Visuomenės požiūris į abortus: kompleksinė apžvalga Lietuvoje

Šis reikalas jau akis bado, bet jau nepavyks jo užslėpti, nors ir kaip nepatiktų. Visuomenės požiūris į abortus yra kompleksinis klausimas, apimantis teisinius, etinius, medicininius ir socialinius aspektus, kuris nuolat kelia aštrias diskusijas ir iššūkius tiek politikams, tiek medikams, tiek pačioms moterims. Nors bene dešimtmetį abortų kreivė po truputį linksta žemyn, išlieka daug neišspręstų klausimų ir įtampų.

Teisinė ir etinė diskusija: negimusios gyvybės statusas

Diskusija apie abortus visų pirma paliečia esminį klausimą: ar negimęs vaikas yra žmogus ir asmuo, ir nuo kada? Šiuo klausimu daugelio šalių, įskaitant Lietuvą, nuomonės išsiskiria. Nėra aišku, ar negimęs vaikas gali būti laikomas žmogumi, požiūriai skirtingi. Vokietijos Konstitucinis teismas 1993 m. nutartyje apie abortus teigė: „Mes žinome, kada žmogaus gyvybė prasideda - su spermatozoido ir kiaušialąstės susiliejimu.“ Šis požiūris pabrėžia, kad gyvybė - ne „besivystanti gyvybė“, o GYVYBĖ, kuri iškart turi rastis kaip laisvas žmogus, toks kaip ir visi kiti. Biologinė priklausomybė įsitvirtina pati, ir žmogiškoji gyvybė nuo pat pradžių yra vertybė, kuri yra gerbtina ir saugotina. Ji nėra apribota amžiumi, rase, religija ar mąstysena.

Tačiau kiti argumentai teigia, kad negimęs vaikas nėra ginti vertas asmuo, kol nepasiekia tam tikro vystymosi etapo. Pavyzdžiui, galimybė išgyventi ne moters kūne (gyvybingumas) taip pat negali būti laikoma vieninteliu kriterijumi, nes medicina vis labiau ankstina šią ribą, leidžiančią išgelbėti net puskilogramį sveriančius 22 savaičių mažylius. Klausimas, ar motinos gimdos aplinka gali būti laikoma lemiamu kriterijumi, lieka atviras, nes vaisius nėra moters kūno dalis, o savarankiškai egzistuojanti būtybė moters kūne. Kyla klausimas, kada gyvybę reikia ginti ir kokia apsauga jai tikrai garantuota.

Lietuvoje, deja, nėra įstatymo, ginančio negimusią gyvybę. Šiuo metu parlamente nagrinėjamas V. įstatymas (XP-432(3)) kelia daug diskusijų. Nors jau bene dešimtmetį abortų kreivė po truputį linksta žemyn, teisinio pagrindo pasipriešinti nenorimiems abortams beveik nėra. M. A. apskritai jau regi civilizacijos pabaigą, o parlamentarai dažnai vengia viešų diskusijų šia tema. Trūksta gerų ir dalykiškų argumentų, o diskusijos kartais apsiriboja nesakančiais ir tuščiais šūkiais, pavyzdžiui, „gyvybė yra vertybė“, kuris, nors ir teisingas, dažnai skamba be konteksto ir neatsako į esminius klausimus.

Medikamentinio aborto prieinamumas ir iššūkiai Lietuvoje

Ankstyvo nėštumo nutraukimas vaistais Lietuvoje leidžiamas iki devintos nėštumo savaitės. Savo veikimo principu jis artimiausias natūraliam persileidimui. Pasaulyje šis metodas taikomas daugiau nei 30 metų, ir vaistinį nėštumo nutraukimą kitur, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, paprastai renkasi dauguma moterų.

Lietuvoje situacija skiriasi. Nors sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, leidžiantį vaistinį nėštumo nutraukimą, jo prieinamumas išlieka sudėtingas. Šio teksto rašymo metu reikalingų vaistų (jų yra dviejų rūšių) turėjo vos 6 vaistinės visoje Lietuvoje. Nors Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenys rodo, kad per mėnesį nuperkama 10-30 tablečių rinkinių ir susidomėjimas didėja (iš viso per mėnesį Lietuvoje atliekama apie 200 abortų), tai vis dar rodo ribotą prieinamumą.

BENDRA.lt atliktas tyrimas atskleidė įstaigų pasimetimą ir atsisakymą teikti paslaugas. Skambutis į kliniką dėl medikamentinio aborto atskleidė, kad dalis gydymo įstaigų Vilniuje neatlieka nėštumo nutraukimo, o valstybinėse poliklinikose situacija dar blogesnė - Karoliniškių poliklinika yra vienintelė miesto poliklinika, neatliekanti jokių abortų moters pageidavimu. Vaistinio aborto negautumėte Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių poliklinikose; vienintelė viltis ten - ieškoti privačiai dirbančio specialisto.

Pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvoje sunku gauti medikamentinį abortą, yra nesklandumai dėl vaistų tiekimo ir itin griežtas reguliavimas. Nors ministro įsakymas įsigaliojo 2023 m. sausį, o po 2 mėnesių atsirado rekomendacijos, kaip jį taikyti, iki pat rugsėjo visoje šalyje tiesiog nebuvo vaistų. Be to, Lietuvoje reikalaujama, kad būtų naudojamas ultragarso tyrimas tiek nėštumo amžiui nustatyti, tiek vėliau patvirtinti, kad abortas sėkmingas. Tuo tarpu naujausiose PSO rekomendacijose sakoma, kad ultragarso tyrimas nebūtinas nei vienu, nei kitu atveju, ir moteriai net nebūtina pakartotinai lankytis pas gydytoją. PSO taip pat numato, kad nėštumo nutraukimo tablečių pacientės gali gauti per telemedicinos konsultaciją, o receptą gali išrašyti ne tik akušeris ginekologas. Deja, telemedicina abortams Lietuvoje taip pat nėra taikoma.

Lietuviškos rekomendacijos net nesiremia naujausia PSO rekomendacijų versija (2022 m.), literatūros sąraše nurodoma 2019 m. Tai atspindi nuostatą, kad naujos gairės gali būti griežtesnės nei tarptautinės, bet ne liberalesnės, atsižvelgiant į „visuomeninių organizacijų ir tų, kurios prieš abortą, interesus.“

Procedūrų gausa apsunkina darbą ir gydytojams, ir pacientėms. Vaistinis abortas, nors turėtų būti paprastesnė procedūra, akušeriams ginekologams reiškia daugiau darbo, pacientėms - daugiau vizitų pas gydytojus. Pacientės ateina tikėdamos, jog vaistinis nėštumo nutraukimas bus lengvas, tereikės išgerti dvi tabletes, tačiau joms tenka aiškinti apie Lietuvoje reikalaujamas procedūras. Dalia, pavyzdžiui, didžiausią šoką ir baimę jautė, kad nepavyks pasidaryti aborto, o kitas galvos skausmas buvo nusipirkti medikamentų. Vienas nėštumą nutraukiančių vaistų kursas kainuoja šiek tiek mažiau nei 200 Eur, nes jų, priešingai nei kitose valstybėse, nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas. Tuo tarpu chirurginis nėštumo nutraukimas - sudėtingesnė ir kartais kelis kartus brangesnė procedūra, kuri klinikose dažnai sudaro nemenką pajamų dalį.

Lentelė: Medikamentinio aborto prieinamumo Lietuvoje iššūkiai

Visuomenės nuostatos, stigma ir medicinos personalo vaidmuo

Nors apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų palaiko moterų teisę į nėštumo nutraukimą, visuomenėje ir medicinos įstaigose vis dar vyrauja stigma ir pasipriešinimas. Dalia, net ir apsisprendusi dėl aborto, jautė baimę, nes nežinojo, ką pasakys gydytojai, o galbūt nukreips ją į krizinio nėštumo centrą - vieną iš prokatalikiškų organizacijų, kuri siekia atkalbėti moteris nuo nėštumo nutraukimo. BENDRA.lt kalbintos moterys tvirtina, kad būtent atkalbinėjimas ir buvo nemaloniausia aborto procedūros dalis, nes jos buvo tvirtai apsisprendusios.

Vilnietė Ieva pasakojo, kad patyrė medikų gėdinimą po to, kai išgėrusi vaistų ėmė itin smarkiai kraujuoti ir nuvažiavo į priimamąjį. „Tik pasakius, kad pasidariau „išvalymą“, pasišiaušė ir pradėjo kalbėti visai kitu tonu, klausinėti, kam taip pasidariau, ar pirmas nėštumas, ir ko čia atėjau.“ Pavyzdžiui, Indrė, nuėjusi pas gydytoją dėl aborto, gavo embriono ultragarso nuotrauką ir sulaukė replikos, esą tai galėtų būti pirmoji nuotrauka jos šeimos albume. Gydytoja ją išsiuntė namo dienai pagalvoti, ar tikrai nori nutraukti nėštumą, ir net papasakojo, kokius nėščiosioms skirtus vitaminus gerti, jei kartais pakeistų savo nuomonę. Daug gydytojų moteris nuo aborto - tiek medikamentinio, tiek chirurginio - bando atkalbėti, nors Seime pernai net buvo iškelta iniciatyva, kad tokios konsultacijos prieš abortą būtų privalomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto, jos pavadintos „krizinio nėštumo“.

Akušerė ginekologė pasakojo, kad teoriškai žinotų, kaip atlikti medikamentinį abortą, bet neatlieka jų visai dėl savo įsitikinimų. Kiti gydytojai taip pat susiduria su vidiniu konfliktu: „Žinokite, neturiu jokio malonumo atlikti nėštumo nutraukimą, ypač kai dabar toks gimstamumo mažėjimas, kaip Lietuvos pilietė ir gydytoja tai matau. Bet tą moterį supranti, todėl turi tai padaryti.“ Kai kurie netgi eina išpažinties: „Net pas kunigą išpažinties ėjau, ar aš čia kraugerys, ar ką?“, - klausė kita anonimiška akušerė ginekologė. Ši padėtis - netoleruotina, nes ji atspindi ne tik medicininę, bet ir moralinę dilemą, kuri yra užkraunama ant specialistų pečių.

E. Kuliešytė ypač kritikuoja atvejus, kai gydymo įstaigos slepia neatliekančios nėštumo nutraukimą, nenurodo to internete, moteris tai sužino tik gydytojo kabinete. „Tai prievarta. Jie net nemano kitaip, tik kad reikia gimdyti. Apie kokias žmogaus teises kalbame, jei yra institucinė prievarta?“. Sveikatos apsaugos ministerija atsisakė pateikti komentarą, esą tai yra ne privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama paslauga, ir tvarkai reguliuoti pakanka ministro įsakymo, bet tai parodo, kad atsakomybė už sistemos veikimą nėra prisiimama. Ekspertai pabrėžia, kad Lietuvoje vis dar nėra reprodukcinės sveikatos politikos ir reprodukcinės sveikatos įstatymo, o ši sritis neįtraukta į Vyriausybės darbų programą.

Psichologinės aborto pasekmės ir efektyvus palaikymas

Nėštumo nutraukimas pats savaime nesukelia taip vadinamo „postabortinio sindromo“. Šio termino patariama nevartoti, tokios diagnozės nėra nei vienoje ligų klasifikacijoje. Tyrimai rodo, kad dauguma moterų dėl nėštumo nutraukimo nepatiria nei medicininių komplikacijų, nei psichologinių traumų. Psichinių sutrikimų rizika nutraukus nėštumą pirmajame trimestre yra ne didesnė nei vaisių išnešiojus iki galo. Moterys nutraukia nėštumą dėl pačių įvairiausių priežasčių: ekonominių, socialinių ir asmeninių.

Asmeniniame lygmenyje moters reakcija į nepageidaujamą nėštumą ir abortą gali skirtis atsižvelgiant į moters amžių, turimų vaikų skaičių, savivertę, įveikos strategijas, asmenybės ypatumus, ligas, religinius įsitikinimus, finansinę situaciją, darbo aplinkybes ir t.t. Tarpasmeniniame lygmenyje moters reakcija į nėštumo nutraukimą priklauso nuo artimiausios aplinkos palaikymo, santykių su partneriu kokybės ir medicinos personalo reagavimo. Nėštumą nutraukusios moterys gali jaustis vienišos, išgyventi gėdą ne tiek dėl pačio aborto fakto, o dėl netinkamo artimiausios aplinkos reagavimo, smerkimo, žeminimo, atstūmimo.

Visuomenės lygmeniu moters reakcija į nėštumo nutraukimą priklauso nuo visuomenėje paplitusių nuostatų aborto atžvilgiu, įstatymų, apibrėžiančių aborto paslaugų prieinamumą, tradicinių lyčių vaidmenų dominavimo visuomenėje. Moteris, kurios vertė apibrėžiama per motinos vaidmenį, vaikų gimdymą ir auginimą, pasirinkdama negimdyti ir/ar nutraukti nėštumą, tampa patriarchalinės visuomenės prieše.

Nereikia skirti privalomų psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijų, kurių metu būtų detaliai išnagrinėjamos moters nėštumo nutraukimo priežastys ir būtų priimtas bendras sprendimas, kas moteriai yra geriausia. Moteris neprivalo niekam aiškintis ar atsiskaityti, dėl kokių priežasčių nori nutraukti nėštumą. Ji yra geriausia savo situacijos ekspertė. Taip pat nereikia numatyti privalomo laukimo periodo, kurio metu moteris privalėtų dar kartą persvarstyti savo sprendimą.

Jai reikia galimybės gauti specialią kvalifikaciją įgijusios psichologės ar socialinės darbuotojos konsultaciją, kurioje moteris galėtų gauti įvairiapusišką informaciją apie nėštumo nutraukimo procedūrą. Tokia neprivaloma konsultacija galėtų padėti geriau suprasti galimus pasirinkimus, gauti atsakymus į jai rūpimus klausimus, esant poreikiui, tyrinėti priežastis, dėl kurių ji nori nutraukti nėštumą. Labai reikia ir empatiško, jautraus, moters integralumą gerbiančio medicinos personalo reagavimo nėštumo nutraukimo procedūros metu.

Rūpinantis moterų, pasirinkusių nutraukti nėštumą, sveikata, svarbu mažinti aborto stigmą visuomenėje, kvestionuoti dominuojantį diskursą, kuriame abortas pateikiamas kaip moralės klausimas. Galiausiai, tiek neplanuotai pastojusiai, tiek nepastojusiai moteriai reikia realios lyčių lygybės. Tai reiškia socialinius ir politinius pokyčius, kurie suteiktų moteriai daugiau sprendimo priėmimo galios tiek visuomenėje, tiek heteroseksualiuose santykiuose, mažintų moterų priespaudą ir subordinaciją. Norint mažinti abortų skaičių, visų pirma reikia užtikrinti prieinamą kontracepciją ir visapusišką, savalaikį lytinį švietimą. Lietuvos gyventojų žinios apie kontracepciją taip pat menkos, nerimą kelia tai, kiek daug jų nevartoja kontraceptikų arba tiki klaidinga informacija apie jos žalą. „Kol pačioms nereikia tos paslaugos, moterys nesusiduria, mano, kad viskas gerai. Kai su tuo susidurs, pamatys, kad nėra gerai“, - apgailestauja E. Kuliešytė dėl informacijos stygiaus.

tags: #visuomenes #poziuris #i #abortus

• Kaip išsirinkti žieminį vokelį mažyliui?
• Pagalba vaikams su sutrikusia raida
• Geriausi brangūs vežimėliai
• Idėjos turiningam laisvalaikiui su vaikais
• vaikų avalynė namuose