Vaikas ir kompiuteris: iššūkiai, nauda ir tėvų atsakomybė šiuolaikiniame pasaulyje

Nuolat tenka girdėti tėvų skundus, kad vaikas „nenulipa“ nuo kompiuterio ar telefono. Šie skundai labiau skamba kaip prašymas patarti, ką daryti ar kaip teisingai elgtis, t.y. duoti vaikui žaisti su telefonu ar griežtai drausti. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje, kur technologijos veržiasi į visų mūsų gyvenimą, negalime jų išvengti. Kad ir kaip grėsmingai mums atrodytų visos tos naujausios technologijos, jų išvengti niekaip negalėsime. Technologijos nuolat tobulėja, ir kas mums atrodo tik fantazija, po kokio dešimtmečio jau taps realybe.

Ši vaikų karta yra gimusi technologijų laikais. Tai yra iššūkis mums, suaugusiesiems, kurie esame užaugę kitomis sąlygomis ir mums keista, kad vaikas tiek laiko nori praleisti prie kompiuterio - geriau eitų pažaisti su draugais. Aktualumas kalbėti apie kompiuterį ir kitas technologijas atsiranda tada, kai vaikai pernelyg daug naudojasi tais įrenginiais ir susiduria su tam tikrais sunkumais. Todėl kalbant apie IT reikia aptarti, kaip tą kasdienybės dalį padaryti sveikesnę vaiko raidai, o ne kaip atsiriboti.

Tėvų pavyzdys ir atsakomybė

Kalbant apie šią problemą, visų pirma labai norėtųsi tėvų paprašyti atsigręžti į save ir pamąstyti, kiek gi mes patys praleidžiame laiko prie kompiuterio, televizoriaus, naudojamės mobiliuoju telefonu. Nereikėtų stebėtis, kad vaikas mokosi iš mūsų ir bando atkartoti mūsų elgesį. Mes patys kartais nepastebime, kaip dažnai telefonas atsiduria mūsų rankose. O jei dar vaikui pasakome - “netrukdyk, aš gi dirbu“, kai sėdime prie kompiuterio, jis taip pat nueis “dirbti”, tik savaip. Tuomet belieka gailėtis vaiko, kuris nebesupranta, kodėl tėvams galima naudotis kompiuteriu, o jam - ne. Svarbu rodyti tinkamą asmeninį pavyzdį: kalbant su vaiku ar valgant neskaityti naujienų internete, netikrinti elektroninio pašto, nesinaudoti telefonu, nežiūrėti televizoriaus.

Deja, niekas kitas, tik tėvai privalo vaikui išaiškinti, išmokyti ir tinkamai įrengti darbo su kompiuteriu vietą, kad vėliau nereikėtų gailėtis. Tik tėvai privalo diegti tinkamus naudojimosi technologijomis įgūdžius vaikams. Kad ir kokios tobulos bebūtų technologijos, jos niekada nepakeis šilto mamos apkabinimo, raminančių tėvo žodžių, malonaus bendravimo prie kvapnaus Kalėdų stalo ir nuoširdaus juoko. Jūs neturite dirbti ilgiau, tam, kad nupirktumėte savo vaikui naują telefoną.

Technologijos: nauda ir grėsmės

Būtų juokinga neigti kompiuterius ir neleisti vaikams jais naudotis. Jei jie darytų tokią neigiamą įtaką mūsų vaikams, tai nejau valstybės skirtų tiek pinigų, kad mokyklos jų įsigytų? Ir kam tada mokyklose būtų dėstomi informatikos pagrindai? Kompiuteris kaip daiktas nėra nei geras, nei blogas, jis yra pagalbinė priemonė dirbant, mokantis, perduodant informaciją. Būtent technologijos labai daug siūlo vaikui patyrimo prasme - vaiko patirtis gali augti, žinios gali plėstis, jeigu kompiuteris naudojamas tinkamai. Bet greta to visada yra ir tam tikrų grėsmių, tam tikrų pavojų, apie kuriuos verta diskutuoti ir padėti vaikams jų išvengti. Vadinasi, nebegalima sakyti, kad kompiuteris ar telefonas - liga? Bet gali virsti liga tada, kai dėl jų atsiranda nepageidaujamas šalutinis poveikis ir kenčia kitos gyvenimo sritys.

Galimi neigiami padariniai sveikatai ir raidai

Kompiuteris vaikams pavojingas ne tik dėl suryjamo laiko, bet ir dėl sukeliamų fizinės sveikatos problemų: nutukimo, stuburo iškrypimų, galvos skausmų ir padidėjusio dirglumo. Bet kokio amžiaus vaikų besaikis sėdėjimas prie kompiuterio sukelia ne tik fiziologines problemas (susilpnėjęs regėjimas, stuburo iškrypimas, kiti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai), tačiau yra siejamas ir su pažintine bei socialine rizika.

Fizinės sveikatos problemos

• Laikysena ir stuburas: Netyla pranešimai, kad prastėja mūsų vaikų laikysena, dažnėja ydingos laikysenos ar net negrįžtamų stuburo pakitimų vaikams. Jei viena, o juo labiau netaisyklinga, poza praleidžiama kelios, o kartais keliolika valandų, natūralu, kad visi sąnariai, stuburas, kaklo raumenys ir apskritai visas kūnas „susirakina“, ir atrakinti jį gali būti labai nelengva. Jei vaikas kompiuteriu nuolat žaidžia ant jam nepritaikytos kėdės ar prie jam nepritaikyto stalo, - laikysenos ir stuburo problemos garantuotos.
• Akių nuovargis: Greičiausiai net nereikia sakyti, kad netinkamas naudojimasis telefonu ar kompiuteriu kenkia akims. Dėl per ilgo žiūrėjimo į kompiuterio ekraną mažylio akys išvargsta, ima ašaroti, perštėti, o vėliau atsiranda įvairių regos sutrikimų. Ilgai dirbant su kompiuteriu akys, be abejo, pavargsta. Jos parausta, sausėja, gali pradėti niežėti ar ašaroti. Taip organizmas ginasi nuo pernelyg ilgo sėdėjimo nemirksint. Jei mums, suaugusiems, akys pradeda perštėti jau po pusvalandžio, vaikams šį laiką reikėtų sutrumpinti pusiau.
• Sausas oras: Yra tekę girdėti tėvų nusiskundimų, kad pradėjęs „dirbti“ su kompiuteriu, vaikas pradeda kosėti, šniurkščioti nosį ar čiaudėti. Darbo kambaryje, kur pastatytas kompiuteris, oras būna kiek sausesnis, nei patalpoje be kompiuterio. Todėl jautresni vaikai vos prisėdę prie kompiuterio gali imti čiaudėti, sausai kosėti.

Psichologinės ir socialinės problemos

• Vaizduotės prastėjimas: Deja, vis daugiau pasirodo duomenų, kad įsitvirtinus naujosioms technologijoms, vaikų vaizduotė vystosi prasčiau. Vis sunkiau jiems įsivaizduoti ir papasakoti sugalvotą istoriją, nes šiais laikais kompiuteris jiems pateikia jau „sukramtytus“ vaizdus, nepalikdamas vietos vaizduotei.
• Miego sutrikimai ir elgesio pokyčiai: Bene kiekvienam suaugusiam iš karto po intensyvių blykčiojimų, pvz., koncerto metu ar stebint fejerverkus, bus sunku užmigti, nes užsimerkus matysime tuos pačius blykčiojimus. Tad nieko nuostabaus, kuomet vaikui, pažaidus didelės raiškos virtualius žaidimus ar pažiūrėjus filmukus, kuriuose vaizdai keičiasi labai greitai, bus sunku užmigti arba jis bus labai suirzęs ar piktas. Tad tikrai nereikia turėti aukštojo išsilavinimo, kad suprastumėme, kodėl vaikai ilgai žaidę kompiuterinius žaidimus ar pažiūrėję intensyvų veiksmo filmą būna suirzę, sutrinka jų miegas, atsiranda nepagrįstų baimių ar net atsiranda agresijos požymių.
• Socialinių įgūdžių stoka: Kompiuteris ryja vaikų laiką. Užuot bendravę su bendraamžiais, lavinę savo socialinius įgūdžius ar bėgioję kieme, maitinę savo smegenis deguonimi ir sportuodami, vaikai vis dažniau ir daugiau laiko leidžia prie kompiuterių ekranų ne tik namuose, bet ir viešosiose kompiuterinėse. Neretai pastebima, kad vaikai tampa uždaresni. Kai kurie nebenori žaisti su savo bendraamžiais, jiems daug įdomiau būti magiškame kompiuterinių žaidimų pasaulyje ar bendrauti socialiniuose portaluose.

Tinkamos darbo vietos įrengimas ir akių priežiūra

Deja, kad ir kokie neva kenksmingi kompiuteriai ar telefonai bebūtų, daugeliui tėvų tai bene geriausia priemonė „nutildyti“ vaiką - kai jis verkia, kai klausinėja „ką man veikti?“ ar kai mes tiesiog būname pavargę. Turbūt nerastumėm tų namų, kuriuose nebūtų rašomojo stalo, o ant jo nestovėtų kompiuteris. Ir greičiausiai ši darbo vieta yra pritaikyta tėčiui ar mamai. Tėvai turėtų atidžiai tikrinti darbo su kompiuteriu vietą: klaviatūra turi būti lengvai pasiekiama, vaikas į monitorių turi žiūrėti iš viršaus į apačią, kėdė turi būti tinkamai reguliuojama, darbo vieta gerai apšviesta (šviesa turi kristi iš kairės nuo ekrano, neturi būti atšvaitų ar šešėlių ant ekrano).

Ergonomika

Rūpestingi tėvai turėtų įsitikinti, kad jų vaikas sėdi taisyklingai, jei ne - laikyseną pataisyti, nes patys vaikai nekreipia į ją dėmesio. Jei bent akimirkai atkreiptumėm dėmesį ir kelias minutes skirtumėme kėdės ir stalo pritaikymui pagal vaiko ūgį, gerokai sumažintumėm žalą. Vaiko kėdė turėtų turėti juosmens išlinkimą ir atramą rankoms. Stalo aukštis turi būti toks, kad dirbant rankos nebūtų pakeltos arba pernelyg nuleistos. Vaikai nejaučia, kada pavargsta ir kada reikia daryti pertraukas, todėl tai - tėvų rūpestis. Norint sumažinti fizinio diskomforto ir traumos tikimybę, labai svarbu tinkamai sėdėti ir daryti pertraukėles, jų metu atlikti fizinius pratimus.

Akių priežiūra

Pirmiausia išmokykite vaiką dirbant kompiuteriu kuo dažniau mirksėti, taip jis drėkins nuo ilgo įtempto žiūrėjimo džiūstančias akis. Ne mažiau svarbu pasirūpinti tinkamu kambario, kuriame su kompiuteriu žaidžia vaikas, apšvietimu: reikia užtikrinti, kad ekrane neatsirastų atspindžių. Tam tereikia pakreipti monitorių truputį žemyn, kad virš jo esančio šviesos šaltinio šviesa neatsispindėtų ekrane. Monitorius „gadina“ ir laiku nuo jų nenuvalytos dulkės. Ir svarbiausia - dirbti, o ypač vaikui, galima tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais monitoriais, jokių mirgančių ekranų! Taip pat būtina pasirūpinti tuo, kas monitoriaus viduje. Ekrane matomi simboliai turi būti ne pernelyg smulkūs, gerai matomi ir įskaitomi.

Pratimai akims ir kūnui

Po ilgų valandų prie ekrano, svarbu daryti pertraukas ir atlikti pratimus. Patarkite vaikui kiek įmanoma dažnai keisti sėdėjimo pozą. Jeigu kūno padėtis ilgą laiką nekinta, vaikas jaučiasi pavargęs ir nedarbingas.

Pratimai akims:

1. Užsimerkus, nepasukant galvos, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į dešinę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti tiesiai.
2. Skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į viršų, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į apačią, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti tiesiai.
3. Skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į savo rodomąjį pirštą, ištiestą 25-30 cm atstumu nuo akių, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti į tolį.
4. Sukant žvilgsnį ratu sukti akis 4-5 kartus iš kairės pusės į dešinę ir 4-5 kartus - iš dešinės į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti į tolį.

Pratimai kūnui:

1. Atsisėsti ant kėdės - nugarą laikyti tiesiai, į atkaltę nesiremti, kojas tvirtai atremti į grindis. Pakelti rankas. Kaire ranka paimti už dešinės rankos riešo ir lėtai palenkti rankas į šoną.
2. Atsisėsti ant kėdės krašto ir sudėti rankas už nugaros, ant liemens.
3. Atsisėsti ant kėdės ir apėmus rankomis pakelti aukštyn vieną kelį, po to - kitą.
4. Atsisėsti, ištiesti nugarą ir pasukti liemenį į vieną pusę. Suskaičiuoti iki 5 ir pasukti į kitą pusę. Suskaičiuoti iki 5.
5. Atsisėsti, ištiestas kojas pakelti horizontaliai ir sukryžiuoti.
6. Atsisėsti ant kėdės krašto ir pražergti kojas. Pasilenkti kiek galima žemyn.
7. Atsistoti truputį toliau už kėdės ir pasilenkti, ištiestomis rankomis laikantis už kėdės atkaltės. Žiūrėti žemyn.

Kiekvieną pratimą pakartoti po 4-5 kartus. Kiekvienas raumenų įtempimo pratimas turi būti atliekamas keletą sekundžių. Atsipalaidavimui pakanka pratimus pakartoti 5-10 kartų.

Papildomi pratimai pečių juostai ir rankoms:

1. Pečius pakelti, nuleisti. Kartoti 6-8 kartus. Atpalaiduoti pečių juostos raumenis.
2. Padėti plaštakas išorine puse ant juosmens. Stumti alkūnes į priekį ir žemyn lenkti galvą. Po to stumti alkūnes atgal, kelti galvą ir išsiriesti. Tempas lėtas.
3. Dešinę ranką tiesti į priekį, kairę - į viršų. Keisti rankų padėtį. Pratimą baigti, nuleisti rankas ir pakratyti plaštakas. Kartoti 4-6 kartus.
4. Laisvai pakelti rankas į šalis, lengvai išriesti nugarą, „numesti“ rankas, po to jas pakelti ir sukryžiuoti ant krūtinės.

Amžiaus grupėms pritaikytas naudojimas ir laiko limitai

Nelengva patarti, kiek laiko prie kompiuterio gali praleisti vaikas. Tačiau egzistuoja bendros rekomendacijos, padedančios tėvams nustatyti tinkamus laiko limitus.

Pirmas klausimas, nuo kurio amžiaus vaikas galėtų naudotis kompiuteriu? Daugumos specialistų nuomone, iki 3 metų vaikui to nereikia. Žaisdami su vaiku lengvai galite išmokyti kompiuterio dalių pavadinimų: pelė, klaviatūra, ekranas, kolonėlės. Svarbu paaiškinti, kad kompiuteris yra darbo priemonė, o ne žaisliukas. Jei vaikas rodo didelį susidomėjimą, galite išmokyti mažylį naudotis pele ir klaviatūra. Tokie užsiėmimai turėtų vykti ne ilgiau kaip 5-7 min. Vaikas iki 3 metų dar per mažas naudotis kompiuteriu vienas.

Vaikai nuo 3 metų suaugusiųjų padedami jau gali naudotis kompiuteriu ir programine įranga. Kompiuteris priešmokyklinukui gali tapti puikiu įrankiu tyrinėti pasaulį. Daugelis vaikų, nemokėdami skaityti, rašyti ar skaičiuoti, lengvai naudojasi kompiuteriu, sugeba įsiminti žaidimų taisykles. Vaikams tiks programos su daug ir aktyvių paveikslėlių, ženklų. Gerai, jei programose ar žaidimuose, jų stadijoje, bus galimybė grįžti į pradžią. Kitu atveju vaikai užstrigę pasimes, išsigąs. Tokio amžiaus vaikai, prie kompiuterių, planšečių turi sėsti tik kartu su tėvais. Tėvai turi padėti, mokyti ir stebėti, ką vaikai veikia.

Nuo 7 metų mokykloje kompiuteris - nepamainomas mokslo draugas ir padėjėjas. Tokie vaikai jau patys bando rasti žaidimus, programas, informaciją, tam būtina tėvų kontrolė ir apsaugančios programos. Tėvai atsako už tai, kiek ir ką vaikas veikia prie kompiuterio ar telefono. Kuo vaikas vyresnis, tuo jis daugiau naršo internete norėdamas bendrauti su bendraamžiais, draugais. Lietuvoje socialinių tinklų naudotojai yra tikrai ne vien nuo 13 metų. Yra ir 10-12 metų vaikų, kurie socialiniuose tinkluose susikuria profilius.

Kompiuterio nauda ir mokomasis potencialas

Daugeliui nesuvokiama, ką naudingo naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais gali išmokti jų vaikai. Mokomieji kompiuteriniai žaidimai vaikus moko klasifikuoti ir apibendrinti, siekti savo tikslo, tobulinti intelektinius sugebėjimus, lavina kritinį ir analitinį mąstymą. Mokomieji kompiuteriniai žaidimai yra skirti mokytis tam tikro dalyko, pradedant tradicinėmis disciplinomis (matematika, fizika, kalbos ir kt.), baigiant kasdienėmis, gyvenimiškomis situacijomis. Tokie žaidimai yra spalvingi, linksmai įgarsinti, o vaikui padeda žaismingi personažai.

Internete rasite puslapių apie gamtą, meną ir kitus nepaprastus dalykus, skirtų ikimokyklinukams. Kompiuteriu galima piešti, kurti filmukus, mokytis atpažinti ir palyginti raides, skaičius, spalvas, daiktus, geometrines figūras, gyvūnus. Galite pasiūlyti rinkti į porą didžiąsias ir mažąsias raides, skaičius, daiktus, paveikslėlius su jų pavadinimais. Internete dėliokite dėliones, žaiskite vaiko atmintį lavinančius kompiuterinius žaidimus.

Mokomosios programėlės ir žaidimai

Išmaniosios programėlės šiandien siūlo ne tik pramogas, bet ir kokybišką turinį - žaisdami vaikai gali įgyti įvairių įgūdžių, plėsti savo akiratį. Jų pasirinkimas didžiulis.

Programavimo įgūdžiai:

• „Hopscotch“ (iOS): leidžia vaikams suprogramuoti norimą žaidimą, o suprogramavus - jį pažaisti. Skirta 8-16 metų vaikams.
• „Grasshopper“ (Android ir iOS): padeda lavinti programavimo įgūdžius, supažindina su „JavaScript“ kalba, sprendžiant galvosūkius. Nuo 12 metų.

Užsienio kalbų žinios:

• „Duolingo Kids“ (Android ir iOS): viena populiariausių kalbų mokymosi programėlių vaikams. Vaikai gali mokytis daugiau kaip 35 kalbų žaidimo forma, atlikti užduotis žodžiu ir balsu.

Finansinis raštingumas:

• „RoosterMoney“ (Android ir iOS): edukacinis bankas, skirtas vaikams nuo 4 metų. Tėvai sukuria paskyrą, perveda virtualius pinigus ir moko išsikelti finansinius tikslus.

Pasaulio pažinimas ir bendrieji gebėjimai:

• „BrainPOP“ (Android ir iOS): didžiulė nemokama mokymosi turinio biblioteka, kur žiūrint edukacinius filmukus ir įsitraukiant į interaktyvias veiklas, lavinamos geografijos, biologijos, istorijos žinios.
• „Khan Academy Kids“ (Android ir iOS): turinys apima edukacinius filmukus, knygas ir daineles, kurių pagalba vaikai lavina matematikos, skaitymo, emocinius ir socialinius įgūdžius. Skirta 2-7 metų vaikams.
• „Khan“ (Android ir iOS): vyresniems skirta gausesnė edukacinio turinio platforma, siūlanti gilinti žinias net ir finansų ar politikos srityse.

Organizacija „Futurelab“, kartu su trimis pasaulyje lyderiaujančiomis kompiuterinių žaidimų kūrimo įmonėmis („Electronics Arts“, „Microsoft“, „Take Two“), atliko tyrimą, kurio metu 12 mokytojų iš keturių skirtingų mokyklų pamokų metu taikė 3 komercinius kompiuterinius žaidimus („The Sims 2“, „Knights of Honour“, „RollerCoaster Tycoon“). Trečdalis apklausos dalyvių teigė jau taikantys kompiuterinius žaidimus pamokų metu, o daugiau nei pusė apklaustųjų pritarė tokiam kompiuterinių žaidimų naudojimui ugdymo procese ateityje.

Priklausomybė nuo kompiuterio: atpažinimas ir prevencija

Kompiuteris yra vienas tų dalykų, kurie gali kelti priklausomybę. Jei suaugusį, susiformavusį žmogų įtraukia kompiuteriniai žaidimai ar naršymas po internetą, tai kaip tai neįtrauks vaiko? Priklausomybė būna tada, kai kompiuteris „suvalgo“ visą laiką ir dėmesį, kuris turėtų būti skirtas mokymuisi, bendravimui, šeimai. Jei vaikas tapo priklausomas nuo kompiuterio, kalti ir tėvai - vadinasi, jie neskyrė vaikui pakankamai dėmesio, tad šiam teko slėptis virtualiame gyvenime. Didžiausią pavojų naudojantis kompiuteriu sukelia režimo nesilaikymas. Izoliuojant vaiką nuo interneto jis gali pradėti jausti nerimą, dirglumą. Tokia izoliacija ypač paauglystės periodu gali išprovokuoti įvairius nuotaikos ir emocinius sutrikimus, gali atsirasti depresijos požymiai.

Priklausomybės požymiai

Juos vaikai signalizuoja per pasikeitusius jausmus, emocijas ir elgesį. Visų pirma tai - nuobodulys. Vaikas nieko kito nenori veikti, o tik atsidurti prie kompiuterio. Tai svarbus signalas, kad vaikui kitos veiklos nėra įdomios. Jeigu vaikas laimingas tik tada, kai maigo mygtukus, o nesėdėdamas prieš kompiuterio ekraną yra piktas, nervingas, blogai jaučiasi, darosi priekabus, tai irgi ženklas, kad tik būdamas prie tų įrenginių, jis patenkina savo poreikius, o kitose situacijose - ne. Besivystant priklausomybei nuo kompiuterio atsiranda „emocinio bukumo“ simptomai. Vaikas nustoja emociškai reaguoti į namiškius: jam darosi nesvarbu tai, kad Jūs pykstate, kad rodote susirūpinimą ir pan. Jis tampa abejingu tam, kas sakoma, apsisukęs ir vėl daro tai, kas jam buvo uždrausta ar ko buvo prašoma nedaryti.

Pavyzdžiui, 12 m. Andrius po konflikto su vienu iš vyresnių klasių moksleiviu, užsidarė kambaryje ir sėdo žaisti prie kompiuterio. Žaidė ilgai. Tėvai nesijaudino - manė, kad mokosi. Ėjo laikas ir pamažu Andrius atitolo nuo turėtų draugų, tačiau tėvai tai palaikė prasidėjusios paauglystės ženklu. Berniuko ėmė nebedominti ankstesnis pomėgis - važinėjimas dviračiu (iš pradžių motyvavo tuo, kad sugedus grandinė, vėliau - kad blogas oras, po to ėmė tiesiai sakyti, kad jam tai neįdomu). Po kiek laiko Andrius vis dažniau atsisakydavo valgyti - kompiuteris buvo svarbiau. Tai jau psichosomatiniai simptomai. Galiausiai berniukas užsirakindavo kambaryje, kad niekas jam netrukdytų žaisti. Tik sužinoję, kad Andriaus pažymiai mokykloje ženkliai suprastėjo, tėvai rimtai susirūpino. Išgydyti priklausomybę yra žymiai sunkiau nei užbėgti jai už akių.

Kaip tėvams reaguoti?

Kaip tėvams reaguoti į tuos požymius? Peržiūrėti vaiko bei savo dienotvarkę ir pasižiūrėti, kodėl atsiranda tokia situacija - ar vaikas namuose neranda įdomios veiklos, ar per mažai yra skatinamas užsiimti kitomis veiklomis. Geriausia ką tėvai gali padaryti, kad sumažintų vaiko laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, tai skirti pakankamai dėmesio savo atžalai. Svarbu padėti vaikui rasti jam įdomią popamokinę veiklą: įvairius būrelius, sporto treniruotes ar kitokius užsiėmimus, kurių metu vaikas ne tik įgautų naujų gebėjimų, praktinių įgūdžių, būtų fiziškai aktyvus, bet ir rastų draugų, turinčių panašių interesų. Svarbu kartu su vaiku aptarti ir nustatyti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, ir vietą (pvz. nesinaudoti valgant, svečiuose, mokykloje, išvykų metu ir kt.).

Su vaiku reikia kalbėtis: klausti, ką jis norėtų veikti, jeigu neturėtų šalia nei kompiuterio, nei telefono, prisipažinti, kad tėvams yra neramu, kai mato vaiką nuobodžiaujantį, tartis dėl jo buvimo prie šių įrenginių laiko trukmės. Nematau situacijų, kai vaikui reikia uždrausti IT. Jos yra tapusios ir mūsų gyvenimo dalimi. Jei norite būti reikšmingesni savo vaiko gyvenime, nei šie prietaisai, bendraukite su vaikais, leiskite su jais laiką, pažindinkite jį su aplinkiniu pasauliu ir linksminkitės kartu.

Kur turi stovėti kompiuteris? Geriausia, kai jis yra bendroje erdvėje ir vaikas, leidžiantis prie jo laiką, neatsiribos nuo jūsų. Jūs galėsite kartu ir padėti, ir įsikišti, kai atrodys, kad vaiko veikla yra pavojinga. Tai nėra asmeninis žaislas ir nebūtina, nerekomenduojama jo statyti vaiko kambaryje.

Išmokite atpažinti piktnaudžiavimo kompiuteriu požymius. Skirkite vaikui ir jo interesams dėmesio. Domėkitės tuo, ką veikia Jūsų vaikas. Stebėkite, koks po žaidimo kompiuteriu būna Jūsų vaikas: ar keičiasi jo nuotaika (gal tampa irzlesnis, piktesnis?). Nepražiopsokite! Taip pat galite vaikui užduoti klausimus, kurie padės atpažinti galimus piktnaudžiavimo kompiuteriu požymius:

• Kiek valandų praleidi žaisdamas kompiuteriu?
• Ar pats išjungi kompiuterį?
• Jei turi laisvo laiko, tu jį skiri...
• Ar esi praleidinėjęs pamokas ar kitus užsiėmimus vardan to, kad pasėdėtum prie kompiuterio?
• Sugrįžęs namo, tu pirmiausiai...

Kada kreiptis pagalbos?

Paprastai kreipiamasi tuomet, kai vaikas jau „negali gyventi be kompiuterio“. Yra priklausomybių ligų centrai didžiuosiuose mietuose. Padėti taip pat gali psichologai mokyklose, poliklinikose. Yra situacijų, kai problema yra vaiko, o yra - kur tik tėvų. Tėvams dažniausiai atrodo, kad vaiką reikia „remontuoti”. Bet dažniausiai būna atvirkščiai - pagalbos reikia visai šeimai. Kiekvienas vaikas gali gauti vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijas šeimos centre ar poliklinikoje, kuri teikia sveikatos paslaugas toje gyvenamoje vietoje. Problemas geriau spręsti kartu.

Mūsų vaikų karta auga kompiuterių amžiuje ir visi jie beveik nuo lopšio daugiau ar mažiau supranta apie šias sudėtingas technologijas. Tai yra mūsų kasdienybė - mokslai, studijos, darbas, informacijos paieška, naujienos bei bendravimas neatsiejamas nuo šių technologijų. Tad nevalia pykti ant vaikų, kodėl jie elgiasi taip, kaip elgiasi bene kiekvienas žemės gyventojas. Bet kuriuo atveju, kompiuteris, telefonas, tai tik prietaisai, daiktai, naudingi, bet daiktai. Tai ne auklės, ne mokytojai, ne draugai. Jie neturi užimti daugiau vietos jūsų vaikų gyvenime, negu jiems dera ir už tai atsakingi tėvai.

tags: #vaikas #ir #kompiuteris

• kaip išsirinkti mikroskopą vaikui
• Sužinokite daugiau apie vaikų modeliavimą
• Išsami apžvalga apie globos sistemą ir jos iššūkius.
• Kaip sekti kūdikio vystymąsi
• daugiau apie virtuozo Shigeo Watanabe gyvenimą