai darželyje ne tik teikia džiaugsmą, bet ir padeda ugdyti fizines, psichologines ir socialines vaiko savybes.

• Fizinė sveikata: Didina ištvermę, stiprina imunitetą ir raumenyną, gerina koordinaciją, laikyseną, pusiausvyrą, erdvės suvokimą, šoklumą, ištvermę bei reakciją.
• Psichologinė gerovė: Gerina nuotaiką, mažina stresą, nerimą ir galvos skausmą, didina pasitikėjimą savimi.
• Socialiniai įgūdžiai: Ugdo koncentraciją, atsakomybę, lyderystės įgūdžius, padeda susirasti draugų, išmokti bendrauti, veikti kartu ir pajusti bendrumo jausmą.

Judriųjų žaidimų nauda ir pavyzdžiai

Ikimokyklinio/priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo pagrindas yra visapusiškas fizinis parengimas, kompleksinis fizinių ypatybių lavinimas (greitumas, vikrumas, koordinacija, bendroji ištvermė), kurį geriausiai atliepia judrusis žaidimas. Judrieji žaidimai - tai vaikui maloni veikla, kurioje jis elgiasi spontaniškai. Judriųjų žaidimų nauda apima visapusišką fizinį parengimą, motorikos įgūdžių ugdymą (bėgimo, ėjimo, šuolių, metimų, daiktų nešimo ir kt.), socialinių ir moralinių savybių ugdymą, pažintinę veiklą.

Kaip sudominti vaikus judriaisiais žaidimais? Fizinį aktyvumą ugdant per judriuosius žaidimus, būtina atsižvelgti į vaikų amžių, interesus, norus, nuotaikas, metų laiką, dienos režimą, fizinį pasirengimą, vaikų sveikatos būklę ir kt. Patarimai, kaip sudominti vaikus judriaisiais žaidimais:

• Būkite kūrybingi ir išradingi: Sukviesti žaisti padeda linksmos skaičiuotės, eilėraštis, mįslės, žvali nuotaika, siurprizai ir kt.
• Derinkite įvairias veiklas: Derinti motorikos, sensorikos, jutiminės integracijos, vizualumo - erdvės ir suvokimo motorikos pratimus.
• Atsižvelkite į vaiko individualumą: Prisitaikyti prie vaiko išsivystymo lygio ir domėtis jo interesais.
• Skatinkite įvardinti judesius ir erdvines sąvokas: Sportuojant sakyti skaičiuotes, pamėgdžioti gyvūnų ar paukščių judesius ir garsus.

Štai keletas judriųjų žaidimų pavyzdžių darželyje:

• Žaltys: Visi sustoja vienas už kito, uždėję rankas ant prieky stovinčio pečių. Pirmasis - žalčio „galva”, paskutinis - „uodega“. Žaltys rūpinasi sugriebt savo uodegą, tai yra pirmutinis stengiasi sugauti paskutinį, kuris laikydamasis eilės, nori nuo „galvos” pabėgti.
• Sveikas gyvas!: Visi sustoja ratu. Vienas vaikščioja aplinkui ir paliečia kuriam nors rate stovinčiam nugarą, sakydamas: „Sveikas gyvas!”, ir bėga aplink ratą. Paliestas bėga priešingon pusėn.
• Katė ir pelė: Žaidėjai, išskyrus du, sustoja ratu ir susiima už rankų. Iš likusiųjų vienas - „pelė” - stojasi į rato vidurį; o antras - „katė” - už rato. Katė rūpinasi įlįst rato vidun, bet žaidėjai jos neleidžia.

Rytinė mankšta - dienos pradžia

Rytinė mankšta - vienas pirmųjų vaiko dienos rėžimo elementų darželyje. Ji ,,pažadina“ vaikų organizmą, suteikia jam darbingą nuotaiką, aktyvina širdies, kvėpavimo takų organų darbą, formuoja laikyseną, gražią eiseną. Vaikams, kurie nuolat atlieka rytinę mankštą, dingsta mieguistumas: jie tampa žvalūs, didėja jų darbingumas, lavėja dėmesys, jie pratinasi sąmoningai siekti tikslo, ugdosi atkaklumą. Mankšta teigiamos įtakos turi raumenų sistemoms, stiprina širdies darbą ir raumenų jėgą.

Kaip paversti rytinę mankštą smagia veikla? Visų pirma reikia atrasti sau tinkamą sporto rūšį. Norint, kad rytais būtų lengviau sportuoti, tam galima pasiruošti dar prieš einant miegoti. Svarbu susidaryti mankštos planą, kad žinotumėte, ką kiekvieną rytą turite padaryti. Pratimai turėtų būti įdomūs ir įvairūs, nes tik taip rytinis sportas netaps alinančia rutina. Svarbu ir tai, kad judėtumėte teisingai, nežalotumėte savęs, o to išvengti gali padėti treneris, kuris supažindins, kaip techniškai taisyklingai atlikti pratimus.

Būreliai ir aktyvus laisvalaikis

Prasidėjus naujiems mokslo metams - darželyje ir mokykloje - tėvams bei vaikams pateikiami būrelių pasiūlymai. Vaikai, dažnai pasitaiko, norėtų lankyti juos visus. Bet fiziškai tai neįmanoma, tad tenka rinktis. Svarbiausia, kad būrelių nauda yra neabejotina. Vaikai turi būti fiziškai aktyvūs, sveiki, neturėti viršsvorio ir stuburo problemų, pasitikėti savimi, būti komunikabilūs, lavinami ir turėti galimybes atskleisti sav... Be tradicinių žaidimų, yra ir kitų būdų skatinti vaikų fizinį aktyvumą:

• Šeimos pasivaikščiojimai ar žygiai
• Šokio pamokos
• Plaukimas
• Joga ar pilatesas
• Kovos menai

Svarbu leisti vaikams pasirinkti jiems patinkančią veiklą, kad jie norėtų aktyviai judėti ir sportuoti. Taip pat svarbu būti pavyzdžiu ir patiems aktyviai leisti laiką, kad vaikai matytų, jog fizinis aktyvumas yra svarbi gyvenimo dalis.

Emocinio intelekto ugdymas kasdienėje veikloje

Šiandieniniame pasaulyje vis dažniau kalbama apie emocinį intelektą (EI) kaip apie vieną svarbiausių įgūdžių, lemiančių sėkmę gyvenime. Emocinis intelektas apima keletą esminių komponentų: savęs pažinimą, savireguliaciją, motyvaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius. Ikimokykliniame amžiuje šie įgūdžiai tik pradeda formuotis, todėl tai yra itin palankus metas juos ugdyti. Vilniaus miesto darželiuose pastebima vis didėjanti tendencija integruoti emocinio intelekto ugdymą į kasdienę veiklą.

Vienas populiariausių - „Kimochis” programa, kurios metu vaikai supažindinami su minkštais žaislais-personažais, turinčiais skirtingus charakterius ir išreiškiančiais įvairias emocijas. „Kimochis” personažai padeda vaikams identifikuotis su skirtingomis emocinėmis būsenomis ir mokytis jas išreikšti žodžiais, o ne impulsyviais veiksmais. Kitas inovatyvus metodas - „Emocijų kampelis”, tai speciali erdvė, kurioje vaikai gali nusiraminti, kai jaučia stiprias emocijas. Emocinio intelekto ugdymas vyksta ne tik per specialias programas, bet ir per kasdienę veiklą, pavyzdžiui, žaidimą „Emocijų detektyvai”.

Emocinio intelekto ugdymas neapsiriboja vien darželio sienomis - tęstinumas namuose yra būtinas norint pasiekti ilgalaikių rezultatų. Darželyje „Gintarėlis” vyksta mėnesiniai „Emocinio intelekto vakarai”, kurių metu tėvai kartu su vaikais dalyvauja dirbtuvėse, mokosi žaidimų ir technikų, kurias gali taikyti namuose. Kita sėkminga iniciatyva - „Emocijų lagaminėlis”, kurį vaikai paeiliui parsineša namo savaitgaliui. Lagaminėlyje yra knygų, žaidimų ir veiklų, skirtų emocinio intelekto ugdymui šeimoje. Tėvų atsiliepimais, tokios iniciatyvos ne tik padeda vaikams, bet ir gerina šeimos mikroklimatą.

Emocinio intelekto ugdymo nauda atsiskleidžia per konkrečias vaikų sėkmės istorijas. Pavyzdžiui, berniukas Lukas, sunkiai valdęs pyktį, po pusės metų intensyvaus darbo su emocijų atpažinimu ir valdymu, išmoko sustoti ir įkvėpti prieš reaguojant, pradėjo naudoti žodžius savo jausmams išreikšti. Psichologai pastebi: „Vaikai, kurie nuo mažens mokosi atpažinti ir įvardyti savo emocijas, paauglystėje rečiau susiduria su elgesio ir emociniais sunkumais.“ Investicija į vaikų emocinį intelektą yra investicija į visuomenės ateitį.

Visapusiškas ugdymas darželyje: socialiniai įgūdžiai ir technologijos

Darželio svarba socialinei raidai

Ankstyvasis ugdymas - itin svarbus vaiko raidai. Šiuo laikotarpiu formuojasi savarankiškumas, stiprėja bendravimo, emocijų atpažinimo ir problemų sprendimo įgūdžiai. Vaikų darželio lankymas kiekvienam vaikui suteikia unikalią patirtį, leidžiančią augti ir mokytis, džiaugtis vaikyste. Darželyje vaikas mokosi bendrauti, pažinti vertybes ir suprasti pasaulį. Visa tai yra būtina, kad vaikas augtų kaip pilnavertė asmenybė. Darželyje vaikas ugdosi per žaidimus ir socialinę veiklą, kuria siekiama skatinti bendravimo, bendradarbiavimo ir kūrybiškumo įgūdžius.

Vaikai mokosi iš patyrimų, aplinkos, bendraudami su bendraamžiais, įveikdami įvairias kasdienes situacijas. Namuose neįmanoma sukurti tokios aplinkos net auginant kelis vaikus. Tai visai kitos patirtys, kuriose jie susiduria su įvairiais socialiniais ir emociniais iššūkiais, išmoksta bendradarbiauti, spręsti konfliktus, gerbti kitus. Tyrimai rodo, kad vaikams, kurie lankė vaikų darželį, mokykloje sekasi geriau, jų pasiekimai yra aukštesni. Dar vienas tokių vaikų pranašumas - socialiniai įgūdžiai.

Technologijų integravimas į ugdymą

Šiandien darželiai vis plačiau taiko informacines technologijas vaikų ugdymui. Technologijos naudojamos atsakingai - jos tampa priemone papildyti ugdymo procesą, skatinti vaikų smalsumą ir pažinimą. Svarbiausia, kad pedagogai ugdymo procese technologijomis naudotųsi ne vien formaliai ar buitiškai, bet gebėtų atskleisti jų kūrybinį potencialą. Darželiai technologijas turėtų naudoti nebent labai kūrybiškiems tikslams, kad išplėstų vaikų vaizduotę. Ne tam, kad vaikai išmoktų naudotis technologijomis, o tam, kad jų pačių gyvenimas ir mąstymas būtų praturtinti.

Jei technologijos naudojamos tik buitiniu būdu - tarkime, vietoj pasakos skaitymo vaikams tiesiog parodomas filmukas - tai tikrai negerai. Bet jei, pavyzdžiui, jie lauke pamato vabaliuką, o paskui darželyje per ekraną išdidina jo vaizdą ir tyrinėja - tada tai prasmingas technologijų ir realybės derinimas. Darželyje pasitelkiant technologijas vaikams gali būti kuriamos įvairios aplinkos, skatinančios ieškoti, atrasti ir išbandyti naujus dalykus. Nuolat ugdomi STEAM (mokslas, technologijos, inžinerija, menas, matematika) gebėjimai tiek spontaniškoje, tiek kryptingai organizuotoje veikloje.

Įtraukusis ugdymas ir individualūs poreikiai

Vaikų ugdymo profesionalai pastebi, kad vis labiau sklaidosi mitas, jog visi vaikai ugdymo įstaigose yra ugdomi „pagal vieną kurpalį“. Įtraukusis ugdymas - tai kiekvienam vaikui sudaromos jo individualius poreikius ir gebėjimų lygį geriausiai atitinkančios ugdymosi sąlygos. Ekspertai pastebi, kad toks ugdymas ypač reikšmingas ankstyvajame amžiuje, kai formuojasi vaiko asmenybės pagrindai ir įvairūs gebėjimai. Įtraukusis ugdymas atliepia kiekvieno vaiko poreikius. „Įtraukusis ugdymas iš esmės reiškia kokybišką ugdymą kiekvienam į darželį einančiam vaikui.“ Siekiama, kad vaikas jaustųsi komfortiškai - galėtų dalyvauti ugdymosi veiklose savo tempu, skatinant vaiko susidomėjimą, įsitraukimą, palaikant jo iniciatyvą.

Mokslininkai yra įvertinę ne tik socialinę ir psichologinę, bet ir ekonominę ankstyvojo ugdymo grąžą. „Ankstyvasis ugdymas padeda visapusiškai formuotis ir atsiskleisti vaiko asmenybei. Jeigu vaiku yra tinkamai rūpinamasi, atpažįstami ir atliepiami jo poreikiai - vaiko raida vyksta optimaliai. Ikimokyklinis ugdymas turi įtakos socialiniams rodikliams: kokybišką ikimokyklinį ugdymą gavę vaikai geriau pasirengia mokymuisi mokykloje, turi didesnę motyvaciją, demonstruoja aukštesnius pasiekimus vidurinėje mokykloje, rečiau „iškrenta“ iš švietimo sistemos, dažniau įgyja aukštąjį išsilavinimą, daugiau uždirba, linkę mažiau nusikalsti ir kt.“

Tėvų vaidmuo formuojant vaiko dienos ritmą

Šiuolaikiniai vaikai vis dažniau renkasi pasyvų laisvalaikį prie kompiuterio, o tai gali turėti neigiamų pasekmių jų sveikatai ir socialiniams įgūdžiams. Psichologė V. Šulskytė įsitikinusi, kad vaiko žaidimo kokybę nulemia tėvai. Svarbiausia, kad vaikai jau išmoktų veikti realiame pasaulyje - su tikrais žaislais, tikrais žmonėmis - tada galima įtraukti ir technologijas. Jie jas naudoti išmoks labai greitai. Tėvų indėlis į vaiko dienos ritmo formavimą ir ugdymą yra labai svarbus. Kaip padėti savo mažyliui pasiruošti darželiui? Reikia stebėti savo mažylį, bandyti, ieškoti, kas jam veikia ir tinka. Darželyje svarbus dienos ritmas: valgymo, miego, veiklų.

Tėvų vaidmuo skatinant vaikų fizinį aktyvumą ir sveiką dienos režimą apima:

• Būkite pavyzdžiu: Sportuokite kartu su vaiku, rodykite jam, kad fizinis aktyvumas yra smagus ir svarbus.
• Sukurkite galimybes judėti: Leiskite vaikui žaisti lauke, užsiimti sportu, lankyti būrelius.
• Ribokite laiką prie ekranų: Nustatykite, kiek laiko vaikas gali praleisti prie televizoriaus, kompiuterio ar telefono.
• Skatinkite sveiką mitybą: Užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai vaisių, daržovių ir kitų naudingų medžiagų.
• Būkite palaikantys: Skatinkite vaiką sportuoti, net jei jam ne viskas iš karto pavyksta. Svarbu savo pavyzdžiu rodyti tinkamą reakciją nepavykus laimėti, o tada galima padejuoti kartu ar pabandyti dar kartą.

Leiskite vaikui pačiam apsirengti, nusiimti batus, tvarkytis žaislus. Tai stiprina pasitikėjimą savimi ir padeda lengviau prisitaikyti prie naujovių. Vaikų darželio bendruomenė - pedagogai, psichologai, ugdymo specialistai - visuomet yra pasiruošę padėti jūsų vaikui prisitaikyti. Jie teikia rekomendacijas, atsižvelgdami į vaiko amžių, poreikius, tėvų (globėjų) žinias.

tags: #vaiko #dienos #ritmas #ikimokykliniame #amziuje #svarba

• Visas triušių dauginimosi procesas
• Grybauskaitės gyvenimas ir karjera
• Kaip išsirinkti vaikišką patalynę
• Emocijų svarba laukiant kūdikio
• Kauno akušerijos paslaugų raida