Kūno niežėjimas po gimdymo: priežastys, simptomai ir palengvinimas

Kūno niežėjimas po gimdymo yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria nemaža dalis jaunų mamų. Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai moters organizmui, sukeliantys daugybę fiziologinių ir hormoninių pokyčių. Nors dažniausiai niežulys po gimdymo yra laikinas ir gerybinis reiškinys, jis gali sukelti didelį diskomfortą ir paveikti naujos mamos gyvenimo kokybę. Svarbu suprasti galimas niežulio priežastis ir žinoti, kaip jį valdyti ar kada kreiptis į medikus.

Nėščiųjų niežulys - dažnas reiškinys, išnykstantis po gimdymo

Nėščiųjų niežulys, dar žinomas kaip nėštumo prurigo, yra gerybinė odos liga, paprastai pasireiškianti trečiąjį nėštumo trimestrą. Jai būdingi niežtintys, raudoni ir iškilę pažeidimai, kurie gali atsirasti įvairiose kūno vietose, ypač pilvo, rankų ir kojų srityje. Manoma, kad ši būklė susijusi su hormoniniais pokyčiais ir imuninės sistemos reakcija nėštumo metu. Kai kurie tyrimai rodo, kad genetinis polinkis gali turėti įtakos nėštumo niežulio atsiradimui. Moterims, kurių šeimoje yra buvę odos ligų, tokių kaip egzema ar psoriazė, gali būti didesnė rizika.

Pagrindinis nėštumo niežulio simptomas yra stiprus niežulys, kuris gali kelti nerimą besilaukiančioms motinoms. Nors nėštumo niežulys paprastai yra nekenksmingas, tam tikri simptomai gali rodyti rimtesnę būklę, pavyzdžiui, nėštumo cholestazę. Nėštumo niežulio diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Daugeliu atvejų nėštumo niežuliui diagnozuoti nereikia jokių specialių laboratorinių tyrimų. Tačiau sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali atlikti kraujo tyrimus, kad atmestų kitas ligas, pvz., kepenų funkcijos sutrikimą ar alergijas.

Nėštumo niežulys paprastai yra savaime praeinanti būklė, kurios simptomai paprastai išnyksta per kelias savaites po gimdymo. Dauguma moterų nepatiria ilgalaikio nėštumo niežulio poveikio.

Bendras odos niežulio supratimas ir tipai

Odos niežėjimas - tai yra nemalonus pojūtis, kuris lemia norą kasytis. Šis pojūtis yra vienas dažniausių dermatologinių simptomų ir gali sukelti reikšmingą neigiamą įtaką gyvenimo kokybei. Pats odos niežulys nėra liga - tai tik vienas iš simptomų, lydintis kai kurias odos ligas, vidaus organų sutrikimus ar nervų sistemos disfunkciją. Skiriamas ūminis ir lėtinis niežulys, taip pat lokalus (juntamas tik konkrečiame odos plotelyje, būdingiausias odos ligoms) ir generalizuotas (sin. išplitęs viso kūno niežulys, dažniausiai signalizuojantis apie rimtas vidaus ligas). Niežulys būna nuolatinis arba priepuolinis (epizodinis).

Kaip atsiranda odos niežulys? Niežulį sukelia mechaninis, terminis, elektrinis ar cheminis nervinių skaidulų stimuliavimas. Taip pat niežulį sukelia tarpininkai (mediatoriai) - kai išsiskiria tam tikros molekulės, pvz., histaminas, serotoninas, proteazės, neuropeptidai ir kt. Kasymas lemia niežulio sustiprėjimą, odos paraudimą bei uždegiminių procesų vyksmą.

Galimos odos niežulio priežastys po gimdymo

Nors nėštumo niežulys dažniausiai praeina po gimdymo, odos niežėjimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, susijusių su pogimdyminiu laikotarpiu ir bendrais organizmo pokyčiais.

Hormoniniai pokyčiai

Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra. Šis staigus pokytis gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant odos jautrumą ar sausumą, kurie gali provokuoti niežulį. Hormoniniai svyravimai gali daryti įtaką odos barjerinei funkcijai ir drėgmės balansui.

Odos sausumas (kserozė)

Odos sausumas yra labai dažna problema po gimdymo. Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas, tačiau vėliau, mažėjant skysčių kiekiui organizme, oda gali tapti sausesnė. Sausa oda (kserozė) yra dažna niežulio priežastis, ypač pagyvenusių žmonių, tačiau gali paveikti ir jaunas mamas.

Odos dirginimas ir alerginės reakcijos

Po gimdymo moters oda gali tapti jautresnė. Alergija dezodorantams, muilui ar skalbinių plovikliams gali sudirginti odą ir sukelti niežulį. Aptemptų drabužių trynimas arba gausus prakaitavimas taip pat gali sudirginti odą. Svarbu atkreipti dėmesį į specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus ir kruopščią išorinių lytinių organų higieną, nes netinkamos priemonės ar nepakankama higiena gali sukelti dirginimą. Kontaktinis dermatitas - odos uždegiminė liga, kuri atsiranda dėl kontakto su dirginančia medžiaga arba su tam tikru alergenu.

Egzema ir atopinis dermatitas

Lėtinė uždegiminė odos liga - atopinis dermatitas - neretai paūmėja nėščiosioms. Po gimdymo, esant padidėjusiam stresui ir nuovargiui, ši būklė gali išlikti arba paūmėti. Jai būdingas visos odos sausumas, bėrimai ir nuolatinis kasymasis. Egzema taip pat yra uždegiminis odos susirgimas, pasireiškiantis tipiniais bėrimais ir niežuliu.

Sisteminės priežastys ir kiti veiksniai

Nors rečiau, tačiau odos niežulys po gimdymo gali būti susijęs ir su sisteminėmis ligomis ar kitais veiksniais. Štai keletas pavyzdžių, kurie buvo paminėti bendrojo niežulio kontekste ir gali būti svarbūs:

• Kepenų ir inkstų ligos: Pacientams, sergantiems kepenų ligomis ir esant intra- ar posthepatinei cholestazei, dažnai pasireiškia niežulys. Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas (IFN) taip pat gali sukelti priepuolinį odos niežulį.
• Endokrininės ligos: Intensyvus generalizuotas niežulys gali būti vienas pirmųjų hipertiroidizmo požymių. Sutrikusi prieskydinių liaukų veikla taip pat gali būti niežulio priežastimi.
• Psichologiniai veiksniai: Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Stresas, nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį, nuovargis ir miego trūkumas gali daryti įtaką odos būklei ir paūminti niežulį, kartais net sukelti psichogeninį niežulį.
• Mitybos ir gyvenimo būdo veiksniai: Mityba, kurioje gausu perdirbtų maisto produktų ir mažai būtinų maistinių medžiagų, gali pabloginti odos būklę. Vidurių užkietėjimas, labai dažna problema po gimdymo, gali būti siejamas su mityba.
• Vaistai: Bet kuris vaistas gali sukelti nepageidaujamą odos reakciją, susijusią su niežuliu.

Simptomų valdymas ir gydymas

Odos niežulio gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Todėl norint pasiekti geriausią gydymo rezultatą, reikia nustatyti ligos etiologiją. Diagnozės procesas apima išsamų pokalbį su pacientu apie jo sveikatos būklę, kitas gretutines ligas, vartojamus vaistus ir t. t., taip pat atliekama nuodugni apžiūra. Esant reikalui, skiriami papildomi laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai.

Bendri patarimai ir gydymo galimybės:

1. Vietinio poveikio priemonės: Vietinio poveikio kortikosteroidai, antihistamininiai preparatai ir drėkinamieji kremai gali padėti numalšinti niežulį. Odos niežulio gydymui taikomos išorinio vartojimo priemonės, pvz., suplaktinės, pastos, tepalai, kremai ir kt., kurie pasižymi vietinėmis anestezuojančiomis savybėmis, ramina odą, turi šaldantį poveikį.
2. Sisteminis gydymas: Tai tam tikri geriamieji vaistai, pvz., antihistamininiai preparatai, kortikosteroidai, salicilatai. Nėščios moterys prieš pradėdamos bet kokį naują gydymą visada turėtų pasitarti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
3. Gyvenimo būdo korekcijos:
   • Drėkinimas: Nuolatinis odos drėkinimas, ypač po dušo, padeda atkurti odos barjerą.
   • Vengimas dirgiklių: Patariama vengti karštų vonių, pirčių, saunų, šiltų apatinių (ypač iš sintetinių audinių ir vilnos). Vengti šiurkštaus muilo ar dezodorantų, kurie gali dirginti odą.
   • Higiena: Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos.
   • Šaltis: Šaltis - dar viena efektyvi odos niežulio mažinimo priemonė. Rekomenduojama praustis po šaltu dušu, daryti šaltus kompresus niežtinčioms vietoms. Būklės palengvinimui svarbu vengti ir perkaitimo.
   • Mityba ir skysčiai: Subalansuota mityba, kurioje gausu ląstelienos, ir pakankamas vandens vartojimas (ne mažiau kaip 2 litrai per dieną) yra svarbūs ne tik virškinimui, bet ir bendrai odos būklei.
   • Streso valdymas: Naujoms mamoms ypač svarbu rasti būdų, kaip sumažinti stresą ir užtikrinti pakankamą poilsį, kadangi nuovargis ir miego trūkumas gali paūminti odos problemas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis niežėjimo atvejų yra nekenksmingi ir praeina savaime, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi įvertinti nuolatinį ar stiprų niežėjimą, kad nustatytų priežastį ir gautų tinkamą gydymą. Patariama kuo skubiau kreiptis į gydytoją, jei:

• Niežulys išlieka ilgą laiką ar yra itin intensyvus.
• Niežulį lydi bėrimas, patinimas ar pūliai.
• Atsiranda neįprastas pilvo skausmas.
• Pakyla temperatūra, krečia šaltis.
• Niežulys trukdo kasdieniam gyvenimui ar miegui.

Kiti pokyčiai moters organizme po gimdymo

Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.

Gimdos ir makšties pokyčiai

Po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį. Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo.

Makšties išskyros (lochijos)

Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.

Pilvo ir plaukų pokyčiai

Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę. Guodžia tik tai, kad maždaug po 6 savaičių pilvo siena dažniausiai tampa visiškai normali. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.

Šlapimo nelaikymas ir kūno patinimas

Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas ar šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas.

Lytiniai santykiai

Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių. Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia, užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis.

tags: #kuno #niezejimas #po #gimdymo

• Patarimai ir rekomendacijos dvynukų tėvams
• vaiko elgesio priežastys
• Žemaičių Naumiesčio mokykla
• Vadovas tėvams apie vaikiškas voneles
• Parama daugiavaikėms šeimoms nelaimės atveju