Vaikas bijo darželio: priežastys ir kaip tėvai gali padėti
Baimė yra emocinė bei kūniška reakcija į galimą arba įsivaizduojamą pavojų. Šis jausmas yra labai svarbus ir reikalingas žmogui, nes jo funkcija - apsaugoti vaiką nuo pavojų ir taip padėti išlikti. Visgi, kai šios sistemos veikla sutrinka, baimė tampa žalinga ir gali virsti nerimo sutrikimais. Dažnai tėvai susiduria su situacijomis, kai vaikas bijo eiti į darželį ar susitikti su bendraamžiais. Svarbu suprasti, kad vaikai baimę išgyvena skirtingai, o tėvų reakcija į šiuos išgyvenimus vaidina esminį vaidmenį.
Kodėl vaikai bijo darželio ir aplinkinių?
Vaikų baimės priežastys gali būti labai įvairios. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip emocinis vaiko saugumas bei susiformavęs prieraišumo stilius, yra vienas esminių nerimo veiksnių. Vaiko, kuris jaučiasi emociškai nesaugus, baimės yra kaip signalas apie ryšio sunkumus. Be to, vaikams būdinga laki vaizduotė bei simbolinis mąstymas, dėl kurio jie painioja tikrovę ir vaizduotę, tad baimingi vaizduotės kūriniai gali atrodyti labai realūs.
Didelę įtaką daro ir vaiko aplinka:
- Tėvų elgesys: Vaikas tėvų baimę perima nekvestionuodamas. Jei tėvai bijo ir tai parodo, vaikas priima žinutę, kad išties verta bijoti.
- Traumos bei skausmingos patirtys: Jei vaikas neseniai patyrė ligą, tėvų praradimą ar smurtą, tai galėjo stipriai išgąsdinti.
- Socialinių įgūdžių trūkumas: Dažnai vaikas bijo kitų vaikų vien dėl to, kad nemoka megzti pažinčių ir nežino, ko tikėtis iš kolektyvo.
- Nežinomybė: Nauja patirtis ir aplinka vaikui gali atrodyti nesaugi, ypač jei diena iš dienos nesikartoja ta pati įvykių seka.
Kaip paruošti vaiką ikimokykliniam ugdymui ar darželiui: būtini mokytojo patarimai
Kaip suprasti, kad vaikas bijo?
Baimė reiškiasi ne vien kalbėjimu apie baimės objektą. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Sunkumai užmigti arba nemiga;
- Fiziniai negalavimai be aiškios priežasties (pvz., pilvo ar galvos skausmai);
- Nuolatinis nerimastingumas;
- Grįžimas į ankstesnę raidos stadiją (pvz., šlapinimasis į lovą);
- Vengimo elgesys: vaikas vengia būti baimę keliančioje situacijoje, pavyzdžiui, atsisako eiti į grupę.
Praktiniai patarimai tėvams
Svarbu atsiminti, kad tai, kas vienam vaikui tinka, kitam visiškai netinka. Vieno būdo nėra, tačiau šios rekomendacijos padeda sušvelninti nerimą:
| Veiksmas | Rekomendacija |
|---|---|
| Nenuvertinkite baimės | Nesakykite „nėra ko bijoti“, tai didina vaiko vienišumą. |
| Laikykitės rutinos | Pastovi kasdienė tvarka leidžia prognozuoti įvykius ir mažina nerimą. |
| Būkite ramiu pavyzdžiu | Jei jūs bijote, vaikas perims jūsų reakciją. Būkite drąsūs už jį. |
| Suteikite galimybę išsikalbėti | Naudokite atvirus klausimus arba piešimą, kad vaikas įvardintų, ko bijo. |
Kaip įveikti baimes palaipsniui
Jei baimė įsisenėjusi, taikykite baimių įveikimą žingsneliais:
- Sudarykite baimę keliančių situacijų sąrašą nuo mažiausiai iki labiausiai gąsdinančių.
- Palaipsniui pratinkite vaiką prie gąsdinančių situacijų - nespauskite ir neskubinkite.
- Apdovanokite vaiką už kiekvieną įveiktą etapą.
- Pasitelkite stebuklingus daiktus: „drąsos talismaną“ ar simbolines priemones apsiginti nuo baubų.
Jei nerimas yra labai didelis, vaiko gyvenimas trinka, nepavyksta padėti arba yra uždelsta pagalba, kartais reikalinga psichologo ar psichiatro konsultacija. Žaidimo terapija ir kognityvinė elgesio terapija yra moksliškai pagrįsti būdai, padedantys vaikams atpažinti savo mintis bei jausmus ir keisti baimingą mąstymą į įgalinantį.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
