Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena, kai prisimename žmones, gynusius Lietuvos laisvę. Šią svarbią dieną svarbu suprasti ir vaikams. Nors ji gali atrodyti paini ar net bauginanti, apie ją galima kalbėti paprastai, ramiai ir nuoširdžiai, akcentuojant drąsą, vienybę ir meilę Tėvynei. Sausio 13-oji - tai ypatingai svarbi diena Lietuvos istorijai ir tautos atminčiai. Minėdami Laisvės gynėjų dieną, prisimename istorines 1991-ųjų akimirkas, Lietuvos gyventojų vienybę ir parodytą pasiaukojamą ryžtą prieš agresorių, ir pagerbiame žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą. Šios dienos minėjimas yra svarbus, ugdant vaikų istorinio sąmoningumo, pilietiškumo ir vertybių pagrindus. Tai ne tik suteikia vaikams galimybę susipažinti su svarbiais Lietuvos įvykiais, bet ir padeda formuoti jų emocinį ryšį su tėvyne, ugdyti drąsą, pagarbą ir meilę savo šaliai.

Kas įvyko Sausio 13-ąją? Prieš daugelį metų, 1991-aisiais, Lietuva norėjo būti laisva ir pati spręsti, kaip gyventi. Buvo žmonių, kurie bandė tą laisvę atimti. Sausio 13-osios naktį daug paprastų žmonių - mamų, tėčių, senelių, jaunimo - susirinko ginti svarbių pastatų, pavyzdžiui, Televizijos bokšto. Jie neturėjo ginklų, tik stovėjo kartu, laikėsi už rankų, dainavo ir tikėjo, kad Lietuva turi teisę būti laisva. Deja, tą naktį žuvo 14 žmonių, o daugelis buvo sužeisti. Jie žuvo tam, kad mes šiandien galėtume laisvai kalbėti lietuviškai, kelti savo vėliavą ir gyventi nepriklausomoje šalyje.
Kaip tai paaiškinti vaikui paprastais žodžiais? Galite sakyti taip: „Sausio 13-oji - tai diena, kai žmonės labai drąsiai gynė Lietuvą. Jie norėjo, kad mes galėtume gyventi laisvi, eiti į mokyklą, kalbėti savo kalba ir nebebijoti.“ Svarbu pabrėžti, kad tai buvo drąsos, o ne baimės diena; žmonės susivienijo ir padėjo vieni kitiems; dėl jų mes dabar gyvename savo namuose - Lietuvoje.
Ko svarbu NEakcentuoti kalbant su vaikais? Nereikia detaliai pasakoti apie smurtą ar ginklus. Nebūtina rodyti šokiruojančių vaizdų. Geriau kalbėti apie žmonių vienybę, drąsą ir meilę Lietuvai. Pedagogės įsitikinimu, geriausia tokio amžiaus vaikams kalbėti paprastai ir šiuos įvykius prilyginant jų turimoms patirtims.
Kodėl tą dieną uždegamos žvakės? Sausio 13-osios rytą languose dažnai degamos žvakės. Jos reiškia padėką žmonėms, kurie gynė laisvę; atminimą tų, kurie negrįžo namo; šviesą, kuri nugali tamsą. Vaikui galima pasakyti: „Žvakė mums primena, kad net sunkiausiu metu žmonės gali būti geri ir drąsūs.“ Ryte įstaigos langai sužibo žvakutėmis - švieselėmis, kurios simbolizavo Laisvės gynėjų atminimą, šviesą, viltį ir vienybę. Vaikai kartu su mokytojomis languose uždegė žvakutes, kurios simbolizavo šviesą, atmintį ir laisvę. Minėdami Laisvės gynėjų dieną, kaip ir kiekvienais metais, jungiamės prie pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa“. Ryte, aštuntą valandą, languose sužibo vienybės, atminimo ir pergalės žvakelės. Iniciatyvos simbolis - žvakė, kuri simbolizuoja gyvybę, šviesą, teisingumą, atmintį ir vienybę.

Sniego kalnas po Televizijos bokštu pasipuošė mėlynomis neužmirštuolėmis - ryškiu simboliu, primenančiu apie tuos, kurie gynė Lietuvos laisvę. Vaikai puikiai supranta, ką simbolizuoja neužmirštuolė ir kodėl šios dienos rytą savo namų, darželio ar mokyklos languose degame žvakutes. Ant sniego pusnies iš neužmirštuolių išdėlioti skaičiai mena, kad praėjo 35 metai nuo Sausio 13-osios įvykių.
Laisvės gynėjų dienos minėjimas Vilniaus r. Nemėžio vaikų lopšelyje-darželyje Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena - buvo paminėta iškilmingai ir prasmingai. Ryte įstaigos langai sužibo žvakutėmis, o minėjimas tęsėsi lauke prie sukurto TV Bokšto, kur bendruomenė susirinko jausdama bendrystę ir pagarbą istorijai. Čia vyko pokalbiai, trumpi pasakojimai apie laisvę ir jos gynėjus bei skambėjo dainos apie Lietuvą. Vaikai piešė Lietuvos vėliavos spalvas, kūrė darbelius, klausėsi patriotiškų dainų, kalbėjosi apie tai, ką reiškia būti laisviems ir mylėti savo Tėvynę. Grupių ugdytiniai taip pat vyko prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato esančio atminimo paminklo, kur tylos minute ir uždegtomis žvakelėmis pagerbė žuvusius laisvės gynėjus.

Kauno r. Raudondvario lopšelis-darželis „Riešutėlis“ organizavo veiklas, kurios leido vaikams kūrybiškai prisiliesti prie svarbios istorinės temos. Vienybės ir komandinio darbo svarba buvo pabrėžta kuriant bendrą piešinį-dėlionę. Visi darželio vaikai prisidėjo spalvindami neužmirštuolių žiedus, kurie tapo didžiule simboline puokšte. Papildomas akcentas buvo sudėtas žodis „AČIŪ“, suformuotas iš vaikų nuspalvintų neužmirštuolių žiedų. Šis simbolis puošė darželio langus ir buvo tarsi padėka tiems, kurie kovojo už mūsų laisvę ir nepriklausomybę.
Grupėse vyko edukacinės veiklos: mokytojos vaikams suprantama kalba pasakojo apie šią dieną, aiškino, kad žmonės gynė savo šalį ir jos laisvę nepaisydami pavojaus. Vaikai klausėsi dainų apie laisvę, vyko kūrybinės veiklos, skatinančios meilę savo šaliai. Darželio ugdytiniai kartu su savo mokytojomis bandė suprasti, kas yra laisvė, Tėvynė ir kodėl mums visiems yra svarbi ši data. Su ugdytiniais piešėme, aplikavome Tėvynės meilės, laisvės temomis. Žiūrėjome vaizdinę medžiagą apie mūsų Lietuvą. Visi drauge giedojome Lietuvos himną.

Vaikai mokosi ne tik faktų, bet ir vertybių. Jau penkerių-šešerių metų vaikai turi sukauptų žinių apie Sausio 13-osios įvykius. Dažniausiai jie, kalbėdami apie tą svarbią mums naktį, teigia, kad tuomet „drąsūs žmonės gynė Lietuvą“, „žmonės kovojo, kad mūsų šalis būtų laisva“, „žmonės parodė savo meilę šaliai“, „žmonės kovojo už mūsų ateitį“. Vaikai puikiai supranta, jog taip parodome savo begalinį dėkingumą ir meilę, pasididžiavimą bei pagarbą. Vaiko požiūrį ir šios datos reikšmę jam lemia aplinka, kurioje auga. Pasak pedagogės Vytautės Žukauskaitės, žinoma, pedagogai, artėjant Sausio 13-osios paminėjimui, jau iš ankščiau pradeda kalbėti apie tai, kuo svarbi ši diena. Vaikai apie tai kalba, išryškina, jog kartu su šeima keliaus prie Televizijos bokšto, Seimo, stebės Sausio 13-osios laužus, kartu su mama ar tėčiu spalvins neužmirštuoles.
Priešmokyklinės grupės vaikai klausėsi E. Masytės atliekamos dainos „Laisvė“, stebėjo vaizdinę medžiagą, skirtą susipažinti su šios dienos istorija ir įvykiais. Priešmokyklinės grupės vaikai ir pradinių klasių mokiniai taip pat aktyviai minėjo Laisvės gynėjų dieną. Mokiniai žiūrėjo filmuką apie Sausio 13-osios įvykius, diskutavo, aiškinosi, kas yra laisvė, kodėl laisvė svarbi žmogui, valstybei, pasauliui. Mokiniai piešė neužmirštuoles ir piešinius, skirtus Lietuvai, atliko kūrybines užduotis: turėjo rasti ir nuspalvinti 10 žodžių, susijusių su Laisvės gynėjų diena, nuspalvinti Lietuvos žemėlapį, iliustruoti, parašyti gražių žodžių arba eilėraštį apie Lietuvą. Labiausiai vaikams patiko filmukas pagal Vytauto Landsbergio pasakojimą „SAUSIO SNIEGENOS“, skirtą sausio 13-osios įvykiams paminėti. Istoriją pasakoja senas ąžuolas. Vaikų veiduose šypsenos, nes jiems neteko patirti to, ką išgyveno laisvės gynėjai. Mokiniai gimė ir auga laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje.

Per istorijos, pilietiškumo pagrindų, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, klasių valandėles gimnazijos mokiniams buvo priminta, kad prieš 33 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. Mūsų gimnazijos mokiniai pasitikrino ir pagilino savo žinias Kahoot viktorinoje, parengė stendą, skirtą šiai ypatingai dienai, atliko įvairias kūrybines užduotis. Aštuntos klasės mokiniai stebėjo pilietiškumo pamoką „Sausio 13-oji signatarų akimis“ tiesiogiai iš Seimo rūmų.
Vaikai tą santykį pirmiausiai atsineša iš savo šeimų, kurios labai skirtingos ir jų Sausio 13-osios istorijos - taip pat. Yra daugybė šeimų, kurioms Sausio 13-oji yra jų šeimos istorijos dalis: kas įvairiausiais būdais dalyvavo pačiuose įvykiuose, kas nerimavo dėl Seimą gynusių artimųjų, o ką įvykiai palietė kaip nors kitaip, netiesiogiai. Šios ir kitų valstybei svarbių dienų svarba yra ugdoma ir namuose. Vaikai apie tai kalba, išryškina, jog kartu su šeima keliaus prie Televizijos bokšto, Seimo, stebės Sausio 13-osios laužus, kartu su mama ar tėčiu spalvins neužmirštuoles. Šeimos noriai skiepija pilietiškumą, kuris taip pat atsispindi jų namų pokalbiuose apie Laisvės gynėjų dienos svarbą, kartu su vaikais tėvai dalyvauja šios dienos minėjimo renginiuose, dega žvakutes savo namų languose, kartu iškelia trispalvę, taip pat kuria Lietuvos vėliavą namuose (ją spalvina, lipdo, klijuoja), prisimena ir kartu mokosi Lietuvos himną.

Pasak pedagogės, pasitaiko, jog vaikai pasakoja apie savo senelių ar prosenelių išgyvenimus. Tuomet jų akys nušvinta ir jie kalba, lyg pasakotų apie savo „superherojus“. Mokytojas Antanas Jonušas teigia, kad Sausio 13-oji vaikams yra labai gyva, gal net gyviausia istorija iš visų, kurioms skiriama dėmesio mokykloje. Ši diena yra mūsų visų, mūsų šeimų, artimųjų istorija, ir kiekvieną sausio 13-ąją ji atgimsta prisiminimais, liudijimais, veiklomis mokyklose, pokalbiais šeimose. Sausio 13-oji kalba apie mūsų laisvę, kuri mokiniams yra be galo svarbi. Jo mokiniai nuolat pasidalija istorijomis iš pokalbių su savo namiškiais, iš ko jis sprendžia, kad šeimose Sausio 13-oji yra labai gyva ir nuolat prisimenama. Tokie pokalbiai leidžia mums labiau suprasti save, pajusti bendrumą ir dėkingumą tiems, kurie iškovojo mūsų laisvę. Esu įsitikinęs, kad gyvi nuoširdūs liudijimai yra svarbiausia, ką galime daryti minėdami Sausio 13-ąją, ir kad jie labai svarbūs vaikams.
Mokytoja Vytautė Žukauskaitė teigia, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai geriausiai mokosi per patyrimą. Taigi, atliekame įvairias veiklas, kurias siejame su šios dienos įvykiais: statome televizijos bokštus, kieme piešiame trispalvę, gaminame ilgiausią trispalvę, siekiame apsirengti ar atsinešti trispalvės atributikos elementų, gaminame neužmirštuoles, kartu trispalvėmis puošiame savo klasės erdves. Vienas iš pavyzdžių yra pasakojimas apie vaikų šalį, kurioje buvo uždrausti visi vaikams smagūs žaidimai, visos vaikams įdomios veiklos ir knygos. Vaikų jausmus siekiama susieti su Sausio 13-osios dalyvių, to meto lietuvių jausmais.
Panašia metodika vadovaujasi ir mokyklos pirmos klasės mokytoja Indrė Bagušinskaitė. Jos nuomone, priartinus istorinę temą prie vaikų patiriamų išgyvenimų, mokiniai yra pajėgūs diskutuoti abstrakčiomis temomis, kaip laisvė, meilė, demokratija ir pan. Vis dėlto reikia pradėti nuo mažų pavyzdžių, įgalinant juos įsijausti į situaciją. Pavyzdžiui, galima pažaisti teatrinį skulptūrų žaidimą, o po žaidimo pasikalbėti, kaip jautėtės sustingę, kaip jautėtės kontroliuojami, kai negalėjote pajudėti, ir taip artinti prie laisvės ir nelaisvės temos. Vaikai labai didžiuojasi esantys lietuviai, įvardija besididžiuojantys gamta, miškais, parkais, kad tiek daug žalumos, džiaugiasi, kad tiek daug žmonių kalba lietuviškai, todėl jiems lengva susirasti draugų, nes pavyksta su žmonėmis susikalbėti, džiaugiasi lietuviškais patiekalais, nes jų yra tokia įvairovė. Labai svarbu, kad šeimoje būtų skiriamas dėmesys giminės medžio paišybai, pasakojimams apie senelius, prosenelius, kaip žmonės gyveno anksčiau, kokia buvo toji buitis, kad vaikai jaustų ryšį su praeitimi, senove, gimine ir toji pagarba būtų puoselėjama empatiškai, kad neapsiribotų žiniomis ir teorine informacija.
Istorikas dr. Simonas Jazavita teigia, kad Sausio 13-oji - svarbi diena mūsų moderniam valstybingumui. Tą dieną, 14-os žmonių gyvybių kaina, bei šimtų, kurie patyrė rimtus sužeidimus, pasiaukojimo dėka, anot jo, buvo įtvirtina Lietuvos nepriklausomybė, apie kurią pasauliui paskelbėme 1990 m. kovo 11 d. Faktas, kad net ir vien įdomios fotografijos neįtrauks jaunosios kartos, reikia ko nors daugiau. Todėl bene svarbiausia prieiga - liudininkų pasakojimai. Pasak jo, kalbėti su jaunuoliais apie Sausio 13-ąją galima įvairiai: nuo bandymo išsiaiškinti - kuo kiekvienas tiki, ką bandytų daryti panašioje situacijoje, iki gerokai realesnės prieigos - kalbos apie savo šeimos narius ar giminaičius, kurie tuomet ėjo demonstruodami pirmiausiai palaikymą idėjai, kad Lietuva turi būti nepriklausoma.

Minėdami Laisvės gynėjų dieną, kaip ir kiekvienais metais, jungiamės prie pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa“. Taip pat dalyvaujame pilietinėje iniciatyvoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Ankstyvą sausio 13-osios rytą languose uždegę žvakutes - vienybės ir atminimo simbolius - prisijungėme prie visuotinės pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. A. Jonušas prisijungia prie akcijos „Istorija gyva, nes liudija“ ir dieną pradedame mokytojų pasakojimais ir vaikų šeimų istorijomis. Jis stengiasi būti autentiškas ir kalbėti apie tai, ką jaučia ir kokios mintys jam kyla Sausio 13-ąją, taip kartu ragindamas ir vaikus ieškoti savo santykio su šiuo mūsų tautai kritiniu laikotarpiu.
Bene stipriausia pamoka Sausio 13-ąją, kurią pamenu, buvo mokinių, mokytojų ir tėvų ratas, kuriame tiesiog pasakojome, kas kaip išgyveno Sausio 13-ąją ir ką ji mums reiškia. Tai puiki diena pasikviesti svečių į mokyklą. Mokytojas juokauja, kad signatarė Nijolė Oželytė yra etatinė jo viešnia, kartą per metus atvykstanti į Valdorfo mokyklą pokalbiui su vaikais apie laisvę. A. Jonušas įsitikinęs - turime kokybiško turinio, kuriuo galime naudotis: „Pavyzdžiui „Pamoka laisvei“ LRT mediatekoje.“ Gražu, kai mokytojai Sausio 13-ąją mini kūrybiškai, įtraukia mokinius į piešinių, rašinių ar kitokius konkursus. Vilniaus privalumas - galimybė nueiti prie LRT pastato, apžiūrėti apšaudytas pastato sienas, nukeliauti prie Seimo ar televizijos bokšto. O ne vilniečiams - tai proga apsilankyti sostinėje!