Muzikinių gebėjimų ugdymas ikimokyklinio amžiaus vaikams (4-6 metai)
Lietuvos muzikos mokyklos turi sukaupusios savitą ir turtingą muzikinio ugdymo praktiką, tačiau mokslinių tyrimų šioje srityje nėra atlikta. Šiame tyrime išryškinta priešmokyklinio muzikinio ugdymo svarba, apibrėžtos muzikinių gabumų ir gebėjimų sąvokos, išskirti ketverių-šešerių metų vaikų pagrindiniai muzikiniai gebėjimai.
Postmodernioje visuomenėje vaikams atsiranda galimybė aktyviai susiviekti su visos socialinės-kultūrinės patirties klodais. Jau vaikystėje intensyviai formuojami ir tobulėja fundamentalūs žmogaus socialiniai-kognityviniai ir kultūriniai bruožai. Šiuolaikinė vaikystė suvokiama kaip bendroji socialinė-edukacinė kultūra, kurianti ir joje tobulėjantis gyvenimo periodas. Būtent šiuo periodu yra ypa nuokrypis nauji, universalūs socialiniai-kognityviniai žmogaus gebėjimai, naujos, aktyvios santykio su pasauliu formos ir nauji santykio su kultūros pavyzdžiais. Ankstyvoji vaikystė - vienas dinamiškiausių žmogaus gyvenimo tarpsnių. Per suaugusiojo akimis trumpą trejų metų laikotarpį vaikas nukeliauja ilgą ir subjektyviai labai reikšmingą kelionę. Naujagimis atsineša ne tik genetinę patirtį ir prigimtinius gabumus, kuriuos įtakojo ugdymas (ir muzikinis ugdymas) prenataliniu laikotarpiu, bet ir didžiules galimybes jo kaip asmens psichofiziologiniam, emociniam, dvasiniam tobulėjimui. Auga vaiko smegenys ir gausėja ryšiai tarp neuronų, labai svarbu jo ugdymo aspektu: būtent vaikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje tikslinga formuoti nervinius ryšius, nes tuo laiku neatlikus, žmogus visam gyvenimui neteks nemažos dalies dvasinio, intelektinio gyvenimo gebėjimų. Šiuo metu, 2006 metais, aktualu savojo „aš“ raiška, todėl ugdant šio amžiaus vaikus, reikia sudaryti palankias sąlygas savarankiškumui ir saviraiškai. Šios savybės ateityje nebus tokios ryškios, todėl kompensuoti stygis ugdant ateityje bus kur kas sudėtingiau nei dabar.
Vaiko santykis su muzika atsiranda tik tam tikroje jo muzikinėje veikloje: jos klausantis, atliekant, kuriant. Kiekvieną dieną vaiko muzikinė veikla tobulėja, įgyjama daugiau mokymosi ir įgūdžių. Įgyta muzikinė patirtis determinuoja ir muzikinės kultūros lygį. Didžioji dalis vaikų, negavusi muzikinio ugdymo, niekada nesugebės suvokti nuostabaus muzikos meno ir juo pasidžiaugti, nors šios vertybės teisę tai galėtų priklausyti ir jiems. Muzika atlieka kultūroje estetinę, komunikavimo, auklėjimo, lavinimo, pažinimo, transcendavimo (meditavimo), maldos, relaksavimo, hedonizmo, terapinę ir daugelį kitų reikšmingų funkcijų. Muzika atveria turtingą sociokultūrinį ir vertybinį pasaulį, kurio estetinis išgyvenimas turi esminės reikšmės dvasinei asmens brandai, padeda formuotis humanistinei asmenybei, perimti reikšmingiausias tautos bei pasaulio kultūros vertybes.
Dabar aktualu muzikinio ugdymo plėtotės klausimai. Švietimo kaitos procese kuriamos naujos ugdymo koncepcijos, tobulinamas turinys, metodai. Ugdymo turinys turėtų būti skirtas žmogui, t. y. atliepti jo individualybės bei amžiaus tarpsnio ypatumus, būti prasmingas, reikšmingas ir reikalingas. Šiuo metu, siekiant visapusiškai ugdyti žmogų, svarbu atsižvelgti į jo dvasinio, pažintinio, socialinio, praktinio, religinio gyvenimo spektrus, tampa svarbus jausmų pasaulio ir su juo integruoto intelekto sudėtinė dalis.
Pagrindiniai muzikinių gebėjimų aspektai ikimokykliniame amžiuje
Šiame tyrime išskirti ketverių-šešerių metų vaikų pagrindiniai muzikiniai gebėjimai:
- Muzikos ritmo pajautimas.
- Gebėjimas tiksliai intonuoti ir dermės pajautimas, gebėjimas įvaldyti balso diapazoną.
- Gebėjimas sukoncentruoti dėmesį ir įsiminti muzikinius darinius.
- Gebėjimas emocinės raiškos būdais perteikti muzikos nuotaiką.
Individualių muzikinių gebėjimų testo metodu nustatyti ketverių-šešerių metų vaikų šių muzikinių gebėjimų lygiai ir ypatumai. Sukurtas ir pedagoginiu eksperimentu patikrintas vaikų muzikinių gebėjimų kompleksinio ugdymo modelis.
Ankstyvojo muzikinio ugdymo idėja atsirado ir plėtojosi kartu su ikimokyklinio ugdymo koncepcija daugiau kaip prieš 300 metų. Jau 1659 m. J. Komenskis į savo programą įtraukė ir muziką, skirtą kalbos ir sensoriniams įgūdžiams lavinti. Ugdymas prasideda, kai motina pradeda riedėti ir globoti joje glūdinčią vaisių. Motinos geras dvasinis nusiteikimas ir sveikata - svarbiausi prenatalinio ugdymo veiksniai. Šią dvasinę ir fizinę informaciją perima visos gemalo ląstelės, ir jis sėkmingai vystosi. Neurologai, pediatrai, biologai ir psichologai, stebėdami ir tyrinėdami vaikų augimo procesus, pastebėjo, kad iki vaiko gimimo ir ankstyvojoje vaikystėje vaiko smegenyse vyksta kritiniai procesai, kurių metu susidaro svarbūs neurologiniai ryšiai ir sinapsės. Tyrimai parodė, kad suvokimo procesas vyksta išoriniame smegenų sluoksnyje - žievėje. Smegenų žievę sudaro neuronai, tarpusavyje susijungę aksonais ir dendritais, kuriuos tiesiogiai stimuliuoja tam tikra veikla. Įvairūs mokslininkai atlikti tyrimai akivaizdžiai rodo, kad muzikinius gabumus tinkamiausia yra lavinti vaikystėje (pradedant prenataliniu periodu), jeigu jiems plėtotis sudaromos palankios sąlygos.
Įvairūs mokslo šakų mokslininkų tyrimai patvirtino, kad ankstyvasis muzikinis ugdymas yra labai svarbus ne tik muzikiniam lavinimui, bet ir visavertei asmenybės tapsmui. Tai tarsi ankstyvoji jausmų ugdymo pakopa, tam tikra nuojauta. Vaikui nepakenks, jei jis toliau mokysis per muziką sukeliamus jausmus. Galima remtis J. Goethe, tvirtinusiu, kad būtent muzika taip moko vaikus jausmų gyvenimo. Jos dėka jis taip išgyvena tokį vidinį būvį, kurį pirmą kartą patirti daug vėliau būtų pavojinga.
LR Švietimo įstatymo septintojo straipsnio pirmoje dalyje teigiama, kad ikimokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Vaikų darželio programoje „Vėrinėlis“ ugdymo turinys suskirstytas į skyrius: sveikatos saugojimas ir stiprinimas, žaidimas, komunikacija, meninė veikla, pažintinė tiriamoji veikla, darbinė veikla. Visuose skyriuose kalbama apie vaiko socialinę patirtį, jo gebėjimus elgtis su kitais vaikais, mokymąsi bendrauti, vaiko asmenybės pripažinimą.
Ikimokyklinėse pedagogikos sistemose (F. V. A. Disterhegas, R. Ouvenas, F. Fröbelis, M. Montessori, R. Štaineris ir kt.) muzika, muzikinė vaikų veikla traktuojama kaip instrumentas, galintis prisidėti prie įvairiapusio jų ugdymo. Šios sistemos yra žinomos ir populiarios daugelyje šalių. M. Montessori sistemoje muzikinis ugdymas suvokiamas kaip sudedamoji žmogaus dvasinės kultūros dalis. Čia populiariausios muzikinės veiklos formos: dainavimas ir ritminiai pratimai. R. Štainerio-Valdorfo sistemoje muzika skamba visą dieną ir visur, kur tik įmanoma. Lavinant ritmiką siekiama suformuoti ne tik muzikos, bet ir žmogaus gyvenimo, pasaulio ritmo pajautimą.
Dabar mokyklos muzikos pamokose dažniausiai taikomi kelios garsios muzikinio ugdymo teoretikų E. G. Dalkrozos, K. Orfo, Z. Kodajaus, S. Suzukio, E. Gordono mokymo būdai. Muzika su judesiais yra viena seniausių.
Pedagoginės prielaidos muzikinių gebėjimų plėtotei
Atskleistos šios priešmokyklinio amžiaus vaikų pagrindinių muzikinių gebėjimų plėtotės pedagoginės prielaidos:
- Koncentriniu principu sudarytas vaikų muzikinių gebėjimų ugdymo turinys, pateiktas „Muzikinių gebėjimų ugdymo programoje“.
- Kompleksinis muzikinių gebėjimų ugdymas, pagrįstas įvairių muzikinės veiklos rūšių (muzikos klausymo, dainavimo, ritmikos, grojimo, improvizavimo ir kūrybos) sąveika.
Apibendrinant tyrimų rezultatus, konstatuota, kad, taikant tyrime numatytas pedagoginio poveikio priemones, tiriamųjų vaikų pagrindiniai muzikiniai gebėjimai sėkmingai plėtojasi ir jie yra tinkamai pasirengę mokytis muzikos mokyklos pirmojoje klasėje.
Šiuo metu aktualu tampa muzikinio ugdymo plėtotės klausimai. Švietimo kaitos procese kuriamos naujos ugdymo koncepcijos, tobulinamas turinys, metodai. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose programose teigiama, kad muzika atveria turtingą sociokultūrinį ir vertybinį pasaulį, kurio estetinis išgyvenimas turi esminės reikšmės dvasinei asmens brandai, padeda formuotis humanistinei asmenybei, perimti reikšmingiausias tautos bei pasaulio kultūros vertybes.
DIENA-NAKTIS (aktyvus muzikos klausymas)
Ankstyvoji vaikystė - vienas dinamiškiausių žmogaus gyvenimo tarpsnių. Per suaugusiojo akimis trumpą trejų metų laikotarpį vaikas nukeliauja ilgą ir subjektyviai labai reikšmingą kelionę. Naujagimis atsineša ne tik genetinę patirtį ir prigimtinius gabumus, kuriuos įtakojo ugdymas (ir muzikinis ugdymas) prenataliniu laikotarpiu, bet ir didžiules galimybes jo kaip asmens psichofiziologiniam, emociniam, dvasiniam tobulėjimui. Auga vaiko smegenys ir gausėja ryšiai tarp neuronų, labai svarbu jo ugdymo aspektu: būtent vaikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje tikslinga formuoti nervinius ryšius, nes tuo laiku neatlikus, žmogus visam gyvenimui neteks nemažos dalies dvasinio, intelektinio gyvenimo gebėjimų.
Šiame tyrime išryškinta priešmokyklinio muzikinio ugdymo svarba, apibrėžtos muzikinių gabumų ir gebėjimų sąvokos, išskirti ketverių-šešerių metų vaikų pagrindiniai muzikiniai gebėjimai: muzikos ritmo pajautimas; gebėjimas tiksliai intonuoti ir dermės pajautimas, gebėjimas įvaldyti balso diapazoną; gebėjimas sukoncentruoti dėmesį ir įsiminti muzikinius darinius; gebėjimas emocinės raiškos būdais perteikti muzikos nuotaiką.
Individualių muzikinių gebėjimų testo metodu nustatyti ketverių-šešerių metų vaikų šių muzikinių gebėjimų lygiai ir ypatumai. Sukurtas ir pedagoginiu eksperimentu patikrintas vaikų muzikinių gebėjimų kompleksinio ugdymo modelis.
Apibendrinant tyrimų rezultatus, konstatuota, kad, taikant tyrime numatytas pedagoginio poveikio priemones, tiriamųjų vaikų pagrindiniai muzikiniai gebėjimai sėkmingai plėtojasi ir jie yra tinkamai pasirengę mokytis muzikos mokyklos pirmojoje klasėje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
