Dažnas šlapinimasis - tai simptomas, būdingas tiek vyrams, tiek ir moterims. Nors padažnėjęs šlapinimasis arba šlapimo nelaikymas dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, šis simptomas būdingas ir jaunesniems. Padažnėjusį šlapinimąsi gali sukelti ir nepavojingi sveikatai veiksniai, kaip skysčių vartojimas dideliais kiekiais, tačiau tai taip pat gali reikšti ir rimtus šlapimo takų sutrikimus. Vaikams dažnas šlapinimasis taip pat gali būti įvairių veiksnių, nuo natūralaus vystymosi iki sveikatos problemų, pasekmė.
Šlapinimosi metu iš organizmo pasišalina nereikalingi skysčiai. Šlapinimosi dažnumas priklauso nuo suvartojamų skysčių, oro temperatūros, nes daugiau prakaituojant, galite mažiau norėti šlapintis. Taip pat svarbu ir koks jūsų šlapimo pūslės tūris.

Iki tam tikro amžiaus vaikams būdinga nekontroliuoti savo šlapinimosi. Šlapimo pūslės kontrolė ir visų būtinų kūno funkcijų ir mechanizmų tobulinimas nėra įgimtas - vaikas turi juos išmokti. Palaipsniui augdamas vaikas to išmoksta. Įprastai vaikas išmoksta kontroliuoti savo fiziologinius poreikius dienos metu. Palaipsniui jis išmoksta šiuos įgūdžius taikyti ir miego metu. Dažniausiai pasitaiko nevalingas šlapinimasis naktį.
Kas yra apsišlapinimas lovoje? Naktinė enurezė, dažnai vadinama apsišlapinimu lovoje, yra vaikų šlapimo nelaikymas miego metu, nors dienos metu vaikas gali kontroliuoti savo fiziologinius poreikius.
Enurezė gali būti pirminė arba antrinė. Pirminė yra tada, kai į lovą šlapinamasi nuo gimimo be ilgesnės pertraukos, antrinė - kai vėl šlapintis pradedama po 6-12 mėnesių pertraukos.
Įvairios sveikatos problemos: nesubrendusi šlapimo pūslė, padidėjęs jos jautrumas, šlapimo takų infekcijos - visos šios problemos gali nulemti enurezės atsiradimą.
Pasirodo, paveldimumas taip pat turi įtakos. Jei vienas iš tėvų sirgo naktine enureze, tikimybė vaikui susirgti yra 45 procentai.
Psichologiniai dalykai. Svarbu ir tai, kiek laiko tėvai skiria savo mažyliui.
Pasak psichologų, vaikai, kurie serga enureze, jaučiasi kitokie nei jų bendraamžiai. Jiems gėda, nes tėvai apie tai nekalba su aplinkiniais. Ši paslaptis vaiką slegia. Enurezija gydoma vaistais, tačiau dažnai galima apsieiti ir be jų.
Šlapimo organų infekcija yra dažna kūdikių ir vaikų liga. Ja serga apie 3,6 proc. berniukų ir apie 11 proc. mergaičių. Kelis kartus dažniau serga mergaitės nei berniukai. Šlapimo takų infekcija - mikroorganizmų sukeltas šlapimo organų sistemos uždegimas.
Vaikų šlapimo takų infekcija dažnai yra vienkartinė liga, kuri greitai praeina ir, jei reikia, gydoma antibiotikais.
Ūmaus pielonefrito simptomai - karščiavimas daugiau kaip 38 °C, gali būti apsinuodijimas, pilvo ar šono skausmas. Esant ūmiam cistitui, gali būti dažnas, skausmingas šlapinimasis. Dažnas ir skubus šlapinimasis yra šlaplės bei šlapimo pūslės uždegimo, šlapimo takų infekcijos požymis.

Šios ligos priežastys yra daugialypės. Tai anatominiai ypatumai (silpnos antibakterinės vaiko gleivinių ir šlapimo savybės), apatinių šlapimo organų disfunkcija, įgimtos anomalijos, vidurių užkietėjimas, išorinių lytinių organų uždegimas, kitų ligų gydymas antibiotikais, lytinis aktyvumas.
Kreiptis į gydytoją reikia, jeigu vaikas karščiuoja daugiau kaip tris paras, temperatūra aukšta ir sunkiai krinta, jei nėra kataro požymių. Tuomet reikalingi kraujo ir šlapimo tyrimai.
Gydoma antibiotikoterapija pagal sukėlėją, kuris išauga iš šlapimo pasėlio.

Kaip ir kitus organizmo sutrikimus, taip ir dažną šlapinimąsi gali lemti keletas dalykų. Tai gali sukelti išoriniai veiksniai ir fiziologiniai organizmo pakitimai.
Viena iš daugelio priežasčių, kodėl jus kamuoja padažnėjęs šlapinimasis, yra pastovus skysčių vartojimas. Jei organizmas pasižymi greita medžiagų apykaita, normalu, kad vartodami daug skysčių nuolatos bėgsite į tualetą - tai normali organizmo reakcija. Per didelis kiekis gėrimų prieš miegą, ypač kofeino arba alkoholio, gali sukelti dažną šlapinimąsi naktį. Nors tai labiau aktualu suaugusiems, didelis skysčių kiekis prieš miegą gali paveikti ir vaikus.
Cukrinis diabetas taip pat gali būti viena iš dažno šlapinimosi priežasčių. Organizmas bando atsikratyti gliukozės pertekliaus, todėl šlapintis tenka dažniau nei įprastai.
Dažno šlapinimosi priežastimi gali būti ir neurologinės ligos ar neigiamos emocinės būsenos (dažnas jaudinimasis, nuolatinis stresas).
Tėvų patirtis patvirtina, kad stresas gali sukelti šlapinimosi sutrikimus: "Mano 4 m. sunus buvo pradejes slapintis i lova, kai darzelyje keitesi aukletojos ir buvo atejusi tokia, kuri labai grieztai liepdavo vaikams eit miegot, maniskis jos bijojo." Taip pat: "Man buvo pastovus noras šlapintis vaikystėje. Buvo daryti įvairūs tyrimai ar nėra uždegimo, nieko nerado. Nuspręsta, kad dėl nervų. Nusiuntė pas psichologę... Galimai tai tikrai buvo dėl problemų šeimoje ar mokykloje, įtampos. Būdavo, kad norisi šlapintis kas 15 minučių."
Nerimas gali pasireikšti ir kitokiais šlapinimosi sunkumais: "Mano dukrytė lanko darželį, jai 4 metukai, bet jau kurį laiką jai nevisada pavyksta iškart pasišlapinti, kartais viskas gerai būna, bet dažnai iš trečio karto pasišlapina. Kai nepavyksta pradeda verkti ir pergyventi kodėl nesigauna pasišlapinti." Kitas tėvų pavyzdys: "Vaikas pradėjo šlapintis darželyje į kelnytes, arba miego metu į lovyte, ko ankščiau nieko panašaus nebudavo. Namuose viskas gerai, nueina laiku į wc. O darželyje karts nuo karto. Tai lauke prisisioja, tai viduj, tai miegant. Jei tikrai ne, tai gali buti baime/stresas."

Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas. Tai atsiradusi šlapimo pūslės nervų ir raumenų disfunkcija. Nepriklausomai nuo to, kiek šlapimo yra pūslėje, atsiranda nesulaikomas ir stiprus noras šlapintis.
Intersticinis cistitas arba kitaip šlapimo pūslės uždegimas. Vadinamasis šlapimo pūslės „peršalimas“. Šlapimo pūslės uždegimo metu kamuoja ne tik dažnas šlapinimasis, bet ir šlapimo pūslės bei pilvo apačios skausmai. Atsiranda ir nemalonus šlapimo kvapas bei gali pakilti kūno temperatūra.
Sunerimti reikėtų tada, kai šlapinatės dažnai ir mažais kiekiais. Jeigu į tualetą keliaujate dažniau nei septynis kartus dienos metu ar bent porą kartų naktį, vertėtų pasitikrinti dėl šlapimo takų ligų. Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei be dažno šlapinimosi pasireiškia ir kiti simptomai, tokie kaip karščiavimas, pilvo ar šono skausmai, skausmingas šlapinimasis, nemalonus šlapimo kvapas ar bendras apsinuodijimo jausmas.