Dažnos vaikų chirurginės ligos: nuo įgimtų ydų iki onkologinių susirgimų

Chirurgija yra viena iš plačiausio spektro medicinos sričių. Susidūrus su tam tikrais sveikatos sutrikimais, į chirurgus tenka kreiptis tiek suaugusiems, tiek vaikams. Smulkiau aptarti vaikų chirurgų specializaciją tikrai verta. Vaikų chirurgas yra gydytojas, galintis diagnozuoti, gydyti ir atlikti reikiamas operacijas vaikams nuo kūdikystės iki 18 metų. Šios srities specialistas dirba su įvairiomis traumomis, sužalojimais ir ligomis, kurios kelia pavojų arba diskomfortą vaikams.

Prieš skiriant gydymą šie specialistai atlieka visus reikalingus tyrimus. Norint įvertinti vaiko būklę, atsižvelgiant į situaciją, atliekamos rentgeno nuotraukos, ultragarsiniai ir kiti tyrimai. Net ir smulkios chirurginės intervencijos vaikams dažniausiai atliekamos bendrojoje nejautroje. O po operacijų mažieji pacientai dažniausiai sveiksta greičiau nei suaugusieji.

Dažniausios ligos, kurias gydo vaikų chirurgai

Esant įgimtoms ar įgytoms krūtinės, plaučių, pilvo, tiesiosios žarnos ar kitų organų ydoms vaikų chirurgo konsultacija yra neišvengiama. Vaikams, sergantiems rože ar odos infekcijomis būtina apsilankyti pas vaikų chirurgą. Šis specialistas taip pat gydo įvairias po traumų atsiradusias žaizdas, nudegimus, įaugusius nagus. Inkstų akmenligė, šlapimo pūslės ligos, šlapinimosi sutrikimai (dieninis ir naktinis nevalingas šlapinimasis), varpos ir sėklidžių sklaidos sutrikimai - taip pat dažnos apsilankymo pas vaikų chirurgą priežastys. Jaunesnio amžiaus vaikų išvaržos paprastai būna įgimtos. Tai pagrindiniai sveikatos sutrikimai, kuriuos gydo vaikų chirurgai. Šie gydytojai dirba su labai plačiu nusiskundimų spektru:

• įvairių organų raidos ydomis;
• kraujagyslių ir limfmagyslių ligomis bei ydomis;
• ūminėmis chirurginėmis ligomis;
• išvaržomis (pvz., bambos ar kirkšnies);
• gerybiniais ir piktybiniais navikais;
• šlapinimosi sutrikimais;
• akmenlige;
• kitomis ligomis.

Affidea klinikose profesionalūs ir patyrę vaikų chirurgai diagnozuoja ir gydo vaikų ligas, teikia pagalbą patyrus traumas ir atlieka tausojančias operacijas.

Ūminės chirurginės ligos ir jų gydymas

Į vaikų chirurgą reikia kreiptis, jei vaikas skundžiasi pilvo, išangės, lytinių organų skausmais, ant jo kūno galima apčiuopti išvaržą, matomi neįprasti dariniai, padidėję limfmazgiai, taip pat vaikui patyrus traumą. Skubaus gydymo prireikia, kai vaiką vargina skausmas, vėmimas, tam tikros išskyros, kraujavimas iš virškinamojo trakto ar skausmingi sutrikimai, karšti dariniai su karščiavimu. Negalima delsti, kai diagnozuojama įstrigusi išvarža, pūliniai, žarnyno nepraeinamumas, urologinės ligos: sėklidės ar jos ataugėlės užsisukimas, parafimozė ir kiti sveikatos sutrikimai.

Atlikus sisteminę literatūros analizę nustatyta, kad dažniausios ūminės chirurginės vaikų ligos: ūminis apendicitas, sėklidžių užsisukimas, žarnų invaginacija, žarnų nepraeinamumas ir įstrigusi kirkšnies išvarža.

Dažniausiai nustatytos ūminės chirurginės vaikų būklės

Planinė pagalba vaikams galima, kai diagnozuojama neįstrigusi išvarža: bambos, baltosios linijos. Nors joms dažniausiai reikia chirurginio gydymo, bet neskubaus. Galima palaukti net kol vaikas paaugs, todėl techniškai patogiau ir saugiau tiek pacientui, tiek chirurgui. Palaukti galima ir dėl odos bei poodžio darinių, epiderminių cistų, apgamų, fibromų, įaugusių nagų. Būna, kai kyla stiprus uždegimas, gydoma konservatyviai, vėliau, skiriamas planinis chirurginis gydymas. Dėl nusileidusios sėklidės, fimozės, kitų urologinių chirurginių ligų taip pat galima palaukti.

Pranešimo tikslas - pateikti rekomendacijas ir susitarti, koks turėtų būti tinkamiausias operacijos laikas, sergant dažniausiomis vaikų chirurginėmis ligomis:

• Kirkšnies išvarža turėtų būti operuojama planine tvarka, nustačius diagnozę ir esant saugiai anestezijai.
• Įstrigusią išvaržą bandoma atstatyti.
• Bambos išvarža operuojama ikimokykliniame amžiuje.
• Kaklo cistos ir fistulės operuojamos 3-5 metų amžiuje.
• Hidrocelė operuojama nuo 12-18 mėnesių amžiaus.
• Kriptorchizmas operuojamas 6-12 mėnesių amžiuje.
• Hipospadija operuojama 6-18 mėnesių amžiuje.

Vaikų onkologinės ligos: diagnostika ir gydymas

Vaikų amžiuje onkologinės ligos - retos, lyginant su suaugusiais jos sudaro tik 0,5 - 1 proc. visų piktybinių ligų. Vaikai dažniausiai serga piktybinėmis kraujo ligomis - leukemija, taip pat dažnai diagnozuojami centrinės nervų sistemos navikai, limfinio audinio navikai (limfomos), kauliniai ir jungiamojo audinio navikai bei embrioniniai navikai (blastomos). Onkologinės ligos dažniausiai diagnozuojamos pirmaisiais penkiais gyvenimo metais arba paauglystėje.

Onkologinių ligų simptomai vaikams - labai nespecifiški, pavyzdžiui, vaikas skundžiasi apetito stoka, mažėjančiu svoriu, bloga savijauta, jį kankina prakaitavimas, dažnos infekcijos, irzlumas. Simptomai, tokie kaip pykinimas ir vėmimas, galvos skausmas, apčiuoptas darinys taip pat gali būti kitų, gerokai dažnesnių ligų simptomai. Vaikų onkologinės ligos diagnostika kelia didelius iššūkius vaikų specialistams.

Vaikams, kaip ir suaugusiems žmonėms, piktybinės ligos gydomos chirurginiu būdu šalinant naviką, sistemine terapija (chemoterapija, biologine terapija) ir spinduliniu gydymu. Didelę dalį vaikų onkologinių ligų gydymo sudaro simptominis palaikomasis gydymas. Dėl didelių chemoterapijos dozių mūsų pacientai kenčia nuo infekcijų, kaulų čiulpų slopinimo ir su tuo susijusių kraujavimų, mažakraujystės, neutropenijos bei karščiavimo, gleiviniu pažaidos, kitų komplikacijų, kurios dažnai prailgina vaiko buvimą ligoninėje.

Gydymo naujovės ir prognozės pagerėjimas

Vaikų onkologinių ligų gydymas tampa vis labiau personalizuotas. Tai leido stipriai pagerinti vaikų onkologinių ligų prognozę. Šiuo metu galime drąsiai teigti, kad vaikų, sergančių kai kuriais piktybiniais navikais, išgyvenamumas per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugo nuo 30-50 proc. iki 80-90 proc. Deja, kai kurių onkologinių ligų prognozės nepagerėjo, nepaisant onkologijos srities progreso.

Daug naujovių įdiegta ir toliau diegiama vaikų onkologinių ligų diagnostikoje bei gydyme. Atsirado nauji diagnostikos metodai - didelės raiškos vaizdiniai tyrimai, magnetinio rezonanso tyrimas su audinių perfuzija, leidžiantis skirti naviką nuo kitos prigimties pakitimų (nekrozės po gydymo), branduolinės medicinos tyrimai - pozitronų emisijos tomografija, įvertinanti ne tik naviko išplitimą, bet ir jo metabolinį aktyvumą, diegiami nauji imunohistocheminiai biopsinės medžiagos žymenys, molekuliniai genetiniai naviko tyrimai, labai pagerinę vaikų navikų histologinę diagnozę. Džiaugiamės gama peilio pritaikymu vaikų galvos smegenų navikams gydyti.

Pacientų priežiūra ligoninėje ir po gydymo

Vaikų onkologijos ir hematologijos sektoriaus kolektyvas siekia sudaryti kuo patogesnes sąlygas vaikui sveikti ir leisti jam užsimiršti, kad jis ligoninėje. Patogios vienvietės palatos, vaikų žaidimų kambarys, slaugytojų dėmesys ir profesionalumas, aibė užsiėmimų vaikams leidžia mažiesiems pacientams pasijausti lyg namie. Vaikui, sergančiam onkologine liga, būtina ne tik medicininė, bet ir psichologinė bei socialinė pagalba. Sunkios grėsmingos gyvybei ligos diagnozė, atskirtis nuo draugų, sudėtingas ir ilgas gydymas paveikia onkologinių pacientų emocijas, o ilgai slaugant vaiką, šeima patiria ir finansinių nuostolių.

Labai svarbus vaikų, kuriems buvo skirtas onkologinės ligos gydymas, stebėjimas. Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje vykdoma pacientų stebėsena dėl vėlyvųjų chemoterapijos ir radioterapijos komplikacijų. Atvykę šiai paslaugai, pacientai apžiūrimi reikalingų specialistų: vaikų endokrinologų, kardiologų, nefrologų ir kitų specialistų, atliekami reikalingi tyrimai, suteikiamos tolesnio stebėjimo ar gydymo rekomendacijos. Tai leidžia anksti nustatyti onkologinės ligos gydymo komplikacijas ir išvengti grėsmingų pasekmių.

Vaikų krūtinės ląstos chirurgija

Vaikų krūtinės ląstos chirurgija yra specializuota medicinos sritis, orientuota į chirurgines procedūras, susijusias su vaikų krūtinės ląsta. Ši chirurgijos šaka nagrinėja įvairias ligas, veikiančias plaučius, širdį, stemplę ir kitas krūtinės ląstos struktūras. Vaikų krūtinės ląstos chirurgijos procedūros gali būti įvairios - nuo minimaliai invazinių metodų iki sudėtingesnių atvirų operacijų. Šios intervencijos skirtos anatominėms anomalijoms koreguoti, navikams pašalinti, traumoms taisyti arba įvairių krūtinės ląstos ligų sukeltiems simptomams palengvinti. Dažniausios vaikų krūtinės ląstos chirurgijos būdu gydomos būklės yra įgimti širdies defektai, plaučių malformacijos, stemplės atrezija ir tarpuplaučio navikai.

Vaikų krūtinės ląstos chirurgija paprastai rekomenduojama, kai vaikui pasireiškia simptomai ar būklės, kurių negalima veiksmingai valdyti nechirurginėmis priemonėmis. Simptomai, dėl kurių gali būti rekomenduojama atlikti vaikų krūtinės ląstos chirurgiją, gali labai skirtis priklausomai nuo pagrindinės būklės. Pavyzdžiui, vaikams, turintiems įgimtų širdies ydų, gali pasunkėti kvėpavimas, jie gali prastai augti arba patirti cianozę (melsvą odos atspalvį). Turintiems plaučių apsigimimų gali pasireikšti pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos, švokštimas ar lėtinis kosulys. Sprendimas atlikti vaikų krūtinės ląstos chirurgiją priimamas remiantis konkrečiais klinikiniais požymiais, rodančiais, kad vaikui būtų naudinga chirurginė intervencija. Kiekvienu iš šių atvejų vaikų krūtinės ląstos chirurgas, prieš pateikdamas rekomendaciją, atidžiai įvertins bendrą vaiko sveikatos būklę, būklės sunkumą ir galimą operacijos riziką bei naudą.

Chirurginiai metodai

Vaikų krūtinės ląstos chirurgija apima įvairius chirurginius metodus, pritaikytus specifinėms vaikų krūtinės ląstos ligoms gydyti:

• Torakotomija: Tai tradicinis chirurginis metodas, kurio metu krūtinės ląstoje padaromas pjūvis, kad būtų galima pasiekti krūtinės ląstą.
• Vaizdo pagalba atliekama torakoskopinė chirurgija (VATS): Minimaliai invazinė technika, kurios metu naudojami maži pjūviai ir kamera chirurgui valdyti.
• Širdies chirurgija: Tai apima įvairias procedūras, skirtas įgimtiems širdies defektams ištaisyti. Metodai gali skirtis nuo paprastų taisymų iki sudėtingesnių operacijų, tokių kaip Fontano procedūra, kuri naudojama vaikams, turintiems vieno skilvelio širdies defektus.
• Stemplės chirurgija: Šiai kategorijai priklauso tokios procedūros kaip stemplės atrezijos atstatymas arba fundoplikacija (gastroezofaginio refliukso gydymui).
• Plaučių chirurgija: Tai gali apimti plaučių audinio, pažeisto malformacijų ar navikų, rezekciją.

Kiekvienas vaikų krūtinės ląstos chirurgijos tipas yra skirtas konkrečioms būklėms spręsti ir jį atlieka kvalifikuoti chirurgai, kurie specializuojasi vaikų priežiūroje.

Kontraindikacijos operacijai

Vaikų krūtinės ląstos chirurgija, nors dažnai būtina gydant įvairias krūtinės ląstos ligas, tinka ne kiekvienam vaikui. Dėl kelių kontraindikacijų pacientas gali netikti tokio tipo operacijai:

• Sunkios gretutinės ligos: Vaikai, turintys rimtų gretutinių sveikatos problemų, tokių kaip sunki širdies liga, plaučių liga ar kitos sisteminės būklės, gali būti netinkami krūtinės ląstos operacijai.
• Infekcija: Jei vaikui yra aktyvi infekcija, ypač kvėpavimo sistemoje ar bet kurioje kitoje srityje šalia chirurginės vietos, operacija gali būti atidėta.
• Prasta mitybos būklė: Vaikai, kurie yra išsekę arba gerokai numetę svorio, gali netoleruoti operacijos.
• Nekontroliuojamos lėtinės ligos: Tokios ligos kaip astma ar diabetas, kurios nėra tinkamai valdomos, gali kelti pavojų operacijos metu.
• Anatominiai svarstymai: Kai kuriais atvejais specifinė vaiko krūtinės ląstos anatomija gali padaryti operaciją sudėtingesnę arba rizikingesnę.
• Tėvų rūpesčiai: Kartais sprendimui gali turėti įtakos tiek vaiko, tiek tėvų emocinis ir psichologinis pasirengimas.
• Ankstesnė chirurginė istorija: Komplikacijos po ankstesnių operacijų, ypač krūtinės ląstos srityje, taip pat gali būti kontraindikacija.

Pasiruošimas operacijai

Pasiruošimas vaikų krūtinės ląstos operacijai apima kelis svarbius veiksmus, siekiant užtikrinti, kad vaikas būtų pasiruošęs procedūrai:

• Konsultacija prieš procedūrą: Prieš operaciją būtina išsami konsultacija su vaikų chirurgu. Šio susitikimo metu bus aptarta procedūros detalė, numatomi rezultatai ir bet kokia galima rizika.
• Medicinos istorijos apžvalga: Sveikatos priežiūros komanda peržiūrės vaiko ligos istoriją, įskaitant ankstesnes operacijas, alergijas ir šiuo metu vartojamus vaistus.
• Medicininė apžiūra: Bus atliktas išsamus fizinis tyrimas, siekiant įvertinti bendrą vaiko sveikatos būklę.
• Pasninko instrukcijos: Tėvai gaus konkrečius nurodymus dėl pasninko prieš operaciją.
• Vaistų valdymas: Tėvai turėtų aptarti visus vaiko vartojamus vaistus su sveikatos priežiūros komanda.
• Emocinis pasiruošimas: Vaiko emocinis paruošimas yra toks pat svarbus kaip ir fizinis.
• Pooperacinės priežiūros planavimas: Tėvai taip pat turėtų pasiruošti sveikimo etapui.
• Transporto susitarimai: Kadangi vaikams bus taikoma anestezija, jie negalės grįžti namo vieni.

Operacijos eiga

Žingsnis po žingsnio suprantant vaikų krūtinės ląstos chirurgijos procesą, galima sumažinti nerimą tiek tėvams, tiek vaikams:

• Priešoperacinė zona: Vaikas bus nuvežtas į priešoperacinę zoną, kur jam bus pervilktas ligoninės chalatas.
• Susitikimas su anesteziologu: Anesteziologas susitiks su šeima aptarti anestezijos plano.
• Galutiniai pasiruošimai: Chirurgų komanda atliks galutinį patikrinimą, kad įsitikintų, jog viskas tvarkoje.
• Anestezijos administracija: Operacinėje vaikas gaus anesteziją per intraveninę kateterį arba kaukę.
• Chirurginis požiūris: Chirurgas atliks pjūvį krūtinėje, kuris gali skirtis priklausomai nuo atliekamos procedūros.
• Chirurginė intervencija: Chirurgas kruopščiai atliks reikiamus remonto darbus ar intervencijas.
• Išieškojimas kambarys: Kai operacija bus baigta, vaikas bus nuvežtas į pooperacinę palatą. Čia jis palaipsniui pabus po anestezijos.
• Skausmo valdymas: Skausmo malšinimas bus teikiamas pagal poreikį.
• Stebėjimas: Vaikas bus stebimas kelias valandas, siekiant įsitikinti, kad nėra jokių neatidėliotinų komplikacijų.
• Buvimas ligoninėje: Priklausomai nuo operacijos sudėtingumo, vaikui gali tekti kelias dienas likti ligoninėje tolesnei stebėsenai ir atsigavimui.

Rizikos ir komplikacijos

Kaip ir bet kuri chirurginė procedūra, vaikų krūtinės ląstos chirurgija yra susijusi su tam tikra rizika ir galimomis komplikacijomis:

• Infekcija: Viena iš dažniausių su bet kokia operacija susijusių rizikų yra infekcijos galimybė chirurginėje vietoje.
• Kraujavimas: Operacijos metu tikėtinas tam tikras kraujavimas, tačiau gausus kraujavimas gali pareikalauti papildomų intervencijų.
• Anestezijos komplikacijos: Nors ir retai, gali pasireikšti su anestezija susijusių komplikacijų. Tai gali būti alerginės reakcijos arba kvėpavimo sutrikimai.
• Skausmas ir diskomfortas: Pooperacinis skausmas yra dažnas, ir vaikai gali jausti diskomfortą sveikdami.
• Kvėpavimo sistemos problemos: Po krūtinės ląstos operacijos kai kuriems vaikams gali pasireikšti laikini kvėpavimo sutrikimai.
• Organų pažeidimas: Operacijos metu yra nedidelė aplinkinių organų, pvz., širdies, plaučių ar pagrindinių kraujagyslių, pažeidimo rizika.
• Ilgalaikės komplikacijos: Kai kuriais atvejais vaikams gali pasireikšti ilgalaikių su operacija susijusių komplikacijų, tokių kaip randai ar plaučių funkcijos pokyčiai.
• Tromboemboliniai reiškiniai: Retai vaikams po operacijos gali susidaryti kraujo krešulių, kurie gali sukelti rimtų komplikacijų.
• Poreikis papildomai operacijai: Kai kuriais atvejais pirminė operacija gali nevisiškai išspręsti problemą, todėl gali prireikti tolesnės chirurginės intervencijos.
• Psichologinis poveikis: Operacijos patirtis gali turėti psichologinį poveikį vaikams, įskaitant nerimą ar baimę, susijusią su medicininėmis procedūromis.

Nors su vaikų krūtinės ląstos chirurgija susijusi rizika gali kelti nerimą, svarbu nepamiršti, kad nauda dažnai nusveria šią riziką. Chirurgai ir sveikatos priežiūros komandos yra pasiryžusios užtikrinti savo mažųjų pacientų saugumą ir gerovę, o išsamūs priešoperaciniai įvertinimai padeda sumažinti komplikacijas.

Atsigavimas po operacijos ir privalumai

Atsigavimas po vaikų krūtinės ląstos operacijos yra labai svarbus etapas, kuriam reikia skirti ypatingą dėmesį, siekiant užtikrinti geriausius rezultatus jūsų vaikui. Numatomas atsigavimo laikas gali skirtis priklausomai nuo atliekamos konkrečios procedūros, bendros vaiko sveikatos ir bet kokių gretutinių ligų. Paprastai pradinis atsigavimo laikotarpis ligoninėje trunka nuo kelių dienų iki savaitės. Išrašius iš ligoninės, atsigavimas namuose paprastai trunka kelias savaites. Tėvai turėtų tikėtis, kad jų vaikas palaipsniui atgaus jėgas ir grįš prie įprastos veiklos.

Svarbu tinkamai valdyti skausmą ir užtikrinti žaizdos priežiūrą. Po operacijos jūsų vaikas turėtų vengti sunkaus fizinio krūvio, sunkių daiktų kilnojimo ir kontaktinio sporto mažiausiai 4-6 savaites. Subalansuota mityba, kurioje gausu maistinių medžiagų, gali padėti atsigauti. Dalyvaukite visuose suplanuotuose tolesniuose vizituose pas chirurgą. Operacija vaikams gali būti stresinė patirtis, todėl būtina emocinė parama. Dauguma vaikų gali grįžti prie įprastos veiklos, įskaitant mokyklą, per 4-6 savaites, tačiau tai gali skirtis.

Vaikų krūtinės ląstos chirurgija suteikia daug privalumų, kurie žymiai pagerina vaiko sveikatą ir gyvenimo kokybę:

• Pagerinta kvėpavimo funkcija: Daugelis vaikų krūtinės ląstos chirurgija gydomų būklių, tokių kaip įgimtos plaučių anomalijos ar kvėpavimo takų obstrukcija, gali žymiai pagerinti kvėpavimą.
• Pagerinta gyvenimo kokybė: Vaikai, kuriems atliekama krūtinės ląstos operacija dėl tokių ligų kaip įdubusi krūtinė (pectus excavatum), dažnai praneša apie pagerėjusią savivertę ir kūno įvaizdį.
• Sumažėję simptomai: Chirurginė intervencija gali palengvinti tokius simptomus kaip krūtinės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas ar pasikartojančios infekcijos.
• Ilgalaikiai sveikatos rezultatai: Ankstyva chirurginė intervencija gali padėti išvengti komplikacijų vėlesniame gyvenime.
• Minimaliai invazinės parinktys: Chirurginių metodų, tokių kaip vaizdo torakoskopinė chirurgija (VATS), pažanga leidžia atlikti mažiau invazines procedūras.

Tinkamai prižiūrint ir teikiant paramą sveikimo proceso metu, vaikai gali tikėtis šviesesnės ir sveikesnės ateities.

Urogenitalinės anomalijos ir retos ligos

Urogenitalinės anomalijos ir ligos nustatomos kartais dar kūdikiui net negimus - dar motinos įsčiose. Ultragarsinių tyrimų metu pastebėjus specifinių požymių gali būti įtariama reta liga, kuriai patvirtinti atliekami ir genetiniai tyrimai tam, kad būtų galima planuoti gydymą kūdikiui gimus arba, deja, net nutraukti nėštumą, jei anomalijos nesuderinamos su gyvybe.

Yra kelios retų urogenitalinių ligų grupės: vaikų onkologija, nugaros smegenų anomalijos su neurogeniniu šlapinimosi ir tuštinimosi pakenkimu, įvairios genitalijų anomalijos. Iš rečiausiai pasitaikančių paminėtinos dvi: viena iš jų - tai įvairios ekstrofijos, kai nesusiformuoja apatinė pilvo dalis, kai nėra funkcionuojančios tik šlaplės arba kartu ir pūslės, arba kartu ir žarnos. Kita grupė - įgimtos genitalinės anomalijos, kai gimus vaikui, neaišku, kokia jo lytis.

Atliekant tyrimus nėščiajai ir aptikus specifinių požymių gali būti skiriami ir genetiniai tyrimai. Besilaukiančiai moteriai galima atlikti genetinę analizę ir pagrįstai nutraukti nėštumą ankstyvoje stadijoje, jei tampa aišku, kad dėl retos ligos išgelbėti vaiko gyvybės šiuo metu nėra jokių šansų. Galima labai anksti punktuoti ir ištirti vaisiaus vandenis, atlikti biopsiją. Dabar surandama daug genų, cirkuliuojančių motinos kraujyje, ir net nereikia atlikti šių rizikingų procedūrų vaisiui. Daug retų ligų išaiškinama, apžiūrint naujagimio genitalijas, patikrinus, ar užčiuopiamos sėklidės. Nors vis dažniau išaiškinamos genetinių urogenitalinių ligų atsiradimo priežastys, tačiau dar išlieka daug nežinomųjų. Dėl to reikia atlikti papildomų tyrimų, papildomų konsultacijų. Kiekvieno geno paveldimumas ir raiška skiriasi. Labai svarbu žinoti, ko ieškome. Atsakymus bando atrasti visa daugiadalykė komanda, organizuojami multidisciplininiai konsiliumai.

Retos ligos bendrai

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, bet retos ligos - dažnos. Jomis serga apie 5 proc. žmonių. Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 1 iš 2000 žmonių. Lietuvoje apie 200 tūkstančių pacientų susiduria su retomis ligomis. Kadangi ligos retos, jas sunku atpažinti, diagnozuoti, diagnostikai ir gydymui dažnai reikia sudėtingų ir brangių metodų, daugiadalykės specialistų komandos. Gerai operuojantis konkrečią retą ligą chirurgas turi būti išoperavęs ne mažiau 20 atvejų, žinoti, kaip geriau pasielgti konkrečioje situacijoje: kada operuoti, kokiu būdu, ką pirmiau daryti, ką vėliau, turi mokėti operuoti ir komplikacijas. Kartais negalima visko atlikti vienos operacijos metu, yra tam tikri gydymo etapai. Labai svarbu teisingai atlikti pirmąją operaciją. Chirurgai, galintys operuoti retas ligas, yra įvardinti retų ligų centrų gydytojų sąrašuose. Tokias ligas kaip ekstrofija Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre operuoja du gydytojai, tas, kurios pasitaiko vienam iš 2000, operuoja 3 gydytojai.

Endokrininės sistemos sutrikimai vaikams

Visi žino, kas yra pediatras, bet vaikų endokrinologas daugeliui kelia susidomėjimą. Kokio amžiaus bebūtų mažasis žmogus, kad jis būtų tikrai sveikas, gerai augtų, turėtų gerą atmintį ir išaugtų tvirtu, darbingu bei galinčiu dovanoti pasauliui panašius į save žmogumi, reikalinga, kad normaliai funkcionuotų jo endokrininės liaukos: skydliaukė, kasa, antinksčiai, lytinės liaukos, hipofizė. Deja, ne. Užsienio šalyse jau pradedami atlikinėti genetiniai tyrimai, kurie leidžia įtarti didesnę ar mažesnę šių ligų tikimybę, bet mes turime būti budrūs ir pastebėti mažiausius įtarimą keliančius ligos požymius. Labai įvairiai. Tėvams norėčiau priminti, kad būtina atidžiai įsiklausyti į vaikų skundus ir rimtai žiūrėti į jų negalavimus.

Skydliaukės funkcijos sutrikimai

Pavyzdžiui, sergančiųjų diabetu šeimoje budrumą turėtų kelti padidėjęs vaiko troškulys, dažnesnis šlapinimasis, sausesnė oda, krintantis svoris. Šeimose, kur pasitaikė skydliaukės mazgų ar uždegimų atvejai, šeimos gydytojai turėtų atidžiau stebėti jų atžalų skydliaukes. Galimi dviejų rūšių vaikų skydliaukės funkcijos sutrikimai: jos funkcijos suaktyvėjimas arba sulėtėjimas. Pirmuoju atveju vaikas tampa dirglus, nesugebantis susikaupti, blogai miega, prasčiau mokosi, jaučia širdies plakimus, prakaitavimą. Sulėtėjus skydliaukės veiklai vaikai ima greičiau pavargti, pablogėja atmintis, vargina mieguistumas, užkitėta viduriai, ima augti svoris. Neretai net specialistams nelengva pagal nusiskundimus įvertinti, ar tai lėtinis pervargimas ar rimtos ligos pradžia.

Ūgio sutrikimai ir nutukimas

Žemas ūgis labai opi pačių vaikų psichologinė problema, kartais sukelianti netgi suicidines mintis. Svarbu objektyviai įvertinti vaiko ūgį, nes kartais ir normalaus ūgio vaikas jaučiasi per mažas, o kartais pražiūrimas ženklus ūgio atsilikimas. Labai svarbu įvertinti ūgio atsilikimo priežastį, tėvų ūgį, persirgtas ligas, kaulėjimo greitį, o neretai tenka atlikti ir specialius tyrimus, nes laiku diagnozuota endokrininio pobūdžio ūgio sutrikimas šiuo metu yra sėkmingai gydomas. Daugėja nutukusių vaikų. Nutukimas - tai ne vien estetinė problema. Nutukę vaikai greičiau pavargsta, būna pasyvesni, nejudrūs, vėluoja jų brendimas. Statistika rodo, kad nutukę beveik 10 kartų dažniau suserga hipretonija, diabetu ir kitomis ligomis.

Lytinės sistemos anomalijos

Neretai pasitaiko įgimtos anomalijos, kurių dažniausia mažų berniukų sėklidžių nenusileidimas į kapšelį. Labai svarbu, kad šis sutrikimas būtų diagnozuojamas ir gydomas pirmaisiais dviem vaiko gyvenimo metais, nes vėlesnė pagalba gali būti pavėluota ir grėsti suaugusio vyro nevaisingumu ir seksualiniais sutrikimais. Dažnai tokiu atveju tėvai kreipiasi į chirurgus, bet pirmiausia sėklidžių veiką turi įvertinti vaikų endokrinologai. Mergaitėms nereti per ankstyvo arba vėluojančio brendimo atvejai. Taigi, endokrininiai vaikų susirgimai gali pasireikšti daugybe požymių. Iš tiesų, sutrikimų spektras labai platus.

Kvėpavimo takų ligos ir ENT chirurgija

Kiekvienas šeimos gydytojas, prižiūrintis vaikus, susiduria su dažnai sergančiais vaikais. Kvėpavimo takų (KT) infekcijos - dažniausia vaikų patologija ir kreipimosi į gydytoją priežastis. Ne paslaptis, kad mažamečiai yra kur kas jautresni įvairioms sezoninėms ligoms, o vis pasikartojantys susirgimai kartais būna susiję su išvešėjusiais adenoidais ir tonzilėmis. Šios struktūros yra žmogaus imuninės sistemos dalys, kurios aktyviai dalyvauja saugant organizmą nuo ligų sukėlėjų - virusų, bakterijų, alergenų bei teršalų, įkvepiamų kartu su oru. Tiek adenoidus, tiek tonziles mėgstu vadinti „apsauginiais“, kurie, virusui ar bakterijai patekus į kvėpavimo takus, visomis išgalėmis stengiasi juos nukenksminti. Taigi, adenoidai ir tonzilės, veikdamos kartu su kitomis limfinio audinio struktūromis, sukuria dvigubą apsaugą nuo infekcijos išplitimo iš viršutinių kvėpavimo takų į apatinius.

Dažnos kvėpavimo takų infekcijos

Vienas iš dažniausių susirgimų - sloga, kitaip vadinama peršalimu arba moksliškai - rinosinusitu - nosies ir sinusų gleivinės uždegimu, iki 85-95 proc. atvejų yra virusinės kilmės. Peršalimas išties yra labai dažnas susirgimas - kasmet juo serga 6-16 proc. žmonių ir jis gali kartotis to paties sezono metu. Svarbu tai, jog juo vaikai serga žymiai dažniau - net 7-10 kartų per sezoną ir net 4 kartus dažniau jiems pasireiškia lydintis simptomas - kosulys. Nors slogos komplikacijos yra retos, tačiau reikšmingai veikia sergančio vaiko ir visos šeimos gyvenimo kokybę - daugiau nei 70 proc. Neretai kartu su peršalimu mažiesiems pacientams pasireiškia ir gerklės skausmas - tuomet į kovą su liga aktyviai įsitraukia ir limfoidinis audinys, esantis ryklės užpakalinėje sienelėje, ir gomurinės tonzilės.

Adenoidų ir tonzilių padidėjimas

Kartais dėl imuninės sistemos ypatumų, sveikatai nepalankios mitybos ar aplinkos, pavyzdžiui, namuose rūkančių tėvų, pelėsio, alergiškam vaikui nepritaikytos aplinkos, taip pat dažnų infekcijų, neracionalaus antibiotikų vartojimo ar daugybės kitų veiksnių, adenoidai ir gomurio tonzilės yra labai stipriai stimuliuojamos. Tai lemia, kad jie ima didėti, kartu sukeldami gretutines problemas, net kai vaikas neturi ūmios infekcijos požymių. Adenoidų padidėjimas diagnozuojamas atlikus nosies endoskopinį tyrimą, kai į nosį žiūrima pro siaurą vamzdelį su optine ir šviesolaidine sistema. Tiek adenoidų, tiek tonzilių dydžiai vertinami laipsniais nuo I (mažiausias) iki IV (didžiausias). Retais atvejais adenoidai gali būti aptinkami ir suaugusiesiems, ypač turintiems alergijų, tačiau jei jie netrukdo kvėpuoti, netrikdo oro srauto pro nosį, nepasireiškia knarkimas - adenoidų šalinimas nebūtinas. Gomurinės tonzilės svarbiausią savo funkciją atlieka kiek ilgiau - maždaug paauglystėje jų reikšmė gerokai nublanksta. Tiesa, gomurinės tonzilės sandara reikšmingai skiriasi nuo adenoidų: jei pastarieji labiau primena gruoblėtą įvairių formų išgaubtą darinį nosiaryklėje, tai gomurinės tonzilės turi kapsulę, kuri jas apriboja. Taip pat jose gausu kriptų - į tunelius panašių kanalėlių, kuriuose labai patogu ilgą laiką gyventi ir savo toksiškus medžiagų apykaitos produktus į žmogaus kraujotaką sekretuoti kenksmingoms bakterijoms. Jų poveikis organizmui gali būti labai rimtas - pakenkti inkstams, širdžiai, sąnariams ar paūminti lėtines odos ir kitas ligas.

Chirurginis gydymas ir jo privalumai

Jei adenoidų sukeltų simptomų nepavyksta išgydyti medikamentais arba gydymas efektyvus tik trumpą laikotarpį, problemas spręsti padeda chirurginis būdas. Tonziles, jei jų dydis trukdo kvėpavimui ir rijimui, chirurginiu būdu galima pamažinti pilnai nepašalinant, kad kuo ilgiau būtų išsaugota jų imuninė funkcija. Turime griežtas taisykles, kada, remiantis įrodymais grįstos medicinos pagrindu sudarytais algoritmais, reikia šalinti adenoidus ar tonziles. Laiku ir teisingai atlikta operacija vaiko būklę tik pagerina ir apsaugo nuo tolimesnių komplikacijų. Po šių procedūrų vaikams palengvėja kvėpavimas, pagerėja miegas, klausa, sąkandis, rijimas.

Remiantis moksliniais duomenimis, adenoidų ataugimo dažnis po operacijos yra apie 1,3 proc. atvejų - tai dažniau atsitinka vaikams, kurie yra alergiški, arba kuriems adenoidai dėl tam tikrų priežasčių nebuvo pilnai pašalinti. Naudinga žinoti, kad tonzilių padidėjimo, kaip ir lėtinio tonzilito, gydyti medikamentais neįmanoma - vienintelis būdas yra chirurginis. Nors po šių operacijų komplikacijų dažnis itin nedidelis, tačiau labai svarbu laikytis tinkamo režimo, kadangi žaizdos nėra siuvamos ir gyja atviru būdu. Gera žinia ta, kad visiems pacientams po operacijos leidžiama valgyti ledus taip dažnai ir tiek daug, kiek tik norisi. O šalti ledai turi ir kitą privalumą - padeda mažinti pooperacinį audinių paburkimą.

Dažnai sergančių vaikų problema

Daugelis vaikų, pradėję lankyti kolektyvą (vaikų darželį), pradeda dažnai sirgti kvėpavimo organų infekcijomis. Nuo kartotinių kvėpavimo takų infekcijų kenčia apie 25 proc. kūdikių ir 18 proc. 1-4 metų amžiaus vaikų. Šiems vaikams neretai nustatomi lėtiniai infekcijos židiniai nosiaryklėje, diagnozuojama alergija. Dažnas kvėpavimo takų infekcijas lemia dar nesubrendusi imuninė sistema, anatominiai-fiziologiniai vaiko organizmo ypatumai, socialiniai veiksniai. Imlesni infekcijoms būna pasyviai rūkantys vaikai, taip pat kūdikiai, nemaitinami motinos pienu. Tokių ligoniukų tėvai visuomet sunerimsta dėl savo vaiko imuninės būklės, tačiau dažną šių vaikų sergamumą dažniausiai lemia ne tikras imunodeficitas, o fiziologinis imuninės sistemos nesubrendimas.

Gydytojui svarbu atskirti, ar dažnos infekcijos nėra rimtos lėtinės kvėpavimo organų ligos išraiška, nes daugumos lėtinių plaučių ligų eiga labai priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir laiku skirto gydymo. Paprastai virusinė kvėpavimo takų infekcija trunka apie 7-8 dienas, tačiau vaikas gali sirgti iki 2 savaičių. Normalus vaikas virusinės infekcijos simptomų gali turėti 6 mėnesius per metus. Labai svarbu atskirti vaikų grupę, kuriems reikalingas tolesnis ištyrimas ir patogenezinis gydymas. Specialistų konsultacijų gali prireikti sergant pasikartojančiomis apatinių KT virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, įtarus lėtinius infekcijos židinius nosiaryklėje bei GERL. Apie 30 proc. dažnai sergančių vaikų nustatoma alergija, lemianti padidėjusį imlumą KT infekcijoms, pasikartojančius rinitus, rinosinusitus, laringitus ar obstrukcinius bronchitus. Todėl pirmiausia rekomenduojama paneigti ar patvirtinti tas ligas, kurios pasitaiko dažniausiai: infekcijos židinius nosiaryklėje, alergiją bei GERL.

Jei ligas galima apibūdinti kaip sunkios, persistuojančios, neįprastos, pasikartojančios, jas sukelia neįprasti sukėlėjai, o šeimoje yra buvę sunkių lėtinių ligų ar ankstyvų mirčių, tokie vaikai privalo būti ištirti dėl galimų retų lėtinių ligų: pūlingų plaučių ligų, infekcijų, anatominių kvėpavimo takų defektų, imunodeficitų. Imunodeficitams būdingas apibūdinimas „SPUR“ - sunkios, persistuojančios, neįprastos ir kartotinės ligos. Juos lydi hepatosplenomegalija, artropatijos, augimo sutrikimai ir imunodeficito šeiminė anamnezė.

tags: #daznos #chirurgines #vaiku #ligos

• Audronė Trapikienė: gimimo metai ir biografijos faktai
• Vaikų kompetencijų ugdymas ir aplinkos įtaka
• Geriausi žaisliniai ginklai vaikams: ką svarbu žinoti?
• Sužinokite, kodėl verta rinktis automobilinę kėdutę su gulima padėtimi
• apie Cezario pjūvį