Vaikų kosulys nuo slogos: priežastys ir gydymas
Vaikų kosulys - tai viena dažniausių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į gydytojus. Daugeliu atvejų kosulys yra natūrali organizmo reakcija, padedanti išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių, dulkių ar kitų dirgiklių. Tačiau kai kosulys trunka ilgiau nei įprasta, dažnai kyla nerimas: kas tai lemia, ar tai rimta ir ką daryti? Šiame straipsnyje aptarsime užsitęsusio kosulio priežastis, kada verta kreiptis į gydytoją, ir kaip padėti savo vaikui.
Kas yra užsitęsęs kosulys?
Vaikų kosulį V. Sutkus skirsto į: ūminį - trunkantį iki 2-3 savaičių; lėtinį - užsitęsiantį 4 savaites ir ilgiau. Taip pat, anot jo, būna specifinis kosulys, kuris padeda atpažinti ligą, arba nespecifinis - t.y. nebūdingas specifinei ligai. Užsitęsęs vaiko kosulys - tai kosulys, trunkantis ilgiau nei įprasta ūminė kvėpavimo takų infekcija, paprastai ilgiau nei keturias savaites. Tai simptomas, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kosulys gali būti sausas arba šlapias, nuolatinis arba protarpinis, pasireiškiantis tik naktį ar tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, esant šaltesniam orui ar po fizinio krūvio. Jo pobūdis ir dažnis gali suteikti svarbių užuominų apie galimą priežastį. Svarbu suprasti, kad kosulys yra natūrali organizmo reakcija, padedanti išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių, bakterijų, virusų ar kitų dirgiklių. Tačiau kai jis užsitęsia, tai gali rodyti, kad kvėpavimo takai nėra visiškai sveiki arba kad juos nuolat veikia dirginantys veiksniai. Pavyzdžiui, sausas kosulys gali būti susijęs su alergijomis ar astma, tuo tarpu šlapias kosulys būdingas infekcijoms arba lėtinėms ligoms. Kadangi kosulio tipai ir trukmė gali labai skirtis, būtina įsigilinti į simptomus, kad būtų galima tinkamai diagnozuoti problemos šaltinį. Tėvams svarbu stebėti ne tik kosulio trukmę, bet ir kitus lydinčius simptomus, tokius kaip dusulys, karščiavimas, apetito praradimas ar nuovargis. Tai padeda nustatyti, ar kosulys yra tik laikinas organizmo apsaugos mechanizmas, ar rimtesnės sveikatos problemos požymis. Galiausiai, laiku pastebėtas užsitęsęs vaiko kosulys ir tinkamas dėmesys gali užkirsti kelią komplikacijoms ir padėti vaikui greičiau pasveikti.
Pagrindinės vaikų kosulio priežastys
„Pati dažniausia ūminio kosulio priežasties yra sloga. Dažniausiai ji praeina pati ir be jokių komplikacijų. Jei „už nosies“ teka sekretas, tuomet kosulys labiausiai suintensyvėja gulimoje padėtyje. Tokiu atveju labai svarbu dažnai valyti nosytę. Prieš nakties miegą keletą parų galima vartoti nosies gleivinės kraujagysles sutraukiančius preparatus, tačiau dėl jų vartojimo geriau pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Ilgai vartojami dekongestantai gali sukelti pripratimą - tuomet gali išsivystyti taip vadinama „medikamentinė“ sloga. Tinkamai valant nosį rečiau kamuoja ir kosulys - tam puikiai tinka jūros vanduo.
Dažniausia sauso kosulio priežastis - virusinė infekcija. Skaičiuojama, kad mažiausiai 80 proc. viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukelia įvairūs virusai. Virusinės infekcijos dažniausiai prasideda sausu, dirginančiu, neproduktyviu kosuliu. Dažniausiai toks kosulys po 3-4 parų tampa drėgnu ir vaikas kosėja lengviau. Sausą, dirginantį ir varginantį kosulį laikinai galima slopinti, tačiau jei tai nebūtina, tuomet geriau stebėti, kada sausas kosulys taps produktyviu. Vaikams iki 6 metų amžiaus kosulio slopinimas gali tik dar labiau pakenkti, o ne padėti.
Maždaug dešimtadaliui kosinčių vaikų nustatomas bronchitas arba bronchiolitas - dažniausiai tai yra drėgnas kosulys, o kartu girdimas ir garsus šnopavimas. Jei pastebime, kad vaikui darosi sunkiau kvėpuoti, būtinai reikia pasirodyti gydytojui.
Dar dešimtadalis vaikų kosėja dėl astmos, šiuo atveju būdingas specifinis sausas kosulys. Astmai būdingas karkimas ar švokštimas iškvepiant, iškvėpimo laikas pailgėja - tai bronchinės obstrukcijos požymis. Naktinis kosulys būdingas bronchinei astmai. Atsiranda anksti ryte, paaštrėjus bronchų spazmams.
Sergant gripu būdingas sausas kosulys, pasireiškiantis kartu su karščiavimu. Ne visuomet, tačiau ligonį gali varginti sausas kosulys.
Lojimą primenantis sausas kosulys gali signalizuoti, kad vaikui prasidėjęs laringitas. Kosulys sausas, kosėjama trumpais kosčiojimais, primenančiais lojimą. Kosulį lydi balso užkimimas.
Esant plaučių uždegimui kosulys gali būti sausas arba drėgnas, kartu pasireiškia karščiavimas, vaikas pastebimai prastai jaučiasi ir čia dažniausiai jau reikia gydytojo įsikišimo. Plaučių uždegimui būdingas drėgnas kosulys, su atkosėjamais skrepliais, kartais net su krauju.
Iš retesnių priežasčių, kodėl vaikas ima kosėti, gali būti į kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis. Jį nesunku atpažinti, mat kosulys prasideda staiga, greičiausiai kartu su springimu. Jei patiems svetimkūnio ištraukti nepavyksta, reikia kreiptis į medikus. Kosulys giliai įkvepiant, kartais toks kosulys rodo, jog į stambiuosius bronchus pateko svetimkūnis.
Kosėjama ir dėl kitų dirgiklių, pavyzdžiui, tabako dūmų, vaistų ir pan. Jautrius, ligos pažeistus kvėpavimo takus gali dirginti ir kosulį sustiprinti sausas patalpų oras. Vaiko aplinka turėtų būti švari - jam negalima būti dulkėtose ar prirūkytose patalpose.
Po kvėpavimo takų infekcijų gali pasireikšti neurogeninis kosulys - kai vaikas ir toliau kosėja iš įpročio. Tai gali būti ir psichologinis kosulys. Jis būna sausas, metalinio skambesio, pasitaiko tik dieną, miegant nekostima. Jo išskirtinis bruožas - reguliarumas ir dažnumas (po 4-8 kartus per minutę). Toks kosulys liaujasi žmogui valgant ar kalbant. Šis kosulys dažniausiai būna vaiko reakcija į stresinę situaciją mokykloje ar šeimoje, vėliau tampa įpročiu, kartais pasireiškia kaip tikas.
Kosulį gali sukelti ir alergijos, kai kurie vaistai, šaltas ir sausas oras, COVID infekcija. Alerginis kosulys dažniausiai pasireiškia kaip sausas kosulys, kuris stiprėja naktį ar ryte. Jį gali sukelti dulkės, naminių gyvūnų plaukai ar žiedadulkės. Kosulys gali kilti ir dėl alergijos - pavyzdžiui, pagalvėje esantiems pūkams, dulkėms ar netoli lovos pastatytai kambarinei gėlei.
Refliuksas (gastroezofaginio refliukso liga, GERL) taip pat gali būti kosulio priežastis. Skrandžio rūgštis, patekusi į stemplę, dirgina kvėpavimo takus ir sukelia kosulį, kuris dažnai stiprėja naktį, kai vaikas guli. Nors ši priežastis nėra labai dažna, visgi pasitaikyti gali. Gastroezofaginio refliukso liga (rėmuo). Periodiškai kylanti skrandžio rūgštis dirgina ir pažeidžia gleivinę, žmogus nuolat, chroniškai kosti. Kosčiojimas trumpas, kartais su atsikrenkštimu.
Bakterinių infekcijų metu gali pasireikšti didesnis karščiavimas, gali kamuoti blogesnė bendra savijauta. Vis dėlto bakterinės infekcijos pasitaiko rečiau nei virusinės. Svarbu suprasti, kad virusinės infekcijos metu antibiotikai neskiriami, nes jie virusų neveikia. Žinoma, virusinė infekcija visuomet gali komplikuotis bakterine. Jei susirgo kūdikis arba labai mažas vaikas, jei vaiko būklė negerėja arba net blogėja, tuomet geriau kreiptis į vaiko gydytoją.
Ką dar reikėtų žinoti apie vaikų kosulį? Vaikų kosulys gali atsirasti ir dėl svetimkūnio, gastroezofaginio refliukso ar astmos - tuomet būtina šalinti tikrąją jį sukėlusią priežastį.
Užsitęsęs kosulys (ilgiau nei 2 savaites). Pasitaiko gana dažnai, ypač persirgus bronchitu. Paprastai būna susijęs ne tiek su uždegiminiu procesu kaip tokiu, kiek su poinfekcine drėgmės hiperprodukcija arba kosulio receptorių hiperjautrumu. Norint iššifruoti tokį kosulį svarbu vaiko amžius. Kūdikiams po obstrukcinio bronchito likusi gleivių hipersekrecija sukelia retą šlapią kosulį, jis gali tęstis apie mėnesį ir net ilgiau. Išskirtinis jo požymis - krūtinės ląstoje girdimi karkalai. Jie išnyksta vos atsikosėjus ir atsiranda prieš atsikostint kitą kartą, girdimi net per atstumą. Darželinio amžiaus vaikams užsitęsęs kosulys dažniausiai atsiranda kai gleivės iš nosiaryklės nuteka į gerklę. Taip nutinka kai vaikas serga nazofaringitu, adenoiditu, adenoidų hipertrofija. Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams jis gali trukti iki 6 savaičių, dažnai tai būna tracheito ar tracheobronchito, išsivysčiusio po virusinių kvėpavimo takų infekcijų, požymis.
Spazminis kosulys. Būdingas bronchinei astmai, nors mažiems vaikams toks pasireiškia ir susirgus bronfitu ar bronchiolitu. Šioms ligoms būdingas karkimas ar švokštimas iškvepiant, iškvėpimo laikas pailgėja - tai bronchinės obstrukcijos požymis. Kosulys fizinio krūvio metu. Viršutinių kvėpavimo takų infekcija (paprasčiau - peršalimas). Kosulys sausas, nepavyksta atsikosėti, tačiau jis nėra „giluminis“. Persirgus viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kosulys gali „užsilikti“. Šis kosulys sausas, nelabai intensyvus, tačiau galintis kamuoti net kelias savaites.
Bronchitas. Iš pradžių kosulys sausas, o ligai atsitraukiant drėgnas, su atkosėjamais skrepliais.
Kokliušas. Kosulio priepuoliai labai intensyvūs, ypač varginantys.
Kosulys sustiprėja prieš pat apsilankymą pas gydytoją ir praeina vos išėjus iš kabineto.
Dvitonis kosulys. Kosėti pradedama žemu, baigiama aukštu tonu.
Kosulys giliai įkvepiant. Dažnai taip kosti bronchine astma sergantys vaikai.
Naktinis kosulys. Būdingas bronchinei astmai.
Kosulys fizinio krūvio metu.
Viršutinių kvėpavimo takų infekcija (paprasčiau - peršalimas).
Plaučių uždegimas.
Gripas.
Laringitas.
Kokliušas.
Astma.
Gastroezofaginio refliukso liga (rėmuo).
Tėveliai savo vaiko būklę turėtų stebėti ne tik dienos, bet ir nakties metu. Jie būtinai turėtų atkreipti dėmesį, kada vaikas pradėjo kosėti ir kokie simptomai pasireiškė kartu, pavyzdžiui, ar vaikas pradėjo karščiuoti, ar tapo vangus ir irzlus, ar neatsirado bėrimų ir pilvo skausmų. Itin svarbu sutelkti dėmesį į tai, koks kosulio pobūdis - ar kosulys sausas, ar drėgnas; ar paviršinis, ar gilus; ar lojantis, ar duslus; ar priepuolinis ar gana tolygus; ar jis kamuoja tik rytais, ar visą parą ir t.t. Labai svarbu žinoti, kas galimai provokuoja kosulio priepuolius - galbūt jis atsiranda vaikui užsiimant fizine veikla, galbūt juokiantis, galbūt kosulį provokuoja prirūkyta patalpa ar dulkės, galbūt kosulys atsiranda tik horizontalioje padėtyje. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į atkosėjamus produktus - kokios spalvos gleivės arba skrepliai, kiek jų atkosima ir t.t.
Kada būtina pasirodyti gydytojui?
„Užsirašykite pas šeimos gydytoją, jei kosėjantis vaikas karščiuoja, o kosulys intensyvėja. Reiktų, kad gydytojas vaiką įvertintų ir tuo atveju, jei kosulys trunka ilgiau nei mėnesį“, - pataria V. Sutkus. Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį į išskirtinius ženklus, kai nieko nelaukus reikia vykti nebe pas šeimos gydytoją, o tiesiai į ligoninę. Skubėkite pas medikus, jei vaikas nustoja kvėpavęs, jei matote, kad kvėpavimas apsunkintas ir dažnas (kilnojasi krūtinės ląsta ir pilvukas, o mažas vaikas, kuris dar negali nieko pasakyti, atrodo išsigandęs), jei pastebite, kad vaiko oda blyški arba pamėlusi. Taip pat pavojinga, jei vaikas atsikosėja kraujingais skrepliais arba stipriai kosėja iki vėmimo.
Nors užsitęsęs vaiko kosulys ne visuomet yra rimtos ligos požymis, yra situacijų, kuomet tiesiog būtina kreiptis į gydytoją. Pirmasis signalas - tai kosulio trukmė. Jei kosulys tęsiasi ilgiau nei keturias savaites ir negerėja, būtina išsiaiškinti jo priežastį. Tačiau kai kurių simptomų nereikėtų ignoruoti net ir anksčiau.
Pavojingi simptomai, tokie kaip dusulys, švokštimas kvėpuojant, karščiavimas, trunkantis ilgiau nei tris dienas, ar mėlynuojantys lūpų kampai, yra aiškus ženklas, kad reikia skubios medicininės pagalbos. Taip pat verta sunerimti, jei kosulys yra labai stiprus, trukdo miegoti ar valgyti, arba jei vaikas kosėja su krauju. O jei vaikas jaučiasi itin išsekęs, greitai pavargsta, pradeda kristi svoris ar jį kamuoja krūtinės skausmas, tai taip pat gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas.
Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, kad nustatytų kosulio priežastį. Vienas pagrindinių tyrimų yra kvėpavimo takų klausymas stetoskopu, siekiant išgirsti, ar nėra švokštimo, kuris būdingas astmai ar infekcijoms. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti infekcijų ar uždegimų rodiklius. Esant poreikiui, gydytojas gali paskirti krūtinės rentgenogramą, kuri padeda nustatyti galimą plaučių uždegimą ar kitas kvėpavimo takų problemas. O jei įtariamas alerginis kosulys, gali būti atlikti alergijos testai. Svarbiausia - nebijoti kreiptis į specialistus, jei kyla abejonių dėl vaiko būklės. Ankstyvas problemos nustatymas ne tik padeda greičiau išgydyti kosulį, bet ir apsaugo nuo galimų pavojingų komplikacijų.
Kaip padėti vaikui namuose?
Kosulį gydant namuose vaikams galima duoti žolinių preparatų: gebenės - skystina gleives; raktažolės ir čiobreliai - kosulį silpnina; skėstašaknis kamras - taip pat silpnina kosulį. Tarp naminių priemonių gydytojas pamini ir medų. „Vis daugiau straipsnių aprašoma, kad medus veikia antibakteriškai ir silpnina kosulį. Medaus kosančiam vaikui galima duoti nuo pusės šaukštelio iki dviejų ir geriausia vartoti prieš miegą. Jei matote, kad per tris dienas tokio gydymo jokio poveikio nėra, nėra prasmės medaus duoti ilgiau, bent jau dėl kosulio. Tik atminkite, kad medaus negalima duoti vaikams iki 1 metų, nes jame gali būti botulino toksino, kuris vaikams gali sukelti botulizmą. Vyresniems vaikams tai nepavojinga“, - kalba gydytojas.
Kosuliui palengvinti galima naudoti ir eterinius aliejus: eukaliptų, čiobrelių, pipirmėtės, levandos ir t.t. Eteriniai aliejai gali būt geriami, tepami ar garinami. Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį, kad galimi ir šalutiniai reiškiniai - odos arba gleivinių sudirginimas.
Taip pat galima taikyti inhaliacijas - inhaliuoti tiek su paprastu, tiek su negazuotu mineraliniu vandeniu, fiziologiniu tirpalu ar pačių namuose pasigamintu 1 proc. druskos tirpalu (tokį pasidarysite ištirpinę porą gramų druskos stiklinėje vandens). „Tiek inhaliacijos, tiek skysčiai drėkina kvėpavimo takus ir tokiu būdu palengvina vaikams atsikosėjimą, jis darosi mažiau skausmingas“, - rekomenduoja gydytojas.
Kai kosulys nėra lydimas pavojingų simptomų, padėti vaikui ir palengvinti jo būklę bei savijautą galima ir namuose. Viena svarbiausių sąlygų - užtikrinti, kad namų aplinka būtų tinkama vaiko kvėpavimo takams. Sausas oras gali dirginti kvėpavimo takus, todėl rekomenduojama naudoti oro drėkintuvus arba bent jau pastatyti didelį indą su vandeniu kambaryje. Tai ypač naudinga šaltuoju metų laiku, kai patalpų oras dėl šildymo tampa labai sausas. Taip pat verta dažnai vėdinti patalpas, užtikrinant gaivaus oro cirkuliaciją.
Ypatingai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių, nes jie padeda drėkinti kvėpavimo takus ir skystina gleives. Tai gali būti paprastas vanduo, šiltos arbatos su medumi (vaikams vyresniems nei vienerių metų) ar net lengvi sultiniai. Tačiau reikia vengti pernelyg karštų gėrimų, kurie gali dirginti gleivines. Be jokios abejonės, natūralios priemonės, tokios kaip garų inhaliacijos, taip pat gali būti veiksmingos. Garai padeda atlaisvinti gleives ir palengvina kvėpavimą. Jeigu kosulys sausas ir dirginantis, labai naudinga pabūti vonios patalpoje ir atsukti karštą vandenį - garais prisotintoje patalpoje vaikui lengviau atsikosėti. Naudingos specialiais aparatais atliekamos inhaliacijos.
Mityba taip pat yra labai svarbi. Maistas, kuriame gausu vitaminų ir mineralų, stiprina imuninę sistemą. Tad įvairūs vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir maistas, turintis daug vitamino C, gali padėti organizmui kovoti su infekcijomis. Na ir galiausiai, apsaugokite vaiką nuo bet kokių dirgiklių, tokių kaip cigarečių dūmai, stiprūs kvapai ar dulkės, nes jie gali paskatinti kosulį. Be to, naudingi gali būti ir įvairūs purškalai, kurie ramina sudirgusią gleivinę, pavyzdžiui, Salviasept kids gerklės purškalas.
Ar verta naudoti vaistus?
Kosuliui gydyti vartojamos kelios rūšys vaistų. Kosulį slopinantys vaistai slopina kosulio refleksą. Dekongestantai mažina nosies gleivinės paburkimą, antihistamininiai - alergijos simptomus. Ekspektorantai - skystina gleives. Atkreipkite dėmesį, kad dauguma šių vaistų skiriami tik nuo paauglystės ir prieš vartojant geriau pasitarti su gydytoju, nors juos galima įsigyti ir be recepto.
Vienas iš dažniausių tėvų klausimų susidūrus su užsitęsusi vaiko kosuliu yra toks: ar reikalingi vaistai? Atsakymas priklauso nuo kosulio priežasties ir vaiko būklės. Nors kai kuriais atvejais vaistai yra būtini, daugeliu atvejų kosulys praeina ir be jų. Svarbu suprasti, kad kosulys yra organizmo gynybos mechanizmas, todėl vaistai, kurie tik slopina šį simptomą, gali būti ne visada naudingi.
Pavyzdžiui, įvairūs sirupai išties gali suteikti laikiną palengvėjimą, tačiau jie negydo pagrindinės priežasties. Be to, sirupų su medžiagomis, slopinančiomis kosulį ar skystinančiomis gleives, reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes netinkamas jų naudojimas gali turėti šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, sausam ir dirginančiam kosuliui gali būti skiriami sirupai, slopinantys kosulio refleksą, o šlapiam kosuliui - atsikosėjimą lengvinantys ir gleives skystinantys preparatai. Tad jei norima palengvinti kosulį sukeltą gerklės dirginimo, galite išbandyti Miramile sirupą vaikams, o kad sumažinti gerklės dirginimą - naudingi gali būti Salviasept kids ledinukai. Tiesa sakant, ledinukai vaikams, skirti sudirgusiai gerklei raminti, yra veiksminga ir patogi priemonė, padedanti sumažinti diskomfortą. Šie ledinukai dažnai yra praturtinti natūraliais ingredientais, tokiais kaip medus, vaistažolės (pavyzdžiui, ramunėlės, šalavijai) ar kt, kurie švelniai ramina sudirgintą gleivinę ir mažina uždegimą. Be to, čiulpimo veiksmas skatina seilių išsiskyrimą, o tai padeda drėkinti gerklę ir sumažinti sausumą. Vieni populiariausių yra HERBITASSIN ledinukai su šalavijais ir svilarožėmis bei AMBIO KIDS ledinukai su islandine kerpena.
Flavamed sudėtyje yra veikliosios medžiagos ambroksolio hidrochlorido, priklausančio mukolizinių (gleives skystinančių) ir atsikosėjimą skatinančių vaistų grupei. Flavamed geriamasis tirpalas vartojamas sergant ūmiomis ar lėtinėmis plaučių ir bronchų ligomis, kai kosulio metu susidaro klampios gleivės. Flavamed tinka vartoti vyresniems negu 2 metų vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Flavamed suskystina klampias gleives ir jos gali lengviau kosulio metu pasišalinti. Jeigu per 4-5 dienas vaiko savijauta nepagerėjo arba net pablogėjo, būtinai kreiptis į gydytoją. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Na, o antibiotikai yra būtini tik tuo atveju, jei kosulį sukelia bakterinė infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar kokliušas. Jie neduoda jokios naudos, jei kosulio priežastis yra virusinė infekcija ar alergija. Be to, per dažnas ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas gali sukelti vaiko organizmo atsparumą šiems vaistams, todėl jie turėtų būti skiriami tik gydytojui nustačius tikslią diagnozę.
Trumpai tariant, vaistai turėtų būti naudojami tik tada, kai to iš tiesų reikia. Pagrindinis tėvų tikslas turėtų būti ne tik simptomų slopinimas, bet ir pagrindinės kosulio priežasties pašalinimas.
GYDYTOJAI paaiškina pagrindinius kosulio tipus
Kosulio gydymas priklauso nuo kosulį sukėlusios priežasties. Pavyzdžiui, virusinės infekcijos gydomos simptomiškai. Kai kosulys jau yra drėgnas, galima vartoti atsikosėjimą gerinančių vaistinių preparatų, kurie gali būti augaliniai arba ne.
„O jei matote, kad tokių naminių gydymo priemonių nepakanka, kreipkitės į šeimos gydytoją, kad jis paskirtų tyrimus arba atitinkamą gydymą“, - sako V. Sutkus.
Negydomas kosulys ir jį sukėlusios ligos gali komplikuotis. Kosulio gydymui dažniausiai skiriami gleives skystinantys vaistai mukolitikai, padedantys ligoniui greičiau atsikosėti. Kosėjant padeda inhaliacijos, t.y. kvėpavimas garais. Inhaliacijos slopina uždegiminius procesus, ramina ir gydo sudirgintą gleivinę. Jeigu kosulys sausas, vertėtų daryti inhaliacijas su jūros druska, jei drėgnas - su silpnu sodos tirpalu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
