Kiaušinis nuo seno visame pasaulyje vertinamas kaip vaisingumo, tobulumo, klestėjimo, sveikatos ir grožio simbolis. Jis simbolizuoja gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo atsinaujinimą, augalijos gimimą, jos žydėjimą ir vaisingumą. Nenuostabu, kad šis simbolis apipintas daugybe tradicijų, mitų bei burtų, o klausimas „žemėje užkastas kiaušinis - kas tai?“ sukelia tiek pat smalsumo, kiek ir nerimo.
Pasaulio kilmė iš pirmykščio kiaušinio žinoma ne tik kaip orfikų pasaulio kūrimo mitas, bet ir iš indų, japonų, perujiečių, polineziečių, finikiečių, kinų, slavų ir kitų tautų mitų apie pasaulio atsiradimą. Kosminis kiaušinis simbolizuoja gyvenimo pradžią ir visų būtybių gemalą. Senovės indų mite bylojama, kad vandenys pagimdė ugnį, o galinga jų šilumos jėga išrutuliojo Aukso Kiaušinį. Iš šio gemalo atsirado Praamžis Brahma, kuris sudaužė kiaušinį: iš viršutinės dalies atsirado Dangus, iš apatinės - Žemė, o tarp jų buvo įtaisyta oro erdvė.

Lietuvių tautosakoje taip pat gausu sakmių, kuriose pasaulis atsiradęs iš kiaušinio. Vienoje šiaurės Lietuvoje užrašytoje sakmėje pasakojama, kaip Mėnulyje antis padėjo kiaušinį, kuris iškritęs perskilo į tris dalis. Kitoje sakmėje Dievas, norėdamas atskirti dangų nuo žemės, anties kiaušinį metė į akmenį: iš trynio atsirado žemė ir Saulė, iš baltymo - vanduo ir Mėnulis, o iš gemalo - debesys.
Liaudies magijoje kiaušiniai po tam tikrų apeigų būdavo užkasami, nes tikėta jų nepaprasta vaisingumo galia. Austrų liaudies papročiuose Didįjį ketvirtadienį pašventintas ir žemėje užkastas kiaušinis apsaugo nuo nelaimių. Lietuvoje Velykų rytą valgytų kiaušinių lukštus ūkininkai nunešdavo į savo laukus ir užkasdavo, kad nuo ledų būtų apsaugoti javai ir užaugtų geras rugių derlius.
| Veiksmas | Tikėtina nauda ar tikslas |
|---|---|
| Užkasimas dirvoje | Derliaus gausa ir apsauga nuo ledų |
| Užkasimas prie namų | Apsauga nuo žaibo ir nelaimių |
| Tręšimas kiaušiniu | Augalų augimo skatinimas (pvz., begonijų) |
Nors radus margutį kapuose kyla įvairių minčių apie galimą juodąją magiją, etnologai ramina: slavų kultūrose yra paplitęs paprotys nešti šventinius valgius į kapines, tai nėra bažnytinis, tačiau labai paplitęs paprotys. Dažnai žmonės tiesiog palieka maistą artimiesiems arba, kaip minėta anksčiau, užkasa kiaušinį kaip trąšą gėlėms, kurios puošia kapavietę. Tad ne visada tai yra susiję su blogais ketinimais.

Kiaušinio savybes taikliai apibūdina ir lietuvių liaudies mįslės: „Pramušiau ledą - radau sidabrą, pramušiau sidabrą - radau auksą“ arba „Atsirita bačkutė be šulų, be lankų, joje - alus geltonas“. Šis paprastas, bet paslaptingas daiktas išlieka neatsiejama mūsų kultūros dalimi, sujungiančia senovės mitologiją su kasdieniais pavasario papročiais.