Vaikų darželiai ir šventės Danijoje bei Norvegijoje: kasdienybė ir tradicijos

Nors konkrečių, išsamių darželio išleistuvių tradicijų aprašymas Danijoje ir Norvegijoje nėra pateiktas, galime pažvelgti į šių šalių vaikų ugdymo sistemą, kasdienį gyvenimą darželiuose ir reikšmingas vaikų šventes, kurios formuoja vaikystės patirtį prieš mokyklą. Šios ypatybės leidžia geriau suprasti, kokioje aplinkoje auga ir bręsta Danijos bei Norvegijos vaikai.

Vaikų darželiai Norvegijoje: kasdienybė ir ypatumai

Norvegijoje į vaikų darželį galima patekti jau nuo devynių mėnesių, tačiau dažniausiai renkamasi pradėti vesti vaiką nuo vienerių metų. Tai priklauso nuo to, kokį motinystės ir tėvystės atostogų planą vaiko tėvai pasirenka. Devynis mėnesius gaunamos buvusių pajamų dydį (100%) atitinkančios išmokos, o jei namie pasiliekama vienerius metus - išmokos siekia 80%. Būtina sąlyga gauti išmokas - oficialios darbinės pajamos paskutinius metus iki gimstant vaikui. Dažniau atostogas vaiko priežiūrai ima mama, renkasi, tarkim, devynis mėnesius, o paskui seka tėvo dalis - dar dvylika savaičių.

Darželiuose vaikai iš esmės skirstomi į du amžiaus tarpsnius: lopšelį ir darželį. Tai yra 1-3 metų grupė ir 3-6 metų grupė. Lopšelio grupėse vaikų skaičius atitinka darželio patalpų bei kiemo plotą. Vaikus prižiūri ne viena auklėtoja. Lopšelyje keturiems vaikams skiriama vienas suaugęs darbuotojas, o darželyje - šešiems. Norvegijoje daug privačių darželių, kurie papildo valstybinę (komunalinių) darželių sistemą. Miestuose komunalinių darželių dažnai trūksta, ypač sostinėje Osle, todėl ši sistema gana lanksti. Paraiškos vietai darželyje gauti pildomos iki kovo 1 d. Šią datą verta įsidėmėti planuojant gyvenamosios vietos ar darbo keitimą. Pildant paraišką reikalinga registracija. Privatūs darželiai yra skirtingi: kai kurie beveik nesiskiria nuo valstybinių, o kiti gali turėti savo specifiką, ypatingą pakraipą ar papildomus užsiėmimus, kaip pavyzdžiui, „Steinerio“ darželiai, praktikuojantys Valdorfo sistemą, ar „Tårnsvalen“ darželiai su „mindfulness“ programa. Yra dar ir šeimyniniai privatūs darželiai, kuriuos leidžiama įrengti tiesiog savo gyvenamame name. Darželio veiklai skiriama vietos viduje ir kieme, tačiau nebūtina, kad patalpos būtų griežtai atskirtos.

Mityba ir „matpakke“ kultūra

Apie maistą ir mitybą Norvegijos darželiuose verta pakalbėti plačiau. Įprasta vaikui įdėti maisto tiek į darželį, tiek į mokyklą. Darželyje šiltas maistas dažnai patiekiamas vos vieną dieną per savaitę, kai kur du kartus, o ir tada tik vieną kartą dienoje. Vadinasi, visus kitus kartus ir dienas vaikas valgo namie suruoštą maisto paketą, kuriame turi užtekti maisto visai dienai. Vaisius bei gėrimą taip pat atneša tėvai. Visi lietuviai tėvai greitai išmoksta norvegišką sąvoką „matpakke“ (maisto paketas) - tai dėžutė skirta maistui, iš kurios vaikas maitinasi dieną darželyje. Ten gali atsidurti vakardienos pietų likučiai, kuriuos darželyje gali pašildyti, greitai paruošiama košė ar kiti patiekalai. Reikia pripažinti, kad dažniausiai dėžutėje būna sumuštiniai. Norvegams tai įprasta ir priimtina, sumuštinius jie valgo visą gyvenimą. Visgi, neapsigaukite, visur ir visada girdėsite kalbant apie sveiką mitybą. Ką tai reiškia? Įsitikinsite, kad norvegiškas požiūris ne visada sutampa su lietuvišku. Sveika Norvegijoje laikoma, tarkim, pilno grūdo duona, o, pavyzdžiui, jogurtai ir visi cukraus turintys produktai netoleruojami. Jogurto (dėl jo sudėtyje esančio cukraus) dažnam darželyje leidžiama atsinešti tik vieną kartą savaitėje. Net ir namie mamos be cukraus pagaminto jogurto! Nepamirškite, kad taisyklės Norvegijoje yra šventos, ir jų laikytis privalu visais atvejais. Vaikas ir cukrus - nesuderinami dalykai Norvegijoje. Vaiko aktyvumas, ar tiksliau reiktų sakyti noras dūkti, išdykauti ir nesuvaldomumas, čia siejamas su suvartoto cukraus kiekiu. Spėju, kad tai pagrindinė priežastis, nors dažnai pabrėžiama žala dantims. Vaikai skatinami vartoti žalumynus, todėl šalia vaisių siūloma jaunų morkyčių, agurkų, brokolių ir kitų daržovių. Juos į darželį irgi atneša tėvai. Vaisiai ir daržovės, skirtingai nuo maisto paketo turinio, yra vartojamos bendrai, supjaustomos ir patiekiamos visiems vaikams kartu per tam skirtą maisto valandėlę. Kitus kartus vaikai valgo kiekvienas savo maistą. Nenorima, kad vaikai keistųsi maistu. Viena vertus, dėl alergijos, apie kurią geriausiai žino vaiko tėvai, o kita vertus, dėl saugumo ir kontrolės.

Apranga ir buvimas lauke

Kita svarbi tema darželinukų tėvams yra apranga ir avalynė. Norvegijoje neįmanoma išgyventi be guminių batų - viena pora visada turi gyventi darželyje. Viso, reikalingos dvi poros: paprasti guminukai ir pašiltinti šaltajam sezonui. Kiek tenka pastebėti, šlepetės nėra populiarios, dažniau vaikai avi gumuotas ant pado kojines ar batukus, skirtus vidui. Vidui skirti - tai tiesiog švarūs, tai yra nenaudoti lauke arba nuplauti. Apranga, kurios prireiks darželyje, taip pat turi šiek tiek norvegiškų ypatumų. Lietaus apranga ir kombinezonas yra paliekami darželyje. Ja apsirengę vaikai eina į lauką ir žygius. Kombinezono reikia, be abejo, žieminio ir ne tokio šilto pavasariui bei rudeniui, mažesniems nepakenks ir visai lengvas, saugantis nuo vėjo. Kai lyja, lietaus apranga maunama ant kombinezono, kai drėgna, pakanka vien lietaus kelnių. Todėl lietaus apranga turi būti atitinkamai didesnio dydžio. Verta patikrinti, kad gumytės lietaus ir kombinezono kelnių apačioje būtų geros, tai apsaugo vaiko kojas nuo drėgmės. Patyrusios mamytės pakužda naujai atvykusioms patarimą turėti dvi poras lauko rūbų, tai yra kombinezonų. Nežiūrint gana atšiaurių žiemų, norvegiški kombinezonai nebūna labai šilti. Žinoma, rinktis galite savo nuožiūra, tačiau jų tikrai pakanka. Rekomenduojama pasirūpinti vilnoniais arba minkšto pliušo (fleece) komplektais, kuriuos rengiame po kombinezonu. Žiemą renkamės storesnio audinio, o rudenį ir pavasarį - atitinkamai lengvesnio. Apatinis trikotažas taip pat vilnonis jau nuo pirmųjų rudens šaltukų. Vilna Norvegijoje vadinama auksu (norvegiškai tai netgi rimuojasi „ull er gull“) ir visų labai mylima nuo pat kūdikystės.

Vaikas rengiamas „kopūsto“ principu, informaciniai lapeliai su vaizdinga vaiko aprangos instrukcija darželiuose išdalinami kasmet. Prie kūno vilnoniai apatiniai, tuomet minkšti, nespaudžiantys sportinio kostiumo tipo rūbai (tai tik patarimas, o aprengti tėvai gali taip, kaip nori, gražu, mėgsta vaikas), vilnonis ar pliušinis komplektas po kombinezonu, kombinezonas, lietaus apranga. Pirštinės ir kepurė-šalikas, vadinamasis šalmas arba kepurė ir „kaklas“. Šalikas darželyje neleidžiamas, nes tai nesaugu ir rizikinga, jei vaikas užsikabintų vienu galu už supynių, vartelių ar krūmo. Užsegamas šalikas-kaklas turi ir daugiau privalumų: vaikui lengviau jį užsimauti-nusimauti, šiltai visu plotu dengia ne tik kaklą, bet ir krūtinę bei nugarą, patogiai palenda po apykakle. Kepurę siūloma rinktis arba neužsegamą, arba su lipdukais. Vėlgi dėl saugumo, jei vaikas užsikabintų už kokios šakos. Dėl pirštinių - dažnai girdėti, kaip mamos skundžiasi, kad vaikai sušala rankas, o pirštinės kišenėse. Ir tikrai. Norvegijoje į tai kreipiama mažiau dėmesio, niekas nedraudžia vaikui nusimauti pirštines lauke ir imti sniegą ar ledą plikomis rankomis. Kažkada teko matyti, kaip vežimėlyje žiemą miegojęs vaikelis iškišo pliką rankytę. Po kurio laiko ji, rodos, net pamėlo nuo šalčio, bet mama nereagavo ir netrukdė vaikui miegoti. Taip jau yra.

Ėjimas laukan ar į žygį yra darželio kasdienybė. Būtent kasdienybė tiesiogine šio žodžio prasme. Vaikai darželyje visada eina į lauką. Blogo oro nebūna, gali būti tik netinkami rūbai, kaip byloja norvegiškas (o beje ir lietuviškas) priežodis. Tai tiesa. Grynas oras ir buvimas ore norvegams yra didžiulė vertybė, todėl vaikai laksto ir žaidžia iki trijų ir daugiau valandų per dieną. Vaikams leidžiama lipti į balas, žiemą nulaužti ir čiulpti varveklį, vartytis lapuose, todėl nesistebėkite, kad lauko rūbai vakare būna purvini ir šlapi. Tiesiai į skalbyklę. Beje, panašiai atrodo ir patys vaikai, rankų higienos prieš valgį laikomasi, tačiau šiaip jau liberaliai žiūrima į vaiko žaidimus. Visas purvinas, sušilęs, pavargęs darželinukas yra ženklas tėvams, kad vaikas puikiai praleido dieną ir yra kupinas įspūdžių. Grįžęs namo, jis bus išpraustas, noriai pavalgys, pažiūrės vaikų laidelę per TV (Fantorangen, Barne-TV per NRK Super kanalą) ir apie 19 val. vakaro kris miegoti. Puiku! Tuomet prasideda „tėvų laikas“, kurio suaugusieji šeimos nariai taip laukia ir nori. Tai viena iš tų norvegiškų tradicijų, kurios lietuviams naujos, bet mielai prigyja, nes iš tikrųjų pasiteisina ir sukuria sklandų dienos ritmą visai šeimai.

Yra Norvegijoje netgi vadinamieji gryno oro arba lauko darželiai, kurie iš viso neturi patalpų. Tokie darželiai įsikuria šalia miško ar kitur gamtoje, įrengiama žaidimų aikštelė, kartais pavėsinė, kur sukabinamos kuprinės ar valgoma. Yra darželių turinčių tokias lauko grupes, tuomet patalpose būna įrengta tik rūbinė. Beje, miega lauke dauguma norvegų vaikų nuo gimimo. Laikoma, kad labai sveika miegant kvėpuoti grynu, o ne patalpų oru. Vaikiški vežimėliai užkloti skraistėm dienos metu stovi šalia privačių namų arba važinėja stumdomi parkuose. Stovi jie ir po stoginėm šalia darželių. Ten miega mažesni vaikai iš jauniausių grupių iki trejų metų. Tai verta įsidėmėti lietuviams - vaikui iki trejų metukų darželyje tikriausiai reikės vežimėlio. Kai kuriuose darželiuose lauke migdomi tik iki dvejų metų amžiaus vaikai, bet apie tai darželis iš karto informuoja. Nereikia prabangaus vežimėlio, nereikia net gerai važiuojančio, nes jis tik stovės ir tiek. O ko tikrai reikia - tai geras: erdvus, šiltas ir „kvėpuojantis“ miegmaišis bei šiltas paklotas, geriausiai kailinis, ir užklotas. Taip pat norvegai naudoja jau minėtas ažūrines skraistes, kurias užmeta ant vežimėlio gaubto. Kam jų reikia, nereta norvegė net atsakyti negali, bet tai įprasta ir populiaru. Galima numanyti, kad vaikui lengviau užmigti, kai yra šiek tiek tamsiau ir mažiau vizualinių dėmesio trikdžių. Kita vertus, jei vežimėlis be skraistės, tai ir ženklas, kad mama - ne norvegė. Vyresnėliai kai kur miega ir darželio patalpose. Lovų dažniausiai nėra, tik gultai arba čiužinukai, kuriuos lengva sumesti vieną ant kito ir likusį laiką išnaudoti erdvę žaidimams. Miegui naudojamos ne antklodės, o pledai ar užklotai, todėl ir pižamos ar naktinių nereikia. Užtenka aprengti vaiką patogiais, judesių nevaržančiais rūbais. Daugelis tėvų prašo pažadinti vaiką po valandos ar pusantros miego ir neleisti miegoti ilgiau, kad vakare jam nebūtų sunku užmigti. Verta paminėti ir tai, kad nuo trejų metų vaikai darželyje nebemigdomi. Žinoma, jie pavargsta per dieną, vakare parėję namo anksti „lūžta“, bet to ir siekia norvegai tėvai. Lietuviams ir miegojimas darželyje, ir nemigdymas yra gana neįprastas, dažnai nepriimtinas, nes vakaras - vienintelis laikas pabendrauti su vaiku. Belieka pasiguosti tuo, kad vaikams toks dienos ritmas gana greitai tampa norma, jie auga, pailsi ir normaliai vystosi, todėl nereikėtų nerimauti.

Pasirengimas mokyklai ir vaiko ugdymas

Ypatingas dėmesys darželyje yra skiriamas penkerių metų vaikams, kurie darželį lanko paskutinius metus prieš mokyklą. Ši vaikų grupė paprastai vadinama ikimokykliniu klubu ir turi savus tikslus ir atskiras veiklas. Pavyzdžiui, klubo vaikai eina apsipirkti kartu su vadovu į parduotuvę produktų pietums, organizuoja tik klubo žygius į mišką, miestą ar renginį, aplanko klubo vaikų namus. Visi šie užsiėmimai yra skirti vaiko savarankiškumui ugdyti. Sugebėjimas savarankiškai susitvarkyti yra pagrindinis kriterijus ruošiantis pirmajai klasei. Į tai įeina gebėjimas apsirengti, persirengti, apsiauti, naudotis tualetu, susidėti savo daiktus, orientuotis gyvenamoje aplinkoje, pavadinimuose. Mokėjimas rašyti, skaityti ir skaičiuoti taip pat įeina į programą. Kas savaitę būna trumpos pamokėlės, kurių metu vaikai lavina ranką, mokosi raidžių ir skaičių, rašo ir piešia. Labiausiai visgi mokoma sutelkti ir išlaikyti dėmesį, užbaigti užduotį, laikytis tvarkos ir struktūros. Visų vaikų vystymasis ir branda darželyje yra stebimi ir vertinami pedagogų. Darželio vadovas remiasi patvirtinta metodika ir pasižymi vaiko socialinius, psichologinius, fizinius, motorinius, kalbos raidos pasiekimus ir užpildo lenteles, kurios yra aptariamos su tėvais. Pokalbiai apie vaiko raidą vyksta du kartus metuose. Per kelis metus gana gerai matyti, kaip vaikas vystosi ar viskas yra tvarkoje. Jei pedagogai ar tėvai pastebi tam tikrų sutrikimų ar nukrypimų, siūloma toliau konsultuotis su specialistais. Vaikas gali būti nukreipiamas į pedagoginą-psichologinę tarnybą (norvegiškai PPT) arba medikus. Tėvai visais atvejais yra informuojami ir turi sutikti, kad bus kreipiamasi į specialistus.

Socialinis gyvenimas ir bendravimas

Be šių susitikimų dėl vaiko raidos, organizuojami du tėvų susirinkimai ir dvi arbatos/kavos popietės. Tėvų susirinkimai vyksta panašiai kaip Lietuvoje, paskelbiami ir pakomentuojami metų planai, išrenkamas tėvų atstovas ir jo pavaduotojas, kurie prisideda prie kalėdinių, velykinių renginių koordinavimo, organizuoja pinigų surinkimą, kai to reikia (pavyzdžiui, pasveikinti auklėtojas) ir yra tarpininkai, jei kyla nesusipratimų. Norvegijoje gana įprasta išsakyti savo abejones ar nepasitenkinimą per atstovą, kuris deleguojamas informuoti kitus tėvus ir toliau bendrauti su darželio vadovu bei spręsti susidariusią situaciją. Darželinis gyvenimas verda ne tik darželio rėmuose - vaikų bendravimas vyksta ne tik darželyje, tai svečiavimasis ir su tuo yra susijusios nerašytos taisyklės. Darželio vaikai, kaip žinia, gyvena kaimynystėje, dažnai turi brolių ar seserų, kurie draugauja, mokosi vienoje klasėje ar lanko vieną būrelį. Tad bendravimas vyksta. Jau nuo dvejų-trejų metų vaikai ima norėti pasisvečiuoti vienas pas kitą. Jie aktyviai tariasi tarpusavyje, o paskui prašo tėvų tuos planus įgyvendinti. Lietuviams verta žinoti, kad visai priimtina parašyti vienam iš vaiko draugo tėvų SMS žinutę ir pasiteirauti, ar vaikas galėtų pasisvečiuoti pas juos ir kada tiktų. Tai labai įprasta ir normalu. Taip pat populiaru jau atėjus į darželį pasiimti vaiko tiesiog paskambinti tėvui ar motinai ir paklausti, ar galima jo vaiką pasiimti su savim į svečius. Visai nebūtina pirma pasikviesti vaiko draugą pas save į svečius, o tada laukti atsakomojo kvietimo. Šiuo atžvilgiu norvegai bendrauja labai nesudėtingai.

Darželio administravimas ir tėvų įsitraukimas

Visi vaikai, lankantys valstybinius (komunalinius) darželius, yra apdrausti. Tai reiškia, kad nelaimės atveju kiekvienam vaikui garantuojama apsauga tuo laikotarpiu, kai jis yra darželyje. Visas personalas privalo praeiti pirmosios pagalbos mokymus ir mokėti suteikti pagalbą. Tai galioja ir privatiems darželiams, tačiau dėl sąlygų ar išmokų reikėtų kalbėtis konkrečiai su darželio vadovu arba savininkais. Darželis yra atsakingas už visas ugdymo priemones, žaislus bei įrangą, už švarą, tvarką ir aplinką, taip pat lauko žaidimų aikštelę. Tėvai prisideda prie aplinkos bei sąlygų gerinimo savo darbu. Įprasta, kad du kartus metuose kviečiama talka ir suplanuoti darbai padaromi drauge, taip pat išvaloma ir sutvarkoma prieš vasaros atostogas. Dažniausiai tai vyksta savanoriškais pagrindais, tačiau nedalyvauti yra laikoma negarbinga, o kai kuriuose darželiuose yra gana griežtai sutariama, kad nenorintys talkinti prisideda pinigine suma, kuri nustatoma nuo vaikų skaičiaus. Dažnas darželis turi ir savo atsiėmimo iš darželio politiką. Vėluojantiems pasiimti vaikus taikomos baudos, kurios pridedamos prie sąskaitos už darželį. Kaina už valstybinį ir privatų darželį šiek tiek skiriasi (privatūs turi teisę nustatyti savo kainas).

„Fastelavn“ - linksma vaikų šventė Danijoje ir Norvegijoje

Greta kasdienio ugdymo, Danijoje ir Norvegijoje gyvuoja ir specifinės vaikų šventės, viena iš jų - „Fastelavn“. „Fastelavn“ - tai vaikų šventė, švenčiama septynerias savaites prieš Velykas. Mažieji persirengia superherojų, princesių ar gyvūnų kostiumais ir eina nuo durų prie durų dainuodami, rinkdami saldainius ir „fastelavnsboller“ - specialias bandeles su kremu. Labai panašu į Helovyną, tik vasario mėnesį! Viena smagiausių tradicijų - „Sla katten af tonden“, arba „išmušti katę iš statinės“. Vaikai daužo medinę statinę lazda, kol ji paplūsta saldainiais. Kas pirmasis išmuša dugną, tampa „Katės karaliumi“ arba „Karaliene“. Namuose puošiamos spalvingos beržų šakelės („fastelavnsris“), papuoštos plunksnomis ir saldainiais - artėjančio pavasario simbolis. Ir, žinoma, „fastelavnsboller“ - bandelės su kremu, kartais su marmeladu, yra absoliuti šventės žvaigždė. Danai ir norvegai jas valgo ne tik šventės dieną, bet ir visą savaitę prieš ją. Daugelis kepyklų eksperimentuoja su įdarais - pistacijų pasta, šokoladas, sūri karamelė. „Fastelavn“ - tai vaikų džiaugsmas, kupinas juoko, saldumynų ir šventinės nuotaikos.

Darželio išleistuvės Lietuvoje: emocijos ir tradicijos

Priešingai nei minėtuose kontekstuose, Lietuvoje darželio išleistuvės yra giliai įsišaknijusi ir emociškai reikšminga tradicija. Prisimenu, rodos lyg vakar: kaip vedu ją už rankutės į darželį. Akys smalsiai laksto. Nauji draugai, nauji žaislai. Auklėtojos. Po truputį pratinomės, bet jau gan greitai drąsiai mane paleido. Ate, mama. Žaisiu čia. Auklėtoja užkeldavo ant palangės pamojuoti man atsisveikinant. O dabar jau užkelti nebereikia. Mojuoja man pati pro langą. Ir aišku, graudu, kai per atsisveikinimo koncertą, drauge su kitais vaikučiais uždainuoja „Likite sveiki, žaisliukai, išeinu…Tik nereikia ašarėlių ašarų…” Kur tau nereikia… arba prisimenu vyresnėlio eilėraštį per išleistuves „Negaliu patikėti, kad aš mažas buvau, kad smėliuko dėžėj, pyragėlius kepiau…” O mamos ir auklėtojos graudinasi. Ir ašaros, nors ir tramdomos, nejučia pasileidžia skruostais. Tavo dukra ką tik žengė dar vieną žingsnį nuo vaiko suaugusio link. Į mokyklos laiką. Ir kartais kai kam atrodo, kad tai diena kaip diena. Ir galima tiesiog ją nugyventi kaip eilinę kitą dieną. Bet man tai nėra eilinė diena. Man tai diena, kai mano mažoji mergytė užbaigia darželinukės metą. Tai diena, kai paskutinį sykį pamojuos man pro darželio langą ir padarys iš pirštukų širdutę, nusiųs oro bučkį. Su visu graudumu ir su visu pasididžiavimu. Ir todėl norisi šventės. Taip, gal ir tam švelniam jauduliui nuginti, gal kažkaip pasaldinti tą neišvengiamą jausmą, kai supranti, jog ji jau nebe mažas vaikelis. Šiemet nutiko taip, kad mokykla atsirado netikėtai. Tik prieš porą savaičių iki išleistuvių sužinojome, kad teks keliauti į mokyklą, nes priešmokyklinės grupės pas mus darželyje nebeliks. Smagi ir greitai surengiama idėja: truputis balionų, truputis suneštinių vaišių - ir improvizuotas dūksmas darželio teritorijoje. Tuoj tėvai puola žaisti futbolą ar suptis ant rastinių sūpynių su vaikais. Tradiciškai visi paleidžia helio balionus į dangų su svajonėmis. Pritariu, labai gražu ir efektinga. Kita vertus - vaikams taip patinka dūkti su helio balionais, o čia jais pasimėgauti gali vos akimirką. Be to, ne itin ekologiška teršti gamtą. (Nors mane balionų tiekėjai patikino, jog jų naudojami greitai suyra.) Tad mes šiemet nutarėme svajones užauginti: kadangi mūsų grupė vadinasi „Žvaigždutės” - iškarpėme žvaigždutes, ant jų vaikai surašė savo svajones ir šventės metu sukabino ant darželio medelio, kad jos ten sužydėtų ir subręstų. Iškart sukuria šventinį vaizdą - papuošia šventę. Mes juos naudojome kaip dekoracijas, buvo surišti į dvi puokštes (visad užsakau iš „Festima„, pasirūpina saugiai surišti, bet tuo pačiu lengvai ištraukti, o ir kaina viena geriausių), o paskui atsisveikinant kiekvienam vaikučiui (taip pat ir broliams/sesėms) įteikėme po balioną. Tik, aišku, reikia turėti bent keletą atsarginių - nes visada tai vienam tai kitam išsprūsta jis į dangų iš rankos ir būna daug ašarų… Taip pat galima išsinuomoti dienai muilo burbulų aparatą - kainuoja apie 12-30 eurų, nelygu aparatas ir tiekėjas, bet džiaugsmo gainiojant muilo burbulus būna daug. O ir nuotraukose atrodo gražiai. Kadangi darėme greitomis, tai profesionalo nesamdėme, fotografavo vienas iš tėvų. Vis dėlto, manau ypatingoms šventėms kviestinis fotografas yra geresnė mintis - nes fotografavimas renginyje yra darbas, gaudydamas gražias akimirkas negali viso dėmesio skirti savo vaikui. Be to, ir aparatūrą jie turi geresnę, ir rankas/akis „atmušę” geriems kadrams.

Labai smagi idėja - užfiksuoti darželyje, kuo vaikas nori būti užaugęs. Mes padarėme paprastai: grupėje tiesiog mobiliuoju nufotografavome kiekvieną vaiką, laikantį lapą su užrašu, kuo nori būti užaugęs. Dieve, kokių tik mielybių jie pasakė: viena mergaitė užaugusi sakė bus mama. Kitas vaikas - drakonų kaulų ieškotojas. Tuomet iš surinktų nuotraukų padariau fotokoliažą - kolegos užrodė programėlę „Be funky“, su kuria sumesti koliažą ilgai neužtrunka. Daugiau laiko prireikia tik tinkamai apkarpyti foto (arba iškart reikia deramai fotografuoti:), ko aš nepadariau). Yra jų pilna interneto platybėse, mūsų vaikučiams darželis įteikė dailius baigimo diplomus, o kartu su jais - ir knygutes. Toks kone atestatų įteikimas gavosi:) Gana iškilmingas momentas, kai vardu ir pavarde kviečiamas vaikiukas, o visa salė jam ploja. Auklėtojos dar vienu kitu žodeliu apie vaiką ką nors papasakodavo. Kadangi prieš tai jau buvome organizavę pikniką, tai dar vieno suneštinio nedarėme. Biudžetą irgi turėjome nedidelį (rinkome po 10 eurų.) Bet radome optimalų sprendimą - užsakėme dėžę ledų (pagarba „Maxima“ vadybininkei, kuri mielai rezervavo mums dėžutę akcijinių ledų - tai 30 porcijų „Klasika“ plombyro tekainavo apie 10 eurų. Reikia tik nepatingėti paieškoti, kur geriausia kaina). Darželio vadovė mielai sutiko atlaisvinti vietos virtuvės šaldiklyje. Sudėjome į didelį pintą krepšį ir po koncerto, kaip tik buvo itin karšta diena, vaišinosi visi vaikai, užteko ir auklėtojoms, broliams, sesėms bei tėveliams. Dar viena šeima pavaišino dubeniu braškių, o kita - didžiuliu arbūzu ir tikrai vaišių pakako per akis tam valandos pasibuvimui po šventės.

Labai man graži keramikinių kūrinių idėja, kai visa laida pagamina kažką bendro gražaus auklėtojoms: dubenį vaisiams, vazoną ar pan. (tik vardus rašykite ant dugno), bet kadangi laikas spaudė - mes pasirinkome asmeninius antspaudukus. Kai kurioms su vardu, kai kurioms su vardu ir pavarde. Galės naudoti ir darželyje, ir savo asmeninės bibliotekos knygoms ženklinti. Kita gera idėja, kurią ne kartą siūliau naudotis, asmeniniai puodeliai - dar viena proga priminti gerus vaikų žodžius apie auklėtojas. Na ir aišku gėlyčių puokštelės. Jeigu spaudžia biudžetas, o net ir jei nespaudžia - labai gražios yra močiučių parduodamos sodo ar pievų puokštelės, juk jos tokios unikalios ir žiemą tokių nenupirksi nepriskinsi. Atsisveikinant, kaip sakiau, kiekvienam vaikučiui įteikėme po helio balioną ir mažą lauktuvę su nuotrauka ir šokoladuku. Kad kelionė namo būtų saldesnė ir liktų prisiminimas apie darželio draugus bei jų svajones. Užaugus pažiūrės, ar pasirinko artimą kelią tam, apie kurį svajojo.

tags: #apie #darzelio #isleistuves #danijoje #norvegijoje

• Vaikų darželio „Žiburėlis“ informacija
• Viduriavimas ir vėmimas 6 nėštumo mėnesį
• Paslaugos vaikams Utenoje
• Parama daugiavaikėms šeimoms, vykdančioms individualią veiklą
• Sužinokite apie senyvo amžiaus tėvų globos tvarką