Lietuvos medicinos bibliotekoje vykusioje medikų poezijos šventėje „Tos birželio purpurinės rasos“ dalyvavo eiles rašantys medicinos darbuotojai iš visos Lietuvos - nuo Klaipėdos iki Anykščių ir nuo Šiaulių iki Šakių. Ši kasmetinė poezijos šventė rengiama nuo 1969 m. Tiesą sakant, jei nežinotum, kas skaito eiles, drąsiai galėtum pamanyti, kad išraiškingi poetai ar impulsyvūs aktoriai - bet ne, šitie žmonės kadaise gydė ar dabar tebegydo mūsų kūnus, kartu vis pakylėdami mūsų dvasią.

Gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai neretai savo profesinį kelią derina su literatūrine kūryba. „Žmogus savo prigimtimi - keistas gyvūnas, talpinantis savyje žemišką pragarą ir dievišką dangaus ilgesį, neleidžiantį jam nurimti, nuolatos besiveržiantį į gėrio ir grožio šviesą. Gal todėl šis nenusakomas troškimas ir pagirdo kasdienybės suskaldytą sielą“, - teigia renginį vedęs doc. dr. Algimantas Jasulaitis.
Medikų poezija - tai ne tik žodžių dėliojimas, tai dažnai išgyventa patirtis, kilusi iš kasdienio bendravimo su pacientais. Gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė pasakoja: „Mano įkvėpimas yra kiekvienas ateinantis žmogus su savo istorija, negalia ar džiaugsmais. Kai išeina pacientas, man kyla eilėraštis.“
| Autorius | Profesija | Kūrybos motyvacija |
|---|---|---|
| D. Milukaitė-Buragienė | Oftalmologė | Pacientų istorijos ir akrostichai |
| E. Jurevičiūtė-Kocienė | Medicinos felčerė | Situacijos darbe ir gyvenimo patirtis |
| J. Mickevičius | Chirurgas | Gamta, tėvynė, meilė |
Nemažai medikų literatų savo kūrybą skiria vaikams. Vaikų literatūros autorė Evelina Daciūtė yra tikra: poezijos žanras neriboja temų, temas riboja žmonės. „Poezija vaikui taip pat yra erdvė, kurioje jis gali jaustis saugus, suprastas, rasti jį dominančias temas, situacijas, atsakymus į klausimus, išeitis“, - teigia rašytoja.

Vaikams rašantys autoriai pabrėžia humoro ir žaidimo svarbą. „Humoras pakelia nuotaiką ir rašytojui, ir skaitytojui“, - išduoda iliustruotoja ir poetė Indrė Zalieckienė, stengdamasi šiuolaikinį turinį įvilkti į klasikinę eilėdarą. Savo ruožtu, Marius Marcinkevičius, knygas rašantis gydytojas, teigia: „Privalau įrodyti, kad istorija, kurią pasakoju, yra geresnė, nei tai, kas rodoma jutube.“
Dažnai kyla klausimas, ar įmanoma suderinti sudėtingą mediko profesiją su kūryba. Gydytojas Laurynas Rimševičius, kuris taip pat yra žinomas poetas, su tuo nesutinka: „Poetas gali rasti savo nišą medicinoje, kaip ir gydytojas - poezijoje. Tereikia prisiminti plunksną valdžiusius medikus: evangelistą Luką, François Rabelais, Michailą Bulgakovą, Arthurą Conaną Doyle’į, Vincą Kudirką ir kitus.“
Pasak L. Rimševičiaus, poezija yra tarsi „psichotropinis vaistas“, kurio nauda yra milžiniška. Ji gali gelbėti gyvybes, įkvėpti vilties ir suteikti tikslą. Tai, kad šios sritys papildo viena kitą, rodo ir gausėjantis literatūrą kuriančių bei ją skaitančių medikų būrys, kuriems poezija tampa svarbiu stimulu ir dvasinės pilnatvės šaltiniu.
tags: #vaikiskas #eilerastis #apie #gydytoja