Naujagimio svoris: normos, vertinimas ir svarba vaiko sveikatai

Vaiko augimas - tai vienas svarbiausių sveikatos rodiklių. Tėvai dažnai nerimauja, ar jų mažylio svoris atitinka normą, ypač kai jis atrodo mažesnis arba stambesnis nei bendraamžiai. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas auga individualiai, o svoris priklauso nuo daugybės veiksnių: genetikos, mitybos, aktyvumo ir net miego.

Naujagimio svorio augimas - tai geros sveikatos ir vystymosi rodiklis, tad tiek namuose savarankiškai, tiek ir lankantis pas gydytojus yra matuojamas kūdikio ūgis ir svoris. Kūdikių svorio lentelė - pagalbinė priemonė tėvams bei sveikatos priežiūros specialistams, padedanti stebėti, kaip mažylis vystosi. Tėveliai rūpinasi mažylio sveikata, nerimauja, ar jų kūdikis, palyginti su kitais, nėra per mažas ar per didelis, per lengvas ar per sunkus, ar tinkamas mažylio kūno masės indeksas.

Naujagimio gimimo svorio normos ir vertinimas

Naujagimis įprastai pasveriamas per pirmąsias valandas nuo gimimo. Jo svoris vertinamas atsižvelgiant į gestacinį amžių. Laikoma, kad normalus išnešiotas naujagimis turėtų sverti 2,5-3,5 kg. Mergaitės įprastai sveria mažiau nei berniukai. Šiandien galima sužinoti vaikelio svorį dar jam nė negimus, nes echoskopiniai matavimai leidžia analizuoti vaisiaus matmenis, įskaitant svorį, net 94 % tikslumu.

Visgi, kai svoris nesiekia 2,5 kg, sakoma, kad naujagimis gimė mažo svorio (hipotrofiškas). Jei svoris nesiekia nė 1,5 kg, tai vadinama labai mažu gimimo svoriu, o kai nesiekia nė 1 kg - ypač mažu gimimo svoriu. Statistikos duomenimis, Europos Sąjungoje vienas iš 15 naujagimių gimsta mažo svorio.

Veiksniai, lemiantys naujagimio svorį

Naujagimio svorį lemia daugybė veiksnių, net jei mama gimdą palieka sulaukęs 40 savaičių. Tarp jų: paveldimumas, motinos aktyvumas, mityba, jos žalingi įpročiai, aplinkos tarša ir kt. Taip pat įtakos gali turėti tam tikros motinos arba / ir vaisiaus ligos. Pavyzdžiui, mažesnio svorio naujagimiai gimsta moterims, sergančioms citomegalija, toksoplazmoze, mažakraujyste, įgimtomis širdies ydomis. Taip gali nutikti nėščiajai sergant cukriniu diabetu, ypač jeigu liga vargina jau seniai.

Sulėtėjusį vaisiaus augimą nėštumo pabaigoje gali lemti gimdos anomalijos, miomos. Dar viena galima priežastis - dalinė placentos atšoka, dėl kurios vaisius prasčiau aprūpinamas maistinėmis medžiagomis, deguonimi, todėl trinka jo raida. Be abejo, svarbi ir paties vaisiaus sveikatos būklė.

Mažo svorio naujagimių iššūkiai ir prevencija

Laiku gimusiam per mažo svorio mažyliui gali būti simetrinė arba asimetrinė hipotrofija. Pirmuoju atveju mažą svorį lemia anksti nėštumo metu sutrikusi medžiagų ir deguonies apykaita. Asimetrinės hipotrofijos atveju vaisiaus augimas sutrinka paskutiniais nėštumo mėnesiais. Tuo metu jo organizmas saugo gyvybiškai svarbiausius organus, todėl gimus galva būna neproporcingai didelė, palyginus su liesu kūneliu.

Beveik visi mažo svorio naujagimiai prižiūrimi Intensyviosios terapijos skyriuje. Jie susiduria su įvairiais iššūkiais:

• Šiluma: Tokie naujagimiai turi mažą apsauginį riebalinį sluoksnį, jų kūnas prastai reguliuoja kūno temperatūrą, tad gresia šalčio stresas.
• Deguonis: Mažo svorio naujagimiams būdingas žemas deguonies lygis organizme, kvėpavimo sutrikimai. Visa tai gali pasireikšti tiek dar esant gimdoje, tiek jau gimus.
• Mityba: Kai kuriems mažo svorio naujagimiams kraujyje trūksta gliukozės, tad skiriamas specifinis maitinimo režimas.
• Medikamentinis ar / ir chirurginis gydymas: Gali prireikti medicininės intervencijos.

Laimei, tie mažyliai, kurie sveria bent 1,5 kg, įprastai turi 95 % tikimybę išgyventi.

Kaip sumažinti per mažo naujagimio svorio riziką?

Jeigu mažylis gimė mažo svorio, dar nereiškia, kad jis būtinai turės kokių nors problemų. Kartais mažą naujagimio svorį lemia veiksniai, kurių pakeisti neįmanoma, pvz., genetika, įgimtos ligos. Visgi daugeliu atvejų riziką sumažinti galima:

• Palaikyti rekomenduojamą fizinį aktyvumą - tiek prieš nėštumą, tiek jo metu. Žinoma, laukiantis dėl mankštos konsultuotis su prižiūrinčiu gydytoju, kad pasakytų, koks fizinis krūvis galimas.
• Tiek planuojant nėštumą, tiek laukiantis vengti žalingų įpročių. Svarbu prisiminti, kad kenkia tiek tiesioginis, tiek pasyvus rūkymas.
• Viso nėštumo metu reguliariai lankytis pas prižiūrintį gydytoją, kad jis galėtų sekti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatos būklę bei raidą. Tai leidžia laiku diagnozuoti tam tikras ligas, infekcijas, apsigimimus ir kitus sveikatos sutrikimus. Dalį jų įmanoma išgydyti ir užkirsti kelią per mažam naujagimio svoriui, kitų sutrikimų paveikti neįmanoma.

Naujagimio svorio augimas ir žindymas

Mokslo tyrimai jau ne kartą įrodė, jog motinos pienas - geriausias maistas mažyliui, o tais atvejais, kai gimsta neišnešiotas ar sunkiai sergantis naujagimis, jis gali netgi išgelbėti gyvybę. Deja, dažniausiai mamos pirmaisiais mėnesiais po gimdymo žindymą nutraukia susidūrusios su žindymo sunkumais ar galvodamos, jog vaikučiui neužtenka pieno. Vis dėlto daugeliu atveju tai reiškia tik viena: moteris negavo laiku ir tinkamos pagalbos.

Iš tiesų kūdikio išmaitinti savo pienu negali vos 1 - 2 proc. moterų. Bet ir jos gali žindyti primaitindamos mažylį mišiniu su papildoma sistemėle.

Normalus naujagimio svorio kritimas ir augimas

Niekam neturėtų kelti nuostabos tai, jog žindomų ir dirbtinai maitinamų kūdikių svoris auga skirtingai. Normalu, jeigu dažnai, pagal poreikį žindomas naujagimis pirmosiomis paromis praranda iki 10 proc. gimimo svorio. Per pirmąją savaitę po gimimo kūdikis netenka iki 10 % svorio - tai atsistato per 10-14 dienų. Per pirmąjį mėnesį priaugtas svoris skaičiuojamas būtent nuo šios - pačios mažiausios - ribos. Juk šį prarastą svorį vaikučiui reikia susigrąžinti žindant krūtį ir tai jis padaro per 10 - 14 d. Toks pats svorio augimas išlieka visus tris mėnesius: ne mažiau kaip 500 g per mėnesį arba 1500 g per tris mėnesius.

Vėliau matome, kad vaikučio ūgis ir galvos apimtis ir toliau didėja tolygiai, o svorio augimas sulėtėja - tai yra natūralus žindomo kūdikio augimas ir visiškai nereiškia, jog būtina skubėti duoti papildomo maisto. Svorio priaugimas prasideda nuo 3-4 savaitės.

Kaip įvertinti, ar kūdikis gauna pakankamai maisto?

Patyręs gydytojas ar žindymo konsultantas žino: norint įvertinti žindymą nepakanka tiesiog pasverti kūdikį. Pirmosios paros po gimdymo akušerijos stacionare - tai laikotarpis, kai kiekviena žindyvė turėtų būti stebima, mokoma žindyti. Vertinant žindymą labai svarbu sužinoti, kaip dažnai ir ilgai žindomas kūdikis tiek dieną, tiek naktį, ar jam duodamas čiulptukas, buteliukas, kaip dažnai keičiamos krūtys. Stebima, kaip žindydama įsitaiso mama, kaip ji laiko mažylį, kaip šis apžioja krūtį ir žinda.

Išrašant iš stacionaro būtina įsitikinti, jog šeima sugeba įvertinti, ar kūdikis gauna pakankamai maisto. Tą padaryti labai paprasta ir nereikia jokių brangių priemonių: sveikas naujagimis nuo ketvirtos gyvenimo paros pasišlapina ne mažiau kaip šešis kartus per parą bespalviu ir bekvapiu šlapimu, nuo penktos gyvenimo paros pasituština ne mažiau tris - keturis kartus per parą geltonomis išmatomis. Jeigu jūsų vaikutis atitinka šiuos rodiklius, matote, kad jis yra sotus ir patenkintas, galite būti ramūs: šiuo metu pienuko jam tikrai užtenka ir jo svoris auga. Užsirašykite ant lapo pasišlapinimų ir pasituštinimų skaičių, įvertinkite sotumo požymius kiekvieną dieną - taip labai anksti pastebėsite bet kokius nesklandumus ir nepavėluosite kreiptis pagalbos.

Kada kūdikis priauga per mažai svorio ir ką daryti?

Kūdikis iš tiesų gali priaugti per mažai svorio, kai žindomas per retai ar per trumpai (neatsižvelgiant į jo poreikius ir psichomotorinį subrendimą), per dažnai arba per retai keičiamos krūtys, kai neteisingai apžioja krūtį, nesugeba žįsti. Tokiu atveju rekomenduojama kuo skubiau kreiptis specialisto pagalbos: daugelį žindymo nesklandumų galima įveikti, susigrąžinti tokį brangų mamos pieną ir toliau sėkmingai žindyti.

Ar teks mažylį pamaitinti papildomai, priklausys nuo daugelio veiksnių: kaip jis jaučiasi, kaip jis sugeba žįsti, ar anksti pastebėtos problemos ir t.t. Pirmas pasirinkimas, kuo pamaitinti papildomai, yra ištrauktas motinos pienas. Jis sumaitinamas iš taurelės ar šaukštelio. Tik tais atvejais, kai pieno gamyba sumažėjusi ir neįmanoma užtikrinti vaikučio poreikių, skiriamas mišinys. Jis taip pat sumaitinamas iš taurelės ar šaukštelio.

Tačiau ir tada būtina dirbti sprendžiant žindymo problemas: mokantis vaikučiui įduoti krūtį, užtikrinti tinkamą apžiojimą ir efektyvų žindimą, žindant dar dažniau ir ilgiau nei anksčiau. Jeigu mama tiesiog pakeis savo pieną mišiniu ir nebandys išspręsti žindymo problemų, galiausiai liks tik viena vienintelė problema - pieno gamyba pasibaigs visiškai. Tėveliai, į kurių šeimą naujagimis atskubėjo anksčiau laiko, neturėtų labai nerimauti, jog jų kūdikio svoris neatitinka įprastų rodiklių. Kiekvienas gimęs kūdikis yra toks vienintelis ir nepakartojamas, tad ir kūdikio svoris gali pilnai neatitikti rekomenduojamo svorio.

Vaiko svoris pagal amžių: bendrosios gairės

Kiekvienas vaikas auga skirtingu tempu, tačiau yra tam tikros vidutinės normos, kurios padeda įvertinti, ar mažylio ūgis ir svoris atitinka jo amžių. Augimo tempas gali skirtis ne tik tarp vaikų, bet ir tarp lyčių. Berniukai dažnai būna šiek tiek aukštesni ir sunkesni už mergaites, tačiau tai nėra griežta taisyklė. Vaikų ūgis ir svoris yra svarbūs jų sveikatos rodikliai, tačiau kiekvienas vaikas vystosi individualiai. Kad užtikrintumėte normalų augimą, svarbu pasirūpinti visaverte mityba, pakankamu miegu ir aktyviu gyvenimo būdu. Genetika - vaiko ūgis ir svoris dažnai priklauso nuo tėvų fizinių duomenų. Mityba - subalansuota mityba yra itin svarbi vaikų augimui. Fizinė veikla - judėjimas skatina sveiką augimą, stiprina kaulus ir raumenis. Miegas - miego metu organizmas išskiria augimo hormoną, todėl vaikams labai svarbu miegoti pakankamai ilgai ir kokybiškai.

Kūdikių svorio lentelė (0-12 mėn.)

Naujagimiai ir kūdikiai (0-12 mėn.):

Svorio gairės vyresniems vaikams

Maži vaikai (1-3 metų):

• 1 metų: 8-12 kg
• 2 metų: 10-14 kg
• 3 metų: 11-16 kg

Šiame amžiuje augimo tempas lėtėja, bet aktyvumas auga. Daug vaikų tampa išrankesni valgydami - tai dažna raidos dalis.

Ikimokyklinukai (4-6 metų):

• 4 metų: 13-20 kg
• 5 metų: 15-22 kg
• 6 metų: 17-25 kg

Šiuo laikotarpiu vaiko kūnas išsitiesia, kūno masė pasiskirsto, todėl vaikai gali atrodyti „liesesni“, nors svoris yra normalus.

Mokyklinio amžiaus vaikai (7-12 metų):

• 7 metų: 19-27 kg
• 8 metų: 21-30 kg
• 9 metų: 23-33 kg
• 10 metų: 25-36 kg
• 11 metų: 27-40 kg
• 12 metų: 30-45 kg

Šiame amžiuje prasideda individualūs augimo šuoliai, ypač prieš brendimą. Berniukai dažnai priauga svorio lėčiau nei mergaitės, kurios pradeda augti anksčiau.

Paaugliai (13-18 metų):

• 13-14 metų: 35-60 kg
• 15-16 metų: 45-70 kg
• 17-18 metų: 50-80+ kg

Tai metas, kai ypač svarbu skatinti sveikus mitybos ir aktyvumo įpročius. Per didelis arba per mažas svoris gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Kada verta sunerimti dėl vaiko svorio?

Jei pastebite, kad jūsų vaikas stipriai atsilieka nuo vidutinių ūgio ar svorio normų, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Medikai gali atlikti įvairius tyrimus ir patikrinti, ar vaiko augimas vyksta normaliai. Susirūpinti vertėtų dėl reikšmingai pakitusių rodiklių - jei kūdikio ūgis ar kūno masė yra stipriai nukrypę nuo normos, pastebimi nerimą keliantys sveikatos sutrikimai.

Pasitarkite su šeimos gydytoju ar pediatru, jei:

• Vaikas ilgą laiką neauga ar nepriauga svorio.
• Svoris labai nukrypsta nuo amžiaus normų.
• Pastebite staigų svorio kritimą ar augimą.
• Yra valgymo, virškinimo ar hormonų problemų.

Tėvelius dažnai neramina mintis, jog dėl neaugančio mažylio svorio gali vėl tekti gulti į ligoninę. Svarbu atidžiai stebėti kūdikio svorį ir užtikrinti, kad mažylis gautų pakankamai pieno. Kūdikių KMI (kūno masės indeksas) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų - pagal specialias percentilių lenteles, kurios atsižvelgia į vaiko amžių ir lytį.

Gydytojai kartais pasirodo keisti dėl ūgio pokyčių. Pavyzdžiui, jei vaikas tarp 5-6 mėn. paaugo 1 cm ir tarp 6-8 mėn. vėl 1 cm (bendrai per 3 mėn. vos 2 cm), o svoris auga, vaikas apetitu nesiskundžia, valgo dažniausiai noriai tiek primaitinimą, tiek košes, vaisius, daržoves. Kūdikių ūgio matavimas nėra labai tikslus. Gali ne iki galo ištiesti kojas, ypač jei vaikas muistosi, ir nesigaus tiksliai. Dėl ūgio mažiausiai reikėtų jaudintis.

tags: #raganosiu #naujagimiu #svoris

• Kaip rasti „Diemedį“ Panevėžyje
• kaip suplanuoti tobulą poilsį su vaikais gamtoje
• Vaikų globa ir socialinė parama
• Lavinamieji žaidimai vaikams
• Kūdikių ir suaugusiųjų kaklo raumenų skirtumai