Kaip apsisaugoti nuo gripo nėštumo metu: kompleksinis požiūris
Nėštumas - tai ypatingas metas, kai moters organizmas patiria didelių pokyčių, o jos sveikata tampa jautresnė įvairiems veiksniams. Viena iš tokių grėsmių, galinčių sukelti nerimą būsimoms mamoms, yra gripas. Šis straipsnis skirtas išsamiai aptarti gripo riziką nėštumo metu, galimas komplikacijas, prevencines priemones ir gydymo galimybes, siekiant užtikrinti saugų nėštumo eigą ir vaikelio sveikatą.
Gripo rizika nėštumo metu
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėščias moteris priskiria prie padidintos rizikos grupių susirgti gripu ir patirti jo komplikacijų. Tai lemia nėščiosios imuninės sistemos aktyvumo prislopinimas - organizmas tarsi kovoja su vaisiaus imunine sistema, kad išsaugotų gyvybę. Dėl šios priežasties nėščiosios tampa neatsparesnės infekcijoms.
Gripo virusas gali kelti pavojų vaisiaus vystymuisi per visą nėštumo laikotarpį, tačiau didžiausią grėsmę jis kelia iki dvyliktos nėštumo savaitės, kada aktyviai formuojasi visos gyvybiškai svarbios sistemos. Pirmasis nėštumo trimestras laikomas pačiu neramiausiu vaisiui ir yra lemiamas tolesniam jo vystymuisi. Šiuo metu placenta dar nepakankamai išsivysčiusi, kad atskirtų kenksmingas medžiagas nuo naudingų. Jei ketvirtą savaitę nėščią moterį paveiks gripo virusas, nėštumas gali baigtis persileidimu.
Nėštumo metu persirgtas gripas gali turėti neigiamą poveikį vaisiui net ir nesant tiesioginio viruso perdavimo per placentą. Gripo infekcija gali būti susijusi su vaisiaus įgimtomis anomalijomis, tokiomis kaip nervinio vamzdelio defektai, hidrocefalija, įgimtos širdies ydos. Hipertermija, dažna klinikinė gripo apraiška, taip pat yra tam tikrų įgimtų anomalijų rizikos veiksnys.
Gripo virusai yra labai kintamos struktūros, todėl kiekvieno sezono metu pasirodo vis nauji jų tipai. Mokslininkai pastebi, kad kintamiausias yra A grupės virusas, mažiau - B grupės, o C grupės virusai beveik nekinta genų lygmenyje.
Per praėjusio amžiaus gripo pandemijas (1918-1919, 1957-1958 ir 2009-2010 m.) pastebėta, kad nėščiosios, palyginti su bendra populiacija, dažniau serga sunkesne ligos forma, yra hospitalizuojamos ir gydomos intensyviosios terapijos skyriuje bei miršta. Per 2009 m. H1N1 pandemiją JAV 5% visų mirties nuo gripo atvejų buvo nėščiosios, nors jos tesudarė 1% visų JAV gyventojų.
Nėščiosioms, sergančioms gretutinėmis ligomis (pvz., lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, piktybiniais navikais, imunosupresija), kyla dar didesnė gripo komplikacijų rizika.
Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad sergant gripu rizika susilaukti neišnešioto naujagimio išauga nuo 5 iki 39 proc.
Gripas, palyginti su peršalimu, yra kur kas pavojingesnis. Peršalimo simptomai - viršutinių kvėpavimo takų sutrikimai, sloga, neaukšta, iki 38 laipsnių Celsijaus temperatūra, kuri išnyksta per 3-4 dienas, sukelia minimalią riziką nėštumo eigai ir besivystančiam vaisiui. Gripo pasekmės gali būti kur kas skaudesnės, nes šis virusas gali tapti plaučių uždegimo ar sepsio priežastimi, nepataisomai paveikti tiek nėščiosios, tiek vaisiaus būklę ir vystymąsi.
Galimos komplikacijos
Nėščiosioms ir kitiems žmonėms dažniausios gripo komplikacijos nesiskiria. Tai - gripinė pneumonija (plaučių uždegimas), kuri gali pereiti į bakterijų sukeltą plaučių uždegimą ir sukelti ūminį kvėpavimo nepakankamumą. Kitos galimos komplikacijos: sinusitas, ūmus bronchitas, tonzilitas, otitas. Retesniais atvejais - širdies raumens uždegimas (miokarditas), galintis sukelti širdies nepakankamumą, raumenų uždegimas (miozitas), varginantis ilgai užtrunkančiais stipriais raumenų skausmais, ar net poliradikuloneuritas.
Poveikis vaisiui gali pasireikšti vaisiaus sklaidos trūkumu, gali padidėti nėštumo nutrūkimo ar pirmalaikio gimdymo rizika, kyla didesnė rizika dėl naujagimio pneumonijos.
Kaip apsisaugoti ir stiprinti imunitetą?
Nors neįmanoma apsisaugoti nuo visko pasaulyje, tačiau kiekvienas gali imtis reikiamų priemonių, kad sumažintų gripo riziką nėštumo metu.
Vakcinacija
Vakcinacija nuo gripo yra vienintelė efektyvi gripo infekcijos kontrolės ir profilaktikos priemonė. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja visas nėščiąsias ir nėštumą planuojančias moteris skiepyti gripo vakcina. Vakcina nuo gripo gali būti skiepijama bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Tyrimai rodo, kad skiepai neturi jokio neigiamo poveikio nėščiosioms ar jų kūdikiams.
Nėščiosios priskiriamos gripo rizikos grupei, todėl jos gali būti skiepijamos nemokamai bet kurį nėštumo etapą. Skiepyti sezonine gripo vakcina rekomenduojama iki gripo sezono pradžios, nepriklausomai nuo nėštumo. Kitais atvejais skiepijimą galima atidėti iki antrojo nėštumo trimestro ir vakcinuoti nuo 28 iki 32 nėštumo savaitės. Tuo metu vaisiui perduodamas didžiausias apsauginių antikūnų kiekis.
Skiepytis šiuolaikiška inaktyvuota vakcina nepavojinga, net jei žmogus yra užsikrėtęs. Vakcina yra saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingo gripo.
Nėščiųjų skiepijimas gripo vakcina apsaugo nuo sunkios ligos ar jos komplikacijų ne tik moterį, bet ir naujagimį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Skiepyti gripo vakcina galima ne tik nėštumo metu, bet ir pagimdžius, žindant. Motinos imunizacija suteikia pasyvų imunitetą kūdikiui pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais - taigi apsaugoma ne tik motina, bet ir vaisius bei gimęs kūdikis pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
Nors nėščiosios dažnai nerimauja dėl vakcinų saugumo jų vaisiui, daugybė tyrimų neparodė, kad būtų padidėjusi komplikacijų, susijusių su gripo vakcinos vartojimu nėščiosioms, rizika, palyginti su bendra populiacija. Taip pat nepastebėta jokių reikšmingų nepageidaujamų nėštumo ar vaisiaus būklės padarinių tarp nėščiųjų paskiepytų nuo gripo.
Nėščiosios neturėtų būti skiepijamos gyva susilpninta gripo vakcina.
Kad vakcina suformuotų imunitetą, reikia bent dviejų savaičių - tuomet organizmas jau būna pasiruošęs kovai su virusu ir jį apsaugoti.
Gyvenimo būdas ir prevencinės priemonės
Be vakcinacijos, svarbu imtis ir kitų priemonių, padedančių stiprinti organizmo imuninę sistemą ir apsisaugoti nuo gripo:
- Sveika mityba: Rinkitės subalansuotą mitybą, praturtintą vitaminais ir mineralais. Valgykite daug vaisių ir daržovių.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas, net ir lengvas pasivaikščiojimas lauke, gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina natūralią organizmo apsaugą.
- Grūdinimasis: Laipsniškas grūdinimasis gali padėti sustiprinti organizmo atsparumą.
- Pakankamas poilsis: Svarbu skirti pakankamai laiko miegui ir poilsiui.
- Higienos laikymasis: Dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu, ypač po viešų vietų lankymosi ir prieš valgį. Venkite liesti veidą nešvariomis rankomis.
- Vėdinimas: Reguliariai vėdinkite patalpas, kuriose praleidžiate daug laiko.
- Venkite masinių susibūrimų: Ypač gripo sezono metu stenkitės vengti didelių žmonių susibūrimų vietų. Jei būtina juose dalyvauti, dėvėkite apsauginę medicininę kaukę.
- Sezonui tinkama apranga: Šaltuoju sezonu laikykite kojas, rankas ir galvą šiltai.
Gydymas nėštumo metu
Jei, nepaisant visų atsargumo priemonių, moteris vis tiek suserga gripu, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nėštumo metu svarbu vengti savigydos ir vartoti vaistus tik gydytojo nurodymu.
Jei pasirodė pirmieji ligos požymiai, reikia iškart veikti: šilta arbata, vizitas pas gydytoją, nedarbingumo lapelis. Laikykitės ramybės, miego ir gydymo režimo.
Karščiavimui gydyti pirmojo nėštumo trimestro metu būtina mažinti >38 °C ir aukštesnę temperatūrą antipiretikais. Vaistai nuo temperatūros sumažina vaisiaus nervų sistemos defektų riziką. Nėščiosioms ir gimdyvėms (iki 2 sav. po gimdymo), kurioms įtariamas arba patvirtintas gripas, rekomenduojama antivirusinį gydymą skirti kuo anksčiau, neatsižvelgiant į skiepijimo būklę.
Oseltamiviras yra tinkamiausias antivirusinis vaistas nėščiosioms, sergančioms gripu, gydyti. Kiti neuraminidazės inhibitoriai (zanamiviras, peramiviras) yra priimtini alternatyvūs preparatai nėščiosioms gydyti.
Simptomų palengvinimui galima naudoti namines priemones, tokias kaip arbatos su medumi ir citrina, garų inhaliacijos. Tačiau bet kokius vaistus, net ir nereceptinius, reikia vartoti tik pasitarus su gydytoju.
Jei gripas komplikavosi, gali prireikti papildomų tyrimų, pavyzdžiui, hormonų tyrimo, leidžiančio įvertinti patologijų riziką.
Informacija apie nėštumą: peršalimo gydymas nėštumo metu
Papildomi tyrimai ir rūpestis po pasveikimo
Pasveikus po gripo, moteriai gali būti paskirti papildomi klinikiniai kraujo bei kiti tyrimai, siekiant įsitikinti, kad viskas gerai. Jei rezultatai geri - jaudintis nėra ko. Jei gripas komplikavosi, gali prireikti papildomų genetinių tyrimų, kad būtų įvertinta vaisiaus sveikata ir įsitikinta, jog gydymas nepakenkė.
Svarbu, kad gydytojas smulkiai ir suprantamai paaiškintų bet kokias medicinines priemones, kad būtų įvertintas jų reikalingumas.
Rimtų pasekmių vaisiaus raidai ir gyvybei grėsmė yra ne didesnė nei 1-2%, todėl nėra reikalo panikuoti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar gripo vakcina gali pakenkti vaisiui?
Ne, šiuolaikinės inaktyvuotos gripo vakcinos yra saugios nėštumo metu ir negali pakenkti vaisiui. Jos nekelia rizikos nėštumo eigai ar vaisiaus vystymuisi.
Kada rekomenduojama skiepytis nuo gripo nėštumo metu?
Rekomenduojama skiepytis iki gripo sezono pradžios, tačiau vakcinacija galima bet kuriuo nėštumo laikotarpiu.
Ką daryti, jei jaučiu pirmuosius gripo simptomus?
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Laikykitės ramybės, miego ir gydytojo paskirto gydymo režimo.
Ar peršalimas nėštumo metu yra pavojingas?
Lengvas peršalimas paprastai nesukelia rimtų pavojų, tačiau svarbu vengti savigydos ir pasikonsultuoti su gydytoju dėl saugių gydymo metodų.
Apibendrinant, nors gripas nėštumo metu gali kelti susirūpinimą, tačiau tinkama prevencija, vakcinacija ir laiku suteikta medicininė pagalba gali žymiai sumažinti riziką ir užtikrinti sveiką nėštumo eigą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
