„Aukso pilvukas, kaulo Mykoliukas“: mįslės reikšmė ir kontekstas lietuvių tautosakoje

Mįslės yra neatsiejama lietuvių tautosakos dalis, o viena iš įdomesnių, ypač atsiradusių sveikos gyvensenos kontekste, yra „Aukso pilvukas, kaulo Mykoliukas“. Ši mįslė, kartu su papildomu paaiškinimu „Aukštai pakabintas, nuskinti pagamintas“, buvo pateikta „Sveikatiados“ viktorinos išmaniausiems dalyviams. Ji puikiai iliustruoja, kaip tautosakos elementai gali būti integruojami į šiuolaikines edukacines iniciatyvas.

Mįslės „Aukso pilvukas, kaulo Mykoliukas“ įminimas

Nors konkretus mįslės „Aukso pilvukas, kaulo Mykoliukas. Aukštai pakabintas, nuskinti pagamintas“ atsakymas nėra tiesiogiai pateiktas tekste, tačiau kitas užminimas, esantis tautosakos kontekste - „Raudonas Mykoliukas, širdis - akmenukas“, turi aiškų įminimą: slyva. Abi mįslės apibūdina vaisių, turintį kaulą (šerdį) ir augantį aukštai, o „aukso pilvukas“ nurodo spalvą. Tai rodo, kad „Aukso pilvukas, kaulo Mykoliukas“ greičiausiai apibūdina kokį nors kaulavaisį, pavyzdžiui, persiką, abrikosą ar nektariną, kurie atitinka „aukso“ spalvą ir „kaulo“ (akmenuko) šerdį.

Mįslės, tokios kaip „Aukso pilvukas, kaulo Mykoliukas“, dažnai naudojamos ne tik pramogai, bet ir švietimui. „Sveikatiados“ viktorinoje jos padėjo skatinti moksleivius mąstyti apie sveiką maistą, įvairius vaisius ir daržoves.

Lietuvių mįslių kartoteka: tradicijos ir skaitmenizavimas

Mįslės yra gyva tautosakos dalis, o jų išsaugojimu ir sisteminimu rūpinasi įvairios institucijos. Mįslių skaitmeninė kartoteka yra sudedamoji Lietuvių tautosakos elektroninių išteklių dalis ir kartu su liaudiškųjų tikėjimų bei Pokario partizanų dainų kartotekomis sudaro bendrą Tautosakos skaitmeninių kartotekų posistemę. Ši kartoteka kuriama kortelinės lietuvių mįslių sisteminės kartotekos pagrindu. Ji yra Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI) ir apima apie 100 000 mįslių, ir dar turima netvarkytų 40 000 išrašytų į korteles mįslių.

Kartotekos kūrimą maždaug prieš 30 metų sumanė ir pradėjo akademikas prof. habil. dr. Leonardas Sauka. Jo vadovaujami studentai iš LLTI Lietuvių tautosakos archyvo rankraščių išrašė mįsles į korteles, kurios pagal įminimus (atsakymus) buvo suskirstytos abėcėlės tvarka. Šis pirminis skirstymas buvo mechaniškas: tarmiškus, sinonimiškus atsakymus arba vienodus tekstus, bet kitokius atsakymus turinčios mįslės atsidurdavo skirtingose kartotekos vietose, niekaip nebuvo susietos.

Pavyzdžiui, mįslės užminimas „Įkiši - marma, ištrauki - varva“ gali turėti tokius įminimus: svirtis, kibiras, rūbas, samtis, sruoga, skalbti, sviestą mušti, šulinys, vanduo. Tai rodo, koks sudėtingas yra mįslių sisteminimo procesas, kai tam pačiam užminimui pateikiami keli skirtingi, bet teisingi įminimai.

Nuo 1997 m. pabaigos (su trejų metų pertrauka) kartoteką tvarko Aelita Kensminienė. Kartoteka dar nėra visiškai užbaigta, jos kūrimas tęsiamas.

Mįslių klasifikacija ir struktūra

Mįslių užminimai ir ypač įminimai yra labai skirtingos apimties ir struktūros, todėl sisteminant mįslių žanras skirstomas į žanro skyrius. Kai kurių tekstų požymiai peržengia skyrių ribas. Mįslių žanrą sudaro tokie skyriai: objektų mįslės, mįslės apie konkretų atsitikimą, mįslės apie raides, garsus ir žodžius, objektų minklės, tikrosios minklės, anekdotinės minklės, galvosūkiai.

Didžiąją lietuvių mįslių masyvo, o taip pat ir Skaitmeninės kartotekos dalį sudaro objektų mįslės, žymiai mažiau turime objektų ir tikrųjų minklių, ir visai nedaug kitų šio žanro skyrių tautosakos vienetų.

Skaitmeninė kartoteka atspindi kortelinės kartotekos tipologinę sistemą. Tipas yra mįslių grupė, sudaryta iš vienos ar keleto panašių versijų. Versija yra mįslių grupė, kurią sudaro analogiškos ar labai panašios sintaksinės struktūros ir iš tos pačios reikšmės leksikos sudaryti užminimų tekstai. Kiekviena versija priklauso kokiam nors tipui. A1 versija yra daugiausia vienodų ar panašių mįslių turinti versija ir dažniausiai sutampa su tipo pavadinimu. Tas pats tipas ir versija jungia panašius užminimus turinčias mįsles, kurios gali turėti labai skirtingus atsakymus.

Pagrindiniai skaitmeninės Mįslių kartotekos elementai yra objektas su jo fiksacija, jie susieti su aukštesniais hierarchiniais lygmenimis versijomis, o per jas - su tipais. Objektas - yra apibrėžiamas kaip tam tikro folkloro vieneto apibendrinta informacija ir užima aukštesnį hierarchinį lygmenį nei fiksacija. Kiekvienas mįslės objektas priklauso kokiai nors tipo versijai. Fiksacija yra apibrėžiama kaip konkretus folkloro vieneto, galinčio turėti ne vieną versiją, užrašymas, pvz., teksto originalas, redaguota / adaptuota versija ir kt.

Mįslių skaitmeninimo projektų eiga

Kitas naujosios skaitmeninės kartotekos pagrindas - anksčiau sukurta mįslių duomenų bazė. Tai buvo 2006-2011 metais LLTI vykdytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) remtas projektas „Elektroninės LLTI sukauptų lietuvių mįslių duomenų bazės kūrimas“ pagal Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006-2015 m. programą.

Senoji duomenų bazė buvo sukurta atvirojo kodo MySQL pagrindu, duomenų manipuliavimui sąsaja sukurta taip pat atvirojo kodo skriptų kalba - PHP. Visi tekstai priklausė tam tikrai hierarchinei žanro klasifikacijos ir tipologinei sistemai - tarsi „tipų tinkleliui". Šiame projekte vartotojo prieigos sukūrimo darbai nebuvo numatyti. Vis dėlto bazės pagrindas sukurtas, į ją įvesta 76000 objektų mįslių (likusius 4000 sudarė kiti žanro skyriai).

Džiugu, kad šie darbai buvo pratęsti Lietuvos mokslo tarybos (LMT) 2012-2014 m. vykdomame projekte „IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas“. Projekto metu buvo perkelti mįslių duomenys iš senosios duomenų bazės, kartu išplėsta jos struktūra (sukurti reliaciniai ryšiai tarp atskirų duomenų bazių dalių, verifikuoti esami klasifikatoriai, įvesti papildomi mokslinės analizės įrankiai), mįslių įrašai papildyti informacija iš Lietuvių tautosakos rankraštyno bei tipologiniais žymenimis, patikslinta įrašų tekstų transkripcija ir metaduomenų informacijos kokybė, bazės prototipas susietas su universalesne informacine sistema, sukurta vartotojo prieiga.

Vienoje vietoje pateikiama laisvai prieinama susisteminta didžioji dalis lietuvių objektų mįslių masyvo. Vartotojui prieinama Skaitmeninė mįslių kartoteka - 60 000 mįslių duomenų bazė, apimanti visus išskirtus tipus ir jų versijas, atspindinti daugelį dešimtmečių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kaupto mįslių masyvo sudėtį, turtingumą ir įvairovę (kol kas tik mįslių medžiaga iš LLTI saugomų Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių tautosakos rankraštyno rinkinių).

Sveika mityba: kontekstas „Sveikatiados“ viktorinoje

Lapkričio 8-oji paskelbta Europos sveikos mitybos diena. Europos šalyse visuomenė skatinama maitintis sveikai, organizuojami renginiai apie tinkamos mitybos principus. Sveika mityba yra tokia, kai organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Maistas yra labai svarbus ligų profilaktikai ir sveikatai stiprinti.

Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras organizavo renginius Europos sveikos mitybos dienai paminėti. Sveika mityba mažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. 40-60 proc. žmonių sveikatos priklauso nuo gyvensenos. Sveikos mitybos piramidė rekomenduoja, ką žmogus turi valgyti kiekvieną dieną.

„Sveikatiados“ veiklos ir edukacija

Biuras kartu su Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželiu lapkričio 10 d. minėjo Europos sveikos mitybos dieną - vyko mokinių viktorina „Europos sveiko maisto diena“. Viktorinoje dalyvavo trys mokyklos-darželio komandos: „Obuoliukai“, „Morkytės“, „Riešutėliai“. Po to teko įveikti sveikos mitybos piramidės užduotį, įminti mįslių. Galiausiai laukė išbandymų estafetė, kurioje ir paaiškėjo viktorinos nugalėtojai.

Lapkričio 12 d. pamokėlę-diskusiją „Sveikas maistas - sveikas aš“ Visuomenės sveikatos biuro specialistai organizavo Vainuto gimnazijos priešmokyklinės amžiaus grupės mokinukams. Biuro specialistė Alvina su mokiniais aptarė kiekvieną sveiko maisto piramidės dalį ir jos svarbą žmogui. Apie sveiką mitybą mažiesiems pasakojo ir mokytojos-mamytės Asta ir Birutė, kurios paaiškino, kad sveikas maistas gali būti ne tik naudingas, bet ir skanus. O kad tuo vaikai įsitikintų, atnešė namuose keptų sveikuoliškų pyragų ir pavaišino.

Tą pačią dieną Vainuto gimnazijos 1-2 klasių mokiniams biuro specialistai organizavo pamokėlę ir diskusiją apie sveiką maistą. Diskutuota apie maisto rinkimosi piramidę, pateikta įdomių užduočių, pavyzdžiui, surasti kryžiažodyje ir išbraukti vaisių ir daržovių pavadinimus.

Šilutės žemės ūkio mokykla kartu su Visuomenės sveikatos biuru taip pat paminėjo Sveikos mitybos dieną. Biologijos mokytoja Vygantė Jukniuvienė skaitė pranešimą apie tinkamos mitybos principus ir kaip reikia sveikai maitintis. Vėliau ji su dvyliktos klasės mokiniais ir visuomenės sveikatos priežiūros specialiste Zelma Bučinskiene nusprendė padaryti tikrą maisto piramidę, kurią moksleiviai užpildė biuro specialistų padovanotais reikiamais maisto produktais.

Jie sudėjo vandens butelius, miltų ir grūdų produktus, vaisius ir daržoves, mėsos ir žuvies produktus ir taip pat pieno ir riebalų produktus. Šis praktinis pavyzdys padėjo mokiniams geriau suprasti sveikos mitybos principus.

Sveikos mitybos piramidės komponentai

Remiantis „Sveikatiados“ renginių informacija, galima apibendrinti sveikos mitybos piramidės pagrindinius komponentus:

Sveikos mitybos ekspertai teigia, kad maistingumo informacijos lentelė ant maisto pakuotės yra privaloma ir ingredientai klasifikuojami mažėjančia kiekio tvarka. Mokslininkai taip pat įrodė maistinę Viduržemio jūros dietos vertę, kurią apibūdina pageidautinas alyvuogių aliejaus vartojimas vietoje sviesto ir didelis vaisių bei daržovių kiekis. Svarbu valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, grūdų gaminių.

Mitybos mitai ir faktai

Yra daug klausimų ir mitų apie mitybą. Dietologė pabrėžė, kad nuomonė, jog vanduo silpnina seilių poveikį ir atskiedžia skrandžio sultis (kad gerti valgant negalima), yra absoliutus mitas. Išgertas skystis maitinimosi metu sudaro galimybę geriau sudrėkinti virškinamą maistą ir virškinimas vyksta geriau, o gerti valgio metu yra sveikesnio maisto pasirinkimas. Šaltas vanduo stimuliuoja peristaltiką, todėl ryte reikia išgerti stiklinę šalto vandens.

Be to, jau keletą kartų teko girdėti, kad maistas mūsų skrandyje „nesisluoksniuoja“ - jis yra sumaišomas, todėl nėra skirtumo, ką pirmiau valgyti. Specialistės iš Vilniaus pateikė informaciją, kad jonizuotas vanduo, tiek šarminis, tiek rūgštinis yra kenksmingas sveikatai.

Apskritai, mitybos teorijų yra daug, ir svarbu atsirinkti, kas iš tikrųjų yra naudingiausia organizmui. Rekomenduojama gerti tiek vandens, kiek norisi, ir atsižvelgti į individualius poreikius, ypač kalbant apie vaikus.

tags: #aukso #pilvukas #kaulo #mykoliukas #kas

• Pramogos ir poilsis Alytuje
• kodėl dainelės padeda vaikams mokytis anglų kalbos
• Socialiniai tėvystės aspektai
• Sužinokite daugiau apie Vilniaus lopšelį-darželį "Justinukas"
• Ortodontinių čiulptukų savybės ir nauda