Vaikas darželyje nuolat verkia: priežastys ir veiksmingi sprendimai

Metas, kai vaikas pradeda lankyti darželį - reikšmingas įvykis ne tik mažajam, bet ir kiekvienam tėveliui. Adaptacijos procesas gali užtrukti iki 3-6 mėn. Pats žodis „adaptacija“ reiškia prisitaikymą. Tai savo vietos pagal asmeninius poreikius radimas, o iš patirties žinome, kad paieška gali užtrukti. Jei vaikas prie pasikeitimų prisitaiko per dvi - tris savaites, sakoma, kad adaptacija lengva, greita. Kai ji trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, galima teigti, kad ji vidutiniška, o jei nerimastingas vaiko elgesys darželyje stebimas ilgiau nei pusmetį - vaiko adaptacija yra sudėtinga, tad tikslinga pasikonsultuoti su psichologu dėl pagalbos vaikui.

Kada geriausia vaiką leisti į darželį?

Psichologė I. Norkutė - Mueck teigia, kad visiems tinkamo universalaus laiko nėra - svarbiausia, jog tėvai ir mažylis jaustųsi emociškai pasiruošę artėjantiems pokyčiams. Psichologė prideda, jog verta atsižvelgti ir į vaiko amžių bei socializacijos poreikius. Apie antruosius ir trečiuosius metus šie poreikiai suaktyvėja. Vieni vaikai kol kas jaukiai jaučiasi tik artimųjų aplinkoje, tuo metu kiti - nenustygsta vietoje, pražysta žaidimų aikštelėse ir veržiasi į pasaulį. Vaikas, noriai siekiantis kontakto, labiau bus pasiruošęs būti grupėje.

I. Norkutė - Mueck pabrėžia, kad labai svarbus ir pačių tėvelių pasiruošimas - kiekvieno tėvo pojūčiai ir poreikiai yra skirtingi ir individualūs. Natūralu, jog vieni gali labai greitai pajausti, jog pavargo būti tik tėvais ir nori grįžti į savo kaip profesionalo gyvenimą, o kiti sunkiai susitaiko su mintimi apie laiką be mažylio. Svarbu rasti kompromisą tarp savo ir mažylio poreikių. Bendros rekomendacijos, kada vertėtų leisti mažylį į darželį, nėra, tad tėveliai neturėtų leistis apninkami streso, įsivaizduojamos prievolės - svarbiausia išsakyti savo nuogąstavimus, suprasti mažylio poreikius bei pabandyti juos suderinti su savaisiais. Taip pat svarbu stebėti vaiko siunčiamus signalus ir tinkamai į juos reaguoti - tiek ruošiantis eiti į darželį, tiek pirmaisiais mėnesiais.

Kelias į sėkmingą adaptaciją

Nors yra įsivaizduojama, kad bendravimo įgūdžius mažylis lavina darželyje, apsuptas bendraamžių ir auklėtojų, I. Norkutė - Mueck primena, jog pirminiai komunikacijos įgūdžiai turi atsirasti dar šeimoje. Psichologė teigia, kad vaiką į darželį geriausia pradėti galvoti leisti tada, kai vaikas geba pasirūpinti savimi ir nors kažkiek iškomunikuoti savo bazinius poreikius (pavyzdžiui, poreikį nueiti į tualetą - ne tik suprasti, bet ir apie jį pasakyti). Jeigu tėvai mato, jog mažylis jau geba savo poreikius atpažinti ir apie tai iškomunikuoti, tai yra vienas iš ženklų, kad vaiką galima ruošti darželio lankymui.

Tėvų ir auklėtojų ryšys

Vaikas mato ir jaučia tėvų būsenas, todėl svarbu apie darželį atsiliepti pozityviai, vengti naudoti tokių frazių kaip „prasidės tavo vargelis, bet tu kažkaip ištversi, mamytė irgi kažkaip iškentės dienelę be tavęs“. Tikėtina, jog siedami naują darželio patirtį su neigiamomis emocijomis, sulėtinsite sėkmingą vaiko adaptaciją, jam bus sunkiau pasitikėti auklėtojomis, jis bus verksmingesnis. Vaikas, paliktas darželyje, jausis kur kas saugiau jei žinos ir matys, kad tėvai pasitiki auklėtojomis. Todėl jau nuo pat pradžių tėvams svarbu bendrauti su darželio personalu - išsakyti baimes, lūkesčius ir nebijoti klausti. Inga Norkutė - Mueck akcentuoja, kad sėkmingai adaptacijai itin svarbus dialogas tarp tėvų ir auklėtojų.

Specialistė pataria, kad visų pirma, reikia pažinti pedagogą. Visos auklėtojos savo dienotvarkėje turi laiko, skirto tėveliams. Pasikalbėti galima telefonu ar aplankyti gyvai, susitarus atskirą laiką. Platesnis susipažinimas su žmogumi, jo ugdymo metodais, padės užmegzti abipusį pasitikėjimą. Tėvai, kuriems kyla abejonių, turėtų nebijoti papasakoti apie savo vaiką. Tarpusavio pažinimas leis auklėtojai geriau atliepti vaiko ir tėvų lūkesčius, o tai sukels mažiau nerimo paliekat mažylį darželyje.

Ką daryti, jei vaikas atsisveikinant verkšlena?

Dažnai tėvai, pradėję leisti vaiką į darželį, susiduria su problema, kad vaikas verkia ir nenori eiti į darželį, o bėgant savaitėms problema neišnyksta. Psichologė teigia, jog pradžioje vaiko verkimas atsisveikinant yra normali susijaudinimo reakcija į atsiskyrimo/naujumo situaciją ir jis praeis, kai mažylis apsipras su nauja rutina, užmegs naujas draugystes. Ašaros ar graudenimasis yra emocinė išraiška, tad pasirūpinkime jo emocijomis. Svarbu, jog jis jaustųsi emociškai saugus - prie to gali prisidėti tam tikros rutinos ir pastovumo užtikrinimas.

Jei vaikas verkia atsisveikindamas prie darželio durų - tėvai turėtų jį atliepti, nuraminti, o po to padrąsinti, nuteikti pozityviai. Psichologė pataria susikurti atsisveikinimo (ar pasisveikinimo) ritualą, kuris gali tapti rutinos dalimi ir sukurti saugumą atsisveikinimo situacijoje. Svarbu ilgai nestoviniuoti - taip mažylis ir pats dels eiti į grupę. Kai mažylis adaptuosis, baigsis ir dažnos ašarėlės. I. Norkutė - Mueck priduria, kad sėkmingą adaptaciją signalizuoja ir tai, jog mažylis vis dažniau dalinasi dienos įspūdžiais, eidamas į darželį rodo teigiamas emocijas ir laukia susitikimo su kitais vaikais, auklėtojomis.

Palaipsnė adaptacija: 8 žingsneliai link ramios ir sėkmingos adaptacijos

Siekiant sėkmingos ir ramios vaiko adaptacijos taip pat svarbu, kad tėvai pamažu fiziškai nutoltų nuo vaiko. Tam įgyvendinti prireiks 8 žingsnių:

1. būkite kartu su vaiku toje pačioje patalpoje tol, kol vaikas pradeda domėtis grupės patalpoje esančiais daiktais ar žmonėmis. Būtina sąlyga - sėdėkite ir po grupę nevaikščiokite, drąsinkite savo vaikutį bendrauti su auklėtoja ir kitais vaikais. Taip mažylis greičiau susidomės kitais aplinkoje esančiais žmonėmis.
2. išeikite į greta esančią patalpą, pavyzdžiui, drabužinę, kad vaikas pajaustų galintis būti saugus net kai jūsų kelias akimirkas nemato.
3. trumpam (iki 3-5 min.) išeikite už grupės durų ir jei vaikas jūsų pasiges - pravėręs grupės duris jus pamatys ir nurims.
4. išeikite iš grupės 10-15 min., pavyzdžiui, į tualetą. Net jei vaikas sunerims ar ims verkti, jūs greitai grįšite ir turėsite progą nuraminti mažylį.
5. išeikite į lauką maždaug 20-30 min., pavyzdžiui, trumpam nueikite į parduotuvę. Taip pratinsite vaiką pamojuoti ir stebėti jus išeinančius ar ateinančius.
6. palikite vaikutį grupėje 1-2 val.
7. palikite mažylį grupėje iki pietų miego. Kol jūsų nebus, vaikui draugiją gali palaikyti mylimiausias žaisliukas - su juo paprastai būna ir ramiau, ir drąsiau.
8. palikite vaiką grupėje visai dienai. Šis žingsnis rekomenduojamas tik po to, kai vaikas geba grupėje ramiai praleisti pirmąją dienos dalį.

Adaptacijos metu palaikykite vaiką emociškai - dažniau apkabinkite, priglauskite, pabučiuokite.

Pagrindinės priežastys, kodėl vaikas nenori eiti į darželį

Turbūt dažnas tėvelis yra susidūręs su problema, kai jų vaikutis pareiškia, jog nenori eiti į darželį. Šis nenoras gali pasireikšti ne tik žodžiais, bet ir pilvo, galvos skausmais, apetito ar miego sutrikimais. Nors tokia situacija kelia nerimą, svarbu reaguoti ramiai.

• Atsiskyrimo nerimas: Mažiems vaikams sunku atsiskirti nuo tėvų, ypač jei jie nėra įpratę būti vieni be artimųjų.
• Neaiškumas ir pokyčiai: Nauja aplinka, nepažįstami žmonės ar pakeistas dienos režimas gali sukelti stresą.
• Neigiama patirtis: Jei vaikas susidūrė su sunkumais darželyje (pvz., konfliktai su kitais vaikais, nepatogi miego aplinka, nemėgstamas maistas), jis gali pradėti bijoti darželio.
• Dėmesio siekimas: Kartais vaikai atsisako eiti į darželį, nes taip jie gauna daugiau dėmesio iš tėvų.
• Nuovargis ir adaptacijos sunkumai: Pradėjus lankyti darželį, vaikas gali būti pavargęs nuo naujos rutinos ir didelio kiekio socialinių sąveikų.
• Auklėtojos elgesys: Auklėtojos elgesys, jos bendravimas vaikui labai svarbus, nes jis ieško joje panašumų į artimiausią žmogų - mamą. Jeigu auklėtoja griežtesnė, jos balso tembras skardesnis, vaikui tai kelia nerimą ir kartais pasakytas griežtesnis žodis vaikui siejasi su barimu.
• Kiti vaikai: Jeigu grupėje yra vaikas, kuris galbūt yra stumtelėjęs, užgavęs, jis bijo, kad tai gali pasikartoti.
• Darželio taisyklės ir režimas: Tai darželio taisyklės, režimas, kurio reikia laikytis, ir daugelio vaikų siaubas - pietų miegas.

Kaip padėti vaikui prisitaikyti prie darželio?

Norint veiksmingai padėti vaikui adaptuotis darželyje, svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus ir nuosekliai taikyti tam tikras strategijas.

1. Užduokite klausimus ir identifikuokite priežastis

Parodykite vaikui, kad esate pasirengę jį (-ą) išklausyti ir priimate jo (-os) jausmus. Užduokite klausimus, pavyzdžiui: „Kas tau darželyje labiausiai nepatinka?“ arba „Ką norėtum pakeisti?“ Išgirdę atsakymą, galėsite geriau suprasti priežastis, susijusias su nenoru eiti į darželį. Jeigu vaikas nenoriai dalinasi mintimis arba dar negali jų pilnai išreikšti, paprašykite auklėtojo (-os) pagalbos bei įžvalgų. Kalbėkite su vaiku - tai jį ramina. Aiškūs ir konkretūs atsakymai vaikus ramina, tad kalbėkitės ir aptarkite įvairias galimas situacijas, žaiskite siužetinius žaidimus, vartykite ir skaitykite tam skirtas knygeles.

2. Kurkite pozityvų darželio įvaizdį

Skatinkite pozityvų požiūrį į darželį ir priminkite vaikui, kokios veiklos ten laukia. Pasakokite, kad darželyje vaikas galės piešti, žaisti, klausytis įdomių pasakojimų ir susipažinti su kitais vaikais. Stengiantis formuoti teigiamą darželio įvaizdį, svarbu, kad buvimas namuose netaptų patrauklia alternatyva - venkite ilgų valandų prie ekranų ar neriboto žaidimo, kai sutrikdomas kasdienis ritmas. Stiprindami vaiko pasitikėjimą savimi, atkreipkite dėmesį į mažas pergales.

3. Palaikykite kasdienę rutiną

Įvertinkite, ar nėra kliūčių sklandžiai vaiko adaptacijai darželyje (adaptacija įprastai trunka 2-3 mėnesius). Ar nesusidaro ilgesnių pertraukų? Ar rutina nėra nuolat keičiama? Įveskite pastovų rytinį ritualą, kuris padėtų vaikui apsiprasti su mintimi, jog po pusryčių ir apsirengimo ateina laikas keliauti į darželį. Taip pat galite pasiūlyti vaikui pasirinkti vieną daiktą, kurį norėtų pasiimti su savimi - šis daiktas taptų simboliniu ryšiu su namais ir padėtų jaustis saugiau.

4. Pasiruoškite atsisveikinimui

Atsisveikinimas su tėvais - daugeliui vaikų stresą kelianti akimirka. Sugalvokite atsisveikinimo ritualą, pavyzdžiui, specialų rankų paspaudimą ar apsikabinimą. Svarbu, kad ritualas būtų trumpas ir malonus, nes ilgi atsisveikinimai gali sustiprinti vaiko nerimą. Išlaikykite ramybę ir pasitikėjimą savimi. Be to, taip vaikui bus aišku, kada jūs išeisite. Svarbu pastebėti, kad kuo sunkiau vaikui nuo jūsų atsiskirti, tuo svarbiau išsiskyrimo neištęsti, tad po atsisveikinimo ritualo ramiai perduokite vaikutį į auklėtojos rankas ir ryžtingai išeikite. Net jei vaikas verkia, paprastai tai trunka vos keletą minučių, o netrukus, auklėtojos padrąsintas, jis jau sėkmingai dalyvauja grupės veikloje.

5. Kiti patarimai

• Pradėkite nuo mažų žingsnių: Jeigu įmanoma, prieš pradedant lankyti darželį, supažindinkite vaiką su jo aplinka. Kartu apsilankykite darželyje, susipažinkite su auklėtojais ir kitais vaikais. Tai sumažins neaiškumo jausmą.
• Laikykitės ryto rutinos: Rytas turėtų būti ramus ir struktūruotas. Kelkitės pakankamai anksti, kad nereikėtų skubėti. Leiskite vaikui pasirinkti tam tikrus dalykus. Prieš išeidami duokite vaikui bučinį ir aiškiai pasakykite, kada jį pasiimsite.
• Niekada negąsdinkite darželiu: Venkite sakyti frazes kaip „Jeigu neklausysi, nuvesiu tave į darželį“. Tai gali sukelti dar didesnį neigiamą požiūrį į darželį.
• Nereikia nerimauti: Su vaikučiu reikia tartis, kad jis pagulės atsimerkęs, kad galės miegoti su savo mylimu žaisliuku iš savo aplinkos, kad nesijaustų vienas.
• Tartis su vaiku: Svarbu jam paaiškinti, kad kiekvienas turi pareigas - taip sukonstruotas pasaulis.
• Pasirūpinkite saugumu: Suaugusieji turėtų organizuoti vaiko pasaulį taip, kad viskas jame būtų kiek įmanoma nuspėjama, organizuota ir, svarbiausia, suprantama vaikui.

Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistą?

Jeigu vaikas jau ilgą laiką kategoriškai atsisako eiti į darželį ir jį tai stipriai veikia emociškai, gali būti verta pasitarti su vaikų psichologu. Kreiptis reikėtų, jei:

• Vaikas nuolat patiria didelį stresą, stipriai verkia ir tai trunka ilgiau nei kelias savaites.
• Jis rodo stiprius nerimo požymius (pvz., skundžiasi pilvo ar galvos skausmais be medicininės priežasties).
• Pastebite kitus elgesio pokyčius, tokius kaip uždarumas, agresija ar miego sutrikimai.

Psichologė I. Norkutė - Mueck sako: „Priprasti reikia laiko. Jei matote, kad prabėgus keliems mėnesiams nemalonios mažylio būsenos nedingsta - galbūt jis ar Jūs dar nesate pasiruošę darželiui. Vienas svarbiausių sėkmingos adaptacijos faktorių - tinkamas pasiruošimas ir nusiteikimas, tad nespauskite savęs ir vaiko, dalinkitės baimėmis su partneriu ar specialistu ir bandykite jas įveikti kartu.“

Svarba lavinti įgūdžius namuose

Jei tėvams sunku išmokyti vienų ar kitų įgūdžių, nereikia manyti, kad tai bus lengviau padaryti darželyje, kur grupėje 15-20 vaikų. Tiek dėmesio skirti kiekvienam vaikui, kiek galėtų skirti tėvai, ten bus neįmanoma net fiziškai. Juk ugdymo įstaiga turi rūpintis ne tik vaiko saugumu, mityba, higiena, bet ir jo lavinimu pagal programą.

Kodėl toks požiūris žalingas?

Pažvelkime į situaciją vaiko akimis. Iki darželio (dvejus metus ar dar ilgiau) jis gyveno namuose, kur galbūt nėra aiškių ir tvirtų ribų, disciplinos, taisyklių, nesimokoma emocinių įgūdžių. Ir staiga ateina į ugdymo įstaigą, kur visi šie dalykai yra! Natūralu, kad vaikui didžiulis stresas, jam sunku, jis nenori eiti į darželį. Todėl šeima turėtų pradėti ruoštis darželiui kaip įmanoma anksčiau, o ne likus mėnesiui iki jo. Vaikui bus aiškiau, kaip tas pasaulis veikia, nereikės bandyti prisitaikyti tarp dviejų labai skirtingų aplinkų ir suprasti, kodėl jose tokios skirtingos taisyklės.

Pozityviosios disciplinos ugdymas ir savarankiškumas

Vienas svarbiausių dalykų yra pozityviosios disciplinos ugdymas. Vaikas turi suvokti, kad yra tam tikra rutina, taisyklės, susitarimai, ne visada galima daryti ką nori ir kaip nori. Vaikas turi mokytis suprasti, kad kiekvienas jo poelgis turi pasekmę. Nemažiau svarbu ugdyti savarankiškumą. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, jis turi mokytis pasirūpinti paprasčiausiais savo poreikiais: nueiti į tualetą, apsirengti, pavalgyti, apsiauti batus. Visi vaikai skirtingi. Jautresniam vaikui svarbu, kad mokantis intymių įgūdžių (tuštintis, šlapintis) šalia būtų mama ar tėtis, kad tai jis darytų saugioje sau įprastoje aplinkoje. Prie svetimų žmonių jis gali nenorėti to daryti, o auklėtojai bus sunku suprasti ir atliepti vaikučio vidų, kai jis dar negali kalbėti.

Emocijų valdymas ir empatija

Net ir su mažu vaiku galima kalbėti apie tai, kaip tinkamai išreikšti savo emocijas. Pavyzdžiui, kaip išreikšti pyktį. Pyktį, kaip ir kitas emocijas, galima išreikšti nerėkiant ant kitų, nedaužant daiktų, tačiau galima trypti, mušti kamuolį, rėkti į pagalvę ir daryti daugelį kitų dalykų, kurie nežaloja paties vaiko, kito žmogaus ir aplinkos. Nuo mažens reikėtų mokyti empatijos. Jei vaikas mato, kad kitas verkia, tegul paklausia, ar jam padėti, ar pasakyti auklėtojai? Jei liūdi, - kodėl liūdi? Gal tada gali jį paguosti, apkabinti ar pažaisti kartu?

Vienturčių vaikų ypatumai

Jei šeimoje auga vienturtis, jam pradėti lankyti darželį gali būti dar didesnis išbandymas. Vienturčiai gana dažnai būna šeimos pasaulio centras, apie juos sukasi visas gyvenimas. Jų norų paisoma pirmiausiai, jiems nusileidžiama, pataikaujama. Vaikui nesąmoningai įauga tas modelis, kad visada turi būti taip, kaip nori jis. Labai svarbu suvokti, kad yra ir tėvų poreikiai, norai. Vaikas turi mokytis ir palaukti, ir suprasti, kad norai pildomi ne iš karto. Kai vaikai auga bendradarbiaudami, jiems kur kas lengviau įsilieti į socialinę erdvę. Verta paminėti, kad labai stipriai mylintys ir šokantys pagal vaiko dūdelę tėvai daro bloga jam pačiam: vėliau tai gali vesti į socialines ir emocines problemas.

Nesėkmių patyrimas

Ruošiant vaiką darželiui, labai svarbu mokyti patirti nesėkmes ir jų nebijoti, mokytis jas įveikti. Štai vaikas avėsi batuką, nepavyko, ima pykti - ir jau mama skuba į pagalbą, ima kojytę, auna pati. Ko ji moko šioje situacijoje? Kad vaikas pats nieko nesugeba, moko pasiduoti po pirmosios nesėkmės. Jei neišeina apsiauti pačiam, jokiu būdu nereikėtų pykti ar rėkti ant vaiko, reikėtų priimti jo emociją, padėti nurimti, neskubėti, ramiai pradėti nuo pradžių. Darželyje nesėkmių bus nemažai. Ir socialinių nesėkmių - bus konfliktų su kitais vaikais, kažkas kažko nesupras, nepavyks padaryti darbelį, sugrius statomas bokštas, pargrius kieme - per visas šias situacijas mes mokomos.

Tėvų vaidmuo ir pasiruošimas

Adaptaciją patiria ne tik vaikai, bet ir tėvai - mama, tėtis. Tėvai, nusprendę leisti vaiką į darželį, turi atsakyti sau į šiuos klausimus: „Ar aš tikrai esu pasiruošęs tam, kad dabar mano vaikas didesnę savo gyvenimo dalį praleis su kitais suaugusiais?”, „Ar aš pasitikiu įstaiga, į kurią atiduodu vaiką?”, „Ar aš pasitikiu pedagogu?”, „Ar aš žinau, kad ir man bus baisu, aš jausiuosi neramiai, ir tai yra normalu?” „Ar jau žinau, į ką kreipsiuosi paramos ir pagalbos, kai man bus sunku?”

Normalu, kad pradedančio lankyti darželį vaiko tėvai jaučia įtampą ir baimę, nes tai yra nauja situacija jiems. Vaikų darželio lankymas reiškia, kad visos šeimos - ir vaikų, ir tėvų, gyvenimas keičiasi iš esmės. Gal ne taip kardinaliai keičiasi, kaip gimus vaikui, bet emociškai tai ne ką mažesnis virsmas. Tėvai tai pat patiria adaptaciją ir išgyvena neigiamus jausmus.

Tėvai turi išsikalbėti, kad rastų vidinę ramybę

Mama ir tėtis turi susirasti laiką, vietą ir būdą, kitus suaugusius žmones, su kuriais galėtų kalbėtis apie savo nerimą, baimę, jaudulį. Šiuos visus jausmus reikia su pagarba išgyventi, juos aptarti: su drauge, psichologe ar darželio pedagogais. Tėvai turi gauti pagalbą sau, kad surastų vidinę ramybę ir padėtų savo vaikui adaptuotis. Netinkamas būdas tėvams kalbėtis apie savo nerimą ir kitus jausmus yra tada, kai jūsų vaikas yra šalia, tada jis tampa ne tik jūsų emocijų įkaitų, bet dažnai pasąmoningai jaučiasi dėl to kaltas. Kai vaiką pasiimate, būkite tik su juo, nes jūs jam esate šiuo metu didžiausia paguoda ir džiaugsmas. Visos situacijos turi būti aptarinėjama ir visi jausmai išgyvenami tada, kai vaiko nėra šalia. Jis neturi būti painiojamas į suaugusiųjų reikalus.

Patarimai, kaip elgtis kritinėmis minutėmis

Leisdami sūnų ar dukrytę į vaikų darželį, tėvai turi būti įsitikinę, kad to tikrai reikia. Kai bus labai sunku, kritinėmis minutėmis, labai padės žinojimas, kad dabar vaikui to tikrai reikia, ir šis darželis yra pati geriausia išeitis vaikui iš tų, kurias dabar tėvai gali sau leisti. Priimtą sprendimą dėl darželio reiktų vertinti kaip negrįžtamą, teisingiausią, ir tai labai palaiko sunkiausiomis adaptacijos akimirkomis.

Jei į darželį leidžiate vaiką iki 3 metų, pasiimkite jį iš darželio kiek galima ankščiau, idealu, jei pietų miego jis gali pamiegoti namie. Jei turite galimybę, padarykite vaikui savaitės viduryje „laisvadienį”, svarbu, kad laisvadienis būtų visada tą pačią savaitės dieną. Tai suteiks vaikui galimybę „suvirškinti” įspūdžius ir taps natūralia jo savaitės ritmo dalimi. Aptarkite su auklėtojomis adaptacijos strategiją: ką ir kaip reikės daryti, kada geriausia atvesti, pasiimti vaiką, ką daryti, jei jis verks? Gerbkite savo paties adaptaciją, nesigėdykite jos, klauskite visų ir visko, kas jums rūpi. Neklausinėkite vaiko, kaip jam sekėsi, ką valgė, ar patiko darželyje. Apie tai, kaip vaikui sekėsi darželyje, galima spręsti iš to, kaip jis jaučiasi ir elgiasi namie, ar nepakito valgymo įpročiai, miegas, tualeto reikalai ir kt. Pasikalbėti apie tai, kaip sekasi jūsų mažyliui, geriausia su auklėtoja. Prieš tai iš anksto atsiklausus, kada būtų tam tinkamas laikas. Labai svarbu savaitgaliais pabūti kartu su vaiku ir pabūti namuose.

Vakarinis irzlumas po darželio

„Vakare pasireiškiantis vaikų irzlumas yra labai dažnas ir visiškai normalus reiškinys. Darželyje vaikai visą dieną susiduria su įvairiomis situacijomis, išgyvena tiek malonias, tiek nemalonias emocijas, jiems tenka laikytis susitarimų, bendradarbiauti, dalintis žaislais bei dėmesiu, išbūti tarp įvairių dirgiklių (garsų, šviesų, kvapų), o svarbiausia - jie turi visa tai patirti ir išbūti atsiskyrę nuo artimųjų“, - sako Vitlio darželio psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė.

Pasak specialistės, kai vaikas grįžta į namus, jam saugiausią aplinką, jo emocinė sistema tarsi atsipalaiduoja. Jis įvairiais būdais išgyvena visas emocijas, nuovargį, frustraciją. Kartais tie būdai būna tinkami, o kartais ne. Jos teigimu, tėvams svarbu stebėti tokio elgesio tendencijas. Jei vaikas yra irzlus be aiškios priežasties, dažniau nei įprastai nori būti laikomas ant rankų, greitai susierzina, tai gali būti fizinio nuovargio požymiai. Jei jis vengia garsų, šviesų, triukšmo, nepriima drabužių ar maisto, kuriuos įprastai mėgsta, tai signalizuoja apie sensorinį pervargimą. Verkimas be aiškios priežasties, pykčio protrūkiai, tėvų atstūmimas (pvz., vaikas sako - „nenoriu tavęs“, „tu bloga(s)“), rodo emocinį išsikrovimą. Jei vaikas vengia kontakto, nori būti vienas, arba priešingai - klimpsta į ginčus ar konkurenciją su broliais/seserimis, tai indikuoja, kad jis patiria socialinį nuovargį.

Kaip padėti vaikui?

Psichologės-psichoterapeutės teigimu, norint padėti vaikui, reikia apgalvoti, koks buvo jo dienos ritmas, pabandyti identifikuoti, kas provokuoja tokias emocijas. Visų prima, tėvai turėtų kelti klausimą, ar vaikas yra pavalgęs, gerai išsimiegojęs? Vaiko irzlumą gali kelti ir tam tikri pasikeitimai darželyje, pavyzdžiui, nauja mokytoja ar naujas vaikas darželio grupėje. „Tikslas - ne vengti nemalonių emocijų, o išmokti jas atpažinti, suprasti ir išgyventi saugiu būdu. Nerekomenduojama vaiko kontroliuoti ar moralizuoti, verčiau stengtis padėti išmokti savireguliacijos įgūdžių. Kai tėvai priima vaiko emocijas, įvardija jas ir būna šalia, bet nemoralizuoja, vaiko smegenyse formuojasi neuroniniai keliai, kurie leidžia vaikui ateityje pačiam atpažinti ir tinkamai reikšti emocijas“, - pastebi E. Baltrūnaitė.

Kodėl svarbūs ritualai namuose?

Psichologė-psichoterapeutė pataria grįžus namo leisti vaikui ramiai pabūti, neapkrauti jo klausimais apie tai, kaip jam sekėsi. Pirmiausia užtenka tik apkabinimo, mielo žodžio, mėgstamo užkandžio ir tylos. Taip pat galima kartu klausytis ramios muzikos, pvz., gamtos garsų. Jei vaikas mėgsta fizinį kontaktą, galima leisti pasėdėti glėbyje, apipilti bučinių lietumi, supti. Jei vaikas pratrūko iš pykčio, reikia mokyti jį tinkamai paleisti susikaupusias emocijas - piešti, lipdyti, spalvinti, dainuoti ar užsiimti kitomis panašiomis veiklomis. „Vaikams labai svarbi rutina, dėl to rekomenduojama nuosekliai laikytis vakarinių veiklų sekos. Pavyzdžiui, grįžimas namo - poilsio laikas - vakarienė - vonia - pasaka - miegas. Rutina vaikams suteikia saugumo jausmą“, - sako E. Baltrūnaitė.

Specifinės problemos darželyje ir jų sprendimai

Vaikų elgesys darželyje yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį lemia įvairūs veiksniai. Norint veiksmingai spręsti iškylančias problemas, būtina suprasti šiuos veiksnius ir taikyti tinkamas strategijas.

Nevalgymas darželyje

Gana dažnas tėvų skundas - kad vaikas darželyje nieko nevalgo. Tiesa, ši problema aktuali nebūtinai vien tarp pirmuosius metus darželį lankančių vaikų. Kodėl vaikai darželyje nevalgo?

• Darželinukas gali sunkiai toleruoti pokyčius, o vengimas valgyti kaip tik gali būti būdas su tais pokyčiais susidoroti.
• Normalu, kad pasikeitusi aplinka vaikui sukelia emocinį stresą.
• Darželyje vaikas neišvengiamai turi pakoreguoti ir valgymo įpročius.
• Darželio ir namų dienotvarkė gali nesutapti.
• Viena iš nevalgymo darželyje priežasčių gali būti ir visiškai elementari - laiko stygius.
• Vaikai gali mėgti tik tam tikrą maistą.
• Kai kurie vaikai gali nenorėti valgyti, jei jaučia bendraamžių ar darbuotojų spaudimą.

Kaip padėti vaikui valgyti darželyje?

Veiksmų imkitės iškart vos pastebėję ar išgirdę auklėtojų / mokytojų nusiskundimus, kad vaikas darželyje nevalgo. Vaikai labai jautriai reaguoja į kitų žmonių, ypač tėvų, emocijas, todėl šioje situacijoje geriausia pasistengti išlikti ramiems ir pozityviems. Neleiskite vaikui perimti streso, kurį jaučiate dėl jo nevalgiadienių darželyje. Darželyje pasidomėkite, kada vaikas pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja, ir pabandykite tokio pat grafiko laikytis ir namuose. Jei nerimaujate, kad vaikas visą dieną darželyje bus alkanas, galite pamaitinti jį namuose. Jei vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir dėl įspūdžių ir emocijų gausos net nepažvelgia į maistą, kelias dienas pusryčių ar pietų metu galite pasėdėti prie vaiko, padėti jam pavalgyti. Vaikui į darželį laikinai, kol jis įpras valgyti, galite įdėti maisto iš namų.

Darželinukų patyčios

Darželinukų patyčios - rimtų problemų užuomazga ar nekalti juokai? Patyčios - tai dėsningas žodinis ar fizinis pažeminimas, menkinimas, nukreiptas į socialiai arba fiziškai silpnesnius asmenis. Svarbu atskirti patyčias nuo įprasto vaikų elgesio ir laiku į jas reaguoti.

Vaikų veiksmai, galintys tapti patyčiomis:

• Prasivardžiavimas
• Nepriėmimas žaisti, dalyvauti kartu
• Skaudi kritika
• Erzinimas
• Mušimas, spardymas, stumdymas
• Ignoravimas, dėmesio nekreipimas
• Daiktų, žaislų atėmimas, slėpimas, gadinimas
• Įžeidimas
• Gąsdinimas, grasinimas
• Melavimas
• Vadovavimas, nurodinėjimas, elgesys su kitu kaip su prastesniu už save
• Pajuoka iš kitų išvaizdos ar negalios

Kaip vaikai išmoksta tyčiotis?

Vaikai tyčiotis išmoksta įvairiais keliais: matydami patyčias tarp suaugusiųjų, bandydami pažemindami kitą, įgyti pasitikėjimo savimi, nemokėdami tinkamai išreikšti savo jausmų ir siekti tikslų. Natūralu ikimokykliniame amžiuje išbandyti įvairias reakcijas, veiksmus, taip pat ir tuos, kuriais žeidžiamas ar žeminamas kitas žmogus. Kai toks elgesys pasirodo veiksmingas - padeda vaikui pasiekti tikslą - panašūs poelgiai kartojasi.

Ką gali padaryti tėvai, kad patyčios liautųsi dar net neprasidėjusios?

• Spręskime problemas iškart, kai kyla konfliktai ar pasigirsta skaudūs komentarai.
• Netoleruokime jokio žeidžiančio elgesio, aiškiai parodydami, kad nepriimtinas šis elgesys, bet ne pats vaikas.
• Skirkime daug dėmesio maloniam ryšiui su vaikais kurti: pastebėkime tinkamus vaikų poelgius ir juos paskatinkime.
• Supraskime, jog netinkamas vaikų elgesys visada turi priežastis.
• Kartu su vaikais mokykimės jausmus išreikšti tinkamai.

Vaiko agresyvus elgesys

Vaiko agresyvus elgesys gali kelti nerimą tėvams ir aplinkiniams. Muštynės, stumdymasis ar kitoks fizinis smurtas dažnai pasireiškia ikimokykliniame ir pradinių klasių amžiuje, kai vaikai dar mokosi valdyti emocijas ir spręsti konfliktus. Svarbu suprasti šio elgesio priežastis ir išmokyti vaiką tinkamų būdų išreikšti pyktį.

Agresijos priežastys:

• Nepakankami emocijų valdymo įgūdžiai
• Bendravimo problemos
• Dėmesio siekimas
• Aplinka ir pavyzdys
• Per didelis stresas ar nerimas
• Savęs gynimas
• Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka
• Draudimai ir nurodymai
• Nepriklausomybės noras

Kaip tinkamai reaguoti?

• Nedelsiant sustabdykite muštynes
• Padėkite vaikui suprasti pasekmes
• Nekritikuokite vaiko asmenybės, bet pasmerkite elgesį

Kaip išmokyti vaiką tinkamai spręsti konfliktus?

• Skatinkite emocijų atpažinimą
• Mokykite alternatyvių būdų išreikšti pyktį
• Paskatinkite taikius problemų sprendimo būdus
• Ugdydkite empatiją
• Apribokite smurtinį turinį
• Apdovanokite už gerą elgesį

Jei vaiko agresija yra dažna, stipri ir trukdo jo socialiniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistus: psichologą, pedagogą ar mokytoją.

Taisyklės ir ribos auklėjant vaikus

Auklėjant vaikus svarbu nustatyti taisykles ir nubrėžti elgesio ribas, kurių vaikas turi laikytis, nes vaikai atėję į šį pasaulį nežino jame galiojančių taisyklių, kas yra saugu, kas nesaugu, ką galima daryti, o koks jo elgesys bus nepriimtinas ar net pavojingas.

Kokio amžiaus vaikai jau gali gyventi pagal taisykles ir suprasti elgesio ribas?

Nuo penkerių metų vaikai jau geba tiesiogiai suprasti kokios elgesio taisyklės kokioje vietoje galioja ir kad jų laikytis reikia. Iki penkerių metų vaikai taisyklių nesupranta tiesiogiai ir savo elgesį reguliuoja pagal tai, kaip reaguoja arba seniau į tokį elgesį reaguodavo suaugęs žmogus.

Kaip nubrėžti ribas, kad tėvai neatrodytų despotais, o vaikas nebūtų itin suvaržytas?

Ribos ir taisyklės turi atitikti vaiko amžių ir prigimtį. Prieš nubrėžiant vaikui ribas, būtų gerai susėsti abiems tėvams ir apgalvoti tokius tris dalykus: kokio vaiko elgesio niekada negalėsite toleruoti, dėl kokio vaiko elgesio galima vaikui derėtis ir kokių taisyklių ar ribų laikymasis Jums nėra svarbus.

Kaip tėvams būti nuosekliems?

Nustatykite dienotvarkę. Nustačius dienos tvarką savo namuose, išvengti chaoso ir konfliktų bus paprasčiau. Nubrėžkite aiškias ribas. Ribų nustatymas - svarbi auklėjimo proceso dalis. Jūsų nubrėžtos ribos turi atitikti jūsų šeimos vertybes bei būti realios ir racionalios, tokios, kurių vaikas iš tiesų galėtų laikytis. Taisyklės yra būtinos. Nustačius taisykles, laikytis jų reikia nuosekliai. Jeigu įvesite taisyklę, o kitą dieną ją atšauksite, vaikas jausis nesaugiai, pasimetęs. Atidžiai klausykitės, ką sako jūsų vaikas. Pokalbiai apie tai, kaip sekėsi darželyje ar mokykloje, žinoma, yra gerai, tačiau vien to nepakanka. Domėkitės vaiko jausmais. Daugelis tėvų domisi vaiko veikla ir jos rezultatais, pavyzdžiui, nori išgirsti išmoktą eilėraštį ar pamatyti į vartus įspiriamą kamuolį, tačiau tarpusavio ryšį sutvirtinsite ir pasitikėjimą auginsite kalbėdami apie jausmus.

tags: #vaikas #darzelyje #nuolat #verkia

• Kaip išsirinkti naudotą triratuką vaikui?
• Ovuliacijos nustatymas
• Kaip pateikti prašymą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą
• Praktiniai patarimai dėl kūdikio saugumo
• Sporto prekės aktyviai vaikystei