Lietuvos pilietybė vaikams, gimusiems užsienyje: „Kraujo teisės“ ir dvigubos pilietybės galimybės

Lietuvos teisės aktai vaikų pilietybės įgijimą reglamentuoja filiacijos pagrindu, t. y. kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu. Lietuvos pilietybės įgijimas gimimu yra pagrindinis Lietuvos pilietybės įgijimo būdas. Lietuvoje galioja kraujo teisė (lot. ius sanguinis), todėl vaiko gimimo lokacija nėra svarbi. Šis principas reiškia, kad gimusio asmens pilietybę apsprendžia jo tėvų (arba vieno iš tėvų) turima pilietybė.

Lietuvos pilietybės įgijimas gimimu

Lietuvos pilietybę gimimu vaikas įgyja nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje jis gimė, šiais atvejais:

• Abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai;
• Vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis;
• Vienas iš vaiko tėvų buvo Lietuvos pilietis, tačiau mirė iki jo gimimo;
• Vaiko tėvai yra asmenys be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje, o vaikas neįgijo kitos valstybės pilietybės.

Po 2011 m. balandžio 1 d. Lietuvos pilietybės įstatymo įsigaliojimo gimusių vaikų pilietybė įrašoma į dokumentą, patvirtinantį vaiko gimimo faktą, registruojant vaiko gimimą. Prieš kreipiantis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo, reikėtų gauti vaiko gimimo liudijimą.

Yra bendroji procedūra - iš karto reikia registruoti vaiko gimimą civilinės metrikacijos skyriuje, internetu per MEPIS (Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą) arba ambasadoje. Tuo atveju, jei asmuo kreipiasi į ambasadą, paprastai visi dokumentai - tiek dėl lietuviško gimimo liudijimo, tiek dėl paso - teikiami vienu metu.

Vaikų dviguba (daugybinė) pilietybė

Kai lietuvių, išvykstančių gyventi į užsienį, daugėja, vis aktualesnis tampa vaikų, gimusių užsienyje arba šeimose, kur vienas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis, dvigubos pilietybės klausimas. Lietuvoje vaikas gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę vaikas įgijo gimimu.

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriuose įtvirtinta vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę. Vadovaujantis naujomis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę.

Pilietybės įgijimo fakto konstatavimas ir paso išdavimas

Jeigu vaikas gimė nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d. ir Lietuvos pilietybę bei kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, pateikdami prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu ir kitus būtinus dokumentus. Kreiptis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo galima iki, kol vaikui sukaks 18 metų. Vaiko gimimas turi būti registruotas arba įtrauktas į apskaitą Lietuvoje.

Kreipiantis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:

1. Prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu;
2. Vaiko gimimo liudijimą;
3. Dokumentus, patvirtinančius, kad vaiko gimimo metu jo tėvai arba vienas iš tėvų buvo Lietuvos piliečiai;
4. Dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę.

Prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu turi būti surašytas lietuvių kalba, o prie jo pridėti dokumentai išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Dokumentai pateikiami Lietuvos atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje.

Jei vaikas gimė po 2008 m. liepos 22 d. ir Lietuvos pilietybę bei užsienio valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo.

Išskirtiniai vaikų pilietybės įgijimo atvejai

Vaikai, kurių tėvai nežinomi, mirę ar neveiksnūs

Kai vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nežinomi, mirė, nežinia kur esantys, neveiksnūs ar jiems apribota tėvų valdžia, Lietuvos teritorijoje rastas arba gyvenantis vaikas laikomas gimusiu Lietuvoje ir įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu vaikas nėra kitos valstybės pilietis ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę, ir jo tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų:

1. nežinomi;
2. mirė;
3. pripažinti nežinia kur esančiais;
4. pripažinti neveiksniais.

Įvaikinto vaiko pilietybė

Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas Lietuvos pilietybę įgyja nuo įvaikinimo momento. Jei vaiką Lietuvos pilietį įvaikina užsieniečiai, vaikas išlieka Lietuvos piliečiu, nepriklausomai nuo to, ar jis tampa užsienio valstybės piliečiu ar ne po įvaikinimo. Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu įvaikintas vaikas gali būti iki 21 metų. Sulaukęs 21 metų asmuo turės apsispręsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti (nuo 2018 m. spalio 31 d. šis reikalavimas nėra taikomas).

Vaikai, kai tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė ar jie ją įgyja kitu būdu

Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė ar jie Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu, vaikas taip pat tampa Lietuvos piliečiu, jei jo amžius iki 14 metų. Jei vaiko amžius nuo 14 iki 18 metų, Lietuvos pilietybei įgyti reikalingas vaiko rašytinis sutikimas.

Pilietybės suteikimo principai pasaulyje: „Kraujo teisė“ prieš „Žemės teisę“

Nors Lietuva laikosi ius sanguinis principo, svarbu žinoti ir kitą pagrindinį pilietybės įgijimo būdą - jus soli (lot. žemės teisė). Šis principas ypač paplitęs Šiaurės ir Pietų Amerikoje, tačiau Europoje taikomas labai retai. Lietuvoje - beveik niekada. Jei mūsų šalyje gyvenančių užsieniečių šeimoje gimsta vaikas, Lietuvos piliečiu jis netampa. Išimtis Europos šalyse ir Lietuvoje daroma tik nežinomų tėvų paliktiems vaikams.

Kai kurie jus soli principo elementai taikyti dar antikoje, tačiau modernioji versija siejama su Prancūzija. Šioje šalyje 1789-ųjų metų Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu nuskambėjo šūkis - „Laisvė, lygybė, brolybė“. Taip visi Prancūzijos gyventojai, kokia kalba jie bekalbėtų, tapo lygūs. Vėliau jus soli principas išpopuliarėjo ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje. Taip imigrantai iš kitų šalių galėjo lengvai tapti kolonizuotų Amerikos valstybių piliečiais.

XIX a. pabaigoje Prancūzijos ir Vokietijos debatai dėl pilietybės apėmė Ernest Renan prieštaravimą Vokietijos „objektyvios pilietybės“ koncepcijai, kuri buvo grįsta pilietybės įgijimu kraujo ryšiais, rase ir net kalba. E. Renan‘o požiūris paaiškina Prancūzijos pasirinkimą pilietybę suteikti remiantis ius soli principu. Išskyrus Prancūziją, ius sanguinis principui kontinentinės Europos valstybės vis dar teikia pirmenybę. Tokiu būdu jos bando palaikyti kultūros ir nacionalinio identiteto vientisumą. Kai kurios valstybės suteikia asmenims, gimusiems šalyje, tokias pačias teises kaip ir piliečiams, tačiau oficialiai pilietybė nėra suteikiama.

Pilietybės įgijimo niuansai Europos šalyse

Neautomatiniai pilietybės įgijimo būdai remiantis ius sanguinis principu yra gana įvairūs ir priklauso nuo konkrečios šalies pilietybės politikos.

• Pavyzdžiui, Belgijoje ir Airijoje pilietybė nėra suteikiama automatiškai, jei abu tėvai yra gimę užsienyje. Airijoje yra įvestas ir dar vienas kriterijus, kuris neleidžia įgyti pilietybės automatiškai, tai tėvų gyvenimas užsienyje dėl kokių kitų priežasčių, nei darbas Airijos tarnybose (šis kriterijus galioja ir Portugalijoje). Nors minėtais atvejais pilietybė ir nėra suteikiama automatiškai, tačiau ją galima įgyti palengvintomis sąlygomis, elementarios deklaracijos būdu.
• Tuo tarpu Šiaurės Europos šalyse pilietybė yra suteikiama visiems vaikams, kurių bent vienas iš tėvų yra pilietis, tačiau išimtis yra daroma vaikams, gimusiems nesantuokoje piliečiui vyrui ir nepilietei moteriai. Suomijoje ir Švedijoje šie vaikai gali įgyti pilietybę paprastos deklaracijos būdu.
• Vokietijoje minėtosios grupės asmenys turi pereiti daug sudėtingesnes natūralizacijos procedūras (pvz., turi atitikti rezidavimo trukmės šalyje kriterijų).
• Austrijoje taip pat nėra svarbi šalis, kurioje gimė vaikas, jei jis gimė santuokoje, kur bent vienas iš tėvų yra pilietis. Jei asmuo gimsta ne santuokoje, tai pilietė privalo būti motina.
• Galiausiai Didžiojoje Britanijoje vaikai įgyja pilietybę pagal ius sanguinis principą, jei tėvai yra vedę arba motina yra pilietė.

Daugelis valstybių taiko lex sanguinis principą, atitinkantį ius sanguinis, tačiau pilietybė nėra automatiškai priskiriama. Tai padeda išvengti pilietybės suteikimo asmenims, kurie neturi tikro ryšio su valstybe ir gyvena kitose šalyse, bet gali pareikalauti teisių, tokių kaip imigracija ar valstybės apsauga.

Pilietybės atkūrimas ir palengvintos sąlygos etninės kilmės asmenims

Kai kurios valstybės numato palengvintas pilietybės atkūrimo ar įgijimo sąlygas asmenims, turintiems etninę kilmę ar buvusiems piliečiais.

• Belgijoje buvę Belgijos piliečiai (išskyrus tuos, iš kurių pilietybė buvo atimta) gali atgauti Belgijos pilietybę pateikus pareiškimą po 12 mėnesių gyvenimo laikotarpio šalyje. Gyvenimas užsienyje gali būti sulygintas su gyvenimu Belgijoje, jei asmuo gali įrodyti tikrus ryšius su Belgija. Į priežastis, dėl kurių asmuo prarado Belgijos pilietybę, ir priežastis, dėl kurių nori ją susigrąžinti, taip pat bus atsižvelgta.
• Bulgarijoje 1991 m. Konstitucijos 25 straipsnyje numatyta, kad „asmuo, kilęs iš Bulgarijos, gaus Bulgarijos pilietybę palengvintomis sąlygomis“.
• Graikijoje etniniai graikai gali atgauti Graikijos pilietybę dvejais būdais, reglamentuotais Graikijos Pilietybės kodo. Vadovaujantis 5-uoju straipsniu, etniniai graikai, kurie buvo be pilietybės (kurie savanoriškai atsisakė savo pilietybės), galėjo įgyti pilietybę pateikę prašymą Graikijos konsuliniam biurui.
• Kroatijoje Kroatijos Pilietybės įstatymo 11 straipsnis leidžia emigrantams ir jų palikuonims įgyti Kroatijos pilietybę sugrįžus be kalbos egzamino laikymo ar turimos pilietybės atsisakymo.
• Suomijoje suomių įstatymas suteikia teisę etniniams suomiams grįžti iš buvusios Sovietų Sąjungos. Pilietybės suteikimo prašytojai turi išlaikyti vienos iš šalies oficialių kalbų, suomių arba švedų, egzaminą.
• Vengrijoje Pilietybės akto 4(3) dalis leidžia etniniams vengrams (apibūdintiems kaip asmenims, „kurio bent vienas iš giminių buvo Vengrijos pilietis“) įgyti Vengrijos pilietybę po 1 metų gyvenimo trukmės šalies teritorijoje. Be to, 2001-ųjų metų Statuso įstatymas suteikia tam tikras privilegijas etniniams vengrams, gyvenantiems buvusios Austrijos-Vengrijos imperijos teritorijoje.
• Vokietijoje Vokietijos pagrindinio įstatymo (Konstitucijos) 116(1) straipsnis nurodo, kad teisę į pilietybę turi visi asmenys, kurie buvo susiję su Vokietija (ir jos 1937 m. sienomis) kaip „pabėgėliai ar išvaryti iš šalies asmenys, bet kilę iš Vokietijos, arba tokių asmenų sutuoktiniai ar palikuonys“. Vienu metu etniniai vokiečiai, gyvenę buvusiame Rytų bloke, galėjo įgyti pilietybę automatiška procedūra. Nuo 1990 m. įstatymas buvo sugriežtintas, norint sumažinti atvykstančių į šalį imigrantų skaičių kiekvienais metais. Šiuo metu reikalaujama, kad imigrantas įrodytų savo kalbos žinias ir kultūrinę integraciją. Straipsnis 116(2) suteikia teisę asmenims (ir jų palikuonims), kurie buvo nacių valdžios denatūralizuoti, atgauti pilietybę, jei jie to nori. Tie, kurie gyveno Vokietijoje po 1945 m. gegužės 8 d., buvo automatiškai laikomi vokiečiais.

Praktinis pavyzdys: Lietuvos ir Vokietijos pilietybė dukrai

Vokietijoje gyvenanti Austėja kreipėsi į LRT.lt portalo rubriką „Lituanica“ norėdama sužinoti apie galimybę užsienyje gimusiai dukrai turėti Lietuvos pilietybę. Moteris sako norinti, kad mergaitė turėtų ne tik Vokietijos, bet ir Lietuvos pilietybę. „Mano vyras vokietis, mūsų dukrytė gimė Vokietijoje ir turi Vokietijos pilietybę. Su vyru vis pasikalbame ir svarstome pamėginti persikelti gyventi į Lietuvą. Taip pat norėčiau, kad dukra gautų ir Lietuvos pilietybę. Galbūt galėtumėte paaiškinti, kur reikėtų kreiptis, kokiais dokumentais pasirūpinti?“, - teiravosi Austėja.

Šiuo atveju dviguba arba net daugybinė pilietybė yra galima, jeigu vaikas tas pilietybes įgijo gimdamas. Tai yra, nebuvo papildomai pildomas prašymas dėl pilietybės. Dėl dvigubos pilietybės reikalingų dokumentų sąrašas gali skirtis priklausomai nuo valstybės. Jeigu santuoka buvo sudaryta užsienyje, reikėtų ją įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Vokietijoje gyvenančios lietuvės atveju specialistė atkreipia dėmesį į tėvo paso galiojimo terminą.

tags: #vaikas #gimes #amerikoje #gauna

• Šepetėlių plovimas kūdikių šampūnu
• Sužinokite viską apie daugkartinio naudojimo sauskelnes
• Nepilnamečių vaikų teisės parduodant butą
• Kada verta važiuoti į polikliniką su vaiku?
• Mokolų progimnazijos istorija ir ugdymas