Liūdnas vaikas darželyje: priežastys, adaptacija ir patarimai tėvams

Darželis - svarbus etapas vaiko gyvenime, tačiau kartais vaikai dėl įvairių priežasčių negali jo lankyti arba jaučiasi jame liūdnai. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl jautrus vaikas verkia darželyje, kokios to priežastys, kaip tėvai gali palengvinti adaptaciją ir į ką atkreipti dėmesį, jei vaikas darželyje jaučiasi blogai.

Kada geriausia pradėti lankyti darželį?

Nėra vieno teisingo atsakymo į klausimą, nuo kelių metukų vaikučiui geriausia eiti į darželį. Įtaką daro labai daug veiksnių. Mokslinėje literatūroje dažnai pabrėžiama, kad pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra patys svarbiausi: tada formuojasi jo asmenybė ir santykis su aplinka. Seniau buvo manoma, kad šiuo laikotarpiu vaikui geriau kuo daugiau būti su mama. Tačiau, jei vaikas neturi raidos sutrikimų, santykis šeimoje geras, o pasirinkto darželio kolektyvas jam priimtinas, tai pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą galima ir nuo dvejų ar pusantrų metukų. Mažam vaikui lengviau prisitaikyti prie naujos aplinkos ir reikalavimų, jis greičiau suvokia, kaip reikia elgtis darželyje, tad ir adaptacija gali būti lengvesnė.

Adaptacija arba jos nuotaika skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus. Deja, tai daugiau priklauso nuo individualių vaiko dalykų. Vienas labai mažiukas, metų, atėjęs pakankamai lengvai adaptuojasi, kitas atėjęs trejų metų gerai jaučiasi. Mažiukas, paliktas darželyje, galbūt mažiau mums rodys nerimo, kažkokio matomo nerimo, verkimo mažiau bus. Jis pripras, bet greičiausiai bus užslėpto nerimo. Vaikas turės ieškoti prisirišimo objekto, todėl labai puiku, jei pasitaikys kokios auklėtojos, ir jis ras tą prisirišimo objektą. Jam tokio amžiaus nereikia dar vaikų. Jo didžiausias poreikis yra saugumas ir būti su tuo prisirišimo objektu.

Jeigu kalbame apie dviejų su puse, trimetukus, tai jiems yra paprasčiau, nes jie gali kažką išsakyti tiek, kiek jau jų kalba yra pažengusi. Plius jau juos pradeda dominti vaikai, dominti aplinka, dominti žaislai. Apie 2,5 metų ateina noras jau ir žaisti bendrai, pasidalinti, duoti kažką. Bet pagal teoriją daugiau apie du su puse, tris metukus yra tas idealus amžius. Bet vėlgi, tai yra labai individualu, pagal vaiką.

Jeigu mes atvedam mažą vaiką į darželį, tai turbūt svarbus tėvų vaidmuo, kad papasakotų auklėtojai apie vaiką, kaip jisai komunikuoja, ką jis mėgsta, ko nemėgsta. Būtinai, būtinai. Ir jeigu atvedam dvimetuką, dviejų su puse (ir tikrai ne visi vaikai turi išlavintą gerą kalbą tokiu metu), tai vėlgi pasakyti, kaip jis vadina pagrindinius savo poreikius, kaip jis prašo gerti, prašosi ant puoduko - kad auklėtoja kaip įmanoma geriau vaiką suprastų ir jis jaustųsi saugesnis.

Tėvų pasiruošimas darželiui

Svarbu akcentuoti, kad darželiui ruošiasi ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Jei tėvai bijo ir nerimauja, visa tai perims ir vaikas, mat kuo didesnis tėvų jaudulys - tuo sunkesnė ir vaiko adaptacija darželyje. Dar nekalbantys, neskaitantys vaikai labai imlūs tėvų emocijoms ir jautrūs neverbalinei kalbai, t. y. jie iš karto pajunta tėvų nerimą, ir verbalinė paguoda vaiko neįtikins. Svarbiausia - pasitikėti specialistais, kad jie jūsų vaiku pasirūpins profesionaliai ir tinkamai, tad šio sklandaus kelio pradžia - tėvų gebėjimas paleisti vaiką.

Psichologės Vaidos Kašubienės teigimu, ne vien mažiesiems, bet ir patiems tėvams reikėtų prisijaukinti būsimus pokyčius bei priimti kylančius jausmus. Mintis, kad jų vaiką ilgesnį laiką prižiūrės kiti suaugusieji, kad jie bus atskirai nuo vaiko, kad pasikeis šeimos gyvenimo ritmas, tėvams gali sukelti nerimą, kaltę, gailestį, dvejones, ar tikrai vaikui ten bus gerai. Paprastai šiuos jausmus sumažina pasidalinimas savo nerimu su artimaisiais ir draugais, kurie jau turi tokios patirties. Be to, labai svarbus pačių tėvų vidinis nusiteikimas ir noras paleisti vaiką. Ji priduria, jog tam svarbus tėvų žinojimas ir tikėjimas, jog vaikas yra pajėgus užmegzti santykius su kitais žmonėmis ir sėkmingai gali išbūti be tėvų ilgesnį laiką, o darželyje dirbantys pedagogai pasirūpins jų vaiku profesionaliai ir tinkamai.

Vaikas pasiruošęs darželiui tada, kai tėvai mato, jog jis pasiruošęs. Neįmanoma apibrėžti tikslaus laiko, kada vaikas turi pradėti lankyti darželį, - tai geriausiai mato ir jaučia tėvai. Jeigu vienas iš tėvų nedirba ir vaiką nori ugdyti namuose, toks pasirinkimas - taip pat geras ir priimtinas, svarbiausia - nepasiduoti visuomenės spaudimui elgtis taip, kaip daro kiti.

Kaip pasiruošti darželiui ir palengvinti adaptaciją?

Praktiniai patarimai iki darželio

Geriausia darželyje, kuris manote labiausiai tiktų jūsų vaikui, apsilankyti, ne tik paskaityti apie jį tinklalapyje. Reikėtų išgirsti visą svarbiausią informaciją iš pirmų lūpų - mokytojų ir vadovų, apsidairyti, įvertinti aplinką. Tėvams labai pravartu asmeniškai, be vaiko, susitikti su būsima mokytoja ir nuoširdžiai paatvirauti, atskleisti visą informaciją apie vaiką. Darželyje mažasis praleis dalį dienos, taigi mokytoja, ugdydama vaiką, kuriam laikui taps šeimos partnere, vadinasi, ji turi žinoti visą informaciją - net pačią jautriausią, pavyzdžiui - kad jūsų atžala greitai susierzina, kaip į tai reaguoja, galbūt vis dar šlapinasi į lovą ar pratinasi prie puoduko. Visa tai - tam, kad mokytoja puikiai pažintų jūsų vaiką ir jo interesais pasirūpintų geriausiai.

Didelė pagalba vaikui - supažindinimas su būsima aplinka, t. y. geriausia ateiti į darželį iš anksto ir pamatyti darželio erdves, patalpas, kad vaikas žinotų, kas jo laukia, kur yra jo spintelė, klasė, tualetas.

„Darželio žaidimas“ namuose

Psichologė Viktorija Grigorjeva rekomendavo bent mėnesį prieš pradedant eiti į darželį namuose pradėti žaisti darželį. Ir kur pagrindinis akcentas turi būti uždedamas, kad tėvai visuomet ateina vaikų pasiimti, nes tai yra didžiausia vaikų baimė. Drąsiai žaidžiam. Žaidimas yra pagrindinis vaiko poreikis, tai jis per žaidimą supranta pasaulį, jį suvokia, kaip čia viskas surėdyta tam pasaulyje. Ir žaisliukų pagalba gali mokyti, kas vyksta, kokia yra dienotvarkė, nes vaikams laikas nieko nesako. Mes esame absoliučiai pririšti prie laikrodžio ir mes visus susitikimus deriname laikrodžio pagalba. Mes žinom kada ką pasiimti, kada nuvažiuoti, kada parvažiuoti - vaikas šitų galimybių neturi.

Kuriant scenarijų žaidimui namuose, reikėtų stengtis įvardinant galimus veikėjų jausmus ir poreikius. Žaisdami galite aptarti, kada mes važiuojam į darželį, ką mes veikiam, ką meškutis turi daryt, kada jis eina pavalgyt, kada jis eina į lovytę, kai jis atsikelia vėlgi pavalgo, truputį pažaidžia ir tėveliai ateina. Ir kuo mes labiau tai išžaidžiam, tuo aiškesnė vaikui ta dienotvarkė. Tikrai grupėse būna, tikrai ne visose, bet tą irgi labai rekomenduoju, toks vizualus dienotvarkės vaizdinys, kad vaikas prabėgdamas galėtų matyti, kas po ko. Jis susitaiko su tuo, kas bus po to. Kad tai nebūtų taip lekiam, op, greitai dabar į lauką. Tuomet ypač jautresnius vaikus ar turinčius emocinių elgesio sunkumų dažnai išmuša tokie dalykai iš vėžių. Ir kada jiems pasikeitimas po veiklos eiti į lauką arba iš lauko grįžti į vidų valgyti, jau jiems yra sunkus laikas.

Dienotvarkės ir rutinos svarba

Ar verta namuose laikytis darželio rutinos pagal mums suvokiamą laikrodį? Taip, labai svarbu. Kai mes auginam tą vieną mažylį, galim sau tokią prabangą leisti gal trečią valandą pamiegot ar vėliau, kažkur važiuot, grįžt, nes vakare galim vėliau eit gulti. Tai reikėtų pabandyti, jei žinom, kad darželyje vaikiai yra migdomi apie 12 val., tai +/- pasistengti, kad miegelis būtų apie 12 val. ir jis būtų vienas. Kad nebūtų, kad 11 val. vienam miegeliui migdau, o 16 val. Darželyje yra vienas miegas, tai apie 12 val. reikėtų šito laikytis. Paprastai darželyje yra tokia dienotvarkė:

Be to, auklė Diana dalinasi, jog dirbdama išties neretai pastebi, kad maži vaikai dažnai nėra pasiruošę pokyčiams, todėl darželio lankymas ima gąsdinti: „Vaikai gyvena savo rutinoje, kurioje yra pripratę prie veiklų, maisto ir kitų dalykų, o darželyje viskas pasikeičia - aplinka, žmonės, žaislai, reikalavimai ir taisyklės. Tai baugina.“ Ji tęsia, jog pradžia darželyje būtų paprastesnė, jei tėvai, padėdami auklės ar vieni, šiems pokyčiams vaiką ruošti pradėtų iš anksto. Pavyzdžiui, šeimoje, kurioje dabar dirbu, pradėjome ruoštis darželiui anksčiau - vieną kartą per savaitę lankyti pamokėles, labai daug laiko praleisdavome lauke su kitais vaikais, kartu mokėmės bendrauti ir suprasti kitų vaikų jausmus. Visa tai padeda vaikui lengviau adaptuotis. Ji pastebi, jog vien vaiko palikimas su aukle gali ženkliai prisidėti prie sklandaus išsiskyrimo darželyje, nes vaikas pratinasi būti ne vien su tėvais.

Pagalba adaptacijos laikotarpiu

Sėkminga vaiko adaptacija priklauso nuo daugelio veiksnių. Visų pirma nuo pasiruošimo: vaikas turi žinoti, kas yra darželis, ką ten vaikai veikia, ką jis turės veikti, kada ateis ir išeis. Vaikas turi žinoti, kada tėveliai ateis jo pasiimti, - nevalia meluoti! Mažesni vaikai nepažįsta laikrodžio, todėl reikėtų išvardyti viską paeiliui, pvz.: „Pavalgysi, pažaisi su vaikais, pabūsi lauke, vėl pavalgysi, pamiegosi ir, kai atsikelsi, aš ateisiu.“ Tada vaikai jaučiasi saugiau. Kitas svarbus dalykas - iš namų patartina atsinešti mielą daiktą. Dar ne ką mažiau svarbu atnešti vaikiukui atsarginių drabužėlių. Nesvarbu, kokio jis amžiaus, juk visko gali nutikti. Jei prireikia rengtis svetimus rūbelius, dažnai kyla didelis nepasitenkinimas ir stresas. Tai ne jo daiktai, jis jų nenori, nepripažįsta, jam nemalonu, nori savo drabužių, kurie primena namus.

Nėra visiems vaikams tinkamo ir universalaus būdo, kad adaptacija darželyje būtų paprastesnė, o atsiskyrimas nuo tėvų - lengvesnis. Darželis, išėjimas iš namų - svarbus žingsnis vaiko gyvenime, tad šiuo momentu geriausia, ką galime padaryti, - sušvelninti šį pokytį, kad vaikas jį priimtų ramiau. Nepaprastai svarbu - ir paruošti vaiką psichologiškai, ypač jei jis kiek vyresnis, pavyzdžiui - trimetis, sako švietimo ekspertė. Tėvams svarbu nežadėti vaikui darželyje „nesibaigiančių pramogų“, „daug draugų“ ir „žaidimų visą dieną“, t. y. nesukurti nepamatuotų lūkesčių ir įsivaizdavimo, kad jame vyks tik linksmybės ir žaidimai. Vaikui atsiskyrus nuo tėvų bus nelengva, be to, greičiausiai darželio ir namų taisyklės šiek tiek skirsis, tad šį pokytį taip pat reikės priimti. Geriausia, kaip ir kalbant apie kitus gyvenimo aspektus, - tiesa.

Palaipsnis įpratimas prie darželio

Antrą dieną vaikutį palikti patarčiau trumpai - pusvalanduką, valandą. Nuo kitos dienos vaikas galėtų likti pavalgyti pietų. Ir tik tada, kai jau vaikas be ašarų sėdi prie stalo, domisi, kaip kiti vaikučiai eina ruoštis pietų miegeliui, galima palikti ir jį. Tačiau tėvai turėtų būti netoli darželio, jei vaikui nepavyktų ramiai atsigulti į lovą, jeigu jis imtų stresuoti, - tokiu atveju jam būtų geriausia eiti namo. Kai vaikas pirmą kartą pasilieka miegoti, tėvai turėtų jį pasiimti iš karto atsikėlusį. Dar būtų gerai ir toliau kelias dienas pasiimti iš karto po pietų miegelio, kad vaikas jaustųsi ramiau. Tiesa, dar vienas svarbus dalykas, norint palengvinti vaiko adaptaciją, yra neskubėti ir neskubinti vaiko.

Kodėl vaikai verkia darželyje? Priežastys ir iššūkiai

Natūralios priežastys

Vaikai dažnai skausmingai reaguoja į darželį, verkia, kai mama išeina, nors ir sako, kad ten gerai. Juk net ir mes, suaugusieji, nerimaujame pakeitę aplinką. Darželis - pirmoji vieta, kurioje atsidūręs vaikas sužino, kad mama jam nepriklauso, kad mama gali dingti ir vėl ateiti. Jam baisu ir neramu, jis dar nėra išbandęs pasitikėjimo pedagogais, nepažįsta vaikų, o mama dingsta. Vaikui pasireiškia savisaugos instinktas, baimė. Palankęs darželį ilgiau, vaikas dažnai verkia rytais tik išbandydamas tėvus.

Vaikai verkia dėl daugelio priežasčių. Verksmas yra emocinė reakcija į vaiko išgyvenamą jam nemalonią patirtį ar situacijas. Ši reakcija gali būti įvairios trukmės ir įvairaus intensyvumo - nuo tylaus verksmo iki garsaus raudojimo. Ir ne visada reakcijos intensyvumas yra susijęs su didele nesėkme ar dideliu nusivylimu. Dažnai vaikai gali verkti dėl atrodytų menko preteksto, tarsi tai būtų didžiulė problema. Aletha Solter nuomone, nuo kūdikystės vaikai sumažina streso sukeltą įtampą savais būdais: pravirksta, pyksta ar juokiasi (Solter, 2018). Verksmas yra įprasta reakcija į nerimą keliančias situacijas, kurių vaikas negali išspręsti. Kai vaikas išnaudoja visus turimus susidorojimo su stresu įgūdžius, verksmas yra automatinis ir natūralus. Pavyzdžiui, tėvai nenupirko norimo žaislo, brolis sulaužė mašinėlę, mama išeina į darbą ir teks pabūti su aukle. Vaikai gali verkti, kai yra nepatenkinami jų poreikiai ar norai, kai patiria nesėkmę, kai jaučia skausmą, netektį, baimę, liūdesį, nusivylimą, sumišimą, pyktį ir kai negali ar nemoka išreikšti savo jausmų.

Galimi elgesio ir emocijų pokyčiai

Nenuostabu, kad susidūrę su šitiek pokyčių vienu metu, mažieji patiria didelį stresą, dėl kurio galimi elgesio bei emocijų pokyčiai. Pavyzdžiui, neretai vaikai tampa dirglesni, jautresni ar sunkiai sukalbami, gali neramiai miegoti, prasčiau valgyti, dažnai sirgti. Gali iškilti sunkumų atsiskirti nuo tėvų net ir gerai pažįstamoje aplinkoje. Todėl vaiką prie darželio aplinkos bei ritmo reikėtų pratinti palaipsniui, jautriai priimant jo išgyvenimus, nesistengiant skubinti šio prisitaikymo proceso, bet kantriai nuraminant, palaikant ir padrąsinant savo vaiką.

Miego problemos darželyje

Užmigti naujoje neįprastoje aplinkoje kartu su kitais vaikais, be savo tėvelių - vienas iš daugiausiai streso darželyje keliančių momentų. Dėl įtemptos dienotvarkės, intensyvaus bendravimo su bendraamžiais, įvairių veiklų, nedidelių erdvių, pastovaus šurmulio, daug skirtingų dirgiklių, vaiko nervų sistemai poilsis yra būtinas. Jei dėl miego darželyje kyla sunkumų, pirmiausia, reikėtų pradėti pratinti jį pačiam užmigti savo lovoje.

Anot specialistės V. Kašubienės, tai daryti galima skatinant vaiką užmigti kartu su savo minkštu žaisliuku, pleduku ar kitu mėgstamu „miego draugu ir pagalbininku“. Šiuos miego draugus galima bus pasiimti kartu į darželį, ruošiantis miegoti naujoje vietoje.

Pavojingi ženklai

Psichologinis, fizinis ar seksualinis smurtas palieka gilius randus visam gyvenimui, tad jį svarbu pastebėti kuo anksčiau. Pirmasis neraminantis ženklas yra nenoras pasilikti su aukle ar būti darželyje. Ypač didelį nerimą turėtų kelti staigus vaiko pokytis. Kartais vaikas gali elgtis destruktyviai, laužyti daiktus, muštis, nenorėti būti liečiamas, imamas ant rankų (ypač seksualinio smurto atveju). Vaiko elgesiui įtakos gali turėti daug pokyčių ir faktorių. Dalis jų tikrai visiškai nekalti. Regresas (grįžimas į ankstesnį raidos etapą) - ryškus smurto indikatorius. Skriaudžiami vaikai tarsi grįžta metus ar net kelerius atgal. Dažniausia streso išraiška - psichosomatiniai skausmai. Viena ar kita mėlynė, nubrozdinimas, suplėšytos kelnės yra normali aktyvios ir išdykusios vaikystės dalis. Nereikėtų atmesti galimybės, kad vaiko elgesį suprantate neteisingai. Jeigu manote, kad vaiką skriaudžia auklė namuose galite paslėpti kamerą ar garso įrašymo įrangą. Taip pat galite pasikonsultuoti ir ieškoti pagalbos specializuotame Paramos vaikams centre.

Tėvų klaidos adaptacijos laikotarpiu

Viena iš klaidų - klausti to mažylio dvimetuko, jei tai yra dvimetukas, nuomonės, ar aš jau galiu išeiti, kada aš galiu išeiti. Supraskim, kad tai yra per didelė atsakomybė mažam vaikui pasakyti ta skaudančia širdele. Kartais būna, kad tėvai nėra pilnai apsisprendę, ar leisti vaiką į darželį, nes yra kitų alternatyvų - aš dar būnu namie su mažesniu vaiku ar pati dar nedirbu, turiu auklę labai puikią, ir tas irgi labai trukdo. Vieną dieną aš pradedu leisti, o kitą dieną aš turiu galimybių ir neleidžiu. Tuomet vaikas supranta, kad „aha, yra galimybė“, ir tada bando išsiprašyti. Tada prasideda ašaros, net iki isterinių tokių dalykų, nes vaikas žino, kad kažkur yra tas mygtukas, manęs tikrai dar gali neleist. Jeigu mes dirbam pamainom ir turim galimybę vesti/nevesti, vaikas, nebežino, pasimeta nuo ritmo. Tada jis turi žinot, kad 5 dieneles eina, dvi namuose atostogėles turim. Vėlgi nepamiškim, kad ligos, kai serga vaikas, išsimuša iš įprasto ritmo.

Kitas dažnas klaida - ilgas atsisveikinimas rytais. Ir tikrai vaikams atsisveikinimas yra skausmingas ir nereikia bijoti ašarų. Tikrai bus ir po savaitės, ir po mėnesio, ir po pusės metų gali būti ašarų. Ir tai yra normalu. Ir tai nereiškia, kad darželis yra blogas. Tai rodo, kad vaikui yra graudu atsisveikinti su mama ar su tėčiu. Bet jeigu vaikas sako, kad pasilik, o mes jau einam link durų, bet ne, gal dar pasiliksiu, ir vaikas sako dar pabūk, ir aš vėl eit ruošiuosi, tai vyksta toks tampymasis tais emociniais ryšiais. Tas tik apsunkina. Tai jeigu mes žinom, kad jau turim išeit, pasakėm vaikui, tai kad ir labai mums skauda, susikaupiam, atsisveikinam, išeinam ir uždarom duris. Po to galim ten stovėt už tų durų. Ir viskas. Ir tikrai auklėtoja jį kalbins, jam rodys, su juo pradės žaisti ir jį nuramins. Ir dažnu atveju kaip būni grupėje, toje vidinėje, ir kai matai šitas situacijas, taip ir norėtųsi nufotografuot ir tai mamai po 3 minučių nusiųst - va, žiūrėkit, jūsų vaikutis jau puikiai jaučiasi. Tikiu, kad išėjus mamai labai neramu, o gal jis ir verkia, tai paskambinkit auklėtojai, palikti numerį, kad jums paskambintų ar žinutę parašytų „jau nurimo“, ir jums tada diena darbe bus lengvesnė.

Yra ir dar vienas, deja, vis dar pasitaikantis, netinkamas elgesys - išeiti neatsisveikinus. Šito dalyko, kai kalbu apie vaikus, aš niekada nerekomenduočiau net iš namų, net į kitą kambarį išeinant nepasakius vaikui, kad aš išeinu. Bet vis dar girdžiu, kad kai kuriuose darželiuose vis dar girdžiu, kad sako, jis čia nemato, užsižaidęs, jūs išeikit. Mane irgi. Ir aš šitą dalyką visa akcentuoju tėvams girdint auklėtojoms, kad nepabėkit paslapčiomis. Taip, tikrai yra lengviau kai vaikas užsižaidė ir mes tip tip tip atbulom ir iškeliaujam. Bet tada vaikui atsiranda nesaugumas, kad mama ir tėtis gali bet kada dingti. Ir tada nereikia nustebti, kad net ir iki tualeto einant, jis mus stebės ir žiūrėk, kad mes tik nepabėgtumėm kur nors. Tai tikrai nebijokim ašarų.

Ką daryti, jei vaikas nenoriai pasilieka darželyje? Patarimai

Suprasti ir priimti jaudulį

Jei nepaisant tėvų pastangų pasiruošti, vaikas vis tiek nenoriai pasilieka darželyje, psichologė pataria dėmesį atkreipti į kelis dalykus. Pirmiausia, labai svarbu suprasti bei priimti vaiko jausmus - jam tiesiog sunku ir nesinori išsiskirti su tėvais bei pasilikti svetimoje aplinkoje, jis ilgisi namų ir artimųjų. Tuomet vaikai gali imti kovoti už poreikio saugiai būti kartu su tėvais patenkinimą taip, kaip gali: verkti, rodyti pyktį, priešintis pasilikimui darželyje tvirtai įsikimbant tėvų, kuriems taip pat kyla pasimetimas, bejėgiškumas, kaltė ir dvejonės, ar reikia palikti taip nerimaujantį vaiką darželyje. Verkiantiems vaikams reikia, kad kas nors dėmesingai ir su meile būtų kartu, kad žinotų, jog yra mylimi, kad ir ką jaučia. Verkdami vaikai dažnai siekia fizinio kontakto, jiems reikia, kad kas nors būtų šalia ir priimtų jų jausmus. Atsisveikinant galima įvardinti vaiko jausmus, pasidalinti ir savaisiais. Pavyzdžiui, galite pasakyti, kad pasiilgsite ir apie jį galvosite darbe, o dabar turite išeiti, tačiau grįšite po vaiko miego, žaidimų lauke ar po kitos veiklos, numatytos dienotvarkėje.

Trumpas ir ryžtingas atsisveikinimas

Kad šis kupinas emocijų laikotarpis neužsitęstų, V. Kašubienė pataria skirti laiko atsisveikinimui, tačiau ne per daug - šis turi būti trumpas ir ryžtingas. Tam puikiai tinka susikurtas trumpas atsisveikinimo ritualas, pavyzdžiui, piešinukas vaiko delne ir apsikabinimas. Anot specialistės, struktūra vaikui suteikia saugumo ir nuramina, o delsimas - priešingai, dar pastiprina nerimą. Jei vaikas jau pradėjo verkti, skirkite jam dėmesio arba pasirūpinkite, kad tai padarytų grupėje dirbantys suaugusieji.

Tėvų emocijų valdymas

V. Kašubienės teigimu, kai kurie vaikai nepaprastai stipriai ir atkakliai priešinasi atsiskyrimui, nes jaučia tėvų nerimą. Tuomet, anot jos, svarbu patyrinėti savo pačių jausmus išsiskiriant ir ieškoti tinkamų sprendimų jiems sumažinti. Rekomenduojama, kad vaiką atvestų tas žmogus, su kuriuo vaikas įprastai lengviau gali atsiskirti, ir kuris iš tėvų pats jaučiasi ramiau. Rytinį atsisveikinimą gali palengvinti ir pozityvus tėvų požiūris bei geri atsiliepimai apie vaiko darželį.

Užtikrintumas ir dėmesys

V. Kašubienė atkreipia dėmesį, jog kol vaikui dar nėra aiškus išsiskyrimo ir susitikimo ciklas, visada svarbus patikinimas, kad tėvai ateis ir pasiims jį namo: „Pasakykite vaikui, kada ateisite jo pasiimti, o atėję pasidžiaukite, kad vaikas buvo kantrus ir sugebėjo laukti.“ Taip pat psichologė pataria skirti vaikui daugiau individualaus dėmesio vakare, kad būtų kompensuotas jo poreikis pabūti su tėvais.

Kada ieškoti pagalbos

Svarbu suprasti, jog sunkumų kyla ir vaikams, ir suaugusiems. Jeigu pradėjus lankyti darželį vaiko savijauta keletą mėnesių blogėja, gali būti, kad jis darželio lankymui ir atsiskyrimui nuo artimųjų dar nėra pasiruošęs. Kartais net nežinome, kaip reaguoti, tačiau visada galima pasitarti su vaiko pedagogais ar psichologu.

tags: #vaikas #liudnas #darzelyje

• Prieskonių vartojimas besilaukiant
• Sužinokite daugiau apie Stepono Batoro valdymą
• Išmokos autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams Lietuvoje
• Pranešimų „Sodrai“ pildymo ypatumai: pravaikštos ir atostogos
• Kaip įveikti santykių iššūkius laukiantis ir auginant vaiką