Nėštumo laikotarpis yra ypatingas moters gyvenime, tačiau tuo metu organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali padidinti jautrumą įvairioms infekcijoms. Lytinių organų infekcijomis moterys nėštumo metu dažnai serga dėl pasikeitusios lytinių hormonų pusiausvyros, susilpnėjusio imuniteto (ypač trečiajame nėštumo trimestre) bei dažnesnio šlapinimosi.
Makšties gleivinėje pakyla estrogeno ir glikogeno lygis, dėl to rūgštinė makšties terpė sušarmėja ir tampa palankesnė vystytis grybeliams ar infekcijoms. Ši problema, nors ir nemaloni, yra svarbi ir reikalauja ypatingo dėmesio.

Makšties išskyrų (gleivių) išskiria kiekvienos sveikos moters gimdos kaklelis ir makštis. Nėštumo metu makšties išskyrų gaminasi ir išsiskiria daugiau, nei mėnesinių ciklo metu. Makšties išskyros ir jų gausėjimas viso nėštumo metu yra visiškai normalu, tačiau svarbu stebėti išskyrų spalvą, konsistenciją, kvapą.
Pajutus nerimą keliančius simptomus, gydytis privalo kiekviena. Makšties uždegimas gali sukelti tiek pasikartojančių savaiminių persileidimų, tiek priešlaikinį gimdymą ar šlapimo takų uždegimų. Visos nėščiosios pirmojo apsilankymo pas akušerį-ginekologą metu tiriamos dėl galimo makšties uždegimo, o moterims, kurios nėštumo metu jau skundžiasi pagausėjusiomis ar nemalonaus kvapo išskyromis, infekcija turi būti diagnozuojama ir privalomai gydoma.
Paprastai į makštį patekus infekcijai, pajuntami gana aiškūs simptomai:
Makšties uždegimas nėštumo metu dažnai painiojamas su vaisiaus vandenų tekėjimu, tačiau svarbu suprasti, kad makšties uždegimui būdingos nemalonaus kvapo ir pobūdžio gausios išskyros. Tuo metu vaisiaus vandenų tekėjimo metu išskyros būna bekvapės, skaidrios, o skysčiai teka ypač gausiai.
Makšties išskyrų ir jų pasikeitimų stebėjimas:

Anot gydytojų, dažniausiai praktikoje pasitaikantys makšties uždegimai yra bakterinė vaginozė, kandidozė, chlamidiozė, trichomonozė, herpes infekcija, B grupės streptokoko sukeltas makšties uždegimas.
Bakterinė vaginozė - viena dažniausiai užklumpančių vaginalinių infekcijų nėštumo metu ir diagnozuojama maždaug 25 proc. nėščiųjų moterų. Prasideda tuomet, kai makštyje sumažėja laktobacilų ir padaugėja kitų bakterijų. Kadangi ši infekcija didina persileidimo ir naujagimio sveikatos komplikacijų riziką, į ją nevertėtų žiūrėti aplaidžiai.
Dažniausias bakterinės vaginozės simptomas yra nemalonaus kvapo makšties išskyros. Kartais vargina niežulys, išorinių lytinių organų perštėjimas. Uždegimo reakcijos nebūna, bet kai kurios moterys skundžiasi apatinės pilvo dalies skausmais, kraujingomis išskyromis tarp menstruacijų, gausiomis menstruacijomis. Neretai simptomai sukelia ir psichologinį diskomfortą - moterims atrodo, kad tą nemalonų kvapą jaučia net aplinkiniai.
Makšties bakterijų pusiausvyrą palaiko laktobacilos. Jos apsaugo nuo bakterijų, sukeliančių šlapimo ir lyties infekcijas. Bakterinės vaginozės atveju visiškai išnyksta arba labai sumažėja laktobacilų, pakinta makšties pH. Normalus makšties pH yra 3,8-4,2. Bakterinės vaginozės metu pH padidėja, šimtus, tūkstančius kartų pagausėja anaerobinių bakterijų, kurių pas moterį yra labai nedaug.
Pagrindiniai bakterinės vaginozės sukėlėjai yra Gardnerella vaginalis, Mobiluncus, Bacteroides spp., Mycoplasma hominis.

Gydytojas gali nustatyti vaginozę, mikroskopu ištyręs tepinėlį dar pacientei neišėjus iš kabineto. Paėmus tepinėlį, galima užlašinti kalio šarmo, jei yra vaginozė, pajusime specifinį žuvies kvapą. Taigi diagnostika nesudėtinga. Nėščiosioms bakterinę vaginozę būtina gydyti, net jei jos niekuo nesiskundžia, nes ji gali sukelti vaisiaus dangalų uždegimą, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį vaisiaus dangalų plyšimą, infekcijas po gimdymo.
Diagnozavus bakterinę vaginozę, gydytojas skiria gydymą žvakutėmis, kremu į makštį arba geriamosiomis tabletėmis, priklausomai nuo nėštumo laikotarpio. Partnerio gydyti nereikia, nebent liga kartojasi. Nėščiųjų bakterinės vaginozės gydymas yra labai individualus, priklauso nuo nėštumo laiko ir situacijos. Pirmąjį nėštumo trimestrą dažniausiai skiriamas vietinis gydymas. Bet jei moteris priklauso rizikos grupei - buvo patyrusi persileidimą ar priešlaikinį gimdymą, tuomet kartu skiriamas ir sisteminis gydymas. Taip pat jei skiriant vietinį gydymą rezultatų negaunama, tai sisteminis gydymas taikomas ir pirmą trimestrą.
Nėštumo metu padidėjęs hormonų estrogeno ir progesterono kiekis sudaro palankias sąlygas grybeliams daugintis. Grybelinė infekcija nėštumo laikotarpiu maždaug nuo 2 iki 10 kartų dažnesnė nei įprastai. Mikozę sukelia tam tikros grybelių rūšys, paprastai tai Candida albicans. Ji perduodama santykiaujant, tačiau ja galima lengvai užsikrėsti ir naudojantis viešaisiais tualetais ar baseine. Susilpnėjęs imunitetas ir antibiotikų vartojimas padeda vystytis grybeliui.
Dažniausi grybelinės infekcijos simptomai yra šie:
Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir makšties tepinėliu. Paprastai ši infekcija gydoma kremais arba makšties žvakutėmis. Gydytojas taip pat gali skirti priešgrybelinių vaistų. Partnerį rekomenduojama gydyti tik esant pasikartojančiai makšties grybelinei infekcijai. Negydoma makšties mikozė gali sukelti rimtesnes ir sunkiai gydomas komplikacijas.
Tai viena iš naujagimiams pavojingiausių infekcijų, galinti padaryti daug žalos ir pačiai motinai. Daugumai nėščiųjų infekcija gali sukelti šlapimo pūslės uždegimą, endometritą (gimdos gleivinės uždegimą) ir pražudyti naujagimį. Dažniausiai ši infekcija nėščiosioms nesukelia jokių simptomų, todėl 35-37 nėštumo savaitę visos moterys profilaktiškai tikrinamos dėl šių bakterijų. Jei tyrimo rezultatai teigiami, nėščioji gimdymo metu gydoma antibiotikais. Gali būti, kad jūsų organizme yra B grupės streptokokų, jei jums prasidėjo priešlaikinis gimdymas, anksti nubėgo vaisiaus vandenys ar gimdymo metu pradėjote karščiuoti.
Chlamidiozė - lytiniu keliu plintanti infekcija, kuri nėštumo metu gali sukelti daug komplikacijų. Chlamidijos nėščiosioms gali sukelti cervicitą (gimdos kaklelio uždegimą), pogimdinį endometritą ir kraujavimą nėštumo metu. Antruoju gimdymo etapu chlamidijomis gali užsikrėsti ir vaisius. Liga, kurią sukelia Chlamydia trachomatis bakterijos, perduodama lytiniu keliu ir per sąlytį su išskyromis iš lyties organų. Ligos simptomai pasireiškia retai, tai gali būti pūlių ir gleivių išsiskyrimas, intymių vietų niežulys, arba liga gali būti besimptomė. Chlamidijų sukeltos infekcijos nėštumo metu pasireiškia retai.
Dažniausi chlamidiozės simptomai - žalsvai gelsvos ir nemalonaus kvapo makšties išskyros, skausmas ir deginimas lytinių santykių metu. Skiriamas gydymas antibiotikais tiek moteriai, tiek jos partneriui.
Trichomonozė yra lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią būtina gydyti nėštumo metu. Šlapimo ir lyties organų liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys Trichomonas vaginalis. Be niežulio ir deginimo, šios ligos simptomams priskiriamos pilkšvai gelsvos ar žalsvos išskyros. Taip pat galite jausti skausmą šlapinantis ar per lytinius santykius. Skiriamas gydymas antibiotikais abiem partneriams.
Lyties organų infekciją (apie 80 proc.) sukelia antrojo tipo Herpes simplex virusas (HSV). Užsikrečiama tiesioginio kontakto metu, lytinių santykių metu. Vaisius gali būti užkrėstas ir gimdant. Liga pasireiškia niežuliu ir graužimu lyties organų srityje, pūslelių pavidalo herpetiniu bėrimu išorinių lytinių organų, makšties, gimdos kaklelio srityje. Gali būti padidėję kirkšnies limfmazgiai, pakilti temperatūra, galite pradėti jausti skausmą šlapinantis. HSV infekcija gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus vystymosi gimdoje atsilikimą ir net žūtį, yra rizika, jog naujagimis gims infekuotas šiuo virusu. Naujagimių, užsikrėtusių šia infekcija gimstant, mirštamumas - net 60 proc., todėl, atsiradus šios ligos požymiams, labai svarbu kreiptis į gydytoją.
Esant normaliam nėštumui, amnioninis maišas ir skystis suformuoja natūralų barjerą, atskiriantį kūdikį nuo užkrėstų gimdymo takų. Kitas kritinis momentas yra gimimas, kai kūdikis fiziškai susiduria su sąlyčio su užkrėstomis sritimis rizika. Derėtų žinoti, kad intymi infekcija nereiškia, jog yra būtina atlikti cezario pjūvį.
Nėščiosios dažnai nežino, kaip tinkamai rūpintis intymia higiena nėštumo metu. Praktikoje dažniausiai susiduriama su moterimis, kurias infekcijos puola dėl kasdienių įklotų naudojimo. Tai sutrikdo oro cirkuliaciją, skatina bakterijų dauginimąsi ir neigiamai veikia makšties mikroflorą.
Norint išvengti ištiso sąrašo pavojingų ligų, akušerė-ginekologė pataria atsigręžti į natūralumą:
Užklupus infekcijai patariama nepamiršti ir natūralių kovos būdų - plauti makštį antiuždegiminių savybių turinčių medetkų ar ramunėlių nuoviru. Tačiau svarbu atminti, kad net jeigu esate susidūrusi su intymiomis infekcijomis, pažįstate savo organizmą, jau anksčiau esate naudojusi veiksmingus tepalus ir vaistus, neužsiimkite savigyda! Nėščioms moterims intymių infekcijų gydymas naminėmis priemonėmis gali blogai baigtis.
Būkite atsargi su antibiotikais. Laukdamasi galite susirgti ir gydymas antibiotikais gali būti vienintelė išeitis. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad antibiotikai sutrikdo makšties ir virškinamojo trakto mikroflorą, o tai gali sukelti tokius šalutinius poveikius kaip makšties mikozė. Kad to išvengtumėte, vartojant antibiotikus, reikėtų papildomai vartoti probiotikų. Tikėtina, kad tai daryti reikėtų kartu su intravaginaliais priešgrybeliniais vaistais.
Po gydymo labai svarbi profilaktika, kad bakterinė vaginozė nesikartotų. Rekomenduojami preparatai normaliai makšties florai palaikyti su vitaminu C, pavyzdžiui, Feminella Vagi C. Šis preparatas reguliuoja makšties rūgštingumą ir tinka bakterinės vaginozės profilaktikai. Feminella Vagi C normalizuoja makšties pH, skatina moters savų laktobacilų dauginimąsi, normalizuoja makšties florą po antibakterinio gydymo, apsaugo nuo vaginozės pasikartojimo. Šį preparatą rekomenduojama vartoti šešias dienas kasdien po vieną vaginalinę tabletę. Tačiau galima vartoti ir po vieną tabletę per savaitę - taip ilgiau bus palaikoma normali makšties flora.
Nėštumo metu neatsakingai vartojami vaistai gali pakenkti ne tik būsimajai mamai, bet ir besivystančiam kūdikiui. Embriotoksiniai vaistai neigiamai veikia embrioną, t.y. jie žalingi pirmosiomis savaitėmis po pastojimo. Teratogeniniai vaistai yra žalingi vaisiui nuo 3 iki 8-10 vystymosi savaitės. Šie vaistai gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi, sukelti vaisiaus apsigimimus. Fetotoksiniai vaistai kenkia jau subrendusiam ir pilvelyje augančiam mažyliui. Sudėtinga įvertinti nėštumo metu vartojamų vaistų saugumą ar realią potencialią žalą, nes vaistų vartojimo tyrimai su nėščiosiomis, žinoma, nėra atliekami. Nėštumo metu labai svarbu pasirinkti vaistus, maisto papildus, žolelių preparatus, kurių poveikis nėščiosioms ir besivystančiam vaisiui yra žinomas. Reikėtų vartoti mažiausią galimą vaisto dozę ir pasirinkti trumpiausią galimą vartojimo laikotarpį. Ibuprofenas laikomas saugiu pirmojoje nėštumo pusėje, tačiau vėlyvesniu nėštumo laikotarpiu jo vartoti nerekomenduojama.