Pirmosios dienos po dirbtinio apvaisinimo: išsami informacija

Dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje, žinomas kaip IVF (angl. In vitro fertilization), yra sudėtinga pagalbinio apvaisinimo technologija. Jos metu sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. mėgintuvėlyje. Ši procedūra taikoma poroms, kurioms diagnozuotas nevaisingumas, taip pat siekiant išvengti paveldimų genetinių ligų. Pirmą kartą sėkmingai IVF procedūra atlikta 1978 m.

Neretai poros susiduria su sunkumais norint susilaukti vaiko. Pasaulyje statistiškai su vaisingumo problemomis susiduria reikšminga dalis porų (maždaug viena iš šešių ar septynių). Svarbu suprasti, kad nevaisingumas yra poros, o ne vien moters ar vyro problema, o šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti įvairių pagalbos būdų.

IVF proceso etapai: nuo paruošimo iki embriono perkėlimo

IVF yra gana sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio skirtingų etapų. Vidutiniškai vienas IVF ciklas tęsiasi nuo 4-6 sav.

Pasiruošimas ir kiaušidžių stimuliacija

Prieš pradedant IVF, gydytojas ne tik paskirs visą tyrimų paketą, bet ir gali skirti vartoti kontraceptikus ir / arba estrogeną. Vėliau, kiekvieno natūralaus ciklo metu kiekvieną mėnesį pradeda bręsti grupė kiaušialąsčių. Įprastai tik viena jų pakankamai subręsta būsimajai ovuliacijai, o kitos suyra.

IVF ciklo metu suleidžiama hormoninių vaistų, padedančių subrandinti daugiau kiaušialąsčių vieno ciklo metu. Kiaušidžių reakcija į vaistus stebima ultragarsu ir hormonų kiekio kraujyje tyrimais. Artėjant kiaušialąsčių paėmimo momentui, jos brandinamos specialia hormonų injekcija: vaistų suleidžiama likus 36 val.

In vitro apvaisinimo gydymas - tai gydymo procesas, reikalaujantis komandos darnos. Jį turėtų atlikti komandinis darbas, kurį sudaro ginekologas (ginekologas ir akušeris), andrologas (urologas), embriologas, slaugytoja ir pagalbinis personalas.

Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija) ir apvaisinimas

Partneris gali pateikti spermos mėginį punkcijos (kiaušialąsčių surinkimo) dieną. Kiaušialąsčių paėmimas, arba punkcija, atliekamas taikant bendrąją nejautrą bei kontroliuojant ultragarsu. Per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Procedūra įprastai trunka iki 15 min. Po to kiaušialąstės dedamos į talpą su specialiu tirpalu, o talpa - į inkubatorių. Į laboratorijos aplinką išvežti kiaušiniai paruošiami mikroinjekcijai.

Po kiaušinėlių paėmimo (punkcijos) gali pasireikšti nemalonūs simptomai, tokie kaip lengvas pilvo pūtimas, maudimas, dėl didesnio estrogenų kiekio atsiradęs krūtų jautrumas, nedidelis tepliojimas, vidurių užkietėjimas.

Laboratorijoje kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlius su specialiomis terpėmis ir į juos sulašinama sperma. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, kontroliuojant drėgmę ir temperatūrą. Įvyksta toks apvaisinimas, koks vyksta ir moters kūne, tačiau procesas vyksta mėgintuvėlyje.

Neretai atliekama kiek sudėtingesnė procedūra - intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę. Šis metodas pasitarnauja, jeigu partnerio spermos kokybė yra prasta, apvaisinimui tinkamų spermatozoidų yra mažai ir kt. Sėkmės atveju apvaisintos kiaušialąstės ims dalintis ir paaugusios galės būti perkeltos į moters gimdą.

Ateinančias kelias dienas embrionai auginami laboratorijoje, inkubatoriuje iki kol jie bus tinkami perkėlimui į moters gimdą. Atsižvelgus į konkrečią situaciją, į gimdą perkeliami geriausios kokybės 2-5 dienų embrionai.

Embriono perkėlimas

Embrionų perkėlimas yra trumpiausias, bet svarbiausias gydymo etapas. Šaldytų embrionų perkėlimas - dažnesnė praktika, nes jie į gimdą gali būti perkeliami net ir po metų ar vėliau. Be to, moteris prieš tai dar turi vartoti hormoninius preparatus, paruošiančius gimdą embriono implantacijai. Įprastai 14-21 d. skiriama geriamųjų preparatų ir dar 6 d. leidžiamos injekcijos (nors terminai gali skirtis).

Pats embriono perkėlimas - gana paprasta procedūra, atliekama be nuskausminimo ir primenanti PAP tyrimo ėmimą. Per makštį į gimdos kaklelį įvedamas plonas kateteris, o prie jo pritvirtintame švirkšte būna vienas ar keli embrionai. Embrionai per kateterį įšvirkščiami į gimdą.

Pirmos dienos po embriono perkėlimo: ką svarbu žinoti?

Po embriono perkėlimo prasideda laukimo periodas, kupinas vilties ir nerimo. Šiuo metu yra svarbu tinkamai rūpintis savimi ir sekti gydytojų rekomendacijas.

Gydymas vaistais po perkėlimo

Po perkėlimo pradedamas gydymas vaistais, siekiant palaikyti embriono prisitvirtinimą prie gimdos. Gydytojas išsamiai informuoja pacientą šiuo klausimu ir pateikia reikiamus paaiškinimus dėl vaistų dozavimo ir vartojimo. Paprastai hormonų injekcijos ir tabletės, kurias vartojote gydymo metu, tęsiamos po perkėlimo. Jūs turite tęsti šiuos vaistus iki tos dienos, kai atliksite nėštumo testą.

Galimi simptomai

Po embriono perkėlimo gali atsirasti jautrumas krūtyse, rausvai rudos dėmės ir skausmas kirkšnyje, tai normalu. Po embriono perkėlimo dažnai pasireiškia lengvas mėšlungis, kuris paprastai išnyksta per kelias dienas. Jei skundų padaugėja, galite kreiptis į gydytoją.

Rekomendacijos ir vengtini veiksmai

Po procedūros pacientas turi pailsėti pusvalandį centre. Po 1 paros poilsio namuose jis gali tęsti savo kasdienį gyvenimą, vengdamas sunkių daiktų kėlimo ir staigių judesių. Jis gali eiti į darbą, išvykti į kelionę. Nėra jokios žalos poroms, atvykusioms iš užmiesčio, keliaujant 2-3 valandas po persėdimo. Negalima vartoti cigarečių, kavos, alkoholio, vengti lytinių santykių iki tyrimo dienos.

Po embriono perkėlimo svarbu palaikyti subalansuotą mitybą, kurioje gausu maistinių medžiagų. Sutelkite dėmesį į visavertį maistą, įskaitant vaisius, daržoves, liesus baltymus ir neskaldytus grūdus. Taip pat labai svarbu gerti pakankamai skysčių. Pacientui rekomenduojami lengvi pasivaikščiojimai ir sveika mityba. Po embriono perkėlimo paprastai rekomenduojama atlikti lengvą fizinį krūvį, pavyzdžiui, vaikščioti. Tačiau bent savaitę venkite sunkaus fizinio krūvio, sunkių daiktų kilnojimo ir didelio intensyvumo treniruočių. Rekomenduojama po embriono perkėlimo pailsėti bent 24-48 valandas. Paprastai patartina vengti tolimų kelionių bent savaitę po embriono perkėlimo.

Nėštumo testas ir jo laukimas

Po embriono perkėlimo praėjus maždaug 9-14 d., atliekamas nėštumo testas. Praėjus 11 dienų po perkėlimo, būsimoji mama atvyksta į kliniką ir taikomas Beta HCG testas. Šis tyrimas atliekamas paimant kraujo mėginį. Kai kuriais atvejais testą gali būti paprašyta pakartoti po dviejų dienų. Nėštumą taip pat galima sužinoti atliekant šlapimo tyrimą namuose, tačiau šie testai gali neatspindėti galutinio rezultato. Todėl norint suprasti nėštumą, reikia atlikti Beta HCG testą. Jei nėštumas patvirtinamas, pasiruoškite reguliariai tikrindamiesi, palaikydami sveiką gyvenimo būdą ir aptardami visus rūpesčius su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

IVF sėkmės veiksniai ir galimos komplikacijos

Lemtingas faktorius - poros, ypač moters, amžius, sveikatos būklė. Tikimybė pastoti yra didesnė, jei moteris - jaunesnė nei 35 m., o jei vyresnė nei 40 m. IVF gali būti nesėkmingas dėl daugelio priežasčių bet kuriame etape.

Gydymo sėkmės rodiklis skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir nevaisingumo priežasties. Svarbiausias veiksnys, lemiantis sėkmę, yra pakankamas kiaušinių skaičius ir kokybė. Kitaip tariant, kiaušialąstės rezervo būklė tiesiogiai veikia gydymo sėkmę. Moterų kiaušialąsčių skaičius mažėja su amžiumi, todėl galima teigti, kad gydant moters amžius yra labai svarbus. Poroms, norinčioms susilaukti vaikų, svarbu pradėti gydymą negaištant laiko, kad padidėtų sėkmės tikimybė.

IVF sėkmės tikimybė pagal amžių

Galimos komplikacijos

Dažniausia IVF komplikacija yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS). Dėl stimuliuojančių vaistų poveikio kiaušidės gali per daug padidėti, pilvo ertmėje pradėti kauptis skystis. Lengvos formos pasitaiko dažniau, sunkesnės - rečiau (keli procentai ciklų). Simptomai - pilvo pūtimas, skausmas, pykinimas, sunkesniais atvejais - dusulys, didelis pilvo apimties padidėjimas. Sunkus KHSS reikalauja gydymo ligoninėje.

Kitos galimos komplikacijos apima kraujavimą, infekcijas, šlapimo pūslės, žarnyno ar reprodukcinių organų pažeidimus kiaušialąsčių paėmimo metu. Taip pat egzistuoja negimdinio nėštumo ir persileidimo rizika.

Dirbtinio apvaisinimo metu pradėti vaikai, remiantis kai kuriais tyrimais, dažniau kenčia dėl įgimtų anomalijų, pavyzdžiui, dvigubai didesnė rizika gimti su vienu iš 10 stambių apsigimimų: kiškio lūpa, diafragmos išvarža, nenusileidusiomis sėklidėmis, stuburo kanalo anomalijomis ir kt. Tačiau, atliekant dirbtinį apvaisinimą, įmanoma išvengti kai kurių apsigimimų. Pavyzdžiui, jeigu per mikroskopą matyti, kad į vieną kiaušialąstę įlindo du spermatozoidai, toks embrionas nėra dedamas į gimdą, nes vaikelis būtų apsigimęs.

Nėštumas po IVF: ar jis rizikingesnis?

Apskritai nėštumas po IVF nėra laikomas rizikingesniu, lyginant su įprastu. In vitro apvaisinimo nėštumas niekuo nesiskiria nuo natūraliai įvykusio nėštumo. Štai kodėl in vitro apvaisinimo pacientai gali normaliai gimdyti.

Tačiau, jeigu embrionų persodinama keletas, nieko keista, kad čia dažniau užsimezga daugiavaisiai nėštumai nei yra įprasta esant natūraliems ciklams. Dažniau būna dvyniai, trynukai, atitinkamai dažniau ir persileidimai bei priešlaikiniai gimdymai, dažniau gimsta mažo svorio naujagimiai. Nėštumo metu dažniau pakyla arterinis kraujospūdis, dažniau tenka daryti cezario pjūvio operacijas.

Šiais laikais pagal įstatymus pacientams iki 35 metų perkeliamas 1 embrionas. Taip išvengiama daugiavaisio nėštumo galimybės. Jei moteriai vyresnė nei 35 metų, perkeliami 2 embrionai. Šios amžiaus grupės pacientams yra dvynių nėštumo galimybė, tačiau, kaip ir tikėtasi, daugiau nei 2 embrionai neperkeliami.

Tačiau, jei būsimoji mama yra vyresnė, jai buvo atlikta keletas medicininių operacijų, o daugiavaisis nėštumas yra rizikos veiksnys, rekomenduojamas cezario pjūvis. Priešlaikinio gimdymo rizika gali būti didesnė.

Pagalbinio apvaisinimo metodai: IUI ir IVF

Svarbu vartoti terminą „pagalbinis apvaisinimas“, o ne „dirbtinis“, nes procedūrų metu sujungiamos natūralios lytinės ląstelės.

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Intrauterininė inseminacija (IUI) tai paprastesnis ir pigesnis pagalbinio apvaisinimo metodas. Ovuliacijos metu specialiai laboratorijoje paruošta (pagerinta, koncentruota) vyro ar donoro sperma plonu kateteriu suleidžiama tiesiai į moters gimdą. Procedūra paprastai neskausminga. IUI atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ovuliaciją stimuliuojant vaistais. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra. Sėkmės tikimybė vienam ciklui yra palyginti nedidelė, vidutiniškai siekia apie 10-15%.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) tai sudėtingesnis, brangesnis, bet ir gerokai efektyvesnis pagalbinio apvaisinimo metodas. Šis metodas, dar žinomas kaip IVF (angl. In vitro fertilization), yra metodas, kai iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Taip apsivaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje.

IVF sėkmės rodikliai yra labai individualūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo moters amžiaus. Dažniausiai atliekami 3-6 IUI ciklai, ir jei jie nesėkmingi, pereinama prie IVF.

Gestacinis nešiotojas (surogacija)

Gestacinis nešiotojas, dažnai vadinamas gestacine surogatine motinyste, yra reprodukcinė technologija, leidžianti asmenims ar poroms, negalinčioms pastoti, susilaukti vaiko. Ši procedūra apima apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF), kurio metu naudojant numatomų tėvų ar donorų kiaušinėlius ir spermą sukuriamas embrionas. Pagrindinis gestacinio nešiotojo IVF tikslas - suteikti kelią į tėvystę toms, kurios susiduria su įvairiais reprodukciniais iššūkiais.

Tai gali būti moterys, turinčios sveikatos sutrikimų, kurie neleidžia joms saugiai išnešioti nėštumo, poros, turinčios nevaisingumo problemų, arba tos pačios lyties vyrų poros, norinčios turėti vaikų.

Gestacinis nešiotojas IVF rekomenduojamas dėl įvairių priežasčių, visų pirma, kai tradicinis nėštumas nėra perspektyvi alternatyva:

• Medicininės sąlygos: Moterims, turinčioms tam tikrų sveikatos sutrikimų, tokių kaip sunkūs gimdos sutrikimai, lėtinės sveikatos problemos (pvz., širdies ligos ar diabetas) arba pasikartojantys persileidimai.
• Nevaisingumas: Poros, susiduriančios su nevaisingumu dėl tokių veiksnių kaip vyresnis motinos amžius, sumažėjęs kiaušidžių rezervas arba vyrų nevaisingumas.
• Tos pačios lyties vyrų poros: Norinčioms tapti tėvais, gestacinis nešiotojas IVF suteikia galimybę susilaukti biologinio vaiko.
• Genetinės problemos: Poros, turinčios žinomų genetinių sutrikimų, gali rinktis gestacinį nešiotojų IVF, kad užtikrintų, jog jų vaikas neturi specifinių genetinių sutrikimų.

Prieš perkėlimą embrionams gali būti atliekamas preimplantacinis genetinis tyrimas (PGT), siekiant patikrinti genetinius sutrikimus.

tags: #pirmos #dienos #po #dirbtinio #apvaisinimo

• Išsamus kūdikių miego sprendimų gidas
• 2 mėnesių kūdikio mitybos gairės
• Nuo vaikų apsaugos iki finansinio saugumo
• gamtos paslaptys Tado Ivanausko zoologijos muziejuje
• Išsamiau apie vaikų raidos sutrikimus ir jų įtaką