Spektaklis „Lavina“ ir kiti šiuolaikinio teatro ieškojimai
Galbūt atkreipėte dėmesį į naujausio Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektaklio „Lavina“ plakatus, kuriuos galima pamatyti įvairiose Panevėžio miesto erdvėse, taip pat - internete? Moteris užsiūtomis lūpomis juodame fone primena siaubo filmų afišas, tačiau „Lavinoje“ svarbiausi du dėmenys - tai apokaliptinė baimė, sukausčiusi vienos mažos bendruomenės gyvenimą, ir meilė, kuri veikia kaip priešnuodis visa apimančiai baimei.
Šios bendruomenės nariai kone ištisus metus gyvena tyloje, kad tik „neprisišauktų“ sniego nuošliaužos, kuri gali palaidoti po sniegu visą kaimą. Kaip teigia Liuda Jonušienė spektaklio recenzijoje, dešimtmečius gyvenant lavinų, žemės drebėjimų, potvynių grėsmės, o šiais laikais - aplinkui nuolat vykstančio karo ir terorizmo akivaizdoje žmonės apsipranta ir susitaiko su neišvengiamybe. Tai vaizdiniai, kurių reikšmės „iškoduojamos“ be didesnių pastangų ir yra visiems gerai suprantamos.
Šis universalus užsiūtos burnos vaizdinys - juk šiuolaikinėje medijų kultūroje viskas tėra vaizdinys! - ir drastiškas aktas padėjo suprasti tokių akcijų esmę. „Spektaklis „Lavina“ pajuokia tylėjimą iš baimės, Piotras Pavlenskis išstato valdžios norą nutildyti piliečius“, - teigia fotomenininkas Evaldas Ivanauskas. Tikint spektaklio „Lavina“ keliamų klausimų aktualumu, Juozo Miltinio dramos teatras kviečia žiūrovus į susitikimus su kūrėjais bei diskusijas, kuriose dalyvaus Tundžeras Džiudženoglu, Krzysztofas Zanussis ir filosofas Krescencijus Stoškus.
Teatrinės formos ir šiuolaikinis menas
Šiuolaikiniame teatre ribos tampa itin lanksčios, o spektakliai dažnai peržengia tradicinį naratyvą. Štai Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Sugrįžimas“ išsiskiria net ir gausiame repertuare. Žiūrovai jį dažnai mato ne kaip klasikinį spektaklį, bet kaip šiuolaikinio meno kūrinį, pasiskolinusį teatrinę erdvę ir sudėtą kaip judanti skulptūra. Spektaklio konstrukcijoje vaizdo projekcijos veikia kaip pereinamoji, iki galo neapibrėžta terpė, tiesiogiai referuojanti į televizijos ekranų estetiką ir žmogaus įvaizdžio kaitą.
Teatro vaidmuo ugdant jaunąją kartą
Pastaruoju metu teatrų žiūrovų amžius tampa vis įvairesnis. Nors dažniausiai teatrą lanko 35-55 m. žmonės, dabar gausėja ir jaunesnės kartos žiūrovų. Pavyzdžiui, premjerą šventusi Lauros Kutkaitės režisuota „Milena“ patraukė ne vieną gimnazistą ar studentą, mokykloje atradusį ir pamėgusį F. Kafką. Šis spektaklis leidžia pamatyti literatūros kūrinį iš kitokios perspektyvos bei palieka daugiau vietos interpretacijai.
| Amžiaus grupė | Poreikis ir patirtis |
|---|---|
| 25-34 m. | Domisi žanro ribas peržengiančia raiška ir greitu tempu |
| 35-55 m. | Vertina gilias temas ir šiuolaikinio meno elementus |
| Moksleiviai | Ieško sąsajų su mokykline programa ir istorinėmis temomis |
A. Paulauskaitė-Melinkavičienė, viena iš Vaikų ugdymo akademijos bendrakūrėjų, įsitikinusi, kad ankstyva pažintis su teatru vaikams naudinga - tai lavina svarbias kompetencijas, nuo kūrybiškumo iki kritinio mąstymo. Teatro turinį pasitelkti galėtų būti naudinga su įvairių klasių mokiniais dirbantiems pedagogams, nes apsilankymas spektakliuose skatina pažvelgti kitu kampu ne tik į rašytojus ar jų kūrybą, bet ir į aplinkinį pasaulį.
Eksperimentai su dramaturgija ir autoriais
Lietuvoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai su dramaturgine medžiaga elgiamasi itin laisvai. Režisierius Justinas Vinciūnas, statydamas spektaklį „Pranašystė“ pagal Peterį Handkę, nusprendė palikti garsiąją pavardę kaip antraštę ir kartu su aktoriais leistis į savarankišką kelionę. Šiame spektaklyje, kuriame vaidina Algirdas Latėnas, Vidas Petkevičius, Saulius Sipaitis ir Gediminas Storpirštis, aktorių energija yra tokia stipri, jog „Salė 99“ tampa lyg vakuumo erdve.
Lietuvių aktorius galima lyginti su kariais: jie stoikai, gyvenantys gana uždarą gyvenimą. Spektakliai, tokie kaip „Pranašystė“ ar „Keltininkas“, atskleidžia ne tik aktorių meistriškumą, bet ir šiandienos žmogaus būseną - kas lieka, kai materialus gyvenimas nebesvarbus, kai žodžių tiesiog nebėra. Net kai spektakliams trūksta dinamikos, aktorių pastangos ir gebėjimas išlaikyti aukščiausią natą suteikia teatrui unikalumo, kurio neįmanoma pamiršti.
tags: #spektaklis #lavina #atsiliepimai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
